Krovinių gabenimas į Angliją – patogumas su mikroautobusais ir realybė, kurią mačiau per du dešimtmečius

Jau 24 metai dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, žiūriu į muitinės deklaracijas ir krovinių sąrašus kas savaitę. Galiu pasakyti tiesiai šviesiai: krovinių gabenimas į Angliją patogumas su mikroautobusais nėra tuščias marketingo šūkis. Dažnai tai paprasčiausias ir greičiausias būdas persikraustyti iš Lietuvos. Ne visiems reikia fūros – kartais didelė mašina tik apsunkina gyvenimą, ypač siaurose Londono gatvėse ar kai reikia skubiai išvažiuoti. Šiame tekste rašau tik tai, ką klientai klausia manęs vidurnaktį žinutėmis. Be korporacinių šūkių ir saldžių pažadų. Kas žino, gal ir tu nuspręsi, kad tau nereikia tos puspriekabės, apie kurią svajojai.

Mikroautobusas prieš fūrą – kam kas skirta

Klausiu atvirai – ar mikroautobusu tikrai galiu pervežti visus baldus iš Lietuvos į Angliją, ar čia pokštas?

Ne, tikrai ne pokštas. Prieš maždaug penkerius metus vežiau klientui iš Kauno į Birmingemą du kambarių baldus, dviratį ir keturias dėžes knygų į vieną Sprinterį. Tilpo. Jei turi didelę sekciją, kilimą ir dar šaldytuvą, tada gal jau reikės fūros. Bet standartinis vieno kambario butas į mikroautobusą įlipa be problemų, jei daiktai nėra suplanuoti kaip chaosas. Vairuotojas paprastai padeda krauti, bet ne visada tai jo pareiga – būna ir tokių, kurie sako, kad tik vairuoja.

O ką daryti, jei turiu šaldytuvą ir skalbimo mašiną – ar telpa į tą mažą furgoną?

Šaldytuvas ir skalbimo mašina yra standartiniai kampai. Telpa. Bet šaldytuvą reikia vežti stovint, o ne gulint, kitaip kompresorius gali suprastinkti. Kartais klientai bando įkišti dar vieną mažą šaldytuvą ir stebisi, kad durelės neužsidaro. Jei abu prietaisai full-size, vietos gali nebeužtekti kitiems daiktams, tada reikia didesnio furgono. Nors dažnai pakanka įprasto mikriuko, jei daiktai sukrauti protingai ir be tuščiosios ertmės viduje.

Mano draugas sako, kad tik su sunkvežimiais verta važiuoti į Angliją – ką tu apie tai galvoji?

Tavo draugas mato tik fūras autostradoje ir galvoja, kad taip turi būti. Bet aš mačiau, kai klientas užsisakė sunkvežimį penkioms dėžėms ir kėdei. Mikroautobusas greičiau pravairuoja pro Doverio uostą, o degalų sąnaudos gerokai mažesnės. Draugas niekuomet negalvojo apie aikštelės kainą Londone fūrai. Už tokias klaidas brangiai sumoki. Fūros reikia tik tada, kai krovinys viršija 8–10 kubinių metrų arba yra labai sunkus.

Kiek maždaug kubų telpa į paprastą mikroautobusą? Nes skaičiai man visada buvo mistika.

Paprastas Mercedes Sprinter ar panašus ima apie 10–13 kubinių metrų. Fiat Ducato kiek mažiau, apie 8–10. Bet čia jei krauna normaliai, o ne tiesiog numeta daiktus ir spardo, kad tilptų. Kubas – tai daugmaž tokia didelė skalbimo mašina. Jei turi kokias šešias tokias, vaizduok, kad vietos kaip tik. Kartais klientai sako "man tik trys dėžės", o jos pasirodo būna dviejų metrų ilgio. Tada aš įtariu, kad ten žmonės gyvena, o ne daiktai. Realybė tokia: dažniausiai vieno žmogaus pilnas persikraustymas užima 5–8 kubus.

Ar mikroautobusas gali stoti prie pat durų Londone, ar ten visi draudžia stovėti?

Londone taisyklės žiaurios. Raudoni keliai, žali ruožai, mokami plotai – galvos skausmas. Bet mikriukas, skirtingai nei fūra, dažnai tilps tiesiog prie pat namo, ypač gyvenamuosiuose rajonuose. Sykį vežėm į Islingtoną, stovėjom tiesiog gretimoje gatvelėje pusvalandį, kraunamės. Su fūra būtų tragedija. Aišku, jei stovi raudonojoje zonoje be leidimo, gali gauti baudą, bet tai jau tavo atsakomybė, o mano, kaip vairuotojo, ne. Geriau iš anksto pasitikrinti vietos kodus. Yra programėlių.

