Krovinių gabenimas į Angliją privatiems: ką verta žinoti prieš apsisprendžiant

Jau dvylika metų vežioju daiktus tarptautiniais maršrutais, ir galiu pasakyti – krovinių gabenimas į Angliją privatiems po 2020-ųjų tapo visai kitoks. Nebėra taip, kad sukrauni bagažinę, perskrodži kanalą ir viskas kaip anksčiau. Dabar reikia žinoti keletą svarbių dalykų, nuo kurių priklauso, ar jūsų sofa atvyks sveika, ar apskritai išvažiuos iš kiemo laiku. Pašnekėsiu apie tai, ką reiškia vežti asmeninius daiktus į Britaniją, kokių siurprizų galima tikėtis pasienyje ir kodėl kartais verta mokėti daugiau, nei siūlo vaikinas iš Facebook grupės. Tai atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę. Kai kurie tiesiog nepatiks, bet geriau tai sužinoti dabar, nei stovėti priešais tuščią kelionę su telefonu rankoje.

Pradžiai – kodėl tai ne taip paprasta, kaip atrodo

Kiek prieš persikraustymą reikia pradėti ieškoti pervežėjo?

Na, jei planuojat liepą ar rugpjūtį – kuo greičiau, tuo geriau. Vasarą visi normalūs furgonai parduoda grafikus dažnai per du, tris mėnesius į priekį. Žiemą galima susitvarkyti ir per savaitę, jei pasiseka. Aš asmeniškai turiu užsakymų, kuriuos planavom dar sausį, nors daiktai keliaus tik birželį. Realybė tokia, kad kuo anksčiau žinomos datos, tuo mažiau vėlavimo rizikos. Ir dar – neatidėliokit paskutinei savaitei, nes tada rinkoje lieka tik tie, kurie niekam nereikalingi. Atsiprašau, skambėjo griežtai, bet taip yra.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtina samdyti jus?

Gali pats, bet turi žinoti, kad CMR draudimas galioja tik gerai supakuotiems daiktams. Prisimenu atvejį Vilniuje – vaikinas susikrovė į bananų dėžes nuo „Maximos". Ne tik sudūžo stiklinis staliukas, bet ir pati dėžė suplyšo ant kelio. Jei pats pakuoji, naudok dvigubas dėžes, putplastį, o ne laikraščius. Mūsų komanda supakuos saugiau, bet tai kainuos papildomai. Kaip sau nori, taip ir daryk, tik nereikės paskui kaltinti vairuotojo dėl porceliano, kuris atšoko kaip badmintono skridutis.

Turiu tik keturias dėžes ir dviratį – ar verta kreiptis į didelę įmonę?

Štai čia galvoju. Iš vienos pusės – keturios dėžės finansiškai mums neapsimoka, tiesa pasakius. Bet iš kitos – jei siųsi per kurjerines grandines, daiktai gali klajoti mėnesį ir dar užstrigti muitinėje. Mes kartais surenkam dalinius krovinius, tai gali prisijungti prie kitų. Kaina mažesnė, bet data nekalta (oi, nenustatyta – priklauso nuo kitų siuntų). Pažiūrėk, gal kas važiuoja tuo pačiu maršrutu ir paims už simbolinį mokestį. Tik atsargiai – be CMR popieriaus gali likti be daiktų.

Dokumentai, muitai ir biurokratija

Ar po Brexit liko tiek daug taisyklių, kad nebeapsimoka vežti daiktus?

Ne, nebeapsimoka tik tiems, kurie nori viską padaryti už penkis eurus. Taip, popieriaus daugiau nei anksčiau – reikia EORI numerio siuntėjui ir dažnai gavėjui, muitinės deklaracijos, packing listo. Bet mes prie to pripratom. Tai ne raketų mokslas, tiesiog reikia kantrybės. Jeigu anksčiau varydavom per Prancūziją tik stabtelėdami kavai, tai dabar stabtelim ir pasieniečiams. Iš principo – jei turi normalų pervėžėją (oi, pervežėją), jis padės su dokumentais, kad nereikėtų galvoti naktimis.

