Krovinių gabenimas į Angliją: tikslus pristatymo laikas ir vieta

Žinai, per tuos dvidešimt kelerius metus, kiek kartų manęs klausė apie krovinių gabenimą į Angliją ir tą velnišką tikslų laiką? Tūkstančius. Kiekvienas klientas nori žinoti valandą. Ne dieną – valandą. Bet sinceriai, tai nėra taksi. Fūros važiuoja tūkstančius kilometrų, per kelias šalis, su muitinėmis, o kartais ir su vairuotoju, kuris pirmą kartą bando rasti gatvę Londone. Aš pabandysiu paprastai paaiškinti, kaip iš tiesų veikia pristatymo laikas ir vieta. Ko galima tikėtis, o ko reikalauti būtų naivu. Nes dažniausia problema ne techninė – o lūkesčių. Jei suprasi šitą, sutaupysi nervų ir gal pinigų.

Pirma – apie tą "tikslų laiką", kurio visi nori

Kada tiksliai bus pristatytas mano krovinys į Angliją?

Žiūrėk, jei aš tau pasakysiu antradienį 14:30, aš meluosiu. Ne todėl, kad noriu apgauti – o todėl, kad fūros neveža kaip Swiss laikrodžiai. Paprastai duodam langą: pvz., antradienį–trečiadienį. Kartais pavyksta pasakyti "trečiadienio rytas", jei vairuotojas jau važiuoja per Prancūziją. Bet "tiksliai 14:30"? Tai įmanoma tik kai krovinys jau Anglijoje ir važiuoja paskutinius 50 kilometrų. Net tada gali užtrukti dėl kamščių. Būna atvejų, kai klientas piktinasi dėl dviejų valandų, o vairuotojas dėjo visas pastangas. Lietuviškas požiūris į laiką ir angliškas – šiek tiek skirtingi.

O jei man reikia, kad pristatytumėte šeštadienį prieš 12 val.?

Tai tada kalbam apie kitą lygį. Šeštadienis Anglijoje nėra darbo diena daugumai sandėlių. Jei reikia absoliučiai, galima suderinti, bet kaina šoktels ženkliai. Kartais klientai klausia lyg tai būtų standartas. Ne. Standartas – darbo dienos. Mačiau, kaip vairuotojas praleido penktadienio vakarą prie Doverio, laukdamas, kad rytą galėtų įskrieti į Birminghamą. Realiai, jei degina, rasiu sprendimą. Bet būk pasiruošęs mokėti daugiau ir suprask, kad kiti klientai toje pačioje mašinoje gali pirma gauti daiktus. Ne visada, aišku, bet… žodžiu, štai taip.

Ar galit pasakyti valandą? Ne dieną, o valandą?

Suprantu norą. Pats mėgstu tikslumą. Bet kai fūra kerta kanalą, valanda – tai fantastika. Galime pasakyti dieną, o jei labai gerai – rytą arba popietę. Valanda? Tik jei esi paskutinis maršruto taškas ir vairuotojas jau mato tavo namo stogą. O ir tada… Anglijoje keliai protingai suprojektuoti, bet kamščiai – ne. Kartais ta valanda pakrypsta pusantros. Būna, kad vairuotojas paskambina pusvalandžiui iki atvykimo. Geriau planuotis dvi-tris valandas rezervo. Būna, kad žmonės planuoja susitikimą su notaru tuo pačiu metu – tada aš tik galiu nuleisti rankas.

Kiek dienų trunka krovinių gabenimas į Angliją įprastai?

Įprastai – nuo dviejų iki keturių darbo dienų. Tarkim, apie standartinę grupinę siuntą, o ne ekspresą. Jei fūra išvažiuoja pirmadienį iš Vilniaus, trečiadienį vakare jau gali būti netoli Londono. Bet čia jei viskas idealiai. Idealiai būna septyni kartai iš dešimties. Būna, kad stringa Lenkijoje dėl gedimo. Būna, kad vairuotojas privalo sustoti pagal tachografą. Kartais oras per Šiaurės Prancūziją toks, kad persikelti negali. Tada prisideda para. Realiai skaičiuok keturias darbo dienas. Jei greičiau – staigmena, jei vėliau – nesikeik, kad neatspėjai.

