Krovinių gabenimas į Angliją – pristatome per 2–3 dienas

Krovinių gabenimas į Angliją per 2–3 dienas – ar tai tik reklaminis triukas, ar realybė? Tai pats dažniausias klausimas, kurį girdžiu jau penkiolika metų. Trumpas atsakymas – taip, dažnai pavyksta. Ilgesnis – priklauso nuo daugybės smulkmenų. Kur siunčiate iš Lietuvos, ar reikia muitinės deklaracijos, ar pakuotė tvarkinga. Štai kodėl vieni klientai džiaugiasi, o kiti nervinasi. Aš bandysiu paaiškinti, kaip viskas veikia iš tikrųjų, be puošybiškų frazių. Nes realybė kartais būna kitokia, nei žada reklamos skrajutės.

Greitis – mitas ar faktas?

Ar tikrai visada spėjate per 2–3 dienas?

Ne, ne visada. Paprastai taip, jei viskas sueina kaip pagal natas: paimkime antradienio rytą Kaune, vakare jau Lenkijoje, kitą dieną per Prancūziją, trečiadienį per Eurotunelį ir ketvirtadienio rytas prie Birmingamo jūsų. Bet jei paimtumėte penktadienio popietę ir vairuotojas užstringa Calais eilėje arba... (o, pataisymas – ten tvarka pasikeitusi, bet spūstys vis tiek nutinka) ...tada gali temptis ir keturias dienas. Tos 2–3 dienos yra realus vidurkis, o ne šventa tiesa, kurią galėtume pažadėti kiekvienam.

Kas blogiausio atsitiko, kai nepavyko laiku?

Vienas keiksmingas atvejis – klientas siuntė baldus į Mančesterį, o aš buvau pažadėjęs per tris dienas. Fūra sugedo netoli Lilio. Greitai perdalijome krovinį į kitą vilkiką, bet praradom beveik parą. Baldai atsidūrė tik ketvirtą dieną. Klientas pyko, ir buvo visiškai teisūs. Kitąkart gali būti paprasčiau – tiesiog muitinė nusprendžia tikrinti krovinį iš vietos ir sustoji per pusdienio. Realybė tokia – beveik nieko negali pažadėti šimtu procentų. Bent jau aš nebepažadu, nes meluoti nemėgstu.

Kodėl vieni vežėjai sako, kad per vieną dieną, o kiti per penkias?

Oi, čia klasika. Vienui dienai – arba jie turi lėktuvą, arba meluoja. Aišku, jei siunčiate dokumentus greitąją siunta, gal tada. Bet kalbant apie baldus ar techniką – ne. Tie, kur sako penkias, dažnai kaupia krovinius tol, kol užsipildo fūra, ir tik tada važiuoja. Tai ne logistika, o taupymo institutas. 2–3 dienos yra sveikas viduris tarp greičio ir pinigų. Kas per trumpai žada – dažnai apgauna. Sako vieną dieną, o paskui dingsta tyloj.

Ar šeštadienis ar sekmadienis kažką keičia?

Keičia. Anglijoje šeštadienį dalis sandėlių nedirba, o jei dirba – ima dvigubą tarifą. Jei krovinys atrieda šeštadienio pavakarę, gali tekti laukti iki pirmadienio ryto. Sekmadienis – beveik viskas stovi. Lietuvoje pripratę dirbti ir savaitgaliais, bet ten mentalitetas kitoks. Nebent tai skubi privati siunta ir vairuotojas turi tiesiogiai pristatyti prie durų. Tada skambučiai, nervai. Geriau planuoti darbo dienomis. Tiesą pasakius, aš pats savaitgaliais stengiuosi neatiminėti darbo laiko.

Kaip sezonas paveikia šį greitį?

