Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu: kaip tai daroma saugiai

Jau kokią dvidešimt ketvirtą vasarą vežioju krovinius iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Iš pradžių atrodė – mikroautobusas, keli daiktai, kas čia sudėtingo. Bet per tuos metus supratau, kad kuo paprastesnė technika, tuo daugiau vietos klaidoms. Jei ieškote informacijos apie krovinių gabenimą į Angliją mikroautobusu saugiai, turbūt norite žinoti ne tik kainą, bet ir kaip išvengti to, kad jūsų sofa neužsiliktų kokioje Lenkijos aikštelėje. Pasakysiu viską taip, lyg sėdėtume prie kavos – be puošnumo, bet su praktika, kurią įgavau kelyje.

Kainos, automobiliai ir kiti svarbūs dalykai

Kiek kainuoja perkraustyti daiktus į Angliją mikroautobusu?

Sunkiai pasakysiu tiksliai neatidarinėjęs savo sąsiuvinio. Maždaug nuo keturių šimtų iki tūkstančio eurų, priklauso nuo to, ar vežame iš vieno kambario buto Vilniuje į Londoną, ar iš Klaipėdos į Mančesterį su viskuo, įskaitant dviračius. Svoris ir kilometrai lemia viską. Kai kurie lygina su krovininiais furais, bet mikroautobusas greitesnis ir lankstesnis, tik ne visada pigesnis. Užtat krovinys keliauja tik su jūsų reisu, be jokių persikrovimų. Tai saugiau.

Ar mikroautobusas tilps į mano gatvę Anglijoje?

Londone gatvės siauros kaip niekur kitur. Būna, nuvažiuojam iki namų, o ten – gyvatvorė iš abiejų pusių ir stulpelis viduryje. Tada tenka tempti daiktus kokias penkiasdešimt metrų. Mažesniems miestams, pavyzdžiui, Braitonui ar Liverpuliu, skirti vidutiniai mikriukai, bet jei jūsų įvažiavimas primena labirintą – geriau iš karto sakyti. Mes turime kelis dydžius, o vienas net kiek per žemas geležinkelio tiltams. Gerai pasižiūrėkite į savo gatvę, ne tik į kambarį.

Koks skirtumas tarp vieno didelio reiso ir kelių mažų?

Jeigu jau turite daug daiktų, bus sudėtinga sudėti viską į vieną važiavimą, nors ir sakau, kad mikroautobusai nemaži. Kartais žmonės bando sutaupyt – suprantama, kad kiekvienas nori sutaupyt, bet tada lieka daiktai ant laiptų arba reikia antro važiavimo. Tik problema ta, kad antras važiavimas kainuos beveik kaip pirmas, tiksliau – kaip pirmas, o gal net brangiau, nes laikas jau kitas. Vienas saugus reisas į Angliją mikroautobusu = ramybė.

Ar reikia mokėti už kurą ir mokesčius atskirai?

Ne. Bent jau mūsų įmonėje viskas sukasi į vieną sumą. Kitur gali būti kitaip – yra įmonių, kurios prideda kuro mokestį pabaigoje kaip siurprizą, bet aš tokiomis praktikomis nepasitikiu. Kaina, kurią pasakai telefone, turi būti galutinė. Tiesa, jei kelyje nutinka kažkas neplanuoto, pavyzdžiui, reikia važiuoti apylanka dėl avarijos, tada... ai, ten jau kitos sąskaitos. Bet standartas yra fiksuota kaina su darbo jėga įskaičiuota.

Ar kaina priklauso nuo savaitės dienos?

Taip. Penktadieniai ir savaitgaliai yra visiškai pašėlę. Jei norite, kad krovinys iš Lietuvos į Angliją būtų saugiai pristatytas mikroautobusu ir dar pigiau – rinkitės antradienį ar trečiadienį. Pirmadieniais daugelis nori, nes savaitgalį spėjo supakuoti. O aš tuos reisus planuoju prieš savaitę, kartais net dvi. Kartais mano žmona sako, kad aš per daug kalbu apie datas, bet jos svarbios. Kelionė trunka apie tris paras į vieną pusę.

Ruošiantis kelionei – ką verta žinoti

Ar privalau viską supakuoti pats?

Mes galime padėti, bet jei jūs nesusipakuosite iki mūsų atvykimo, valandos bėga kaip vanduo. Buvo atvejis – klientas Palangoje atidarė duris, o ten ant grindų išmėtyti batai, puodai ir vienas gyvas delnas. Mes su vyru žiūrim vienas į kitą. Suprantat, mes nesame tavo buities tvarkytojai. Kartonines dėžes kartais turiu, bet jei reikia keturiasdešimties – tai jūsų rūpestis. Kuo tvarkingiau supakuota, tuo greičiau krauname. Ir mažiau kas nubyra.