Jeigu fūra vėluoja, kodėl niekas man neparašo?

Čia ta vieta, kur nesmagu. Lietuvoje dar yra įmonių, kur galvoja, kad klientui nereikia žinoti. Aš dirbu kitaip – jei matau vėlavimą, skambinu pats. Bet yra vežėjų, kurie tiki, kad tylėjimas – auksas. Ne. Dažniausiai vėlavimą sužinai paskambinęs pats, o biuro darbuotojas murma apie muitinę. Kartais tiesa, kartais – pretekstas. Mačiau, kai dėl sugadinto rato sakė "techninė pertrauka". Ne, tai buvo gedimas. Deja, ne visi taip galvoja. Jei renkiesi vežėją, paklausk: "o jei vėluosite, pranešite?" Jei atsako miglotai – žinok, teks pats ieškoti atsakymų.

Adresai, postkodai ir tos keistos dėžutės

Ar pristatymo vieta gali būti ne namo adresas, o sandėlis Londono priemiestyje?

Žinoma. Londonas – milžiniškas. Kartais geriau pristatyti į sandėlį netoliese Croydon ar Wimbledon, nei bandyti kamputyje tarp parkuotų BMW. Vairuotojai bijo siaurų gatvių – su pagrindu. Mačiau Romforde, kai fūra įvažiavo į gatvę, o ten žalias "Mini" pastatytas taip, kad nepapravažiuosi. Teko krauti ant ratų. Sandėlis tokiu atveju – išsigelbėjimas. Tik prieš tai pasitikrink, ar priima privatų krovinį. Būna, kad jie dirba tik su verslo klientais. Tokiu atveju gali tekti rinktis kitą vietą, o tai užima laiko ir kerta maršrutą.

Postkodas – ar tikrai toks svarbus? Mes pas mus kaime…

O, postkodas Anglijoje – šventas dalykas. Be jo vairuotojas klaidžioja valandą. Mes Lietuvoje turime keistų adresų, o Anglijoje gali buti dvidešimt vienodų gatvių, bet skirtingi postkodai. Turėjau atvejį – klientas parašė "Londonas, gatė toks-toks", be postkodo. Vairuotojas atsidūrė kitame tos pačios gatvės gale – kitame Londono pakraštyje. Anglijoje navigacija be postkodo – kaip adata šieno kupetoje. Nors kartais ir pats postkodas nepadeda, jei tai naujas kvartalas. Tada tenka skambinti ir klausti, ar matai tą raudoną plytinę sieną.

Kas bus, jei aš nurodžiau adresą, o vairuotojas sako, kad nepravažiuoja?

Tada derybos realiu laiku. Jei tai tavo namai ir fūra netelpa, yra variantai. Vienas – sustoja artimiausioje vietoje ir neša rankomis. Du – sutari dėl kito adreso, bet tai atidėja pristatymą. Tris – tenka mažesnė mašina, o tai kainuoja. Turėjau atvejį Braitone – fūra netilpo į kalvos gatvę. Teko perkrauti į džipą. Klientas pyko, bet jis pats nurodė adresą, o aš (ta prasme, gal turėjau paklausti gatvės pločio) čia irgi ne visai nekaltas. Galiu tik pasakyti: jei gyveni senamiestyje ar kalnuotoje vietoje, įspėk iš karto. Sutaupysit nervų.

O jeigu aš negaliu ten būti ir paimti krovinio tikslioje vietoje?