Ar tikrai reikia EORI numerio, jei vežu tik savo asmeninius daiktus?

Aš tiksliai nežinau, ar tai privaloma kiekvienam privačiam asmeniui, nes taisyklės keičiasi, bet geriau turėti nei neturėti. Padarai per muitinę, trunka kelias dienas, ir ramu. Realybė tokia, kad be šito numerio tavo daiktai gali įstrigti krovinių terminale netoli Doverio ir praleisti savaitę. O tada vėl reikia mokėti sandėliavimą. Turbūt verta pasitikrinti gov.uk, nes aš nesu muitinės tarpininkas, tik važinėju pasieniais jau dvylika metų.

Siunčiu dovaną sesei – ar tikrai reikia rašyti atskirą deklaraciją?

Taip, taip ir dar kartą taip. Nuo 2021-ųjų dovanų lengvata privatiems beveik išnyko. Rašyk sąžiningai vertę, aprašymą ir nebandyk įrašyti „asmeniniai daiktai – vertė 0", nes muitininkai nekvaili. Buvo atvejis: klientė siuntė kūdikio vežimėlį kaip dovaną, įrašė 20 eurų. Muitinė nusprendė, kad tai prekė ir priskaičiavo PVM. Dabar ji pikta ant manęs, nors aš jos neprašiau meluoti. Deklaruok tiesą, sumokėsi mažiau nervų, o sesė gaus laiku.

Transportavimas fiziškai – kas vyksta kelyje

Koks yra visas procesas nuo mano durų iki durų Anglijoje?

Skambutis arba žinutė, sutariam datą. Darbuotojai atvažiuoja – kartais aš pats, kartais mūsų vaikinas iš Kauno. Kraunam, pasirašom CMR. Tada važiuojam į Keltą arba Eurotunelį, priklauso nuo grafiko. Jungtinėje Karalystėje važiuojam kairėje pusėje, kas mane stebina jau dvylika metų iš eilės. Iškraunam, pasirašom perdavimo aktą. Jei aukštas be lifto – nešim viską laiptais, bet pagalvok, ar neverta pasamdyti papildomos poros rankų. Kai kurios kompanijos numeta sandėlyje ir sako „pasiimk pats“ – mes taip nedirbam.

Ar turiu padėti krautis, ar vairuotojas viską atsiveža pats?

Vairuotojas padeda, bet jis nėra Hercules. Jei tu gyveni trečiame aukšte be lifto ir turi šaldytuvą... supranti, vienas žmogus fiziškai nepanešės. Buvo situacija su klientu netoli Peterborough – tikėjosi, kad du mūsų vaikinai vieni įneš dvivietę spintą į septintą aukštą. Reikėjo samdyti kraną. Taigi, pagalvok apie prieigas iš anksto. Kuo prieinamesnė vieta, tuo pigiau ir greičiau. O jei turi liftą – puiku, tik įspėk, kad jis veikia, nes kartais jie „užstringa" pačią pirmadienio rytą.

Per kiek laiko daiktai atkeliauja iš Lietuvos į Londoną?

Paprastai per tris–penkias darbo dienas. Jei pilnas furgonas ir tiesiogiai – gali ir per dvi. Jei dalinis krovinys – gali užtrukti iki savaitės, nes furgonas renka kitas siuntas. Tai nėra Amazon Prime, nors daugelis taip norėtų. Kartais pasitaiko kamščių prie Doverio, ypač penktadieniais. Vieną kartą strigom dvi dienas dėl audros, nutrūko keltų eismas. Žodžiu, planuok su kelių dienų marže. Kelios dienos čia ar ten – normalu, o jei kas žada per 12 valandų – meluoja, ir dar storai.

Ar mano daiktai važiuoja vieni furgone ar su kitų klientų kroviniu?