Žiemą per Kalėdas – košmaras. Ne dėl sniego, o dėl eilių uostuose ir perkrautų sandėlių. Praeitais metais gruodį vairuotojai praleisdavo po 6–8 valandas Eurotunelyje. Vasarą problemų mažiau, tik daugiau turistinių automobilių kelyje, bet vilkikams tai ne taip jaučiasi. Rugsėjis ir spalis būna ramiausi. Tai jei planuojate persikraustymą, rinkitės tą laiką. Aš dažnai sakau klientams: jei galite palaukti iki rugsėjo – palaukite. Sutaupysite nervų ir, beje, keliolika eurų.

Kaip tai vyksta praktiškai?

Kas atvažiuoja – fūra, mikroautobusas, vilkikas?

Priklauso nuo kiekio. Jeigu persikraustymas iš trijų kambarių buto – dažniausiai mažesnis vilkikas arba didelis mikroautobusas su priekaba, jei viskas netelpa. Jei keli klientai į tą pačią Anglijos pusę – fūra, kuri sukaupia krovinius. Vienkartiniams mažiems siuntiniams – kartais mikroautobusas su vietiniu kurjeriu, kuris nuveža į sandėlį ir perkelia į tarptautinį vilkiką. Žodžiu, nėra vieno atsakymo. Svarbiausia, kad technika būtų tvarkinga, o ne graži. Mačiau blizgančias fūras, kurių viduje... na, geriau jau ne.

Kaip dažnai važiuoja transportas į Angliją?

Iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – kasdien arba kas antrą dieną. Tiesioginės reisai būna dažni. Iš mažesnių miestelių – reikės palaukti, kol susidarys logistiškai prasminga trasą. Kartais paima iš Zarasų trečiadienį, bet į fūrą sukrauna tik penktadienį Kaune (pataisymas: kartais ir ketvirtadienį, jei mažas krovinys). Jei skubate – geriau pristatykite patys į Kauno terminalą. Aš pats kartais važiuodavau su vairuotojais ir stebėdavau, kaip jie planuoja. Tai menas, o ne mokslas. Hmm, nors kažkiek ir mokslas.

Ar mano daiktai bus kraunami kartu su svetimais?

Taip, jei tai dalinis krovinys. Tokia jau dalinių krovinių specifika. Jūsų sofa keliaus šalia svetimų dėžių ir kažkieno motociklo. Visi daiktai surašyti aktuose. Bet... būna blogai. Buvo atvejis, kai vieno kliento dėžė su indais atsidūrė po kito kliento metaliniais garažo vartais. Ne dėl to, kad blogai pakavo, o dėl to, kad vežėjas sukrovė netvarkingai. Dėl to aš visada sakau – jei galite užimti pusę fūros, geriau mokėkite daugiau, bet būkite vieni. Rimtai.

Iš kur konkrečiai paimtų krovinį?

Pas jus prie durų. Arba prie laiptinės. Arba sandėlyje, jei prekinis krovinys. Mes paimame nuo slenksčio visoje Lietuvoje. Vairuotojas paskambina prieš pusvalandį, atvažiuoja, pasirašote aktą ir viskas. Kartais klientai patys atveža į terminalą Kaune, nes pigiau ir greičiau – nereikia laukti, kol sueis maršrutas. Jei pakuotė netvarkinga, vairuotojas turi teisę atsisakyti imti. Būdavo, nori aukštėlį stiklo paleisti į fūrą, pridengtą senais pledais. Ne, taip nebus, kol aš prižiūriu.

Kas nutinka, kai krovinys pasiekia sandėlį Londone?

Priklauso nuo susitarimo. Jeigu durų durimis pristatymas – tada iš karto pakraunama į mažesnį vietinį transportą ir kas nors privažiuoja tiesiai į naująjį adresą. Jeigu terminalas–terminalas – tada jūs turite atvažiuoti pasiskuipti arba mokėti papildomai už vietinį pervežimą. Londone eismas siaubingas, todėl vietinis pervežimas brangus. Aš visada siūlau nuo durų iki durų. Nes kitaip atsistojote prie mokamos zonos ir nebežinote, kur dėtis. Beje, Londone netgi kavos pertrauka su vairuotoju kainuoja turtą.

