Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu: tiesa apie procesą

Sveiki, taigi, dirbu beveik dvidešimt penkerius metus šioje srityje, maždaug tiek, kiek kainoja naudotas „Volvo“ sunkvežimis (ne, žaidžiu, brangiau). Klientai visada klausta: „Kur mano kroviny?“. Dabar visi kalba apie krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu. Tai atrodo kaip iš filmų – žiūrėk į ekraną ir matai mažą taškelį judant per Europą. Bet realybėje kartais tas taškelis stovi vietoje valandą dėl to, kad vairuotojas tiesiog gėrė kavą arba užstrigęs ant M25. Nors technologijos pasoko į priekį, žmogaus veiksnis vis dar lieka svarbiausias, o kartais ir labiausiai erzinantis. Taigi, kaip tai tikrai veikia be jokių gražių žodžių?

Kaip iš tikrųjų veikia krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu

Ar tas jūsų stebėjimas iš tiesų veikia visą laiką?

Sakysiu tiesiai – dauguma laiko taip, bet ne 100 proc. Kartais GPS signalą pralošia Tunelyje po Lamanšu arba kažkur kur giliau Anglijos kaime, kur signalas silpnas. Darbuotojas (tarkim vairuotojas) gali tiesiog užmiršti įjungti terminalą, jei jam skuba. Tai nėra magija, tai technika. Jei matai, kad krovinys stovi vietoje jau tris valandas, nebijok skambinti pasitikslinti, galbūt tiesiog technikos keblumai arba eilės į keltą. Sistemos būna ne tokios patikimos kaip mes norėtume.

Kiek realiai trunka toks krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu?

Įprastai, jei viskas gerai, tai nuo Lietuvos iki, tarkime, Londono ar Mančesterio, nueiname per dvi, tris dienas. Prasilenkiame per Belgiją arba Prancūziją. Stebėjimas čia nepadės važiuoti greičiau, jis tik leidžia matyti, kur sustojo. Palygink su tuo, kai reikėjo laukti fakso dvi dienas (kada tai buvo?), dabar bent jau žinai, kad jis jau pasiekei Doverį. Tačiau jei įvyko avarija arba muitinės patikra, terminai gali paslysti, o tada tas stebėjimas tik rodo, kad kažkas negerai.

Ar galiu matyti vairuotojo judėjį realiu laiku?

Matysi mažą tašką ant žemėlapio. Jei jis juda – vaziuoja. Jei stovi – geriau nelaukti, kol pajudės. Kartais sistema rodo, kad jis važiuoja, nors iš tikrųjų jis stovyklauja ir sistema „užstringa“ (toks retas bugas, bet būna). Bet dažniausiai informacija tikra. Žiūrėk, pagrindas ne tas, kad matai kiekvieną posūkį, o tas, kad žinai, kada tiksliai reikia pasiruošti priimti prekes. Tai labai palengvina planavimą.

Kas nutinka, jei vairuotojas neatsiliepia į skambutį?

Nebijok, tai kasdieniškumas. Jis gali būti užimtas vairuojant (kaip ir turi būti!), mieguoti po įstatymus, arba tiesiog nekęsčia telefonų valandą prieš poilsį. Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu leidžia mums pamatyti, kad jis fiziškai yra ten, kur turi būti, todėl nereikia panikuoti. Jei matai, kad jis jau valandą stovi prie tavo sandėlio, o skambina neatsiliepia, tuomet skambink mums – mes pabandysime prisijungti per kitus kanalus.

Ar sistema rodo, jei vairuotojas per daug spūdžia?

Ne, mes nesekame jo spūdžio, o tik krovinio būklę. Nors kartą buvo atvejis, kai vairuotojas bandė „padaryti“ trąsa Lenkijoje, ir sistema rodė neįmanomą greitį, bet tai buvo klaida. Svarbiausia – tikriname, ar krovinys juda pagal grafiką. Jei jis užstrigo spūstyje ant A20 kelias, tai matosi. O dėl to, kiek jis ten stovi, jau turime pasirūpinti logistika, kad spėtumėte išsiųsti prekes toliau pirkėjui.