Na, tada turi pasirūpinti, kad ten būtų kas kitas. Gali pasikviesti kaimyną, draugą – svarbu, kad žinotų, kas priimama, ir galėtų pasirašyti. Vairuotojai nesipyksta, jei žmogus pasikeičia. Bet bėda, jei ten nieko nėra. Tada fūra važiuoja toliau, o daiktai grįžta į saugyklą. O saugykla – tai jau papildomos dienos ir pinigai. Kartais žmonės galvoja, kad fūra lauks pusdienį. Ne. Maršrutas sudėliotas taip, kad jei kiekvienam lauktum po valandą, vairuotojas Anglijoje praleistų savaitę. Geriausias variantas – susitarti dėl laiko ir būti. Jei negali – surask patikimą atstovą.

Ar man reikia patikrinti, ar ten galima sustoti su sunkvežimiu?

O, taip. Tai vienas iš dalykų, apie kuriuos žmonės nepagalvoja. Anglijoje galybė gatvių su apribojimais, vienos krypties eismu ir ženklais, kurių niekas nesupranta. Jei nurodai adresą prie mokyklos piko metu, gali gauti baudą. Arba gyvenvietės vidus, kur sunkiasvoriams draudžiama. Vairuotojas kartais pats mato ir randa vietą tolėliau, bet jei tau svarbu po laiptais, patikrink taisykles. Ypač Londone. Prisimenu istoriją Islingtone – fūra sustojo prie pat durų, o ten raudona zona. Bauda – 130 svarų. Kas sumokėjo? Klientas, nes jis to pareikalavo. Oi, nežinau, gal blogai prisimenu, bet kažkas pyko tą dieną.

Kai nutinka kitaip nei planuota

Vairuotojas paskambino ir sako bus anksčiau. Aš dar darbe. Ką daryt?

Klasika. Tai būna dažniau, nei galvoji. Fūra pralėkė pro muitinę kaip peilis per sviestą, staiga vairuotojas jau prie tavo durų, nors turėjai būti po trijų valandų. Ką daryti? Geriausia – turėti planą B. Pasikalbėk su kaimynu ar kolega. Kartais vairuotojai sutinka palaukti pusvalandį kitą. O kartais ne – tada jie važiuoja toliau. Nemalonu, bet taip vyksta realybėje. Žmonos, beje, dažniausiai pyksta, kad aš per daug pasakoju apie fūras, bet čia jau ne prie ko.

O jei mano daiktai pristatyti suplėšytoje pakuotėje – ar tai reiškia, kad blogai atvežė?

Nebūtinai. Pakuotė gali suplyšti net gerai dirbančioje įmonėje. Svarbu, kas viduje. Jei sveika – gaila popieriaus. Jei skarda sulenkta ar stiklas dužęs, rašyk aktą. Tik daryk tai atidarius prie vairuotojo. Jeigu jis pavažiuos, o tu po dviejų valandų randi broką, įrodyti bus sunku. Aš mačiau, kaip klientai pyksta ant vairuotojo dėl suplyšusio kartono, o rėmeliai viduje stovi kaip įkalti. Kita vertus, būna ir taip, kad pakrauta sutrenkus į kampą, o pakuotė to neparodo. Todėl apžiūrėk, pasirašyk, bet nesinervink dėl kiekvieno įbrėžimo ant dėžės.

Ar teisinga, kad kai kurios įmonės tiesiog palieka krovinį prie durų?

Techniškai – jei taip sutarta. Bet aš nežinau nei vieno atvejo, kur klientas būtų dėl to laimingas. Anglijoje palikti daiktus prie durų – rizikinga. Gali praeiti pašaliniai, gali prakiūti lietus, gali paimti kaimynas. Kai kurios įmonės taip daro, kad sutaupytų laiko. Aš to nesmerkiu garsiai, bet viduje… (na, gal ir nesmerkiu, bet tikrai nedirbu taip). Jei nurodei tikslų pristatymo laiką ir vietą, o tavęs nėra, neturėtų taip elgtis, nebent raštu sutarta. Geriau paskambinti ir persiderinti. Per dvidešimt metų mačiau, kaip dėl palikto krovinio klientas neteko senos antikinės spintos. Policija sureagavo kaip į vagystę, bet spintos neatgavo.