Aha, va čia svarbu. Rinkis: pilnas furgonas – veži tik savo daiktus, brangiau, bet greičiau ir ramiau. Dalinis krovinys – dalijiesi erdvę, moki mažiau, lauki, kol sukaupiamas visas konteineris. Aš asmeniškai rekomenduoju pilną, jei veži vertingus ar trapius baldus. Matęs situaciją, kai vieno kliento sofa buvo prispausta kito kliento hantelių ir sporto inventorius. Sugadino audinį. Jei dalinis krovinys – paklausk, kaip atskiriamos vietos ir ar bus užfiksuota nuotraukose.

Kokiais automobiliais dažniausiai gabenate – mažais mikroautobusais?

Daugiausia krovininiais mikroautobusais iki 3,5 tonos – „Sprinter" tipo ar panašiais. Jei daugiau daiktų – 7,5 tonų sunkvežimį, bet ten jau reikia leidimų ir brangesnė kelionė per keltą. Privatiems klientams tų 3,5 tonų paprastai pakanka net ir dviejų kambarių buto perkraustymui. Vieną kartą bandėm sutalpinti keturių kambarių butą į vieną Sprinterį. Nepavyko. Teko daryti antrą reisą. Klientas pyko ant mūsų, bet ką padarysi – kubiniai metrai nemeluoja, o prigrūsti kaip silkės statinėje nėra saugu.

Kaina ir realybė, kuri patinka ne visiems

Kiek maždaug kainuoja pilnas furgonas baldų į Birmingamą?

Realiai – nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Skirtumas priklauso nuo sezono, skubos ir ar reikia papildomos pagalbos kraunant. Kelyje išlaidos didelės: keltas, degalai, kelių mokestis JK. Jei kas nors siūlo penkis šimtus – klausk, ką ten veža, nes greičiausiai tai bus pažeidimas arba apgaulė. Turėjom atvejį, kai klientas parsigabeno baldus su „verslininku", kuris pamiršo draudimą. Dabar baldai subraižyti, o pinigų atgal – nulis. Apsimoka mokėti už rimtą vardą.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju ir sutaupyti skrydžio bilietui?

Teoriškai vairuotojas negali vežti mokamų keleivių be specialios licencijos. Praktiškai... būna. Bet tai ne paslauga, o pasisėdėjimas. Jei furgone pilna krovinių, sėdėti nebus kur. O ir patogu nebūna, važiuoji trisdešimt valandų su pertraukomis. Vienas vairuotojas vežė klientą, tas pareikalavo stabtelti Edinburge pamatyti pilį. Atvažiavom vėlai dėl to. Geriau neskubink likimo, nusipirk lėktuvo bilietą ir būk laisvas. Aš asmeniškai tokio variantu nerekomenduoju.

Kas jei furgonas suges kelyje – ar mano daiktai apdrausti?

Taip, CMR draudimas galioja tarptautiniuose pervežimuose. Bet jis duoda tik apie aštuonis eurus už kilogramą, jei nepamenu kreivai. Ir dar – draudimas veikia, kai žala yra įrodoma. Buvo toks atvejis: klientas teigė, kad veidrodinis laikrodis atvažiavo įskilęs. Nuotraukų prieš pakrovimą – nėra. Draudimas atsisakė mokėti. Tai jei brangūs daiktai – fotografuok prieš, per ir po. Ir nepakuok į rankinę be amortizacijos. CMR nėra stebuklinga lazdelė, nors daug kas taip galvoja.

Atvažiavus paaiškėjo, kad netelpa trečia spinta – ką daryti?

Klausi prieš pirkdamas, ne paskui. Ne, juokauju. Taip būna kone kas antram. Jei liko vienas daiktas – deramės dėl papildomos vietos. Jei daug – skaičiuojam papildomą kubą arba antrą reisą. Čia ir iškyla problema su tomis „nuo 299 eurų" įmonėmis. Jos specialiai žada mažą kainą, o paskui prideda už kiekvieną centimetrą. Geriau iš karto pasakyti viską – turim spinta, dvi sofutes, šaldytuvą. Tada gausi tikrą kainą. Mūsų darbuotojai mato akimis, bet ne pro sienas.