Ką daryti, jei matyti, kad krovinys nukrypo nuo maršruto?

Pirmiausia – nesišokk nuo baimės. Kartos reikia užlipti ant kito kelio dėl eismo įvykių arba darbų kelyje. O jei jis nukrypo į visai kitą pusę (tarkim, Vokietijos link, o turėtų į Prancūziją), tai tuomet skambinkite mums iš karto. Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu padeda išvengti tokių situacijų anksčiau, nei bus per vėlu. Galbūt vairuotojas pasiklydo (nors po 20 metų darbo sunku tikėtis), arba gavo neteisingas koordinates.

Ar aš gausiu pranešimą, kai krovinys atvyks?

Taip, sistema turėtų išsiųsti SMS arba el. paštą, kai atstumas iki tikslo bus mažesnis nei, tarkim, 50 km. Bet geriausia pasitikrinti pačiam programėlėje. Kartais pranešimai užstringa dėl tinklo problemų tarpušalyje (tas pats Lamanšas). Mums patinka, kai klientai pats aktyviai stebi, tai sumažina nesusipratimų. Tiesa sakant, didžioji dalis klientų vis viena skambina paskutiniąją valandą, tikėdamiesi, kad jau čia yra.

Kiek tiksliai tas GPS atnaujinamas?

Dažniausiai kas 5–10 minučių, priklausomai nuo tiekėjo. Tai nėra filmas, kur matosi kaip jis vengia duobės. Jei reikia labai tikslios sekundės po sekundės informacijos – to mes duoti negalime, tai ne specialiųjų užduočių misija. Bet stebėti, kur jis yra apytiksliai, užtenka. Kai kurioms firmoms leidžiama ir dažnesnė frekvencija, bet kainuoja tai brangiau, o ar tai tikrai reikia paprastam kroviniui? Nežinau, atrodo per daug.

Kas sukelia galvos skausmus vykdant krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu

Kodėl kainos taip svyruoja?

Tai ne stebėjimo kaina, tai kuro ir keltų. Anglija – sala, ten tenka užsisukti. Kuro kainos šokinėja kaip šuo ant pavėsio. Be to, Brexit padarė savo – dabar ten daugiau popieriaus, kas reiškia daugiau laiko, o laikas – pinigai. Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu leidžia mums efektyviau planuoti, bet nemuošama kuro. Ir dar tas degalų priedelis prie kainos visada staigiai pasikeičia, tai gąsdina klientus.

Ar galite stebėti dalinius krovinius (part loads)?

Taip, bet tai daug sudėtingiau. Krovinys gali būti padalintas tarp kelių klientų, ir sunku atskirti tavo 3 paletes nuo kito kliento 10 paletės toje pačioje mašinoje. Mes stebime visą sunkvežimį. Vairuotojas gali sustoti pas vieną, kitą, trečią. Tu matai, kad mašina stovi, bet nežini, kieno krovinius iškrauna. Čia reikia pasitikėti vairuotojo žodžiu arba mums su juo susisiekti, tai kelia nerimo.

Kas su muitine dabar, po viso to chaoso?

Nebelogi. Dokumentai turi būti idealūs. Jei kur nors nėra viena dešimtainė skiltelė, mašina gali tiesiog nenuvažiuoti. Stebėjimas parodo, kad mašina stovi prie sienos, bet nepasako, kad muitininkas ieško klaidos. Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu šiuo atveju nepadės išspręst biurokratijos problemų, tik parodys, kad klausimas yra aktualus. Reikia turėti gerą brokerį, kuris žino, ką daryti.

Ar reikia specialios programos?

Dažniausiai mes duodame nuorodą į naršyklę arba paprastą programėlę. Nieko, ką reikėtų mokėti ar studijuoti kaip instrukciją. Įvedi numerį ir matai tašką. Kartais senesnių telefonų (arba vairuotojų, kurie naudoja „Nokias“ – juokauju, bet toks irgi buvo atvejis) liudna, bet tikrai ne dažnai. Visiems tinka paprastas interfeisas, nereikia sudėtingų sistemų.

