Krovinių gabenimas į Angliją per 48 valandas – reali galimybė, bet ne stebuklas

Klientai dažnai skambina ir klausia, ar gali sofą iš Kauno ar visus baldus iš Vilniaus atsidurti Londone per dvi paras. Trumpai – taip, krovinių gabenimas į Angliją per 48 valandas yra įmanomas. Bet kad ir kaip norėtum girdėti tik malonius atsakymus, turiu pasakyti: įmanoma ne visada reiškia paprasta ir pigu. Aš šioje rinkoje jau gal dvidešimt trečią metą... o gal dvidešimt antrą? Metai bėga, kai matai, kad vasaros sezonas vėl įsibėgėjo. Per tą laiką vežiau viską – nuo senovinių spintų iki laboratorinės įrangos. Kartais viskas klostydavosi kaip per sviestą, o kartais prie Doverio praleisdavom keliomis valandomis ilgiau, nei planavom. Štai ką apie tai žinau.

Greitis ir realybė kelyje

Ar tikrai galima nuvažiuoti iš Lietuvos į Angliją per vieną parą?

Fiziškai – taip. Iš Vilniaus iki Londono apie tūkstantį aštuonis šimtus kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Tyras važiavimo laikas – maždaug aštuoniolika–dvidešimt valandų. Bet čia yra vienas didelis BET. Vairuotojui privalomos pertraukos pagal tachografą. Negali jis sėdėti dvidešimt valandų vairuotojo sėdynėje be miego. Todėl vienam per vieną parą fiziškai neįmanoma legaliai nuvažiuoti. O jei mašinoje du vairuotojai, kurie keičiasi – tada per dvidešimt dvi valandas galima atsidurti Londone. Tada tos keturiasdešimt aštuonios valandos tampa labai realiu langu, įskaičius pakrovimą, kelto laukimą ir iškrovimą pas klientą.

Ką reiškia „48 valandos“ – ar tai laikas nuo durų iki durų?

Kai žmonės klausia apie krovinių gabenimą į Angliją per 48 valandas, dažnai galvoja, kad tai skaičiuojama nuo tos akimirkos, kai paskambina. Realybė kitokia. Tos dvi paras skaičiuojamos nuo pakrovimo momento iki iškrovimo. O jei krovinys renkamas iš kelių adresų, tada matematika keičiasi. Kartais klientas nuvažiuoja pailsėti į butą, o aš vis dar renku likusias dėžes iš antrojo taško. Suprantu, to nepagalvoji užsakydamas. Todėl visada sakau: keturiasdešimt aštuonios valandos galioja tiesioginiam reisui, kai mašina važiuoja be papildomų stotelių. Jeigu reikia surinkti krovinį iš trijų vietų – pridėk dar pusdienį optimistiniam scenarijui.

Ar gabenimas per 48 valandų galioja visoms siuntoms, ir mažoms, ir dideliems kroviniams?

Veidro atsakymas. Mažoms siuntoms, kaip du–trys kubiniai metrai, kartais netgi greičiau pirkti kurjerinę paslaugą, jei nėra didelių gabaritų. O štai vidutiniam kroviniui, tarkime, dešimt–penkiolika kubų, mažesnis mikroautobusas arba dalinė vieta fūroje – čia jau mūsų teritorija. Paradoksalu, bet pilnas vilkikas kartais lengviau sutalpomas į express grafiką, nes važiuoja tiesiai pas klientą be papildomo krovimo. Mažoms siuntims reikia derinti su kitomis. Kainų skirtumas irgi didelis. Taip kad keturiasdešimt aštuonios valandos galioja, bet reikia atsižvelgti į krovinio formatą. Ne viskas, kas maža, yra lengva, o kas didelė, sudėtinga.

Ar per 48 valandas spės praeiti muitinė?

