Krovinių gabenimas į Angliją per 2–3 dienas: kaip vyksta ekspresinis pervežimas iš tiesų?

Jau dvidešimt ketveri metai, kai vežioju žmonių daiktus po Europą. Anglija man – kaip antrieji namai, juokauju kartais. Dabar visi nori viską ir tuoj pat. Krovinių gabenimas į Angliją per 2–3 dienas yra įmanomas, bet tikrai ne kiekvieną dieną ir ne bet kokia kaina. Viskas prasideda nuo to, ar tą pačią dieną Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoj turim tuščią mašiną su vairuotoju, kuris dar turi likusio vairavimo laiko pagal tachografą. Jei taip – puiku. Jei ne – teks palaukti arba mokėti daugiau, kad kažkas apsisuktų. Štai ką reiškia ekspresas realybėje. Nėra čia jokios raketų mokslo, tiesiog reikia žinoti keletą dalykų, kuriuos dabar ir aptarsim.

Iš pradžių apie greitį

Ar tikrai ekspresinis krovinių gabenimas į Angliją trunka tik dvi tris dienas, ar čia tiesiog reklama?

Na, žiūrėk. Jei daiktai stovi Vilniuje ir pas mus kaip tik rytoj išvažiuoja mašina – taip, per dvi dienas gali būti Londone. Bet jei gyveni Zarasuose, o vairuotojas turi paimti daiktus penktadienį po pietų, tada savaitgalis įsiterpia ir terminas tampa trys, gal keturios dienos. Realiai ekspresas veikia be tarpinių sustojimų: paima ir važiuoja tiesiai. Mašina neprisikrauna kitų krovinių, nes tada jau nebe ekspresas. Kartais net per dvi dienas spėja iki Mančesterio, jei vairuotojas nepavargęs ir pasienyje nėra eilių.

O jei man reikia rytoj, kad jau būtų išvežta, o šiandien dar net nesu supakavęs, kaip tada?

Na, tada turim problemėlę. Vairuotojas stovi arba nestovi. Jei jis stovi, tai mes galim palaukti kelias valandas, bet ne visą dieną. Kartais klientai skambina ryte, sakosi reikia vykti šiandien, o daiktai išmėtyti po tris kambarius. Tuomet tenka tenkintis vėlesniu reisu. Ekspresinis krovinys turi būti pasiruošęs išvykti. Dėl to ir sakau – jei planuoji, paskambink bent diena anksčiau. Yra buvę, kad žmonės ieško dėžių iki paskutinės akimirkos. (Tiesa, kartais turiu pakartoti klientams, kad celofano maišai – ne pakavimo medžiaga.) Skubėk lėtai, kaip sakoma.

Iš kokio miesto geriausia siųsti, kad spėtų per trumpiausią laiką?

Kuo arčiau pagrindinių magistralių, tuo mažiau galvos skausmo. Vilnius ir Kaunas yra topas, nes ten susijungia mūsų transporto srautai. Klaipėda irgi neblogai, bet iš jos važiuojant reikia kirsti visą Lietuvą iki Lenkijos, tai prideda pusdienį, o kartais ir daugiau. Maži miesteliai – jaudomi. Vairuotojui tenka pašokti nuo greitkelio, prarandamos valandos. O laikas čia – viskas. Nebent tenka paimti ten tik dėl didelio krovinio, tada apsimoka. Šiaip, jei gali pats atvežti į Vilnių ar Kauną, padaryk tai. Sutaupysi valandas ir dešimtis eurų. Faktas.

Kainos – ką čia slėpti

Kiek kainuoja pervežimas ekspresu į Londoną, jei krovinys – maždaug 200 kg buitinės technikos?

Sunku pasakyti iš karto, bet kaina svyruoja nuo 800 iki 1300 eurų, plius minus kaip sakant, priklauso nuo to, ar turim tiesioginį reisą šiai savaitei. 200 kg – tai ne bet kokia informacija, reikia žinoti matmenis. Jei tai trys skalbimo mašinos, jos užima vietą. Jei dešimt dėžių su drabužiais – visai kitaip. Ekspresinis gabenimas visada brangiau, nes mašina vyksta specialiai tavęs. Dalinis krovinys kainuotų gal perpus mažiau, bet užtruktų 5–7 dienas. Tad turi rinktis: ar laikas, ar pinigai. Dažnai Anglijos lietuviai renkasi laiką, kai reikia skubiai įsirengti buitį.

Ar yra koks nors fiksuotas tarifas, ar visada skaičiuojate individualiai?

