Krovinių gabenimas į Angliją konkurencinga kaina dabar: atviras pokalbis su perkraustymų sferos žmogumi

Dvidešimt treji metai šitame darbe, ir vis dar neatpažįstu kartais, kas bus toliau. Šiuo metu visi klausia vieno – kiek kainuos krovinių gabenimas į Angliją konkurencinga kaina dabar, kai viskas taip pabrango. Na, atsakymas ne toks paprastas, kaip norėtųsi. Anglija – sala, Brexit’as, kuro kainos, o dar ir Londono ULEZ zonos… Kartais norisi tik pasakyti – žmogau, skambink anksčiau, nei paskutinę savaitę. Bet gerai, pabandysiu paaiškinti viską taip, lyg sėdėtume virtuvėje. Ne paskaita, o tiesiog pokalbis. Nes taip suprasi daugiau nei iš bet kurio skaičiuoklės puslapio.

Kainos ir ta didžioji dilema, kodėl skaičiai taip šokinėja

Kiek dabar kainuoja krovinių gabenimas į Angliją konkurencinga kaina, jei turi, tarkim, dviejų kambarių buto daiktus?

Žiūrėk, jei pilnas furgonas iki Anglijos, dabar dažnai kalbame apie 900–1400 eurų intervalą. Tiksliau pasakyti negaliu, kol nematau laiptų. Ar ketvirtas aukštas be lifto? Tuomet pridėk šimtą kitą. Kokia data? Vasaros viduryje viskas brangiau, nes visi tuo pačiu metu nori. Aš prieš tris savaites vežiau klientui iš Kauno į Birmingemą – išėjo 1150 eurų, bet ten buvo ir papildomas stabdymas Anglijos viduryje, nes pakeliui dar kažkas turėjo atsiimti daiktus. Kaina susideda ne tik iš kilometro, bet ir iš keltų bilietų, mokamų kelių, draudimo, o kartais net iš vairuotojo nakvynės, jei vėlai išplaukia keltas ir reikia laukti rytojaus reiso.

Ar tikrai dabar taip sunku rasti konkurencingą kainą, ar aš tiesiog per daug skaitau skelbimus internete?

Sunku? Ne, nebūtinai sunku, bet reikia galvos. Daugelis pirmą kartą mato 600 eurų pasiūlymą ir galvoja – oho, gavau! Tada paaiškėja, kad vaikinas turi seną „Transitą“ ir planuoja krovinį tempti per tris savaites per Lenkiją kaip kokį turistinį žygį. Konkurencinga kaina nereiškia pigiausios kainos, o tokios, kurioje matai vertę. Degalai dabar nekatinėliai, tas visas AdBlue irgi brangsta, vairuotojo valandinis irgi nebe tas, ką buvo prieš penkerius metus. Tai jei gauni 800 eurų už pilną furgoną – kartais tiesiog paklausk, ką gauni už tuos pinigus, nes gali gauti ir pigiai, ir jautriai vienu metu.

Ar labai skiriasi kaina, jei kraunuosi ne Vilniuje, o kokioje Marijampolėje ar Mažeikiuose?

Na, logiškai galvoji – priklauso nuo kilometrų? Iš dalies taip. Bet daugelis mūsų furgonai važiuoja pagrindiniu koridoriumi: Vilnius–Kaunas–Suvalkai–Berlynas… o tada toliau į vakarus. Jeigu turi važiuoti į Mažeikius atskirai, pridėk kokius 150–200 eurų. Kartais susitariame, kad klientas pats atveža daiktus į pagrindinį terminalą Kaune. Tada sutaupo. Prisimenu vieną atvejį Panevėžyje – klientas galiausiai pasikvietė draugą su priekaba, atvežė iki mūsų, ir sutaupė beveik pustrečių šimtų. Reali situacija, kai žmogus pagalvojo iš kitos pusės. O jei esi užkampyje – tiesiog paskambink, pasakyk kur, ir mes pasakysim, ar apsimoka važiuoti atskirai, ar ne.

Kodėl vieni vežėjai sako 800, o kiti 1400 už tą patį? Aš net nebežinau, kuo tikėti.