Kainos, draudimas ir tie nemalonus dalykai

Kiek kainuoja greitas krovinių gabenimas į Angliją?

Tai klausimas, nuo kurio mane ištinka mėlynas dangus... ar kaip ten sakoma. Rimtai, be specifikacijos – negaliu pasakyti. Mažas siuntinys nuo 80 iki 150 eurų. Baldų komplektas iš trijų kambarių – 600–900 eurų. Fura pilnai pakrauta – nuo 2500. Kaina priklauso nuo kubatūros, svorio, ar reikia liftų, ar krantinių paslaugų. Pigiausias ne visada blogiausias, brangiausias ne visada saugiausias. Geriausiai – palyginkite tris pasiūlymus. Ir kai vienas ženkliai pigesnis – klauskite, kodėl. Aš taip mokau jau dvidešimt metų.

Ar brangesnis vežėjas visada reiškia geresnį servisą?

Ne. Pažįstu firmų, kurios ima dvigubai, o krovinį veža ta pačia fūra kaip ir pigios. Ką jūs mokate – dažnai tai ofiso nuoma centre ir brangus tinklapis. Servisą kuria žmonės, ne kaina. Buvęs mano kolega dirba pigioje įmonėje ir daro stebuklus, nes rūpinasi kiekvienu daiktu kaip savu. O kita, prestižinė firma, prarado mano kliento pianiną ir dar metus ginčijosi. Tai žiūrėkite ne kainos, o atsiliepimų. Tikroviškų, ne tų, kuriuos parašė pats savininkas su trisdešimtčia paskyrų.

Kodėl kai kurios įmonės tokios pigios?

Kuprinės schema. Paima krovinį, parduoda kitam, tas dar kitam. Galiausiai atsiduria pas vairuotoją, kuris važiuoja pusiau tuščias ir pasiima pinigus iš kliento. Arba nėra draudimo. Arba vairuotojas dirba juodai, be tinkamų leidimų. Kai kurios mažos firmos tikrai dirba sąžiningai ir pigiai, nes mažesni mokesčiai. Bet jei kaina kelis kartus mažesnė – tai ne optimizacija, tai rizika. Buvęs klientas vėliau skambino iš Anglijos – jo daiktai palikti Lenkijos sandėlyje, nes tarpininkas neišmokėjo tiems, kas veža toliau.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą?

Turi būti, bet ne visada yra. Klauskite aiškiai: „Kokia draudimo suma?“ Kartais tai CMR draudimas, kuris apima tik eurą už kilogramą. Rimtai. Jei vežate šaldytuvą, kainuojantį 800 eurų, o jis sveria 60 kg – gausite mažiau nei šimtą. Juokinga, ar ne? Brangesniam turtui siūlau arba atskirą draudimą, arba labai gerai pakuoti. Aš pats esu matęs, kaip CMR atsisako mokėti dėl netinkamos pakuotės. Tada belieka tik griežtis dantų ir keiktis po nosimi.

Ar būna paslėptų mokesčių?

Pasitaiko, taip. Vadinamieji kuro mokesčiai, keltas, kurio niekas neminėjo, arba „paslaugų rinkliava“ sandėlyje. Sąžiningos įmonės viską sudėlioja iš anksto. Blogosios prideda sąskaitos pabaigje. Buvęs atvejis – klientui pridūrė šimtą eurų už tai, kad fūra laukė pusvalandį prie namų. Jis nežinojo, kad laukimo laikas 30 minučių nemokamas, o paskui – po 20 eurų už valandą. Tokias sąlygas turi rašyti sutartyje. Jeigu sutartis tik burninė – jūs be ginklų. Rašykite viską ant popieriaus.

Ruošiant krovinį – ką būtina žinoti

Ar reikia kažkokių ypatingų dokumentų po Brexit?