Fiksuoto tarifo kaip taksi – nėra. Negali būti, nes vienas veža pianiną į devintą aukštą be lifto Birmingeme, kitas – keturias dėžes į pirmą namą kempinge netoli Londono centro. Kiekvienas užsakymas turi savo svorį, matmenis, paėmimo tašką ir pristatymo adresą. Aš asmeniškai nemėgstu tų kompanijų, kurios siūlo fiksuotą kainą internete, o paskui priduria mokesčius už kiekvieną žingsnį. Tai klientų apgaudinėjimas. Mūsų kaina – tai ką pasakai, tą ir gauni. Bet reikia pasakyti teisybę apie daiktus. Jei paslėpsi, kad reikia liftu kilti – vairuotojas gali paprašyti užmokesčio vietoje.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau kitų už tą patį maršrutą?

Čia reikia atidžiai žiūrėti. Yra įmonių, kurios surenka tris keturis užsakymus į vieną mašiną ir pristato per savaitę, bet parduoda kaip ekspresą. Arba apskritai – neaišku ką parduoda. Maža kaina dažnai reiškia seną mašiną be draudimo, vairuotoją be poilsio arba papildomą krovinį, kurio nesi prašęs. Aš mačiau atvejį prieš trejus metus, kai mašinoje prie kliento sofos vėžėjo kažkokie chemikalai. Kvapas liko visam velniui. Brangesnė kaina dažnai reiškia, kad mašina tvarkinga, draudimas galioja ir vairuotojas nepervargęs. Nesuk galvos dėl dvidešimties eurų – galvok dėl daiktų saugumo.

Kas gabena, kuo ir kaip pakuoti

Ar ekspresui naudojate mažesnes mašinas, ar vis tiek vežate dideliais vilkikais?

Jeigu krovinys mažas – vežam krovininiais mikroautobusais arba mažais vilkikais su tentu. Ekspresui nenaudojam 20 metrų fūrų kelioms dėžėms, nes tai absurdas ir nuostolis mums. Didelis vilkikas naudojamas tik tada, kai pervežamas visas buto inventorius iš didelio namo arba kai yra kelių klientų kroviniai, bet tam tikri kombinuoti reisai, o ne ekspresas. Pirma mintis buvo pasakyti, kad vilkikas visada, bet pataisau save: ekspresas ieško optimalaus sprendimo. Kartais net atsivežam priekabą, jei reikia. Viskas pagal situaciją.

Ar vairuotojas padės man supakuoti ar įkelti daiktus, jei aš vienas?

Teoriškai – ne, praktiškai – dažnai padeda, jei mato, kad žmogus be rankų arba jei oras lauke nepakenčiamas. Bet nereikėtų to laikyti norma. Vairuotojas vairuoja ir saugo krovinį. Pakuoti – tavo atsakomybė. Yra buvę, kad klientas vienas bandė nešti šaldytuvą, beveik viską sumaitojo. Vairuotojas tada pamojo ranka ir prisidėjo padėdamas, ir tas daiktas įlipo į mašiną sveikas. Bet jei nori, kad viską supakuotų ir sudėtų – tada kreipkis į perkraustymo komandą, tai atskira paslauga. Suprantu, kad norisi pagalbos, bet pagrindinė vairuotojo užduotis – saugiai nuvežti.

Jei vežu stiklą ar veidrodį, ar man pačiam reikia ieškoti dežių, ar jūs tokius daiktus atsisakote vežti?

Stiklą vežame, bet tik jei jis tinkamai supakuotas. Idealu, jei turi medines dėžes su pakavimo medžiaga viduje. Kartonas ir burbulinė plėvelė – minimalus variantas. Aš asmeniškai bijau vežti be medinių rėmų, nes kelyje mašina šokteli. Buvo atvejis, kai vežiau didelį veidrodį – atvažiavus jis buvo vienintelis. (Pataisau: sveikas.) Dabar visada klausiu apie medines dėžes. Jei nėra – patariu pasidaryti arba atsisakau. Ne dėl to, kad piktas, o dėl to, kad gaila daikto ir nervų.

Dokumentai, kuriuos visi pamiršta

Ar po Brexit pasikeitė tvarka dėl ekspreso krovinių?

