Krovinių gabenimas į Angliją: kainos ir terminai – ką sužinojau per 20 metų

Žinai, kai sėdi priešais mane kabinete ir klausi apie krovinių gabenimą į Angliją, kainas ir terminus... aš atsidūstu. Ne dėl tavęs – dėl to, kad atsakymas niekada nebus vienas skaičius. Dirbu šitame reikale jau per du dešimtmečius, mačiau, kaip viskas buvo paprasta prieš Brexit, ir kaip tapo biurokratiniu zoologijos sodu po jo. Visi nori sužinoti per pirmą minutę. Bet be detalių galiu pasakyti tik labai platų intervalą. Štai kodėl rašau šitą tekstą – kad suprastum, kaip viskas veikia iš tikrųjų, jei kraustaisi ar siunti daiktus į Jungtinę Karalystę.

Pirmieji žingsniai – kai dar nežinai, nuo ko pradėti

Kiek iš viso kainuoja pervežti baldus iš Lietuvos į Londoną?

Bendra taisyklė – vieno kambario buto pervežimas kainuos nuo 800 iki 1500 eurų. Jei kraustaisi iš Vilniaus, dažniausiai gaunasi pigiau nei iš kokio nors užkampio, mes ir taip pro sostinę važiuojame. Vyras iš Kauno praėjusį mėnesį vežė tris spintas, sofą ir virtuvės daiktus – sumokėjo 1100 eurų, durys–durys. Randi ir už 700, bet tada reikia gerai pagalvot, kodėl taip pigu. Kartais ten panaudotas tik kaimyno furgonas be jokio tarptautinio draudimo, ir tada geriau jau nepradėti.

Ar galiu susipakuoti daiktus pats, ar privalote tai daryti jūs?

Gali pats, pusė mano klientų taip ir daro. Tik nenaudok tų pačių parduotuvių pakuočių – mačiau, kaip jos suplyšta muitinėje Doverio uoste. Jei nori, mes supakuojame už papildomą mokestį, nuo 150 iki 300 eurų, priklauso nuo kiekio. Stiklas, televizorius – geriau palik mums. Nors jei lėkštes suvyniosi į savo megztinius, jau pusė darbo padaryta. Prieš porą savaičių klientė taip supakavo virtuvę, kad pamaniau, jog dirbo logistikos srityje. Pasirodo, tiesiog buvo labai atsakinga.

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją, kad viskas suspėtų?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Dvi, trys savaitės į priekį – idealu. Žinau, visi palieka paskutiniam penktadieniui. Bet jei skambinsi šiandien ir norėsi keltis kitą antradienį, atsakysiu „ne" arba pridėsiu panikos priemoką. Vasarą – birželis, liepa, rugpjūtis – pas mus chaosas. Talpos baigiasi greitai. Žiemą lengviau, kartais netgi yra nuolaidų. Jei turi lankstumo su datomis, pasakyk. Mes visada turime ką nors, kas atšaukė, arba grįžtame tuščiu furgonu. Lankstumas sutaupo pinigų.

Kainų skirtumai – kodėl vieni brangiau, kiti pigiau

Kodėl viena įmonė prašo 600 eurų, o kita 1400 už tą patį kiekį?

Todėl, kad „tas pats" niekada nėra tas pats. Vieni – tipo vaikinas su Transit furgonu daro pašalinį darbą, neturėdamas tarptautinio draudimo. Kita – įmonė su algomis vairuotojams, kuru, keltu. Klausyk, kas įskaičiuota: ar iškrovimas įeina? Sandėliavimas? Sakau visiems: jei kaina įtartinai maža, tavo sofa gali „saugotis" kažkokiame lauke prie Kalė. Nesijuokiu, mačiau nuotraukas iš kliento, kuris bandė sutaupyti tris šimtus. Makaronų pakelis iš mikrobangų krosnelės buvo viskas, ką pavyko išgelbėti.

Kas labiau veikia kainą – daiktų svoris ar vietos užimtumas furgone?