Look, 800 gali būti pilnas furgonas, kuris jau važiuoja tuo maršrutu ir turi laisvų kvadratinių metrų, tai vadinasi, jie tiesiog prisikrauna tavo daiktų ant šono. Arba tai žmogus, kuris neturi CMR draudimo. Arba jis nemoka mokesčių. (Taip, tokių dar yra, nors ir nereikėtų.) O 1400 – tai gali būti dedikuotas transportas, su visu deriniu, su muitinės atstovu, kai tu nieko nesisieloji. Patikėk, aš mačiau atvejį, kai 800 pasiūlęs vaikinas paprasčiausiai neatvažiavo. Skambino po trijų dienų, kad sugedo mašina. Ką jau čia bepasakosi. Tiesiog paklausk, ar kaina apima keltą, ar ne – tai jau parodys daug.

Ar galiu sumokėti dalimis, ar visi nusiteikę tik gauti visus pinigus prieš tai, kas bus?

Standartiškai – pusė prieš išvykstant, pusė pristačius. Bent jau pas mus taip. Buvo vienas vairuotojas (ne pas mus, bet iš pažįstamų), kuris paėmė viską prieš ir… dingos kelioms savaitėms su daiktais. Atsimenu, klientas iš BMW paliko tik rožinius skalbinius, supratai? Ne, tiesiog paliko. Tad dalinis mokėjimas saugo abi puses. Jei vežėjas reikalauja šimto procentų iš karto, net nepradėjus, aš asmeniškai pagalvočiau dukart. Nors kartais toks reikalavimas būna dėl labai mažų krovinių, kai neapsimoka kitaip rizikuoti. Bet turi jaustis saugiai, ne priverstas. Ir jei gali mokėti pavedimu – visada geriau nei grynais be kvito.

Kaip visa tai vyksta realybėje – ne brošiūrose, o ant laiptų

Ar daiktai atvyksta tiesiai prie mano durų Londone, ar turi pats kažkur važiuoti?

Taip, pilnas perkraustymas reiškia iki durų. Bet… (turiu galvoti – turiu galvoje) turiu omenyje, iki tų durų, kurios pasiekiamos furgonui. Kartais Londono centre tavo laiptinė – siaura, vienos krypties gatvė, o dar bus raudonieji autobusai. Tada vairuotojas sustoja kiek galima arčiau, o paskutinius 50 metrų neša rankomis. Buvo tokia situacija Hackney – vyrai tempė spintą du su puse kvartalo, nes gatvė buvo užkasta remontams. Nuotraukų nesiunčiau klientei, nes ten buvo daug keiksmų tarpininkų. Bet daiktai atkeliavo bebrėdų. Tai taip, durys, bet su sveiku protu. Jei turi privažiavimą – idealu. Jei ne – būk pasiruošęs padėti tempti.

Kiek dabar realiai trunka krovinio gabenimas iš Lietuvos į Angliją?

Fiziškai važiuoti galima per dvi paras. Bet realiai planuok 5–10 darbo dienų. Kodėl? Nes furgonas surenka kelis krovinius – tavo iš Kauno, dar kažkokio iš Varšuvos, gal dar iš Berlyno ar Hagos. Tada per Kanaalą keltai būna, eilės pasitaiko. Vieną kartą mes praleidome keltą dėl audros, stovėjome Calais pusantros paros. Klientas skambinėjo kas tris valandas. Aš jo visiškai nesudraudžiau – pirmas kartas, jaudulys. Bet taip, savaitė dažniausiai, aštuonios dienos. Jei furgonas pilnas ir tik tavo – galima ir per keturias, bet kadangi retai kas važiuoja tuščias vienu maršrutu, realybė yra šiek tiek lėtesnė. Ir dar – Anglija yra sala, reikia persikelti, o keltai turi savo tvarkaraščius.

Ar mano baldai važiuos vienu tiesiu maršrutu, ar bus keliami per kitus sandėlius?