Kas nutinka, jei įvyksta avarija?

Tada stebėjimas iš karto parodo, kad mašina staiga sustojo arba keičia greitį. Mes gaunam signalą. Tai leidžia greitai reaguoti – išsiųsti pagalbą, paskambinti draudikui. Be to, klientas taip pat matys, kad kažkas ne taip. Be šios sistemos, sužinotume apie tai po valandos, kai vairuotojas susirastų ryšį. O čia – momentas, ir tai gali išgelbėti krovinius.

Ar reikalingas kodas iš vairuotojo?

Kartais taip, jei sistema saugi. Bet dažniausiai mes jums duodame prieigos duomenis. Esant labai brangiam kroviniui, gali būti, kad reikės dviejų faktorių autentifikacijos. Paprastai tai nereikalinga, nes kas nors kitas norės stebėti tavo šieną arba varles? (Nors buvo atvejis, kai konkurentas bandė sekti mūsų maršrutus, bet tai jau kitos istorijos).

Ar matosi temperatūra, jei vežamas maistas?

Taip, jei mašina turi termografo sensorius. Tai labai svarbu, nes jei temperatūra pakils, gali pavogti visas prekes. Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu šiuo atveju išsaugo tūkstančius eurų. Matysi grafiką – ar buvo peršalęs, ar ne. Vieną kartą matome, kad temperatūra staiga šoko, o vairuotojas tiesiog atidarė duris vasarą pusvalandį.

Ar tikrai visos firmos naudoja šią technologiją?

Ne, ir to reikėtų bijoti. Kai kurios senos mokyklos firmos vis dar telieka ant fakso ir paprastų skambučių. Jei jie sako, kad turi krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu, bet neduoda nuorodos – tai ženklas. Tik patikimos ir didelės kompanijos investuoja į tai. Mažos vežėjai kartais tiesiog sako, kad „važiuoja“, ir tai viskas ką žino.

Kodėl sistemose kartą matosi „duomenų nebuvimas“?

Tai reiškia, kaip jau minėjau, kad vairuotojas yra „aklojoje zonoje“. Tokie vietovės yra, pavyzdžiui, giliuose miškuose arba požeminioje perėjoje. Nereikia panikuoti, jei pamatai tokį pranešimą 20 minučių. Jei trunka ilgiau – tuomet jau kviečiam vairuotoją. Kartos technika išjungia save (pasišaldo), bet tai retai dėl tokių sistemų.

Ar įmanoma gauti istoriją važiavimo?

Taip, galima atsispausdinti ataskaitą. Ji naudinga, jei reikia įrodyti klientui, kiek laiko truko iškrovą. Kartą turėjome ginčą, nes klientas sakė, kad vairuotojo nebuvo valandą, o sistemoje matėsi, kad jis buvo vietoje. Išsiaiškino, kad tiesiog stovėjo eilėje prie vartų. Tai įrodo, kad krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu yra gynimo įrankis.

Kaip elgtis, jei pasikeitė adresas iš karto?

Pranešk mums, mes įvedame į sistemą. Vairuotojas gaus koordinates. Jei pasikeitimas įvyksta, kai jis jau beveik prie seno adreso – tai būna painu. Bet stebėjimas leidžia mums pamatyti, kad jis artėja, ir tuomet galime nukreipti jį kita link. Be to, Anglijoje adresai būna sudėtingi, vienas pastatas gali turėti kelis pašto kodus.

Anglijos specifika ir krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu (logika)

Ar galite pristatyti į Londoną centrą?

Galime, bet ten nuostabi eiga ir UžLEZ zonos. Stebėjimas parodys, kad vairuotojas apsuka ratą apliek miestą valandą. Reikia suprasti, kad į centrą patekti sunkiau ir brangiau. Dažniau patogiau iškrauti Didžiojoje Londono aplinkkelio zona ir perduoti vietiniam kurjeriui. Tai pigiau ir greičiau, nors klientai vis nori tiesiai į duris. Londonas – tai chaosas, ten reikia kantrybės.