Vietos užimtumas, neabejotinai. Mes skaičiuojame kubiniais metrais, ne kilogramais. Pūkuotų pagalvių dėžė sveria mažai, bet ryja daugybę ploto. Knygos sunkios, bet jas galima sukrauti kompaktiškai. Kartą klientas vežė milžinišką tuščią lagaminą, nes „jis buvo brangus". Užėmė pusę kubinio metro. Nesiginčijau – jo pinigai, bet taip išmetė penkiasdešimt eurų į orą. Jei iš tavęs prašo sverti kiekvieną dėžę, vadinasi tiekėjas kenkia paprastesnis darbas, nes tarptautinėje logistikoje taip beveik nedaroma.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos paprastai nepasako?

Aš pasakysiu, nes šitam darbe reikia skaidrumo. Bet taip, kai kurie slepia kuro priemokas, mokesčius už tunnelį ar muitinės tikrinimą. Brexit viską pakeitė, ir kartais muitinė atidaro atsitiktinę dėžę. Mes bandome viską įskaičiuoti. Jei daiktams reikia kokio nors C3 formos... šitą reikėtų patikrinti, nes tiksliai nebesu įsitikinęs, ar jis šiuo metu dar taip vadinasi. Paprastai viskas aišku, kol nepradedi vežti alkoholio. Tada prišoka mokesčiai, kurių niekas nesitiki.

Kada atvažiuos – terminų realybė, ne sapnų knyga

Kiek realiai trunka gabenimas iš Lietuvos į Angliją?

Jei dalinis krovinys – grupažas – septynios iki keturiolika dienų. Jei paskirtinis furgonas, gali būti trys–keturios dienos, priklauso nuo eismo ir kelto. Kaunas–Londonas mano praktikoje buvo įveiktas per 52 valandas, bet tada du vairuotojai ir nuliniai muitinės vėlavimai. Paprastai skaičiuok penkias–septynias. Suprask, mes neteleportuojam. Furgonas renka ir išvežioja, nebent sumokei už tiesioginį važiavimą. Analogiškai kaip su autobusu – stoja pakeliui. O dar prancūzų streikai... prie jų pripratom, bet diena nukenčia lengvai.

Ar galiu gauti tikslią datą ir valandą, kada bus pristatyti daiktai?

Langą duodame. Pavyzdžiui, nuo antradienio iki ketvirtadienio. Tikslią valandą? Tai jau fantastikos sritis. Kalti keliai, kelto eilės, prieš tai buvęs klientas, kuris nebuvo pasiruošęs. Žinau, kad erzina, jei turi atsiimti atostogų darbe. Bandome susiaurinti iki ryto ar popietės, kai jau artėjame. GPS padeda, bet aš nepažadu dviejų popiet kaip traukinio. Gyvenimas vyksta. Jei kas nors tau žada minutės tikslumu, arba meluoja, arba per daug optimistiškas versle, kuris priklauso nuo kelių šimtų kintamųjų.

Ką daryti, jei sutartą dieną manęs tiesiog nebus namuose?

Pranešk kuo anksčiau. Galime perkelti – kartais papildomai kainuoja, jei furgonas jau išriedėjęs – arba palikti pas kaimyną, sandėlį. Praeitą mėnesį klientas iš Alicante vėlavo lėktuvas. Skambino šešta ryto, išsigandęs. Mes perkėlėm kitai dienai be didelio streso. Bet jei tavęs nėra ir nekeli ragelio, daiktai vežami į sandėlį. O sandėlis, švelniai tariant, nėra nemokamas. Kalbu atvirai – aš nenoriu mokėti už kitų žmonių neatidumą, bet realybė tokia. Atsakomybė turi būti abipusė.

Dokumentai, muitai ir nauja tvarka po Brexit

Ko reikia, kad mano daiktai praeitų muitinę Anglijoje be problemų?

Inventoriaus sąrašas su vertėmis. Nuotraukos nepakenks. Jei kraustaisi visam laikui, gali gauti mokesčių lengvatą, bet reikalingi gyvenamosios vietos dokumentai, darbo sutartis. Nuo Brexit viskas griežčiau. Naudoti asmeniniai daiktai paprastai praeina, jei teisingai deklaruoti. Nauji daiktai – raudona vėliava, gali priskaičiuoti PVM. Visada sakau: būk sąžiningas su vertėmis. Mažinimas, kad sutaupytum – techniškai kontrabanda. Vaikinas kartą deklaravo dviratį už 50 eurų, nors tai buvo 1500 eurų vertės elektrinis dviratis. Muitininkai parodė, kad juoktis irgi moka.