Jei pilnas furgonas – važiuoja vienu reisu, beveik tiesiai (per kanalą vis tiek reikia). Jei dalinis krovinys – tikrai bus perkrautas. Nebūtinai Olandijoje, gali būti ir Belgijoje, arba Londone. Tai normalu ir sąžininga, tik svarbu, kad tas persikrovimas būtų daromas atsargiai. Aš mačiau, kaip tamstos krėslo porankis atsirado kitoje dėžėje. Kaip? Nežinau. Magija, matyt, arba temstą skubėjo. Geros įmonės fotografuoja daiktus prieš išvežant, kad tokios nesąmonės nekiltų. Klausk apie tai – turi teisę žinoti. Aš pats mėgstu, kai klientas atsiunčia nuotraukas prieš pakrovimą, tada viskas aišku kaip dieną. Nes tamsoje sandėlyje viena dėžė atrodo kaip kita.

Ar aš pats galiu padėti krautis, kad sumažinti darbo sąnaudas ir kainą?

Gali, bet… turiu omenyje – ar tikrai nori? Aš mačiau, kai klientas pats nešė šaldytuvą ir pametė ant laiptų. Nebe mūsų komandoje, bet stebėjau tą spektaklį iš savo mašinos langų. Jei vežėjas mato, kad tu aktyviai dalyvauji ir taupai jo laiką, kartais numeta 50 eurų. Bet dažniau kaina susidaro iš kilometro ir muito, o ne nuo to, ar tu nešei dėžes. Jei jau labai nori padėti – supakuok gerai daiktus iš vakaro. Tai pagrįstai sumažina laiką ir man, ir tau. O dėl kainos – pakalbam atvirai, kartais tai labiau simbolinė nuolaida, nei reali. Bet pikta nebusiu, jei pagausi man biriklę – padėsiu tau, o ne priešingai.

Kiek laiko iš anksto reikia planuoti, jei noriu konkrečios datos?

Žiemą – savaitės dvi vietos užtenka. Vasarą, ypač rugpjūtį, kai visi laksto, reikėtų trijų savaičių, o kartais ir mėnesio. Perkraustymų sezonas nėra mitas. Aš prieš dešimt metų galvodavau – koks gi čia sezonas? Dabar žinau: birželio paskutinė savaitė būna tokia įtempta, kad mes patys nebetelpame į savo biurą. Tai skambink anksti. Jei skambini likus trims dienoms ir nori išvykti penktadienį – gausi arba kosminę kainą, arba tyliai supyksime, bet neparodysim. Planavimas – tavo draugas. Aš vieną kartą pats nesuplanavau gerai ir turėjau važiuoti naktį į Panevėžį paimti dokumentų. Nemiegok taip kaip aš.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nenukentėtų važiuojant iki salos?

Anglija – sala, reiškia kelias ilgesnis, nei į kaimyninę Latviją. Dėžės turi būtinosios tvirtos, geriau dvigubos sienelės. Porcelianą – rašyk „stiklas – atsargiai“ ant viršaus. Ne, ne tik širdelę, o realų užrašą. Nes vairuotojas, kuris pas mus dirba jau aštuoniolika metų, kartais perskaito etiketes tik tada, kai jau meta dėžę. Nenorėsi, kad jis mestų tavo porcelianą neteisingai. Mantas, jei skaitai – atleisk, bet taip buvo, kai skubėjom. Pagalvėlės tarp baldu – būtinos. Ir dar vienas dalykas: niekad nepalik dėžių atvirų. Vibracija, drėgmė iš kanalo – daiktai juda patys savaime, jei turi vietos. Uždaryk, užlepk, apvyniok – tada ramu.

Dokumentai, draudimai ir Brexit – nesąmonės, su kuriomis tenka tvarkytis

Brexit'as – ar dar reikia papildomų popierių gabenant daiktus į Angliją?

Taip, reikia. CMR konosamentas, pakuočių sąrašas su verte, dažnai reikia EORI numerio. Jei gabeni asmeninius daiktus po gyvenimo šalyje keitimo – reikia įrodyti, kad jie naudoti daugiau nei šešis mėnesius. Kitaip muitininkai gali pagalvoti, kad prekiauji IKEA kilimais. Aš pats kartais pasimetu tarp tų formų – kasmet kažkas pasikeičia. Šiuo metu, mano žiniomis, jei daiktai keliauja kaip „transfer of residence“ – reikia ToR1 formos Jungtinėje Karalystėje. Geriau pasitikrinti prieš savaitę, nei kliautis mano atmintimi. Advokatas ar muitinės tarpininkas ten labiau žino nei aš, senas vilkikas. Nors mano patirtis didelė, bet įstatymai dabar vėliavomis linguoja kiekvienais metais.

