Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais: greitas sprendimas

Dirbau šitame reikale jau gal dvidešimt ketverius metus, jei gerai suskaičiavau. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – greitas sprendimas, kurį renkasi labai daug žmonių, kai reikia pervežti ne visą fabriką, o tiesiog buto daiktus ar kelias stambesnes siuntas. Daug kas galvoja, kad tai tik mašinos užmėtimas ir važiavimas, bet viskas truputį sudėtingiau, ypač dabar, kai pasikeitė taisyklės. Šiame... ai, ne, nerašysiu taip. Paprasčiau – surinkau klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas, ir atsakau taip, kaip atsakyčiau telefonu šeštadienio ryte prie kavos puodelio.

Kainos ir pagrindiniai dalykai

Kiek maždaug kainuoja krovinio gabenimas į Angliją mikroautobusais?

Žiūrėk, kaina nuo dviejų trijų šimtų iki tūkstančio eurų, priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur tiksliai. Aš praėjusią savaitę vežiau vieną spintą su stalumi iš Kauno į Birmingamą – žmogus mokėjo keturis su puse. O štai pilnas butas iš Klaipėdos į Londoną gali kainuoti ir devynis. Šaldytuvas, sofa, kelios dėžės – dažniausiai apie šeši septyni šimtai. Nepatiksiu tikslios sumos telefonu, jei nematau nuotraukų. Kartais žmonės sako „ten viso labo kelios dėžės“, o paskui paaiškėja, kad tai dviejų metrų aukščio sandėlis. Būna visko. Maistas ir nakvynė vairuotojui – į kainą neįskaičiuoti.

Ar kaina skiriasi, jeigu mikroautobusas važiuoja pusiau tuščias?

Važiuoja pusiau tuščias – moki už visą mikroautobusą, nepriklausomai ar ten trys daiktai, ar trisdešimt. Kai kurie vežėjai sudeda kelių klientų krovinius, tada litais suma skyla, bet tada reikia derėtis. Aš asmeniškai to vengiu, nes yra buvę – gabeno ir vieną, ir antrą, ir trečią, o Londone niekas nežinojo, kurio daiktas kuriam. Sumaištis. Jei norite tikslaus laiko ir ramybės – geriau mokėti už pilną mašiną. Nors pripažįstu, kad studijų laikais pats vežiojau pusiau užpildytu bulikiu ir visiems buvo pigiau. Dabar kitos taisyklės.

Ką daryti, jei norisi nusivežti tik kelias didelės dėžes – ar verta?

Dėžės. Hmm. Viena ar dvi – tikrai neapsimoka samdyti mikroautobuso. Geriau tada DPD ar UPS. Bet jei tai trys keturios didelės dažų dėžės, kurių nei viena paštu nepraeina dėl svorio, tada jau reikia transporto. Tiesa, yra toks dalykas kaip dalinis krovinys – kiti vadinama groupage, bet tarp mūsų, Lietuvoje į Angliją dažniausiai žmonės veža pilnus krovinius. Turiu klientą, kuris kas du mėnesius nusiveža savo ūkio produkciją – tai jam apsimoka, nes paštu kainuoja kosmines sumas. Kiekvienas atvejis skirtingas.

Laikas ir maršrutai

Koks realus laikas važiuoti nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Faktiškai – apie trisdešimt dvi valandas iki Calais, paskui keltas arba tunelis, ir dar aštuonias dešimt iki Londono. Realiai? Tris dienas. Nes vairuotojas privalo ilsėtis, sustoja valgyti, būna eilių keltuose, o dar orai. Kartais pasienyje prakiurksta valanda kita. Ne kartą esu matęs, kaip lietuviai bando praleisti poilsio laiką... na, ne visai pagal taisykles. Aš to nerekomenduoju. Geriau planuoti tris dienas, o jei spės per dvi – laimė. Toks atviras ryšys tarp mūsų.

Ar mikroautobusas tikrai greitesnis už didelį krovininį automobilį?