Ar kiekvieną siuntą tikrina muitinė, ar tik atsitiktinai?

Atsitiktinai. Galbūt penki procentai, gal mažiau. Bet jei patenki į patikrinimą, popieriai turi blizgėti tvarkingai. Nuo 2021-ųjų viskas... neprognozuojama. Kartais atidaro tris dėžes, kartais visą furgoną. Turėjome siuntą, kuri dvi dienas stovėjo, nes kažkurioje dėžėje buvo vazonas su žeme. Žemė – didelis ne-ne. Visai užmiršau perspėti tą klientą. Bet toks jau darbas, kai skubam. Nemaloni tiesa: jei tavo pervežėjas nepaklausia, ką pakuoji, jis neatsakingas. O blogiausia, kad tada kaltini mus, nors pati taisyklės neperskaitei.

Ar tikrai reikia draudimo ir kas nutinka be jo?

Reikia. Ne įstatymo lygmeniu, bet proto. Standartinis draudimas – apie vienas procentas daiktų vertės. Pilnas keitimas kainuoja brangiau. Klausyk, kas įeina: dažniausiai draudžiama tik jei mes pakavome. Jei pats pakuoji ir kažkas dūžta, mūsų kaltę įrodyti sudėtinga. Praeitais metais keltas supaisė stipriai, kelios dėžės pasislinko. Smulkmenos, bet klientė iš Panevėžio turėjo stiklinį stalelį... neišgyveno. Kadangi turėjo draudimą, gavo pilną atlyginimą. Be jo? Beliktų tik ašaros ir nemalonūs laiškai, kuriuos aš pats nekenčiu rašyti.

Kai kas nepavyksta – kaip elgtis ir ko saugotis

Kas nutinka, jei vežėjas paprasčiausiai nepasirodo sutartą dieną?

Nutinka su pigiais bičiuliais. Furgonas sugedo, persidvigubino užsakymai, arba jie tiesiog tave užblokavo. Normalios įmonės paskambina. Turėjau atvejį, kai klientė susirado vežėją per kažkokį Facebook skelbimą – sutaupė du šimtus eurų. Kraustymo rytą – tyla. Ji skambino rydama ašaromis, mes ją įtalpinome per dvi dienas. Pamoka: skaityk atsiliepimus, klausk registracijos numerio. Jei ima tik grynais ir neturi interneto svetainės – bėk. Yra puikių mažų operatorių, bet yra visiški kaubojai. Mokykis atskirti vieną nuo kito.

Ką daryti, jei daiktai atkeliauja pažeisti?

Dokumentuok viską prieš pasirašydamas. Nepasirašyk „gauta tvarkingai", jei sofos koja kyšo kaip speigas. Fotografuok. Rašyk iš karto. Sąžiningos firmos atlygina per kelias savaites. Bet jei pasirašei švariai, o paskui po savaitės skambini – jau apsunkini viską. Prisimenu atvejį – 2019-ieji, rodos (ne, palauk, 2018-ieji) – pianiną aptikome subraižytą. Klientas turėjo vaizdo iš krovimo. Sumokėjome. Be įrodymų net aš bejėgis. Draudimo bendrovės – ne labdaros organizacijos, jos irgi nori pagrindo mokėti.

Ar verta rinktis dalinį krovą, jei skubu kraustytis?

Jei labai skubu – ne. Grupažas renka ir paskirsto, todėl užtrunka. Paskirtinis transportas – tavo draugas. Bet jei turi dešimt dėžių ir dvi savaites... dalinis krovinys idealus. Mokėsi tik už tikslų užimamą plotą. Vėžiau siunčiau vieną fotelį į Mančesterį grupažu už 180 eurų. Savininkė negalėjo patikėti, kad apsimoka. Bet emociškai tas fotelis priklausė močiutei. Vertė ne visada racionali. Suprantame tai. Kartais žmonės veža ne daiktus, o prisiminimus, ir mes stengiamės į tai tiesiog nežiovauti.

Keisti, bet svarbūs klausimai, kuriuos mums užduoda

Ar galima siųsti maisto produktus kartu su baldais?