Ką daryti su ledo šaldytuvu ar skalbimo mašina?

Buitinė technika – viena iš didžiausių galvosukių. Skalbimo mašina turi būti sausinama, nes drėgmė viduje pridaro problemų. Šaldytuvas dar blogiau – jis turi atšilti, kitaip kondensatas pradės varvėti ant jūsų sofos. Aš paprastai sakau: atjunkite prieš dieną dvidešimt keturias valandas. Bent vieną. Jei stovi šalia durų ir jau sausas – puiku. Jei nešate iš rūsio drėgną – laukite. Laiptai angliškuose namuose siauri. Rimtai.

Ar man reikia sąrašo su daiktų aprašymais?

Nebūtinai, bet rekomenduoju. Ne dėl mūsų, o dėl jūsų paties. Jūs pats pamiršite, kad turėjote tą žalią lagaminą su dokumentais. Aš nesuskaičiuosiu jūsų dėžių, bet jei paklausiu „kiek čia jų“, o jūs pasakote „trisdešimt“, o pasirodo trisdešimt penkios – tuomet mikroautobuso gale ne viskas įtilps taip, kaip buvau suplanavęs. Būna, kad žmonės prisideda daiktų paskutinę minutę. Suprantu, emocijos, bet planas turi jaustis.

Kokią pakavimo medžiagą naudoti, kad daiktai neaptūptų?

Blizgios popierinės dėžės iš parduotuvių – ne visada gerai. Jos paslysta, subyra. Geriausiai – dvigubų sienelių kartonas. Skaldytuvai ir veidrodžiai – oro plėvelė, ne drabužiai. Drabužiai sugeria drėgmę (bent jau man taip atrodo, kad taip būna). Kartą vežėme porcelianą, kuris buvo suvyniotas į megztinius – atvykus į Birmingemą jis buvo sveikas, bet megztiniai kvepėjo kaip garažas. Ai, ir pažymėkite dėžių viršų. Tikrai. Pasigailėsite, jei ne.

Ar galiu gabenti maistą ar vandenį?

Ne. Ne ne ne. Ai, na, sausas produktas gal, jei sandariai supakuotas. Bet vanduo – svoris. Svoris yra priešas. Mikroautobusas turi ribą, kurią aš turiu jausti kaip savo keturis pirštus. Anglijos pusėje muitinė kartais pažiūri, o maistas gali kelti klausimų. Aš nenoriu stovėti ir aiškinti, kodėl vežu dvidešimt kilogramų bulvių. Nors jei tai asmeniniai naudojimo kiekiai – techniškai galima. Bet kam tas vargas. Nevežkit maisto.

Pakeliui – kas vyksta viduje ir ant kelio

Kaip yra užtikrinamas saugus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu pakeliui?

Vairuotojai pavargsta. Aš pavargstu. Tai ne apie mane asmeniškai, bet apie realybę. Maksimaliai leidžiama vairuoti trylika valandų, bet aš neinu iki ribos. Po devynių dešimt valandų – stotelė, kava, grynas oras. Kroviniai turi būti pritvirtinti diržais, tarp daiktų – antčiužiniai arba minkšti užpildai. Kartais važiuojant per Belgiją būna duobių. Dėl to aš nemėgstu maršruto per Briuselį, bet kartais tenka. Daiktai turi judėti kuo mažiau. Kuo mažiau jie juda, tuo didesnė tikimybė, kad sofa liks sofa, o ne dėlionė.

Ar galima sekti, kur yra mikroautobusas?

Dažniausiai taip, nors ne visada realiu laiku. Mes rašome žinutes: „Kopuose“, „Vykstam į uostą“. Kai kurie kolegos naudoja programėles, bet baterijos baigiasi, telefonai pasimeta po sėdynėmis. Aš asmeniškai renkuosi WhatsApp ir nuotraukas iš kelio. Jei norite GPS sekimo – klauskite iš anksto, ne kai jau išvažiavome. Būna, kad klientai skambina paskutinę nakties minutę. Atsakau, jei neišjungęs garso, bet kartais neišgirstu. Tikrovė tokia.

Kas jei krovinys apgadinamas kelyje?