Kainos, laikas ir popieriai – viskas, kas slegia

Kiek maždaug kainuoja krovinių gabenimas į Angliją su mikroautobusu – nuo kada brangu?

Čia kaip su taksi – viskas priklauso nuo atstumo ir sezono. Vidutiniškai už pilną mikriuką iš Lietuvos centro iki Londono klientai moka nuo 800 iki 1300 eurų. Žiemą pigiau, vasarą – brangiau, nes studentai lėkte lėksta. Jei turi pora dėžių, yra daliniai kroviniai – tada suma gali kristi iki 200–300 eurų. Bet jei skubi – mokėsi už greitumą. Esu matęs, kaip prašo 500 eurų už vieną dėžę – tai apsurdas. Rinkis protingai.

Ar reikia kažkokių specifinių dokumentų gabenant asmeninius daiktus? Buvau girdėjęs, kad tik verslininkams...

Asmeniniams daiktams Anglija dabar nebe ES. Reikia paprasto packing list'o – sąrašo, kas viduje. Be jo muitininkai užduos klausimų. Jei veši naujus daiktus – gali pagalvoti, kad parduodi. Verslininkams reikia CMR, o paprastam žmogui užtenka sąrašo ir paso kopijos. Nors, prisipažinsiu, po Brexit kartais pasimečiau, kokie popieriai reikalingi konkrečiam postui. Rimtas vežėjas tikrai paaiškins.

O jei apsidovanojau keletą dėžių antikvarinių lempų – ar muitinėje neprisikabinės?

Antikvaras – pavojingas žodis. Jei lempos tikrai senos ir vertingos, gali prireikti eksporto leidimo. Jei tai tiesiog senoviški šviestuvai iš tavo močiutės buto, dažniausiai praleidžia. Bet muitininkas turi teisę užmegzti akistatą su tavimi. Sykį klientas vežė žalvarinius šviestuvus, muitininkas paklausė, ar tai meno kūriniai. Turėjom aiškinti, kad tai šlamštas, kuris šviečia. Jei vertinga ir sena – geriau pasikonsultuok su specialistu prieš vežant.

Kada pigiau – vasarą ar žiemą? Nes kartais atrodo, kad kainos šokinėja be jokios logikos.

Logika yra. Rugsėjis ir liepa – pikas. Studentai, emigrantai, darbai – visi nori tuo pačiu metu. Žiemą paklausa krenta, tada gali derėtis. Bet žiemos keliai niūresni, gali vėluoti. Sykį gruodį strigom Prancūzijoje dėl sniego. Klientas pyko ant mūsų nesmarkiai. Tai balansas: mokėsi mažiau, bet rizikuosi oru. Sezonas nulemia kainą, bet ne likimą.

Ar galiu mokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu? Nes viena įmonė kažkada liepė tik pavedimu.

Aš nenoriu kišenėje vežiotis grynųjų per Europą. Daugelis rimtų vežėjų nori avanso pavedimu, o likutį prieš iškrovimą. Grynieji kartais būna, ypač su senais klientais. Bet jei įmonė prašo tik grynųjų be kvito – raudona vėliava. Normalu yra 30–50 proc. avansas. Jei vengia banko pėdsakų, pagalvok, kodėl. Kartais žmonės nori mokėti grynais dėl mokesčių – aš saku, kad jų reikalas, bet kvitą duodu vis tiek.

Praktika – kaip vyksta pakrovimas ir kelionė

Kas krauna daiktus – aš pats ar vairuotojas? Neatsimenu, kaip buvo aną kartą.

Priklauso nuo sutarties. Standartiškai vairuotojas padeda, jei daiktai paruošti prie durų, bet jis nėra tavo samdytas bėgikas. Jei gyveni aštuntame aukšte be lifto, turi organizuoti pagalbą arba susimokėti už papildomų rankų paslaugą. Sykį važiavom į pastatą, kuriame liftas buvo sulūžęs, klientas pamanė, kad vairuotojas išsineš sofą. Ne. Susitarimas turi galioti abiem pusėm. Aš asmeniškai rekomenduoju žmonėms pakrauti mažesnius daiktus patiems, o stambiagabaričius palikti vyrukams.