Mano kaimynas pasakojo, kad jo siunta į Angliją dingo. Ar taip būna dažnai?

Dingo… Hm, per dvidešimt ketverius metus esu matęs gal tris rimtus atvejus. Kai kuriuos – dėl dokumentų sumaišties, vieną – kai pavogta visa fūra. Taigi, dažnai – ne. Dažniau krovinys ne dingsta, o "užstrigsta" – pvz., terminale netoli Birmingemo mėnesiui, nes nukrito etiketė. Arba pats klientas pateikė klaidingą adresą ir siunta nuėjo pas kaimynus kitame gale. Tačiau visiškas dingimas – retas. Jei renkiesi įmonę, pasidomėk, ar turi CMR draudimą. Ir fotografuok krovinį prieš pristatymą. Tai nėra paranoja. Paprasta kaip du kartu du.

Kokia reali tiksli pristatymo vieta – ar gali būti ne namas, o koks nors terminalas?

Aišku, kad gali. Yra skirtumas tarp "durų iki durų" ir "terminalo pristatymo". Anglijoje terminalų gausu – Heathrow aplinkoje, netoli Birmingemo, netoli Mančesterio. Jei renkiesi pigesnį variantą, dažnai tai bus ne tiesiai į namus, o į surinkimo tašką. Tuomet pasiimi pats arba užsakai papildomą pristatymą kitu transportu. Vairuotojai tokias vietas mėgsta, nes žino, kur sustoti, nereikia spėlioti dėl kiemų. Bet tau tai gali reikšti papildomą kelionę. Todėl prieš pasirašydamas klausk: "ar tai pristatymas iki durų, ar iki terminalo?" Būna, kad žodžiai skamba panašiai, o praktika – skirtinga.

Dokumentai, muitinės ir kiti nemalonumai

Ar man reikalingas eksporto deklaravimas, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Reikia. Atsakymas trumpas – taip. Po Brexito Anglija (na, Didžioji Britanija, bet visi sako Anglija, atsiprašau) yra už ES ribų, o tai reiškia muitinį tikrinimą. Jei tai asmeniniai daiktai, dažnai reikalingas T1 arba eksporto deklaracija. Jei naudojiesi profesionalia įmone, jie turėtų pasirūpinti. Bet jei veži pats – turiu blogų žinių. Aš pats nesu muitinės tarpininkas (nors per tiek metų žinau daugiau nei vidutinis žmogus), bet garantuoju: be dokumentų Doverio uoste fūra nejuda iš vietos. O ten laukti papildomą dieną – brangu ir pikta. Paklausk vežėjo apie deklaraciją dar prieš tai, kai fūra išrieda iš Lietuvos.

Muitinė prie Doverio sustabdė fūrą. Kiek laiko tai gali užtrukti?

O, Doveris… Ten tarsi tarpinis pasaulis. Jei dokumentai tvarkingi, patikrinimas – pusvalandis. Jei kilo klausimų – pusdienį. Jei įtartina, kad veži ką nereikia, arba neatitikimų – visa diena. Mačiau, kai fūra su asmeniniais daiktais buvo sustabdyta, nes tarp sofos radosi pramoninis variklis. Klientas pamiršo jį paminėti. Valandas aiškino. O jei streikai arba didelis eismas – gali sekti ir dvi dienos. Paprastai vežėjas apie sustabdymą praneša. Jei nepranešė – skambink pats. Nesiūlau sėdėti tyliai. Bus blogiau.

O kokius dokumentus aš turiu paruošti prieš pristatymo dieną?