Taip, greitesnis. Vilkikas didelis, lėtas, negali važiuoti devyniasdešimties kai kur, privalomas poilsis ilgesnis, o dar turi sugrįžti atgal į... (oi, ne, ne į tapkę, o į bazę). Mikroautobukas lankstesnis. Gali važiuoti alternatyviais keliais, greičiau kraunamas. Aš kalbu apie greitą sprendimą kroviniams iki dviejų tonų. Daugiau – jau reikia vilkiko. Bet daiktų pervežimams į Angliją mikroautobusas yra karalius. Greitas, nereikalingai neužstringa senų miestų centruose.

O jei gyvenu ne Londone, o kaime Kornvalyje – kaip ten?

Kornvalis. Tai čia jau kitas lygis. Jūs mokėsite daugiau, aišku. Nes iš Doverio ar Folkestone dar kokios septynios aštuonios valandos. Mikroautobusas nuvažiuos, bet kaina iškils, nes nebe pakeliui. Kartais siūlau klientams – jei ne skubu, palaukit, gal surasiu dar vieną krovinį pakeliui atgal, kad sumažinčiau jūsų sąskaitą. Ne visada pavyksta. Aplink Londoną visi važiuoja, o į šiaurę, prie jūros – retokai. Patikėkite, šiaurės Anglijos keliai... ten vėjas toks, kad duris nuneša.

Kas telpa ir kas legalu

Ar į mikroautobusą tilps standartinė sofa ir šaldytuvas?

Sofa ir šaldytukas? Tiltas, žinoma. Standartinė dvivietė sofa tilps įšilgai, jei nuimsite kojas. Šaldytuvą reikia labiau apsukti, nes durys gali atsidaryti kelyje. Aš visada sakau – atjunkite iš elektros parą prieš tai. Buvo atvejis, klientas nedėstė, kad šaldytuvas dviejų metrų aukščio amerikietiškas. Teko viršutinę lentyną demontuoti prie durų. Juokas juokais, bet laikas eina. Mikroautobusai būna skirtingi – vieni iki dviejų su puse tonos, kiti mažesni. Visada siunčiu matmenis prieš tai.

Ar galiu siųsti maisto produktus į Angliją savo broliui?

Maistas. Na čia jau apskritai problema. Po Brexit Anglija turi savo taisykles. Šviežia mėsa – ne. Pieno produktai – irgi rizikinga. Buvo taip, kad klientė vežė medaus ir džiovintų grybų – praleido. Bet dešros... Čia jau kabliukas. Aš tiksliai nebeatmenu visų naujausių taisyklių (man atrodo, nuo dvidešimt pirmų metų jos stringresnės), bet šviežias maistas – rizikingas verslas. Geriau ne. Konservai, džiovinti produktai, medus – daug saugiau. O dešras mamai jau nusipirkite Londone – ten yra lietuviškų parduotuvių, žinokite.

Ar galima vežti dažus, benzino kanistrą ar dujų balioną būtiniausioms reikmėms?

Dažai, benzinas, dujų balionas – ne. Absoliučiai ne. Tai pavojingi kroviniai, reikia ADR licencijos, o mikroautobusas tam netinkamas. Praeitais metais krūtinėje buvo baisus gaisras dėl to, kad kažkas įgrūdo dažų buteliukus į vidurį drabužių. Apdegę baldai, supykdę klientas, draudimas nekompensavo, nes kaltas pats vežėjas. O jei jums reikia tokio šūd... dalyko – samdykite licencijuotą vežėją. Brangu, bet saugu. Ai, ir benzino kanistrą virtuvės reikmėms irgi palikite namie. Ne diena be idioto, atleiskit.

Kas bus, jeigu muitininkai nuspręs viską iškrauti ir patikrinti?

Tai klaustuko situacija. Jei turite gerus popierius ir aiškų sąrašą – paprastai praleidžia per pusvalandį. Būna, kad palieka patikrinti, bet retai. Kartais pasieniečiai tiesiog pasižiūri pro duris. O kartais... buvo toks atvejas, kad vyrukas vežė dvidešimt vienodų dėžių ir muitininkas nusprendė atidaryt kiekvieną. Nes paprasčiausiai nuobodu buvo, gal. Kol mes ten stovėjom keturias valandas, aš jau galvojau apie pensiją. Realiai – jei nevežate cigarečių kontrabandos ar penkių šaldytuvų maisto, tikrintų neturėtų būti.