Kaip su toliais miestais, pvz., Glazgas, Mančesteris?

Ten viskas tvarkingiau su eiga, bet atstumas didesnis. Jei krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu vyksta į šiaurę, susidursime su M6 kelio spūstimis. Tai legenda. Žiūrėk žemėlapį, jei taškas prastai juda M6 – ten stovi. Glazge oras būna lietingas, vairuotojai pavargę, bet viskas įmanoma. Svarbiau tiksliai nurodyti adresą, kad nesuklystume mieste.

Ar reikia mokėti už mokestelius Anglijoje?

Tam tikruose vietuose, kaip ant Dartford Crossing, taip. Mums tai įskaičiuota, o jei tu siunti savo mašiną, turi turėti „Dart Charge“. Stebėjime šio nematai, bet vairuotojas žino. Jei nesumokės, bauda ateina į paštą. Viena vertus, tai smulkmena, kita – kiekviena bauda irgi yra galva skausmas. Viską tvarkome mes, kad klientas nenuvertėtų.

Ką daryti, jei vairuotojas „pamesta“ D. Britanijos salos?

Reiškia, jis jau plaukia keltu arba po tuneliu (Eurotunelis). Ten signalas dingsta. Tai normalu. Po valandos jis turėtų pasirodyti Anglijoje (arba Prancūzijoje, jei grįžta). Nebijok to tamsiojo ploto ant žemėlapio. Jei ten ilgai stovi – gali būti vėluojantis keltas. Tarkim, „DFDS“ kartais užstringa dėl audros. Tuomet stebėjimas tiesiog rodo paskutinę žinomą vietą.

Ar sunku rasti adresą Anglijos kaime?

Labai sunku. Ten nėra gatvių pavadinimų kaip mūsų, tik pašto kodai. GPS kartais vedą į lauką. Stebėjimas parodo, kad vairuotojas važinėja ratu aplink vieną kaimą. Tuomet reikia skambinti gyventojui ir klausti orientyrų. Mums atsitiko, kad vairuotojas važiavo ratu tris valandas, kol gavome koordinates iš kliento. Dėl to vėluojame, bet sistemą tai aptarnauja.

Ar galima sekti, kai krovinys jau iškrautas?

Kai iškrauna, stebėjimas dažniausiai baigiasi, arba mašina važiuoja tuščia. Jei norite stebėti tuščią grįžtamojo kelionį – tai papildoma paslauga, kurią dažniausiai nenaudojame, nebent tai yra jūsų mašina. Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu susikoncentruoja ties preke. Kai prekę perdavėme, mūsų pareiga baigiasi, tolimesnė vairuotojo kelionė nebe mus dominančia.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, jei naudojame „TIR“ gumas ir saugiklius. Stebėjime matysi, jei durys bus atidarytos neplanuotai. Vieną kartą sistema pranešė apie durų atidarymą naktį po Birminghamu. Pasirodė, vairuotojas tik norėjo užsikabinti kavinę sušilti. Bet sistema suveikė puikiai. Gerai, kad ne vagystė. Anglijoje vagysčių nėra tiek daug, kiek anksčiau, bet rizika visada egzistuoja.

Kodėl kai kurios kompanijos sako, kad turi stebėjimą, bet jo nėra?

Nes jos nori atrodyti modernios. Jie paima pigų GPS modulį, kuris veikia tik tada, kai sugenda. Mes naudojame patikimą įrangą, kurią įsigijome brangiai (ne, neužsirašysit kiek, užtenka žinoti, kad veikia). Pasitikėk patirtimi – geriau klausti kolegų arba skaityti forumus, negu tikinti gražiais puslapiais. Ypaš jei kaina peržemai.

Ar įmanoma susiderėti dėl stebėjimo funkcijų?