Priklauso nuo krovinio. Jei perveži butą – pakanka inventorizacijos sąrašo su reikšmėmis. Jei komercinis krovinys – pakuočių sąrašas, CMR draudimas, sąskaitos. Kai kurie klientai man atsiunčia nuotraukas iš atostogų vietoj dokumentų. Smagu žiūrėti, bet nepadeda. Svarbiausia, kad sąraše būtų viskas, kas viduje. Neįrašytas dviratis gali sukelti klausimų muitinėje. Taip pat pasitikrink asmens dokumentą – kartais pristatymo Anglijoje metu reikia patvirtinti tapatybę. Aš tiksliai neprisimenu, ar tai privaloma kiekvieną kartą (būna ir taip, kad užtenka pasirašyti), bet turėti pasą šalia – protinga. Geriau turėti ir nereikėti.

Kodėl po "Brexit" viskas pasikeitė pristatymo laiko atžvilgiu?

Anksčiau fūra įvažiuodavo kaip į Kėdainius – tiesiog pravažiuoji. Dabar reikia muitinio tikrinimo, deklaracijų, o kartais fizinio patikrinimo. Tai pridėjo minimum pusdienį, kartais dieną. Atsirado naujų taisyklių dėl maisto, augalų – net puokštės gali užlaikyti. Dėl to laiko skaičiavimas tapo mažiau tikslesnis. Nei anksčiau jis buvo idealus, bet dabar tikrai padidėjo neapibrėžtumas. Kainos irgi auga. Bet laikas – tapo labiau "apytikslis" nei "tikslus". Tarptautiniai perkraustymai į Angliją dabar reikalauja daugiau kantrybės nei prieš 2020-uosius. Realybė tokia – sutinku, kad erzina.

Ar draudimas padengia vėlavimą, jei krovinys Anglijoje nepristatytas laiku?

CMR draudimas dažniausiai dengia praradimą ar sugadinimą, bet ne laiko vėlavimą. Tai skaudina. Jeigu praradai dėl to verslo sandorį – nekompensuos. Turėjau klientą, kuris vežė parodų stendą į Birmingemą. Fūra vėlavo dvi dienas. Stendas atkeliavo, kai paroda baigėsi. Draudimas atsisakė mokėti, nes krovinys buvo sveikas. Aš galvojau, kad neteisybė, bet teisiškai – taip. Kai kurios įmonės siūlo grafikus su garantijomis, bet brangu. Dauguma sutarčių turi punktuką apie "force majeure". Tai reiškia – jei vėluoja dėl muitinės, atsakomybė ne visada aiški. Skaitinėk sutartį. Ten būna įdomių dalykų.

Svarbiausia, ko žmonės dažnai nepaklausia

Ar galiu paskambinti vairuotojui tiesiogiai ir paklausti kur jis?

Gali, jei turi numerį. Bet sąžiningai, patarčiau neskambinti kas pusvalandį. Jie turi dirbti. Aš duodu kontaktą tik kai fūra arčiau pristatymo vietos – paskutinių mylių zonoje. Tada skambutis turi prasmę. Jeigu skambinsi kai jis dar Vokietijoje, vis tiek pasakys "dar važiuoju". O jei vairuotojas pats paskambino iš naktinio baro (taip, būna, kai kurie poilsiauja keistai), geriau skambink biurui. Mano nuomone, geriausias ryšys – per koordinatorių. Jie žino realią situaciją, o vairuotojas kartais nutyli problemas. Iš patirties sakau. Žmona, beje, sako, kad per daug šneku apie fūras, bet čia ne prie ko.

Kaip žinoti, ar mano daiktai tikrai bus pristatyti į tą pačią vietą, kurią nurodžiau?