Ar galiu vežtis savo rūkytos dešros, sūrio, kefyro – viską, kas man brangu iš Lietuvos?

Eee… čia ta vieta, kur aš turiu būti atviras. Aš nesu šimtu procentų tikras dėl visų maisto taisyklių šiuo metu. Kai kurie produktai gali, kai kurie – ne, ypač mėsa ir pieno produktai. Buvo atvejis, kai klientė įsimetė dešrą į lagaminą atskirai nuo krovinio – atėmė Heathrow jau. O jei gabeni per muitinę su furgonu – rizika didesnė. Aš asmeniškai patarčiau: nevežk maisto, kuris gali supūti, ir jau tikrai nevežk mėsos produktų, nebent turi veterinarinius sertifikatus. O jei tai tik šokoladas ir sausainiai – manau, praleis. Bet neprisiekiu. Pasižiūrėk į border.gov.uk arba paklausk muitinės tarpininko. Geriau taip, nei verkti vėliau priešais atimtą dešrą. Nors lietuviška dešra yra šventa, tiesa?

Kas bus, jei muitininkai nusprendžia apžiūrėti būtent mano krovinį?

Tada užtrunki. Paprastai. Jie atidaro, tikrina sąrašą, kartais išpakuoja. Tai kainuoja papildomai, jei samdai tarpininką. Buvo situacija – patikrino dėl vieno elektrinio paspirtuko. Aš irgi nustebau. Klientas sakė, kad tai jo asmeninis daiktas, bet muitininkai įtariai žiūri į akumuliatorius, baterijas, ką ten žinau. Patikrinimas truko dieną, pusę. Furgonas stovėjo. Mano patarimas – sąrašas turi būti teisingas. Neužrašyk „dėžės su knygomis“, o viduj – neaiškūs elektronikos prietaisai. Nes kai atidarys ir pamatys skirtumą, tada prasideda tikras kalėjimas popieriuose. O jei dar randa ką nors neleistino – gali grėsti ir bauda. Tikrinimas retas, bet kai tave pasiekia – apie 2% krovinių, berods – tai ne maloniausia staigmena.

Ar man tikrai reikia papildomo draudimo? Juk ir taip visa tai jau kainuoja daug.

Reikia. CMR draudimas pagal Konvenciją yra limituotas – keletas eurų už kilogramą. Jei turi brangią tapybą ar antikvarinę spintą – to neužteks. Aš klientams sakau: draudimas kainuos procentą nuo vertės, bet miegoti ramiau bus verta. Prisimenu atvejį, kai ne į Angliją, bet į Paryžių važiavome – per avariją subraižytas pianinas. Be papildomo draudimo… na, būtų buvę labai skaudu širdžiai ir piniginei. Pats draudimas nėra stebuklingas – yra išimčių, force majeure ir taip toliau. Bet bent jau kažkas. Kaina nedidelė, o ramybė didelė. Žinau, žinau, atrodo, kad dar viena eilutė sąskaitoje, bet patikėk, kai išgirsi, kad furgonas apvirtęs (taip, taip buvo, tik ne mano, kolegos) – tada džiaugsiesi, kad apdraudei. Nebent namuose tik senos kojinės.

Ar po pandemijos liko dar kokių nors keblumų, kurių žmonės nežino?

Dabar daugiausiai keblumų – ne pandemija, o po jos likęs darbų antplūdis ir vairuotojų trūkumas. Anglijoj taip pat trūksta vairuotojų. Tai jei kas nors tau sako, kad dabar viskas super greita – na, ne visai. Kainos irgi likusios aukštesnės nei 2019-aisiais, nors gal kiek krito nuo piko. Vienas dalykas, kuris pasikeitė – žmonės daugiau dirba nuotoliniu, tai perkraustymai dažnai vyksta ne savaitgaliais, o savaitės viduryje. Ką tai reiškia tau? Kad gali gauti geresnę kainą antradieniui nei šeštadieniui. Šaunu, tiesa? Aš dar pastebėjau, kad dabar žmonės daugiau klausia apie draudimą – kai daugiau žino, kai mačius chaosą. Tai yra gerai.