Pasikeitė, ir ne į gerąją pusę. Dabar reikia muitinės deklaracijų net ir seniems klientams, kuriems anksčiau viskas būdavo paprasta. Formalumai padidėjo. Bet ekspresinis krovinys į Angliją vis dar vyksta – tiesiog prieš išvažiuojant reikia suruošti popierius. Mes turim partnerį Klaipėdoj, vyrukai iš uosto, žino savo darbą, kuris padeda su dokumentais. Svarbiausia, kad nebūtų maisto produktų be leidimų arba augalų. Tada gali strigti. Brexit sudarė papildomą sluoksnį darbo, bet 2–3 dienų termino tai neišderina, jei dokumentai tvarkingi.

Man niekada nereikėjo EORI numerio, o dabar skambina kad reikia – ar taip ir turi būti?

Taip, EORi (nors teisingai rašoma EORI) numeris dabar privalomas jei esi juridinis asmuo ir siunti prekes. Fiziniams asmenims perkraustymams kartais nereikia, bet jei tai komercinis krovinys – be šio numerio muitinė gali nepraleisti. Yra buvę, kad klientas neturi ir mes jam padedame gauti, bet tai užima laiko. Geriausia pasitikrinti prieš siunčiant. Aš tiksliai nepamenu visų išimčių... oje, ar tinka fiziniams kai vertinga siunta?... geriau pasiklausk pas mus, mes pasitikslinsim. Nepatogu, kai krovinys stovi pasienyje vien dėl kodo trūkumo.

Kas atsako, jei muitinėje dėl dokumentų klaidos sulaiko krovinį?

Atsako tas, kas padarė klaidą dažniausiai. Jei tai mūsų brokerio kaltė – mes taisom ir mokam baudas. Jei klientas pateikė neteisingą sąrašą, pavyzdžiui, paslėpė, kad veža prekes pardavimui, o deklaravo kaip asmeninius daiktus – tada atsakomybė ant kliento pečių. Mes visada sakome: rašyk tikrąją vertę ir paskirtį. Buvo toks atvejis prieš metus, kai vyrukas vežė dvidešimt dviračių kaip "asmeninius". Muitininkai nelabai tiki, kad žmogus turi dvidešimt dviračių namie. Laikėsi trys dienos, kol neišsiaiškinom. Ekspresas tuomet virto lėtu reisu.

Kas realybėje gali nepavykti

Buvo atvejų, kai krovinys vėlavo ne dėl jūsų kaltės, bet klientas kaltino jus – kaip tada elgtis?

Būna, kad vairuotojui sugeda mašina kelyje per Prancūziją. Tuomet paskambinam klientui ir sakom tiesiai: vėluosim pusdienį, vežam į servisą, vairuotojas nepavalgięs ir piktas. Klientas, aišku, nervinasi, nes jį informavo Londono agentas, kad būtina pristatyti rytoj ryte. Mūsų atsakomybė – nemeluoti. Jei tai mūsų kaltė – prisiimam. Jei ne – paaiškinam situaciją. Aš neimnu to asmeniškai, kai žmogus šaukia telefonu, nes pats irgi būčiau piktas jo vietoj. Svarbu, kad galų gale daiktai atvažiuoja sveiki.

Ar teko turėti krovinį, kurį teko laukti ne 2 dienas, o savaitę, nes kažkas nutiko pasienyje?

Taip, teko. Prieš kokie treji metai mašina užstrigo Calais uoste dėl darbuotojų streiko. Mes negalėjom to numatyti. Klientas laukė spintos Londone, o ji – kelyje. Buvo sunkių dienų, visi skambino. Negalėjom krovinio palikti uoste, teko laukti. Toks nebe ekspresas, o savaitės vargas. Nuo to laiko kai vyksta streikai, stengiamės vengti to maršruto arba perspėti klientus. Realybė kartais duoda per galvą. Nėra čia ko padaryta, tik informuoti laiku.

Ar egzistuoja tokių įmonių, kurioms geriau nepasirašinėti sutarties dėl ekspreso į Angliją?

Ei, oho, taip, yra jų pilna. Yra "vežėjų", kurie pasiima užstatą, o paskui dingo kaip į vandenį. Arba tie, kurie persodina krovinį iš mašinos į mašiną kelyje be jokio tavęs informavimo. Arba, žinai, tie kur meta tavo daiktus sandėlyje kažkur Lenkijoj dviem savaitėm, nes surado pigesnį variantą. Aš sakau: jei kaina ženkliai mažesnė už rinkos vidurkį – spruk. Normali ekspreso kaina negali būt trys kartai mažesnė. Dar viena raudona vėliava – jei nėra jokio adreso, tik telefonas ir Instagram paskyra. Verslas vyksta raštiškai, su sutartimi ir sąskaita. Kitaip gali likti be daiktų ir be pinigų.