Ar reikia iškarto iškrauti Anglijoje, ar gali daiktai kurį laiką pagyventi furgone?

Ne, furgonas nėra sandėlis. Jo paskirtis – vežti, o ne laikyti. Bet jei esi pačioje kelionėje ir galvoji apie pernakvynę Belgijoje, tai gal ir įmanoma, bet nesaugoma. Kartais klientai paprašo palikti daiktus dviem dienom, nes butas dar neuž READY (taip, angliškai išsprogdino mintyse) – turiu galvoje, dar neparuoštas. Dažnai atsakau, kad tada reikia mokėti už stovėjimą arba surasti mini sandėliuką. Nes furgonas kitą dieną jau gali turėti kitą reisą.

Kiek maždaug trunka kelionė iš Vilniaus iki Londono su kroviniu? Vieną sykį važiavo tris dienas, bet gal dėl vilkiko.

Su mikriuku per kontinentą – jei gerai – dvi dienos, kartais trys. Vilkikai važiuoja lėčiau dėl svorio, bet mikroautobusu galima sukti greičiau. Realiai iš Vilniaus iki Londono – dažniausiai 36–48 valandos. Bet eilės Doverio uoste ar remontai M20 prideda valandų. Sykį strigom 8 valandas – klientas galvojo, kad meluoju. Neparodžiau, kad meluoju, bet rodžiau navigaciją. Kelias yra kelias.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar surenka dar kažkieno krovinius? Nenoriu, kad mano sofa atsidurtų kitų kieme.

Jei moki už pilną furgoną – važiuoja tik tavo daiktai. Jei dalinis krovinys – kraunama iš kelių adresų. Sofa neatsidurs kieme, jei vežėjas normalus. Bet aš mačiau, kaip dėžės susimaišė, ir vienas gavo kito sporto inventorių. Beprasideda diskusijos. Jei svarbu privatumas – rinkis pilną mikriuką. Jei nori sutaupyti – dalinis krovinys, bet reikės lankstumo dėl laiko ir pristatymo dienos.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbyrėtų per kelionę pro Prancūziją? Ten kelias tokias duobes turi.

Kartonines dėžes nepaprastai gerai paremti lipnia juosta. Apatinę dalį – dvigubai. Stiklus apvyniok burbuline plėvele iki degradacijos, o jei reikia – rankšluosčiais. Nes Prancūzijoje ir Belgijoje keliai... na, ne visur asfaltas lygus. Būna duobių, ypač ten, kur vilkikai suka į užkampius. Knygos – tik į mažas dėžes, didelės knygų dėžės yra mirtis stuburui. Ir nepamiršk – kuo tolygesnis daiktų išdėstymas furgone, tuo mažiau jie važinėja kampu. Vienas klientas pakrovė viską į šiukšlių maišus. Atvykus į Mančesterį, rado modernų meno kūrinį.

Ar reikia drausti krovinį atskirai, ar tai jau įskaičiuota į vežėjo kainą?

Vežėjas privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą, bet jis ne viską dengia. Jei veši brangią elektroniką – pasidaryk individualų. Daugelis turi standartinį draudimą iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Aš visada sakau: originalūs paveikslai ar antikvariatas vežami tik su aiškiu draudimu. Nes jei furgonas sudegs (matėm tokių istorijų, nors ir ne su mikriukais), be atskiro draudimo liksi be nieko.

Blogi vilkikai ir kitos gyvenimo nelaimės

Kaip atpažinti įmonę, kuri tik žada, bet neatveža? Nes vienas kolega pridarė kvailysčių.

Jei telefonu žada auksą, o sutarties pasirašyti nemoka – bėk. Tikri vežėjai dalinasi kontaktais, turi biurą ar bent normalų puslapį su realiomis nuotraukomis. Pas mus dirba daug vairuotoju (turiu galvoje žmonių, kurie kasdien važiuoja šiuo maršrutu). Paskambink jiems pats dieną prieš tai – jei nekelia, vadinasi problemos. Dar vienas ženklas: jei kaina žemiau rinkos vidurkio trigubai. Tada greičiausiai tarpininkas parduos tavo krovinį kažkam, kas važiuos tik po savaitės. Patikimumas kainuoja.

Ar tikrai visi mikroautobusai turi leidimus tarptautiniams pervežimams? Aš abejoju.