Taip. UK dabar yra trečioji šalis. Reikia EORI numerio, sąskaitos faktūros, pakuotės sąrašo anglų kalba. Jei prekės – dar ir HS kodų. Asmeniniams daiktams reikia laiško, kad tai jūsų naudoti daiktai, ne parduotuvės prekės. Muitininkai dabar griežtesni nei anksčiau. Pamenu pirmuosius mėnesius po Brexit – chaosas. Dabar tvarka stabilizavosi, bet dokumentai turi būti idealūs. Jei ką slėpsite – neš'aut. Rimtai. Tai pagrindinė taisyklė, kurią kartoju nuolat. Nieko neapdurkite.

Ką daryti, jei siunčiu maistą ar augalus?

Maistas – beveik neįmanoma. Anglija griežtai kontroliuoja maisto importą. Viskas, kas gyvulinės kilmės – jokių šansų. Augalai – reikia fitosanitarinio sertifikato. Vienas klientė norėjo vežtis sodo rožių krūmus. Negalima. Kito mama bandė įdėti dešros kelionei – muitinė atėmė ir surašė aktą. Jei perkraustymas – valgykite tai, kas liko, arba padovanokite kaimynams. Aš žinau, kad skauda širdį palikti sūrius šaldytuve, bet geriau juos suvalgyti dabar. Dešros tikrai neperskris sienos.

Kaip reikia pakuoti, kad nesugriautų per dvi dienas?

Geriausiai – dėžės iš gofruoto kartono, o ne parduotuvių maišeliai. Jūs negalite tikėtis, kad krovinys stovės kaip parduotuvėje. Jis juda, braižosi, ant jo krauna kitus daiktus. Kiekviena dėžė sulipinta juosta iš viršaus ir apačios. Stiklas – įvyniokite į burbulinę plėvelę storai. Ir rašykite „Dūžtantys daiktai“ net jei tai akivaizdu. Vienas kolega sako: „Pakavimas – tai meilė sau.“ Kitaip tariant, jei supakuosite kaip vagys – niekas nepriekaištaus. (Tik nepaskui, kai atversite trupinius.)

Ar privalau sudaryti sąrašą, kas viduje?

Taip, privalote. Kai krovinys kerta sieną, muitinei reikia matyti, kas yra kiekvienoje dėžėje. Jeigu rašote tiesą – problemų nesukels. Jeigu parašysite „asmeniniai daiktai“ ir viskas – kils įtarimai. Patarčiau numeruoti dėžes ir turėti sąrašą popieriuje. Nes elektronika gali užgest. Būna taip – atidarai Word failą, o ten viskas dingo. Baterija mirė. Popierius niekada nemiršta. Na, gal sulįs, bet vis tiek geriau nei tuščia ekrano šviesa.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus be jokių leidimų?

Negalima, jei kalbame apie teisėtą kelią. Asmeniniai daiktai turi būti deklaruojami. Jei tai jūsų gyvenamosios vietos keitimas – reikia deklaruoti, kad daiktai naudoti daugiau nei šešis mėnesius. Kitaip gali palaikyti prekių siuntimu ir taikyti muitus. Vienas vaikinas bandė vežtis dvidešimt naujų telefonų dėžių... na, aišku, kad nesuveikė. Jei daiktai tikrai jūsų naudoti, turite tai įrodyti sąskaitomis arba nuotraukomis. Muitininkai nemėgsta netikėtumų. Ir aš jų dėl to nekaltinu. Jie tik dirba savo darbą.

Kai nutinka bėdos (o jos nutinka)

Ką daryti, jei krovinys dingo?