Dokumentai visokie po to Brexit

Ar dabar reikia kažkokių ypatingų popierių gabenant daiktus į Angliją?

Dabar reikia eksporto deklaracijų, importo deklaracijų, EORI numerio popieriaus... atrodo, kad popieriai padaugėjo trigubai. Aš pats kartais pagalvoju – gerai, kad nereikia ašigalio testo ko... ne, čia ne tas laikas. Taisyklės dabar tokios: jei daiktai jūsų asmeniniai, perkraustymo tikslais, sąrašas + muitinės deklaracija. Vežėjas turėtų tai tvarkyti, bet ne visi ypač maži vežėjai tai daro gerai. Būna, kad apskritai prašo, kad pats klientas susitvarkytų. Tai vargas. Patartina rinktis tuos, kurie žino, kas yra T1 dokumentas, be reikalavimo aiškinti penkis kartus.

Tikrai reikia rašyti sąrašą su visais daiktais?

Reikia. Ir nereikia rašyti „daiktai“ ar „buitinė technika“. Reikia: viena sofa, du šaldytuvai (arba vienas didelis), dvidešimt dėžių su knygomis. Kuo konkrečiau, tuo geriau. Aš klientams siunčiu šabloną. Kartais jie parašo „dėžės su mantą“ – ko tiksliai? Nes jeigu kiltų problemų, o sąrašas miglotas, galite sulaukti baudos. Muitininkai nėra tavo dėdės draugai, nors kai kurie ir malonūs. Ypač Prancūzijos pusėje. Oi, čia parvažiavom į tą jau. Taip, sąrašas privalomas, rašykite ranka jei norite – svarbu turinys.

Ar mano daiktai drausti, jei juos veža vežėjas?

Privalomas draudimas – taip, bet jis dengia ne viską. Paprastai vežėjo CMR draudimas apima krovinio praradimą ar sugadinimą dėl avarijos. Jei šaldytuvas subraižytas dėl blogo pakavimo – čia jūsų bėda, ne mūsų. Aš visada sakau: fotografuokite daiktus prieš pakraudami. Yra pasitaikę blogų kompanijų, kurios paprasčiausiai numeta daiktus Londone kieme ir pabėga. Draudimas? Kokias čia derybas. Tokie veikėjai dažnai neturi normalaus draudimo. Rinkitės tuos, kurie turi bent bazinį CMR ir dar papildomai siūlo krovinio draudimą. Nuotraukos – tai jūsų šarvas.

Kaip vyksta pats pervežimas

Ar vežėjas padės išnešti daiktus iš antro aukšto be lifto?

Antras aukštas be lifto. Na, čia klausimas. Teoriškai – jei perkraustymo paslauga, tai du trys vyrukai išneša. Praktiškai – kai kurie mikroautobusų vežėjai dirba vieni. Arba su vienu pagalbininku. Aš pats paprastai vežioju su partneriu, bet jei sofa sunkiausia iš kieta... iš kietos medienos, nežinau ar vienas ją... oi. Ne. Jeigu labai sunkūs daiktai – pasakykite iš anksto. Kartais reikia samdyti papildomą žmogų vietoje. Nebus pigu. Būna, kad klientas pats susivežia iki laiptinės, tada mes imamės. Sutaupote. Bet jei manote, kad vairuotojas vienas išneš Steinway fortepijoną – ne.

Ar aš galiu važiuoti kartu su savo daiktais iki pat Anglijos?

Gali. Bet ne visada. Priekyje gal du žmonės, jei sėdimos vietos. O daiktai gale. Bet jei norite važiuoti su pilnu perkraustymu, kur užpildytas visas mikroautobusas – nėra kur jūsų sodinti. Būna, kad klientai nori važiuoti su keturiomis lagaminomis ir dar keturi katinai. Katinai reikia narvo, dokumentų... ir laisvos vietos. Aš asmeniškai leidžiu, bet perspėju: kelionė ilga, nepatogu, vairuotojas nepadarys jums kavinės pertraukėlės kas pusvalandį. Ir dar – dėl draudimo, keleivis turi būti įrašytas. Tikrinkite.

Koks skirtumas tarp perkraustymų ir paprasto krovinuko pervežimo?