Po Brexit šitas klausimas tapo karščiausias. Jei dokumentai tvarkingi – packing list, CMR, EORI numeriai abiejose pusėse, o jei kraunasi namų apyvokos daiktai – dar ir TOR forma – tada Doverio ar Eurotunelio muitinė praleidžia greitai. Problemos prasideda, kai kas nors pamiršta nurodyti krovinio kodą arba muitininkas nusprendžia, kad turinys atrodo įtartinai. Atsitiktinė patikra gali užtrukti kelias valandas. Aš mačiau, kaip vilkikas pralaužė sieną per dvidešimt minučių, o kitą kartą vairuotojas rašė žinutę: „Stovim ketvirtą valandą, neaišku, ką tikrina“. Taip kad keturiasdešimt aštuonių valandų planas privalo turėti muitinės buferį viduje.

Koks maršrutas greičiausias – per Eurotunelį ar keltą?

Iš pradžių atsakymas atrodo akivaizdus: Eurotunelis, nes keltas plaukia devyniasdešimt minučių, o tunelis – trisdešimt penkias. Bet palauk. Tunelis brangesnis, ypač didesniam vilkikui, ir piko metu gali susidaryti eilės, kurios išlovoja tą sutaupytą pusantros valandos. Keltas iš Kaleo arba Dunkerque į Doverį pigesnis ir jei oras geras – puikus pasirinkimas. Kartą pavasarį vairuotojas pasirinko keltą, nes tunelio eilė rodė keturias valandas laukimo. Asmeniškai radau, kad žiemą geriau tunelis, o vasarą – reikia žiūrėti į realaus laiko žemėlapius. Taip, Kalė – Prancūzijoje, o ne Austrija, aišku.

Kainos ir kur slepiasi papildomi kaštai

Kiek maždaug kainuoja greitas krovinių pervežimas į Angliją per dvi paras?

Oi, čia tas klausimas, kurio bijo visi, bet atsakysiu. Jei užsakai visą dvidešimt tonų vilkiką išskirtinai sau – gali šnekėti apie tūkstantį aštuonis šimtus–du tūkstančius penkis šimtus eurų, kartais daugiau, jei piko sezonas prieš Kalėdas. Jei turi dalinį krovinį, kainą skaičiuojame pagal kubatūrą, bet express paslauga visada brangesnė dėl prioriteto. Nebūna taip, kad keturiasdešimt aštuonių valandų gabenimas kainuotų tris šimtus eurų visam kambariui baldų. Tas trys šimtai variantas bus arba be draudimo, arba su kelių savaičių laukimo eile. Sako klientams: jei skubu – moki už greitį. Jeigu nesiskuba – važiuoja bendrame konteineryje pigiau.

Ar mokama už krovinio svorį, apimtį, ar už visą mašiną?

Įprastai tarptautiniuose perkraustymuose viskas prasideda nuo apimties – kubinių metrų. Svoris svarbus tik tada, kai veži kažką sunkaus – metalo gabalus, sporto inventorius ar motociklą. Baldai, dėžės, drabužiai – jie lengvi, bet užima vietą. Teko pastebėti, kad kiekvienas kroviniai turi savo specifiką... oi, išsireiškiu per greitai – kiekvienas krovinys turi savo specifiką, kai kalbame apie kainą. Pilnos mašinos atveju mokama už transporto priemonės laiko ir kelio kaštus. Daliniams kroviniams – už reikalingą plotą kėbule. Viskas logiška, bet vežėjas turi tai paaiškinti, o ne mestelėti sumą iš lubų.

Ar kaina skiriasi, jei krovinį reikia pasiimti ne iš Vilniaus, o iš Klaipėdos ar Kauno?

Techniškai taip, bet ne tokia suma, kaip galvoji. Jei tą savaitę pas mus važiuoja mašina, kuri rinkosi krovinius iš pajūrio, tada Klaipėdos punktas jai pakeliui ir kaina bus beveik identiška. Bet jei transportas stovi Vilniuje ir turi specialiai pulti į Žemaitiją – tuos kilometrus reikia kažkaip padengti. Prisimenu atvejį su klientu iš kaimo netoli Plungės. Puiki kava ten, beje, turi nedidelę užeigą prie kelio. Tai va, nuvažiuoti ten ir atgal prideda pusdienį ir šimtą eurų, nes nėra ant standartinio maršruto. Kaunas paprastai kompromisas – arti magistralės, todėl kyla nežymiai.