Jei turi specifinius reikalavimus, pvz., turi būti matoma kuro sankey (sunaudojimas) – tai galima pasiderėti. Bet standartiškai krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu jame turi visus pagrindinius dalykus. Nereikia iškart prašyti kosmoso technologijų, jei tiesiog reikia žinoti, kur yra tavo dėžė su baldais. Sudėtingiausios funkcijos kainuoja.

Kaip elgtis, jei sistema rodo klaidingą vietovę?

Kartas nuo karto GIS duomenys būna pasenę. Naujoje gatvėje gali rodyti, kad vairuotojo nėra. Rašyk mums, patikrinsime fiziškai. Geriausia naudoti ne tik žemėlapį, bet ir tekstinę informaciją apie artimiausius miestus. Tekstas dažniau būna tiesus, o žemėlapiai klysta. Ypač Anglijoje, kur viską keičia statybos. Kartais reikia šiek tiek kantrybės, kol duomenys pasiduoda.

Ar vairuotojas gali paprašyti nebe stebėti?

Ne, jis dirba mums, o mes dirbam tau. Jo požiūris į tai neįtakos. Jis gaišto sau, bet įrangos išjungti negali (be to, tai baudžiama). Kai kurie seni „volkai“ brizga, kad jų stebi kaip kalėdus, bet tokios laikai. Klientas turi žinoti, už ką moka. Tai dabar standartas, o ne prabanga. Jei kuriamas vairuotojas tai daro, jis greitai susiranda kitą darbą.

Ar galima atsisakyti stebėjimo ir pigiau gauti?

Teoriškai galima, bet skirtumas bus nedidelis, o rizika didelė. Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu leidžia mums taupyti laiką, o laikas pinigas. Be to, be stebėjimo mes nepateiksime draudimui, jei įvyks įvykis. Taip kad, verta. O tas 5 eurų skirtumas... nepastebėtum. Geriau žinoti, kur yra turtas, ir gyventi ramiau.

Kas daro šį procesą stabilų?

Geri vairuotojai ir technika. Be to, patirtis. Kai matai, kad vairuotojas važiuoja per greitai (prieš kelio ribas), tuojau susirandi su juo ryšį. Tai ne tik stebėjimas, tai ir kontrolė. Anglija yra specifinė savo eismo taisyklėmis ir kairiąją važiavimo puse – čia reikia būti ypatingai atidžiam. O sistema mums padeda išvengti baisiausių scenarijų.

Ar galite užtikrinti, kad krovinys nebus sulėtintas?

Kalbant apie maistas ar vaistus – taip. Stebėjime matosi temperatūros grafiką. Jei jis pakyla, sistema siunčia įspėjimą. Mes tuomet skambiname vairuotojui ir sakome: „Ką tu darai?“. Jis sako, kad „užstrigęs“. Jei jis meluoja – tai baigtis. Tai leidžia užtikrinti kokybę. Kas dėl kitų krovinių, tai čia svarbiau laikas, o ne temperatūra.

Kodėl verta rinktis būtent mus?

Todėl, kad mes ne kalbame tik gražius žodžius. Mums patinka, kai klientai save jaucia ramiai. Krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu mums leidžia būti skaidriems. Turiu atvejų, kai klientas pats pastebėjo, kad mašina važiuoja ne ten kur reikia, ir pranešė mums. Tai bendradarbiavimas. O ne tik pasakymas „viskas bus gerai“.

Išvada

Taigi, krovinių gabenimas į Angliją su realaus laiko stebėjimu ne visada yra tobulas, technologijos vargsta, o vairuotojai būna žmonės. Bet be šio įrankio dabar būtų labai sunkiau gyventi. Jis suteikia kontrolę, kurios anksčiau mes net neturėjome. Svarbiausia nesitikėti, kad sistema išsprendžia visus problemas ji bus tik tavo akys kelyje. Jei dar abejoji – pabandyk, pamatysi skirtumą. O mes pasirūpinsime, kad tie taškeliai ant žemėlapio judėtų teisinga kryptimi.