Prieš paskambinant – ką verta žinoti

Kai man reikia ekspresinio gabenimo, ką pirmiausia turėčiau jums pasakyti telefonu?

Sakyk adresą, ką veši, kiek maždaug sveria, ir kada reikia pristatyti. Jei pradėsi nuo "kiek kainuoja į Angliją" – negalėsiu pasakyti. Į Angliją gali būti šuniukas arba metalo gaminiai, viskas skiriasi. Labai svarbu – ar laiptai, ar liftas, ar krovinys jau paruoštas. Kartais man skambina ir sako: "vežu daiktus". Kokie? "Nu, įvairūs." Tai kaip apskaičiuoti vietą mašinoj? Aš prie telefono nesu magas. Daugiau info – tikslesnė kaina ir greitesnis atsakymas. Pradėk nuo to, kas tau svarbiausia, ir mes jau sudėliosim logistiką.

Ar galima derėtis dėl kainos, jei turiu ne pirmą krovinį per metus?

Su pastoviems klientam – visada. Jei per metus siunti tris keturis krovinius, mes tikrai galim aptarti lojalumo nuolaidą. Gal ne penkiasdešimt procentų, bet dešimt penkioliktą – taip. Naujiems klientams sunkiau, nes pirmas kartas – tai pažintis. Bet jei krovinys didelis, pvz., viso buto perkraustymas, tada kaina derama ir pirmą kartą. Nebijok klausti. Blogiausias atsakymas – ne. Aš pats dažnai sakau, kad jei galim padaryt geriau, padarysim. Verslas toks – norim, kad sugrįžtum. Tiesiog nepulk derėtis dėl dviejų dėžių kelionei, ten nėra ko daug spausti.

Koks yra pats blogiausias laikas metuose siųsti ekspresinį krovinį į Angliją?

Gruodis iki Kalėdų ir liepos vidurys, kai visi studentai keliasi. Tada mašinos užimtos, kainos šokteli, o pasienyje eilės. Ruošiantis Naujiesiems visi nori dovanas ar daiktus gauti laiku, bet tai pats chaosas. Šventės savaitgalis prieš Velykas irgi bjaurus – uostai dirba sutrumpintai, vairuotojai nori namo. Jei gali rinktis – siųsk kovą arba rugsėjo pradžią. Tada ramu, keliai laisvesni, ir muitininkai atsipalaidavę, mažiau kramto nagus prie kiekvienos deklaracijos. Yra buvę, kad gruodžio dvidešimt trečią klientas prašė ekspreso. Padarėm, bet kainą jis prisimena iki šiol.

Ar galima vežti maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą dešrą šeimai į Londoną, per ekspresą?

Trumpai – nerekomenduoju. Po Brexit maisto produktams į Angliją reikia specialių leidimų, veterinarinių sertifikatų. Rūkyta dešra – tai gyvūninės kilmės produktas, ir muitinė gali konfiskuoti. Buvo atvejis, kai močiutė siuntė anūkui į Londoną kumpį, sūrio ir kiaušinių. Nežinojau to metu tiksliai taisyklių, o Doverio uoste muitinė atėmė visą maisto krepšį. Sūris dingo į neaiškias dėžes. Graudu buvo. Saugiau siųsti sausus produktus – grikiai, šokoladai, traškučiai. Mėsą ir pieną palik Lietuvoj, anūkas nusipirks Tesco.

Kaip sekti krovinį kelyje? Ar gaunu kokį nors GPS, ar tik skambinu vairuotojui?

Mes duodam kontaktą – dažniausiai tiesiogiai vairuotojo telefoną. Klientai skambina ir klausia: "Kur jūs?". Jei mašinoje yra GPS seklys – pasidaliname nuoroda, bet ne visada. Kadangi mašinos keičiasi (pataisau: priklauso nuo to, kokia mašina tuo metu laisva), ne visada tas pats GPS. Skambinti vairuotojui galima, bet protingai – naktį neskambink, jis miega kabinoj. Rytais ir vakarais geriausias laikas. Aš pats renkuosi žinutes. "Kur mašina?" – ir po kelių valandų atsakymas. Sistema paprasta, bet veikia. Dabar yra ir aplikacijų, bet atvirai, mūsų barškantys seni vilkikai jas ne visada myli.

Kas jei aš ne Londono centre gyvenu, o kažkur Esekse ar Birmingeme – ar tada vis tiek per 2–3 dienas pristatysite?