Kodėl vienos įmonės siūlo 48 valandas už 300 eurų, o kitos – už 1500?

Atsakau atvirai, kaip žmogus, matęs visokias schemas. Trys šimtai eurų už express perkraustymą į Londoną yra arba klaida, arba apgavystė. Tokioje rinkoje, kur degalai vien iki Doverio kainuoja kelis šimtus eurų, įsivaizduok, kas lieka darbo užmokesčiui bei draudimui. Dažnai tai žmogus be licencijos, be CMR draudimo, kartais brokeris, pasiėmęs užstatą ir dingo. Teko gauti skambučių iš paliktų be daiktų. Kita vertus, tūkstantis penki šimtai – profesionali paslauga su faktiniu vairuotoju, sutartimi ir garantija, kad naktį galėsi paskambinti. Pigiau ne visada reiškia blogiau, bet pervežimai turi savo minimumą.

Ar reikia mokėti atskirai už degalus, muitus ar kelius?

Paprastai, kai darai express gabenimą su vilkiku, visos fiksuojamos išlaidos – degalai, Vokietijos autobanai – vilkikams dauguma nemokama, nors lengviesiems iki trijų su puse tonos reikia vinjetės. Anglijoje sunkvežimiams nereikia jokios Vignette (o ką tik galvojau apie Austriją, ten jos reikia, atsiprašau, susipainiojau). Eurotunelio ar keltų bilietas įskaičiuotas į pasiūlymą. Papildomai gali kainuoti tik kliento aplaidumas – jei reikia mokėti muito mokesčius netvarkingai deklaruotiems daiktams arba Londono centro įvažiavimo mokestis.

Kai nutinka tai, ko niekas nenori matyti

Kas atsitinka, jei vilkikas stringa kelyje – kiek tai vėluoja?

Realybė tokia, kad technika laužiasi blogiausiu metu. Praėjusiais metais mūsų Mercedes Sprinteriui nutrūko diržas Belgijoje, netoli Liuksemburgo sienos. Laimė, tai lengvas krovininis, ne keturiasdešimt tonų fūra. Vistiek praradome šešias valandas, kol atvažiavo pagalba. Jeigu tai nutiktų vilkikui – gali prireikti visos dienos. Aš per express reisą visada turiu planą B: servisai kelyje, antras vairuotojas arba mašina perėmimui. Bet jei esi klientas – klausk, ar įmonė turi atsarginį planą. Nemalonus faktas: daug mažų įmonių jo neturi, tada belieka tikėtis stebuklo.

Ar teko matyti, kad krovinys vėluoja dėl kliento kaltės?

Tai vienas dažniausių scenarijų. Klientas sako: „Aš jau visas supakavęs“, o ten chaosas. Dėžės neišlankstytos, spinta pilna drabužių, raktai pamesti, lakstymas laiptine. Kartą Birmingame laukėme valandą prie durų – nei telefono, nei nieko. Vairuotojas turėjo grįžti į centrą, daiktai į saugyklą. Klientui sąskaita šimtas dvidešimt svarų, jis pyko. Suprantu, gyvenime būna įvairiai, bet jei užsakai express paslaugą, pasiruošimas yra tavo atsakomybė. Vairuotojas nėra tavo pakavimo partneris, nebent mokai atskirai už tą paslaugą.

Kaip elgtis, jei Anglijos muitinė nusprendžia tikrinti būtent mano siuntą?

Nepanikuok. Raustos patikra nereiškia, kad esi kriminalas. Po Brexit britai tikrina daugiau siuntų nei anksčiau. Jei dokumentai tvarkingi, pakanka atidaryti dėžę ar dvi parodyti turinį. Kartais muitininkas nori pamatyti konkretų daiktą, pvz., elektroniką, dėl kurios abejoja verte.