Pakuotė, daiktai ir ko neverta vežti

Ar galima vežti augalus, maisto produktus ar alkoholį į Angliją?

Augalai – kenkėjų rizika, reikia fitosanitarinio pažymėjimo. Privatui – neverta. Maistas – įmanomas, bet uždarame, originaliame pakuotėje. Alkoholis – muitas ir akcizas. Turėjau klientą, kuris supakuojo dvidešimt butelių tarybinio šampano kaip asmeninius prisiminimus. Muitinė laikė tai prekyba. Teko mokėti. Jei planuoji barą atidaryti – geriau pirk vietoje. O jei asmeniniam vartojimui – pora butelių dar praeis, bet oficialiai – deklaruok.

Kaip supakuoti elektroniką, kad ji išgyventų kelionę iki Liverpulio?

Originalios dėžės – auksas. Jei neturi – naudok burbulinę plėvelę, ne tik laikraščius. Televizoriai ir kompiuteriai jautrūs žvarbui ir drėgmei. Furgone būna šalta, ypač žiemą per keltą. Vieną kartą klientas įvyniojo monitorių į antklodę. Atvažiavo sveikas, bet antklodė apledėjusi – neskaičiavęs, kad furgone nebūna +20. Taigi, hermetiškos dėžės, silicio gelis viduje jei turi. Ir žymėk trapius daiktus didelėmis raudonomis etiketėmis, kad matytųsi tamsoj pakrovėj.

Ar galima vežti dviratį, slides ir sporto inventorių?

Taip, bet atsargiai. Dviračiai geriausiai vežami be ratų arba pritvirtinti prie sienos, nes grandinė tepa. Turėjau klientą, kuris įsimetė ir dešimt kilogramų hantelių. Vairuotojas nežinojo, furgone važiavo laisvai. Staigiai stabdant – skarda ant skardos. Niekas nesužalota, bet dviračio rėmas įlenktas. Prisimink: sunkūs daiktai apačia, lengvi viršun, o hanteliai – kaip žaidime blokais ir kuo arčiau priekio. O slidės – gerai padėk, ašmenis uždenk.

Ar receptiniai vaistai keliauja kartu su baldais be problemų?

Asmeniniam vartojimui – dažnai taip, bet reikalingas receptas anglų kalba arba vertimas. Jei daug vaistų – gali pasirodyti prekyba. Geriau pasirūpinti atskirai rankiniame bagaže, o ne krauti į furgoną su sofa. Vilniuje (oi, ten kur išvykstate – oro uoste) patikrins greičiau. Furgone vaistai gali nukeliauti ten, kur nebesurasi, arba uždelsti muitinėje be reikalo. Viskas, kas gyvybiškai svarbu – pas tave, o ne po penkiolika kubų kitų daiktų.

O jei turiu augintinį – ar jis važiuoja su kroviniu?

Gyvūnai nėra krovinys, jie pervežami pagal visai kitas taisykles. Reikia čipo, pasiūlio liudijimo, antiblėsingumo (oi, pasiutligės) vakcinos. Dėl kačių taisyklių po Brexit nebeesu tikras iki galo – geriau pasitikrinkit pas veterinarą. Šunys – aiškiau. Bet ne, jis nevažiuos kartu su spinta. Reikia specialaus pervežėjo arba skristi lėktuvu. Aš daiktus vežu, o ne gyvūnus. Nors kartą labradoras pateko į furgoną, kai šeimininkas įlipo be jokio budo. Teko išleisti. Augintinis iškeliavo kitu maršrutu.

Ar draudžiama vežti dažus, lakus ar statybinę chemiją?