Perkraustymas – tai kai viską darom iki galo: supakuojam, išnešam, išmontuojam lovą, užnešam į naują butą. Krovinukas – kai jūs patys sudedate daiktus prie durų, o mes tik vežam. Daugelis mano klientų mano, kad krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais automatiškai reiškia perkraustymą. Nebūtinai. Kaina skiriasi dvigubai. Jeigu norite pilno serviso – klausikite aiškiai. Nes jei vairuotojas atvažiuos, o ten nėra nieko supakuota, jis gali atsisakyti krauti. Ir teisėtai. Aš tokių istorijų esu girdėjęs per daug. Pakuotė – jūsų atsakomybė, jei nesakėte kitaip.

Ar reikia mokėti visą sumą prieš tai, kol mašina dar net neatvažiavo?

Ne. Ne visą. Bent jau su manimi taip nedarom. Paprastai – trisdešimt procentų iš anksto, kad užsitikrintumėte datą, likusi dalis pristatymo metu arba prieš tai. Yra kompanijų, kurios prašo viską iš anksto. Būkite atsargūs. Buvo sezonas, kai tos kompanijos kėlė portalus, imdavo pilną mokėjimą, o paskui nepristatydavo nieko. Dingo. Klientas be pinigų, be daiktų. Aš nesakau, kad kiekvienas išankstinis mokėjimas yra apgaulė – ne. Bet jei prašo visos sumos be jokio popieriaus ar sutarties – žvakės kvapas. Aš pats baiminuosi tokių istorijų ir dėl to dirbu tik su daliniu avansu.

Problemos, kurių norėtųsi išvengti

Kaip atskirti normalų vežėją nuo aferisto, kuris paprasčiausiai prapuls?

Skambinkite ne tik mobiliuoju. Paklauskite, ar turi svetainę, ar yra įmonės kodas. Pačiupinėkite – ar jie klausia apie daiktus, ar tik iškart sako „taip, taip, rytoj atvažiuosim“. Tikras vairuotojas visada klausia apie matmenis, svorį, adresus. Jeigu vilioja žema kaina be sąlygų – bėkite. Aš žinau vieną atvejį, kai žmonės sumokėjo šimtą eurų, o paskui atėjo internetinis puslapis nebeveikia. Keliolika metų darbo šitam vingry... versle galų gale padeda užuosti idiotus. Atleiskit. Padeda užuosti sukčius. Ne visi pigūs yra blogi, bet jei per pigu – kodėl?

Kas jeigu atvažiavus paaiškėja, kad daiktų dvigubai daugiau nei sakėte telefonu?

Klasika. „O čia dar trys spintos augo“. Na, jei telpa ir sutarėme dėl krovinio apimties – kraunam. Bet jei nebetelpa – problemos. Kartais tenka daryti du reisus, o tai kainuoja dvigubai. Arba vairuotojas turi teisę atsisakyti vežti, jei krovinys neatitinka sąlygų. Buvo taip, kad klientas paslėpė dar penkias dėžes garaže, tikėdamasis, kad nematysime. Pamatėme. Nesąmonė. Aš perspėju visus: atsiųskite nuotraukas. Kuo daugiau, tuo geriau. Geriau žinoti iš anksto, nei stovėti kieme ir balsuoti ar daiktai įlips į mašiną. Nuotraukos nemeluoja.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų ir dėl ko jie nutinka dažniausiai?

Vėlavimai pasitaiko. Žiemą – sniegas Prancūzijoje, vėluoja keltai. Vasarą – eilės prie Doverio kelių valandų. Kartais gedimas, bet retai. Daugiausia nukenčia dėl eilių ir oro. Aš prisimenu, kai Doverio uoste stovėjom dvylika valandų dėl vėjo. Arba Kalėdų savaitę – visi važiuoja, keliai užkimšti. Jei kalbame apie krovinių gabenimą į Angliją mikroautobusais kaip apie tiesioginį skrydį – ne. Tai ne lėktuvas. Tai kelionė su visokiais netikėtumais. Planuokite maržą dieną kitą. Arba dvi. Sunku pažadėti valandą tiksliai.

Kas jeigu keliuose mikroautobusas tiesiog suges?