Draudimas yra, bet jis ne stebuklingas. Jeigu apgadinimas dėl netinkamo pakavimo – vežėjo atsakomybė ribota. Jeigu dėl avarijos – draudimas turėtų padengti. Bet žinokit, kaip būna su draudimu – pirmiausia reikia dokumentų, nuotraukų, ir... laukimo. Aš mačiau kolegų, kurie šiaip sau važinėja be jokio draudimo kroviniams. Tai pavojinga. Patikrinkite, ar jūsų pasirinktas vežėjas turi CMR arba bent jau civilinės atsakomybės draudimą. Rimtai, būna visko.

Ar leidžiama kartu važiuoti keleiviui su daiktais?

Teoriškai taip, praktiškai – priklauso. Jeigu mikroautobusas pilnas iki lubų, vietos keleiviui gali nebūti. Be to, po Brexit kai kurie pasienio punktai klausinėja papildomai. Aš asmeniškai nevėžiu keleivių jei tenka kirsti Prancūziją su jūros keltu, nes ten biurokratija... ne, palauk, per kanalą vežame keltu kitaip. Ai, šiaip galima, bet brangu ir nepatogu. Geriau skristi lėktuvu, o daiktai – atskirai. Jums bus ramiau.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną mikroautobusu?

Su visa pertrauka, miegučiu prie upės Olandijoje (mėgstu vieną aikštelę ten) ir rūkymo stabtelėjimais – dvi su puse dienos. Kartais tris. Jei keltas iš Roterdamo arba Zeebrugge į Jungtinę Karalystę vėluoja dėl rūko – tada terminas šoka. Gražiai sakau „šoka“, o realiai – sėdime kelyje ir nervinamės. Bet daiktai saugūs, o tai svarbiausia. Greitas krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusu įmanomas, bet iki tam tikros ribos – saugumas visada svarbiau.

Dokumentai ir keblūs klausimai

Ar reikia muitinės deklaracijų asmeniniams daiktams po Brexit?

Čia jau nebesu šimtu procentų tikras, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės, bet asmeniniai daiktai, jei jie seniai naudoti ir ne pardavimui – turėtų praeiti be muitų. Svarbu turėti sąrašą anglų kalba. Kartais anglų muitininkai prašo įrodyti, kad sofa yra jūsų sofa, o ne prekė. Būna absurdo. Aš visada sakau klientams: turėkite nuotraukų, sąskaitų ar bent liudijimų. Ne visi klauso. Tada pasienyje tenka aiškinti ilgiau.

Kokie dokumentai turi būti pas vežėją?

Vairuotojo pažymėjimas, techninė apžiūra, žaliasis kortelės draudimas. Verslo liudijimas arba įmonės dokumentai. Kai kuriems vežėjams užtenka „individualios veiklos pažymos“, bet pablogėjus situacijai (avarijai) pamatysite, kad tai ne visai tas pats kaip licencijuota įmonė. Aš nekenčiu šios temos, nes skamba kaip pamokslas, bet teisybė ta, kad nelegalių vairuotojų pilna. Jie rašo skelbimus gražiai, o realybėje važiuoja su pasibaigusiu draudimu. Patikrinkite. Rimtai.

Ar galiu vežtis augintinį kartu?

Augintiniams reikia veterinarinio paso, skiepų ir dokumentų. Mikroautobuse vieta ribota. Jūsų šuo gali keliauti, bet jis neturėtų lakstyti po saloną kraunant. Aš patarčiau augintinius vežtis atskirai, jei įmanoma. Nors prisipažinsiu, kartais vežu kates narvuose – jos miega visą kelią. Šunys loja pro langą. Bet jeigu jau be šuns negalit – sakykit iš anksto. Dėl gyvūnų yra kitos procedūros, su kuriomis aš tiesiogiai nesusiduriu kasdien (arba nesusitvarkau pats, reikia specialistų).

Kaip yra su alkoholiu ir tabaku gabename kroviniu?

Ne. Aš nesu advokatas, todėl nesiimsiu aiškinti įstatymų, bet praktiškai – tai papildomas dėmesys, kurio nereikia. Jūsų daiktai ir taip pakankamai svarbūs. O dar jei paaiškėja, kad vežate tabaką... ten jau tikrai bus kalbos. Neįtraukite to į krovinį. Nei alkoholio dėžių, nei cigarečių. Anglijoje akcizai kitokie nei Lietuvoje, ir muitinėje su tuo iš karto problemų. Kam to reikia? Tikrai ne jums, kai persikraustote.

Ar reikia CE ženkluotės ant dėžių?