Žinoma, bet paskutinė diena gali tapti vakarine. Į Londoną ir jo priemiesčius lengviausia. Birminghamas – dar pusantros valandos į šiaurę nuo M25 kelio. Essex – rytuose, dažnai kamščiai. Jei reikia pristatyti trečią dieną vakare Birmingeme, geriau planuoti priešpiet. Nes vairuotojas po kelių dienų vairavimo jau pavargęs. Kartais deram sutartį "2–3 dienos iki durų" ir paskui tikslinam laiką. Šiaip distancija nuo Doverio iki Birmingemo nėra maža, bet ir ne pasaulio pabaiga.

Ar ekspresas tinka pervežti gyvą šunį?

Šunų nevežame ekspresiniais perkraustymo reisais. Tam yra specializuotos įmonės, kurios turi narvus ir veterinarus. Aš myliu šunis, bet ne mum skirtas toks krovinys. Kartais klausia dėl kačių – irgi ne. Nors prisipažinsiu, prieš daug metų vežiau auksaspalvį retriverį, nes klientas labai prašė. Tai buvo... na, kvailas... ne, ypatingas atvejis. Nuo to laiko taisyklė griežta: gyvūnai – kitur. Nežinau ar verta rizikuot. Geriau ne. Nepyk, šeiminke.

Jei krovinį reikia paimti ne iš namų, o iš parduotuvės sandėlio Marijampolėje, ar papildomai apmokestinate?

Taip, tenka pridėti kilometražą ir laiką. Marijampolė – ne ant kelio į Angliją, reikės nuskristi (pataisau: nuvažiuoti) atskirai. Jei sandėlis dirba iki penkių, o vairuotojas atvyksta šeštą – prakaitas, nes reikės laukti rytojaus. Administruojam kaip papildomą paėmimą. Kaina priklauso nuo atstumo nuo pagrindinio maršruto. Kartais pigiau tuos daiktus atgabenti į mūsų pagrindinį terminalą Vilniuje ir tik tada krauti į Anglijos mašiną. Pasvarstyk. Jei perkraustymui iš buto – viena. Iš sandėlių – kita logika. Skambink, susiskaičiuosim.

Ar turite draudimą kroviniui, jei mašina ima ir dega kelyje?

Taip, CMR draudimas yra standartas. Bet jis dengia ne viską šimtu procentų. Jei krovinys blogai supakuotas ir dėl to sugenda – draudimas nekompensuos. Mačiau, kaip vilkikas degė kelyje prieš septyniolika metų. Baisus vaizdas. Daiktus išgelbėjom dalinai. Nuo to labiau stengiuosi, kad pakuotė būtų atspari. Draudimas – gerai, bet jis neužkirs nelaimės. Geriau saugotis. Ekspresiniams kroviniams draudimo sumos pakankamos buičiai, bet jei veši meno kūrinį – pasakyk iš anksto.

Paskutinis dalykas – ar jūs pats turite tiek metų patirties, ar čia tik įmonės istorija?

Asmeniškai pradėjau dirbti prieš dvidešimt ketverius metus, kai dar nebuvo jokių Google Maps, o maršrutą brėždavai ant popieriaus žemėlapio. Pradėjau kaip vairuotojo padėjėjas, paskui vairavau pats, dabar koordinuoju. Taip, tie metai – mano. Ne viskas buvo idealu: būta avarijų, būta piktu klientu, būta, kad pats suklydau dėl svorio skaičiavimo. Bet iš to mokausi. Šiandien kai skambini man, kalbi ne su robotu iš call centro, o su žmogumi, kuris pats krūtine jautė vilkiko sėdynę. Ir, tiesa, dėl to krovinių gabenimas į Angliją per 2–3 dienas man svarbus – noriu, kad tu nepatirtum to košmaro, kurį kartais matydavau anksčiau.

Išvada

Taigi, krovinių gabenimas į Angliją per 2–3 dienas – tai ne mitas ir ne tuščias pažadas. Bet reikia realistiškai vertinti kainą, pasiruošti daiktus ir netikėti stebuklais be papildomų išlaidų. Skambink laiku, sakyk tiesą apie krovinį ir rinkis vežėją ne pagal pigiausią skelbimą. Aš čia jau ilgai, ir matau, kad geriausi klientai – tie, kurie supranta, kad greitis kainuoja, bet daiktų saugumas kainuoja dar daugiau. Sėkmės renkantis.