Sugenda. Tai bėda. Geri vežėjai turi techninę pagalbą, žino meistrus kelyje, turi antrą mašiną arba sutartį su partneriais, kad perkrautų. Blogi vežėjai skambina ir sako, kad „dar kažkaip padarysim“. Kartais stovi dieną kitą. Aš pats keletą kartų turėjau remontuoti pusiau kelyje – Prancūzijoje buvo baisu, nes iš tolimosios pakelės tik matai vilkikus pro šalį. Dėl to priešais reisą visada tikrinu tris kartus: stabdžius, padangas, tepalus. Paranoja? Gal. Bet jūsų sofos tos paranojos vertos.

Smulkmenos, kurios kartais svarbios

Ar vežėjai dirba savaitgaliais, nes aš tik sekmadienį galiu būt namie?

Savaitgaliais? Techniškai taip. Bet ne visada apsimoka. Šeštadienį krautis galima, bet pristatyti Anglijoje sekmadienį – problema, nes daugelis nepriima krovinių, nenori triukšmo. Aš dirbu ir šeštadieniais, bet brangiau. Nes tai mano laikas su šeima. O jei jūs sakote, kad tik sekmadienį galit būti namie – bandysim derinti. Kartais sekmadienis netinka dėl kaimynų. Buvo atvejis, kai pristatėm Londono centre sekmadienį ryte, o kaimynai iškvietė policiją dėl triukšmo. Nors tik lovą nešėm. C'est la vie, kaip prancūzai sako.

Ar galima vežti šunį kartu su baldais?

Šunį – galima, bet atskirai. Ne tame pačiame skyriuje su baldais. Gyvūnas turi turėti pasą, skiepus, sveikatos pažymą. Mikroautobuse turi būti vieta, kur jis saugus. Aš asmeniškai vežiau kartu su krovinius tik vieną kartą – buldogą vardu Brisius. Sėdėjo priekyje, o baldai gale. Nebuvo problemų. Bet katės... katės spiegia. Ne dėl kelionės, o dėl streso. Jei gyvūnas streso neperneša – geriau vežkite lėktuvu arba atskiru specializuotu transportu. O šunų maisto maišą galite įmesti į krovinį – jei sausas, problema mažesnė.

Kiek laiko prieš reikia užsisakyti pervežimą, kad spėčiau?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Minimaliai – savaitė prieš. Maksimaliai – du mėnesiai. Jei vasara arba prieš Rugsėjo pirmąją, kai visi studentai vežasi daiktus – užsisakykit bent mėnesi prieš. Aš pats kartais turiu laisvų datų kitai savaitei, bet tai sėkmės dalykas. Šiaip krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais populiarus, ypač pavasarį. Nesišvaistykite viltim, kad „susitvarkysim paskutinę minutę“. Geri vežėjai užimti. Blogi irgi užimti, bet jų nenorite. Tai tiesiog paskambinkite, kai tik žinote datą. Neateitis. Data.

Koks populiariausias maršrutas ir kodėl visi važiuoja panašiai?

Populiariausias – per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, į Calais, keltas į Doverį, tada M20 link Londono. Kodėl? Nes tai greičiausias. Yra variantas per Prancūzijos vakarus – ilgesnis, bet kartais pigesnis keltui. Aš pats važiuoju per Calais, nors ten eilės. Tunnelį po kanalu naudoju, kai skubu. Kaina kilteliui... keltui, atleiskit, didesnė nei su vilkiku, nes mikroautobusas dažnai priskiriamas prie aukštesnės kategorijos. Keista, bet taip yra. Alternatyvūs maršrutai per Ispaniją? Nebent į Portugaliją vežate. Į Angliją – šiaurės Prancūzija.

Išvada

Tai va. Krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais – greitas sprendimas, bet ne stebuklinga lazdelė. Reikia pasiruošti, paklausti, pasitikrinti, o ne tik žiūrėti į kainą. Aš per dvidešimt keturis metus mačiau visko: ir graudžių istorijų, ir puikių kelionių. Jei kažkas po šito teksto vis dar neaišku – paskambinkite. Geriau penkias minutes pakalbėti, nei vėliau savaitę gailėtis. Sėkmės kelionėje jūsų daiktams – jie nusipelnę saugaus, o ne pigiausio, važiavimo.