Griežtai. ADR pavojingi kroviniai reikalauja specialių licencijų, ženklinimo ir vairuotojų pažymėjimų. Paprastas perkraustymų furgonas neturi teisės vežti degių skysčių. Jei muitinė uostuose aptiks – baudos didžiulės, o daiktai konfiskuojami. Turėjau klientą, kuris įsidėjo radiatorių dažų skardinę į dėžę su patalyne. Sandėlyje aptiko, teko perpakuoti paskutinę minutę. Kartais žmonės to nežino. Jei remontuoji – pirk dažus vietoje, Anglijoje pigiau nei bauda.

Rinka – kaip neiškristi ant apgavikų

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo sukčių?

Paprasta: paklausk adreso, žiūrėk google atsiliepimų, bet ne tik žvaigždutes – skaityk komentarus. Ar jie atsako į kritiką? Ar turi realų fizinį adresą, o ne tik pašto dėžutę? Ar parodo CMR draudimą be dvidešimties laiškų? Kai kurie veikėjai Facebook'e nuomojasi furgoną dienai, apsimena imone (oi, įmone) ir dingsta su avansu. Rinkoje pilna vienos dienos herojų. Jei kaina žemiau rinkos pusantro karto – bėk. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip galima dirbti be mokesčių mokėjimo ir išgyventi.

Kur geriau ieškoti pervežėjo – internete, Facebook grupėje ar per draugą?

Draugo rekomendacija – jei jis pats praėjęs pro tą procesą. Facebook grupės – ten pilna pasiūlymų, bet ir tų pačių melagių, kurie žada auksines kalnas. Google – normalu, bet žiūrėk ne į skelbimus viršuje, o į organiką. Aš asmeniškai gaunu daug skambučių iš žmonių, kurie rado mane per tinklaraščius arba senus forumus. Šiuo metu rinka chaotiška. Geriausia – kai įmonė turi svetainę, tikrus kontaktus ir pasakoja kaip žmogus. Jei tekstas skamba kaip sąvadas – nelabai ten rimtai.

Ar būtina rašyti sutartį, ar užtenka žodinio susitarimo telefonu?

Tarptautiniams pervežimams CMR konosamentas (oi, važtaraštis) – privalomas dokumentas. Tai jau kaip sutartis. Bet be užsakymo patvirtinimo raštu – gali likti be įrodymų. Turėjau atvejį: klientas susitarė telefonu su „Petru", o Petras pasirodė ne tas Petras. Furgonas neatvažiavo, numeris nebereaguoja. Raštiškas patvirtinimas su data, kaina, sąlygomis – tai tavo šarvas. Kai kurie bijo popieriaus, bet aš bijau jo trūkumo. Aišku, neklausyk manęs kaip teisininko, bet pagrindai turi būti juodu ant balto.

Ką daryti, jei pervežėjas vėluoja savaitę ir nekelia telefono?

Deja, prevencija – vienintelis vaistas. Jei taip nutiko – rašyk laiškus, fiksuok viską ekrano kopijomis. Su normalia įmone bus sutartis ir draudimas. Jei su kažkokiu „furgonu iš interneto" – beliks tik įspėti kitus grupėse. Buvęs atvejis Bristolyje: vyras sumokėjo avansą tris šimtus eurų, o vairuotojas apskritai nevažiavo į JK, o pasuko į Vokietiją su kitu kroviniu. Pinigai dingo kaip į vandenį. Tokie veikėjai apsimena verslininkais, bet dirba be jokių principų. Vienintelė apsauga – tikrinti prieš mokant.

Išvada

Po dvylikos metų versle galvojau, kad jau niekas nebenustebins, bet krovinių gabenimas į Angliją privatiems vis dar pateikia siurprizų. Svarbiausia – rinkitės žmones, kurie dirba su popieriais, o ne tik su furgonu. Nepatikėkite auksinėmis kainomis, fotografuokite daiktus prieš pakrovimą ir klauskite, kas bus, jei kas nors atsitiks. Nėra per daug atsargumo, kai kalbama apie viso buto turinį. O mes savo ruožtu padarysim viską, kad jūsų kelionė būtų tik nuobodi, o ne įsimintina dėl blogų priežasčių. Sėkmės renkantis.