Ką? Ne. Čia ne prekės parduotuvėje. Bet pažymėti „stiklas“, „viršus“ – būtina. Aš kartais pats atsivežu lipdukus ir klijuoju klientui ant dėžių, jei matau, kad jis viską suvertė bet kaip. Tai neprivalumas pagal įstatymą, bet privalumas pagal sveiką protą. Kai pakrauta šimtas dėžių ir niekas nieko nepažymėjęs – atvažiavus į Notingemą belieka tik melstis. Ir dar: rašykite kambario pavadinimą. Virtuvė, miegamasis. Taip sutaupysite laiko iškraunant.

Pristatymas Anglijoje ir praktika

Kas jei adresas Londone be parkavimo ir liftas neveikia?

Aš nenoriu nešti sofos į dešimtą aukštą, bet esu tai darięs. Londono centre parkavimas yra košmaras. Kartais privažiuojame, o ten raudona dviguba linija. Stabdome už kilometro. Imame mokesčius už nešimą rankomis, jei atstumas didelis. Liftas – atskira drama. Jei neveikia, kaina kyla. Tai ne egoizmas, o paprasčiausia logistika: dviejų vyrų valandas skaičiuojame. Jūs nenorėtumėte dirbti nemokamai penkias valandas? Aš irgi. Parašykite iš anksto apie laiptus.

Kaip atrodo pristatymas Anglijoje – ar tik numetame ir važiuojame?

Ne, nebent esate blogiausias klientas pasaulyje. Mes iškrauname, padedame į kambarius, surenkame baldus jei reikia. Bet jei jūs visko nepažymėjote, o aš nešiu dėžes į rūsį vietoj svetainės – tada jūsų problema. Aš paprastai klausiu: „Kur dėti?“ ir kantriai laukiu. Kartais anglai kaimynai žiūri keistai, kai mikroautobusas su LT numeriais stovi ketvirtą valandą. O ką darysi – persikraustymas į Angliją mikroautobusu reikalauja laiko. Skubėti čia negalima.

Ar priimate mokėjimą grynaisiais ar pavedimu Anglijoje?

Pavedimas – saugiausia. Grynieji – kartais nepatogūs, nes ne visada turiu kur pasikeisti. Kai kurie kolegos prašo pusę sumos iš anksto, pusę – gavus. Aš dažniausiai visą sumą už kelionę prašau prieš pristatymą, nes buvo atvejų, kai klientai Bermingame... Durbinge? (Atsiprašau, Birmingame) pasiūlė sumokėti „kitą savaitę“. Neleidžiu to kartotis. Pinigai pirmiau, daiktai – po to. Tokia tvarka, kaip degalinėje. Nėra asmeniška.

Ką daryti, jei pastebiu apgadinimą tik po dviejų dienų?

Tada yra sudėtinga. CMR konvencija sako, kad pretenziją reikia pateikti per savaitę, bet vizualiai matomus defektus – iš karto. Aš visada prašau tikrinti daiktus drąsiai, net jei vairuotojas skuba. Pasirašykite aktą tada ir ten. Po dviejų dienų gali būti, kad mes negalėsime įrodyti, kad tai įvyko mūsų kaltė. Būna, kad žmonės pats suploja tą pačią sofą namuose, o paskui skambina mums. Aš tikiu savo klientais, bet... tik tiek, kiek mato mano akys.

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Angliją mikroautobusu?

Pavasarį ir vasarą – karštis. Žmonių dešimtadieniai. Rinkitės rugsėjį arba balandžio pradžią. Žiemą slidžia, bet kainos mažesnės. Aš mėgstu vasario pabaigą – ramu, keliai tušti, anglai vairuoja normaliai (na, beveik normaliai). Jei jūs studentas – rugpjūtis košmaras. Jei darbuotojas – pirmadienis po atostogų blogas laikas, nes visi nori. O šiaip, kuo anksčiau užsirezervuosite, tuo ramiau bus galva. Saugus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu prasideda nuo geros datos.

Taigi, jei planuojate perkraustymą, nepulkite į pirmą pasitaikiusį skelbimą internete. Patikrinkite vežėjo dokumentus, paklauskite apie draudimą, pasižiūrėkite, ar žmogus kalba kaip žmogus, o ne kaip brošiūra. Saugus krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusu įmanomas tik tada, kai abi pusės nesistengia viena kitos kaip nors apgauti. Aš dar ilgai važiuosiu šiuo maršrutu, todėl noriu, kad ir jūsų daiktai, ir mano nervai būtų sveiki. Geros kelionės jūsų sofai.