Turi abejoti. Yra tokių, kurie važinėja padebesiais – turi vietinę licenciją, o tarptautinę pamiršo atnaujinti. Po Brexit kontrolės sustiprėjo. Jei vežėjas neturi tarptautinio leidimo, gali būti, kad sustabdys pasienyje. Jis galbūt prasmuks, o gal ne. Aš tikrai nežinau 100 proc., kaip ten kiekvienas postas tikrina, bet rizikuoti neverta. Paprašyk kopijos licencijos prieš mokėdamas. Rimtas vežėjas parodys be pykčio.

Kas būna, jei vairuotojas pavėlaiuoja dėl kelio remonto Prancūzijoje?

Būna blogai, bet ne katastrofa. Prancūzijoje remontai neturi pabaigos – sykį stovėjom 4 valandas dėl tilto. Klientas Londone piktinosi, kad vėluojam. Negalėjau padėti, nusiunčiau nuotrauką iš eilės. Normalus vežėjas informuos apie vėlavimą, o ne tylės. Bet jei pavėlavimas dienos lygio – gali prašyti nuolaidos. Transportas yra transportas; oras, gedimai – viskas tolygu. Aš į skrydžių vėlavimus žiūriu kaip į gyvenimo dalį, ir kelių irgi.

Ar galima vežti augintinį kartu su baldais mikroautobuse? Turiu katę.

Katė? Techniškai taip, bet logistiškai sudėtinga. Gyvūnai turi turėti pasus, skiepus, o kai kurios kompanijos apskritai nedega gyvūnų transportui. Mikriukas, skirtingai nei lėktuvas, neturi atskiro keleivio ir krovinio skyriaus (turiu galvoje, kad katė galėtų gyventi salone). Jei katinas laisvai bėgios po furgoną tarp dėžių – pavojinga ir jam, ir daiktams. Sykį vežėme šunį – turėjom narą, viskas buvo gerai. Katėms narai patinka mažiau.

Keistos situacijos ir paskutiniai patarimai

O jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto Londone – ar vairuotojas man neatsiųs sąskaitos už kojų operaciją?

Atsiųs ne, bet gali pareikalauti papildomo mokesčio už nešimą, jei tai aptarta. Penktas aukštas be lifto yra sporto klubas, o ne gyvenamasis namas. Mes stengiamės padėti, bet septynių spintų išnešimas laiptais – viršgalio darbas. Būna, klientai sako "ten viskas lengva", o paskui pasirodo, kad spinta yra iš senojo ąžuolo ir sveria pusantro šimto kilogramų. Tada reikia dviejų žmonių ir papildomo laiko. Staigmenos perkraustymo metu – prastos. Ypač kai laiptinė per siaura didelėms dėžėms.

Gabenimas į Angliją mikroautobusu – ar tinka ir į Belfastą, ar ten jau kita šalis?

Belfastas yra Šiaurės Airijoje, techniškai Britanijoje, bet... čia politika, nelįsiu. Mikriukas gali nuvažiuoti, bet reikia dviejų keltų. Sudėtingiau nei tiesiai į Londoną. Aš toliems regionams rekomenduoju vietinius pervežėjus, kurie paims daiktus nuo mūsų uoste arba Londone. Nes vežti per dvi jūras du kartus brangu. Muitinės formalumai irgi gali skirtis. Belfastas įmanomas, bet praktiškai neefektyvu tiesiai iš Lietuvos mikroautobusu.

Ar galiu važiuoti pirmyn kartu su savo daiktais? Nenoriu vienas likti be kelnių.

Taip, gali. Daugelis mikriukų turi keleivio vietą salone. Bet turi suprasti: kelionė ilga, furgonas ne limuzinas, sėdynės kietos, poilsiui retai kur sustoja, tik priverstinai. Jei turi nugaros problemas – geriau skristi lėktuvu. Be to, sėdėsi šalia vairuotojo, kuris gali kalbėti arba gali grūmoti. Sykį klientas važiavo su mumis iki Londono, pusę kelio pramigo, o likusią dalį aprodinėjo savo šeimos nuotraukas. Vairuotojas grįžo pakrautas naujienomis apie jo pusseserę. Bet daiktai atsidūrė adresu, taigi viskas gerai.

Ką daryti, jei muitininkas paprašo atidaryti dėžę, o ten – mano apatiniai ir senelės nuotraukos?

Muitininkai matė viską. Tavo apatiniai jų nenustebins, o senelės nuotraukos gali net sujaudinti.