Apie vežėjus – atvirai, kaip atrodo geras ir blogas pasirinkimas

Ar pavojinga rinktis pigiausią pasiūlymą, kurį radau skelbimų portale tarp perkraustytojų?

Pavojinga? Ne visada. Kartais ten studentas su furgonu, kuris sąžiningai nuveža. Bet dažniau – rizikuoji. Mačiau atvejus, kai paima užmokestį, pakrauna, o paskui prasideda: „dar reikia už kelionę“, „dar reikia už keltą“. Dar blogiau – kai dingsta be žinios tris savaites, nes susirgo arba užsipylė kitą krovinį. Jei furgone kvepės smilkalais ir matyti tik vienas baldas – ne tavo baldai – tai blogas ženklas. Geros įmonės turi svetainę, atsiliepimus, gali pagrįstai paaiškinti kainą. Jei tik sako: „pigu, skambink“ – skambink kitam. Aš ne prieš skelbimus, bet kai nėra nei adreso, nei įmonės kodo – tai jau nebe konkurencinga kaina, o ruletė. Kartais praloši.

Kuo skiriasi pilnas furgonas nuo dalinio krovinio ir kodėl tai svarbu mano kišenei?

FTL – full truck load – tavo šventovė tuščia, tik tavo daiktai. LTL – less than truck load – dalis vietos, dalis kainos. Jei turi trijų kambarių butą – greičiausiai reikia jau pilno furgono. Jei tik šaldytuvas, keturios dėžės ir dviratis – LTL. Kaina LTL atveju skaičiuojama pagal kubą arba paletės vietą. Būna, kad klientas galvoja: „aš turiu mažai“, o išeina du kambariai. Tada jau ne LTL, o pusė furgono. Čia ne matematikos egzaminas, o estetikos jausmas. Geriau, kad apžiūrėtų realiai. Mes kartais darom per vaizdo skambutį, jei žmogus jau Anglijoje, o daiktai dar Lietuvoje. Tada tiksliau pasakom, kas bus. Nes kai atvažiuoji su furgonu ir pasirodo, kad reikia dviejų – tada kaina jau ne ta, kuri buvo žadėta.

Kodėl mano vežėjas žadėjo penktadienį, o prisiskambinau tik kitą antradienį?

Nes gyvenimas. Furgonas sugedo, keltas vėlavo, arba – ir tai baisiausia – vairuotojas tiesiog paėmė geresnį pasiūlymą iš šono ir tave pamiršo. Taip, taip būna. Yra tokių, kurie žaidžia rinką: paėmė užsakymą už 900, rado už 1200 – ir tavęs jau nebėra. Tu skambinėji, o jis „jau važiuoja“. Kai kurie jauni vežėjai dar neįsitvirtinę taip elgiasi, nors gėda. Aš pats dirbu tik su tais, kurie du žodį laiko. Bet šitame versle net geri vyrai kartais vėluoja dėl muitinės. Taigi – penktadienis buvo planas, bet realybė turi savo nuomonę. Gerai, kad turi planą B. Ir dar: jei vežėjas nekelia ragelio dujas dienas – nebūtinai jis vagis, kartais tiesiog išsekęs vairuoja. Bet skambink tai antrą kartą trečią.

Ar vežti gali bet kas, kam rūpi tik furgono raktai, ar visgi reikia kažkokių licenzijų?

Reikia. Tarptautiniams pervežimams reikia licencijos, CMR draudimo, o jei sunkiasvoris – tachografo ir kitų dalykų. Bet ar tai visada tikrinama? Na… nevisada. Yra pilna smulkių vežėjų, kurie tempia „savoms reikmėm“ paslėptus daiktus. Aš to nedaryčiau ir nerekomenduočiau. Nes jei sustabdys Vokietijoje ar Prancūzijoje – problemos bus tavo, kliento, daiktams. Buvo atvejis, kai vairuotojas be leidimų įkliuvo prie Liuksemburgo sienos. Bauda, daiktai konfiskuoti kuriam laikui. Ar tau to reikia? Nenoriu būti pesimistas, bet teisiškai tvarkingas vežimas kainuoja, nes reikia mokėti už tuos popierius. Tas pats CMR – jei nėra, tu neturi kartono teisių, jei kas nutiks. O dabar cammings (taip, customs) Anglijoj irgi griežtėja. Geriau legaliai.