Patikrink sutartį. Ten turi būti aiškus pristatymo adresas. Jei rašo tik miestą – per daug abstraktu. Turėjau klientą, kur sutartyje buvo parašyta "Londonas". Na, Londonas – milžiniškas. Paaiškėjo, kad vežėjas turi terminalą Ealing'e ir ten paliks. Klientas galvojo, kad atveš į Southwarką. Kilas nesusipratimas. Todėl adresas – gatvė, numeris, postkodas. Jei krovinys gabenamas į Angliją ir tiksli pristatymo vieta svarbi (o ji visada svarbi), rašyk nepriekaištingai aiškiai. Vienas klaidingas skaitmuo – ir tavo sofo gali atsidurti pas pensininką iš kaimyninio kvartalo. Kuris, beje, gali ir neatsisakyti, jei sofo gera. Ne, juokauju. Nesusipratimai išsprendžiami.

Kokia reali kaina už tikslų pristatymą į Angliją konkrečiu laiku?

Tikslus laikas – prabanga. Standartinė grupinio krovinio kaina į Londoną gali svyruoti nuo 150 iki 400 eurų už kubinį metrą. Bet jei nori pasakyti "trečiadienį 10:00", daugink iš dviejų ar trijų. Reikia dedikuoto transporto, greitesnio maršruto. Yra toks dalykas kaip "dedicated transport", kai visa fūra skirta tik tau. Tada laikas tikslesnis, nes nereikia sustoti kitur. Kaina – tūkstančiai eurų. Ar verta? Jei veži verslo kritinį krovinį – taip. Jei senelės servyzą – ne. Sutaupyk, palauk dieną kitą. Na, ne, aviacija čia ne prie ko, bet supranti ką turiu omeny.

Jeigu aš gyvenu Londone, bet daiktus reikia vežti į Mančesterį – ar tai brangiau?

Brangiau, nes atstumas. Nors iš Lietuvos žiūrint, Londonas ir Mančesteris – ta pati Anglija, bet tarp jų beveik 300 mylių. Jei fūra važiuoja į Londoną, o tada į Mančesterį, tai papildomas kuras, laikas, o kartais ir nakvynė. Jei Yorkšyre reikia į kaimą – vairuotojai dažniausiai pykstasi tyliai. Žino, kad ten vingiuoti keliai ir prasti ženklai. Kaina auga ne tiesiai proporcingai kilometrui, bet pagal sudėtingumą. Šiaip iš Savilksnio (aš norėjau pasakyti iš… iš kokios ten Lietuvos vietos, velnias, žodis neateina) variantas visada brangesnis nei į priemiesčio terminalą netoli M25 žiedo. Ai, nesvarbu, supranti.

Koks patarimas, kurio nerasi sutartyje, bet verta žinoti?

Nepirk pigiausio pasiūlymo. Žinau, banalu, bet dvidešimt metų darbe (oi, ne mokykloje, bet darbe… aišku, supranti) mokiausi iš klaidų. Pigus pervežimas dažnai reiškia, kad tavo daiktai bus perkrauti tris kartus, pristatymo vieta apytikslė, o laikas – paslaptis. Geri vežėjai Anglijos kryptimi turi tinklus, pažįstamus terminaluose. O pigūs meta krovinį į sąrašą ir tikisi, kad kas nors nugabens. Todėl pirmas patarimas – rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, ar tau aiškiai pasako, kur ir kada. Jei bendrauja kaip žmogus – tikėtina, kad ir veš kaip žmogus. Jei rašo tik skaičius – greičiausiai taip ir jausiesi – kaip numeris eilėje.

Išvada

Krovinių gabenimas į Angliją – tai ne algebra, bet ir ne vaikų žaidimas. Tikslus pristatymo laikas ir vieta įmanomi, jei visi sąžiningai dirba savo darbą ir jei tu pats pasiruošei. Neprskyria… nepraskirk postkodo, perskaityk sutartį ir nepirk vilčių už eurą. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – taip ir yra. Dauguma problemų kyla ne dėl technikos, o dėl nepasikalbėjimo. Surask žmogų, kuris moka paaiškinti be šablono, ir pusė darbo bus padaryta. Geri vežėjai yra, tik reikia mokėti juos atsirinkti. Sėkmės kraustantis – o jei kas, skambink, galėsiu patarti iš savo patirties.