Pirmas baimė – skambinkite vežėjui, ne brokeriui. Reikalaukite CMR ir važtaraščio kopijų. Jei vežėjas nutyli – rašykite laiškus, fiksuokite viską. Kartais krovinys ne dingo, o tiesiog perduotas kitai įmonei be jūsų žinios. Ir kaupiamas sandėlyje. Buvo atvejis, kai kliento dėžės tris savaites pragulėjo Merseyside, nes tiesiog pamirštos ant lentynos. Prisiminiau tik tada, kai pats paskambinau rusiškai, lenkiškai ir angliškai. Tai ne piratai kartais, tiesiog biurokratijos spąstai. Bet nervai kitaip.

Ar teko turėti reikalų su sugadinta technika?

Ne kartą. Nevežkite paletės taip, kad ji galėtų pasukti. Vienas klientas vežė 3D spausdintuvą. Atvažiavo – dalys sutraiškytos. Nes taupė ant pakuotės ir dėjo tik į originalią dėžę. Fūroje juda viskas. Aš kai pats vežiausi kompiuterį į Londoną prieš kelis dešimtmečius... ne, dešimt jau tikrai... supakavau į dvigubą dėžę su putomis. Atvyko sveikas. Jei technika brangi – prašykite medinių aptaisų arba investuokite į profesionalų pakavimą. Kaina didesnė, bet nervai tikrai pigiau.

Ar muitinė gali sulaikyti krovinį ir dėlto vėluoti?

Taip, ir tai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Jei dokumentuose neatitikimai – stabdoma. Kartais atsitiktinė patikra. Tada laikas – nuo pusdienio iki kelių dienų. Po Brexit tos tikimybės padidėjo. Nuo to niekas nepabėgs. Vienintelė apsauga – tvarkingi popieriai ir kantrybė. Turėjau klientą, kurio sofa tikrinta dėl to, kad dėžėje rado kazino žetoną. Muitininkas galvojo, kad slepiama kažkas vertinga. Truko tris valandas. Nesusitvarkysi su tokia atsitiktine.

Kas atsakingas, jei vairuotojas pavėlavo dėl streiko uoste?

CMR konvencija. Jei vėlavimas dėl force majeure – neatsako už tiesioginę žalą, bet turi įrodyti. Tačiau jei patyrėte nuostolių – pvz., neįėjote į butą pagal sutartį – teks eiti per teismus, o tai žvalas. Realiai niekas nekompensuos, nebent turite specialų draudimą nuo vėlavimų. Aš tokių nepardavinėju, nes tai beprotybė. Gyvenime būna streikų, snaigio, eilių. Jei jūsų gyvenimas kabo ant to, kad sofa privažiuos lygiai ketvirtadienį – planuokite maržą. Nebūkite naivūs. Aš taip sakau visiems savo klientams.

Kaip atpažinti nesąžiningą pervežėją?

Jaučiu, kad kažkas ne taip – paprastai taip ir yra. Jei neturi fizinio ofiso, atsisako pasirašyti sutarties, prašo visą sumą į priekį – signalai. Dar blogiau, jei telefono atsakytojas keičiasi kas savaitę. Buvo atvejis, kai „įmonė“ buvo vienas vaikinas su dviem telefonais. Pasiėmė pinigus ir dingo. Žmonės liko be krovinio. Policija ten nelabai padeda, nes mato civilinį ginčą. Dėl to rinkitės tuos, kurie dirba ne pirmą dieną ir turi realius atsiliepimus. Šita sritis buvo tikrai nesąžiningas. (Ups, turėjau galvoti „nesąžininga“. Bet esmė aiški.)

Taigi, krovinių gabenimas į Angliją per kelias dienas yra realus, jei prie jo prisidedate ir jūs patys – tvarkingais dokumentais, gera pakuote ir realiomis lūkesčiais. Neikite į kompromisus dėl kainos vien dėl kainos. Geriau mokėkite šimtu eurų daugiau, bet žinokite, kad jūsų daiktai bus saugūs. Jei ką ir atsiminsite iš šito pokalbio – tegu tai bus ta mintis. Sėkmės jūsų kelionėje į Britaniją. Aš čia, jei prireiks patarimo.