Ar galiu siųsti automobilį drauge su baldais, ar čia visai kita operacija?

Gali, bet tai komplikuoja. Autovežis – viena. Baldinis furgonas – kita. Jei tempi automobilį priekaboje, tai jau skaičiuojasi kaip atskiras krovinys, muitai gali būti kitokie. Kai kurie klientai palieka mašiną Lietuvoje, o baldus siunčia atskirai. Aš asmeniškai siūlyčiau automobilį vežti per profesionalius autovežius, o buto turinį – per perkraustytojus. Bet jei turi daug laiko ir pinigų eksperimentuoti – kodėl gi ne. Tik žinok, kad keltai dažnai brangiau kainuoja su priekaba. Ir Londono centras su priekaba – tikras košmaras. O jei dar mašina nevažiuojanti – turi būti nors traukimo lynai ir specifinė vieta puspriekabėje. Mes kartais taip darom, bet tik kai viskas sutarta iš anksto ir kai krovinys buvo didesne nei įprasta – atleisk, didesnis (taip patikslinsiu) – nes matyt aš čia per greitai rašau.

Kai jie sako „konkurencinga kaina“, apie kokią sumą mes išvis kalbame – ar tai eufemizmas?

Ne, tai nėra eufemizmas, bet reikia mokėti skaityti. Aš visą laiką sakau: geriau mokėk 150 eurų daugiau ir žinok, kad bus sutarta diena, sutartas laikas ir kad daiktai apdrausti. Konkurencinga kaina dabar rinkoje yra ne apie skaičiukus internete, o apie balansą tarp kainos ir smegenų nervų ląstelių. Mačiau žmonių, kurie sutaupė 200 eurų, bet prarado savaitę gyvenimo, laukdam siaubingai komunikuojančio vyruko su furgonu. Tavo laikas irgi pinigai. Ir nervai. Renkis protingai, ne pagal tai, kas pirmas pasirodo Google paieškoje. Kartais vidurinė kaina yra pati konkurencingiausia, nes tu žinai, ką gauni. O dvi kraštutinumų – arba per daug, arba per mažai, su rizikomis.

Koks paskutinis patarimas žmogui, kuris pirmą kartą veža daiktus į Angliją?

Nebijok klausti kvailų klausimų. Geriau paklausti dabar nei verkti vėliau. Supakuok tai, kas brangu, pats, ir pasižymėk. Pasidaryk sąrašą. Pasitikrink, ar turi teisę gyventi Anglijoj (na, ne aš, bet žmogau – oficialiai reikia tvarkingai). Ir dar: visada turi likti kontaktinis asmuo Lietuvoje, jei kils bėdos su dokumentais. Aš žinau, skamba kaip instrukcija, bet tiesiog… pasitikrink vežėją, skaityk atsiliepimus, nesistenk visko sutalpinti į vieną dėžę – ji neatlaikys. Ir jei kas nors eina per gerai, per pigiai, per greitai – greičiausiai yra kabliukas. Nebūna stebuklų šitame darbe. Būna tik geras planavimas ir žmonės, kurie nepalieka tavęs likimo valiai su dėžėm nuo batų.

Išvada

Krovinių gabenimas į Angliją konkurencinga kaina dabar – tai ne raktinis žodis, o gyvas procesas. Dvidešimt treji metai šioje srityje išmokė: pigiausia ne visada laimi, o sąžiningas paaiškinimas prieš kelionę sutaupo daugiau nei šimtas eurų. Jei ruošiesi kraustytis – skambink anksti, lygink ne tik kainas, bet ir sąlygas, ir nepamiršk – Anglija vis dar sala. O salas pasiekia tik protingai susipakavę ir dar protingiau pasirinkę žmonės. Sėkmės kraustantis, ir jei kils klausimų – rašyk, tik gal ne penktadienio vakaru, nes tada mes dar dažniausiai važiuojam.