Techniškai hermetizuoti, supakuoti asmeniniam vartojimui... galbūt. Bet mėsa, pieno produktai, šviežias maistas – pamiršk nuo Brexit. Sąžiningai, galvos skausmas nevertas. Turėjau klientą, kuris norėjo vežti šaldiklį pilną koldūnų į Birmingemą. Turėjau pasakyti ne. Ir ašarų buvo. Bet taisyklės – taisyklės. Jei muitinė randa nedeklaruotą kumpį tavoje dėžėje, gali skirti baudą ar sunaikinti visą siuntą. Ne tik tą kumpį. Suvalgyk prieš išvažiuodamas – mažiausias gyvenimo pyktis.

Ar galima pervežti automobilį tuo pačiu reisu su baldais?

Taip, bet tai atskira procedūra. Automobiliui reikia eksporto–importo dokumentų, kartais muito. Dažnai dedame į tą pačią mašiną, bet tvarkomi skirtingai. Ne visi furgonai tam skirti. Klientui iš Klaipėdos padėjome VW Golf į 40 pėdų konteinerį su baldais. Puikiai praėjo. Papildomai kainavo apie 1200 eurų tik už auto logistiką. Paprastai žmonės parduoda seną gaidį ir nuperka kitą Britanijoje. Nebent tai kolekcinis – tada verta vargti. Aš asmeniškai tokių projektų neatsisakau.

Ką daryti su kambariniais augalais – taip pat noriu juos pasiimti?

Augalai – dažniausiai ne. Per daug fitosanitarinių patikrų. Gyvūnai – visai kitų firmų teritorija, gyvų būtybių nevežame. Nors turėjau klientę, kuri klausė, ar galime pervežti kaktusų kolekciją. Dvylika kaktusų. Padarėme per specialų kanalą, bet reikėjo sertifikatų ir brangaus laukimo. Patarimas? Padovanok kaimynams. O katę vežk per specializuotą augintinių pervežimo tarnybą. Pažįstu gerą kontaktą Kaune, galiu duoti numerį. Nebus pigu, bet gyvūnas saugiau atsidurs Londone nei draskydamasis tarp sofų furgone.

Kaip nepasiklysti savose daiktose – praktiški dalykai

Kaip geriausiai pasiruošti, kad krovinių gabenimas vyktų sklandžiai?

Ant dėžių rašyk kambario pavadinimą. „Trūnūs daiktai" nepadeda. Naudok gerą lipnią juostą – popierinė numirsta furgone nuo drėgmės. Padaryk sąrašą ir atsiųsk mums iš anksto. Ir prašau, išrink baldus, jei įmanoma. Lova, stalas. Įrankius turime, bet taupom laiką. Laikas – pinigai. Žinau, ruošimas nuobodus. Bet netvarkingas pakavimas – pagrindinė priežastis, kodėl pristatymai vėluoja. Nes atidarius furgoną ir pamačius maišų krūvą be jokios logikos, mes tiesiog sulėtėjam. Ir nevėlai grįžtam atgal.

Kaip nuraminti nervus prieš tarptautinį perkraustymą?

Oi, giliai įkvėpk. Tai įtempta, suprantu. Visas tavo gyvenimas dėžėse plaukia per jūrą. Bet tūkstančiai taip daro kas mėnesį. Būk pasiekiamas telefonu. Nepakuok paso į siuntimo dėžę – nereikia sakyti, kiek žmonių taip padaro. Palik keletą dienų drabužių, įkroviklių, arbatos. (Tikrai, arbatos. Angliška gerai, bet lietuviški žolelių mišiniai – visai kita atmosfera.) Viskas bus gerai. Mes pasirūpinsim tavo daiktų transportu, o tu pasirūpink savimi kelyje. Juk kraustaisi ne į Mėnulį.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą jau tada, kai daiktai pakelyje?

Kartais, jei dar esame žemyne. Bet kai įvažiuojam į Angliją, sudėtinga. Furgonai turi maršrutus ir Londono congestion zone mokesčius. Jei nusprendei persikraustyti iš Krojidono į... tarkim... Edinburgą viduryje kelio, tai jau naujas kontraktas. Planuok gyvenimą bent kiek į priekį, gerai? Žinau, lengviau pasakyti nei padaryti. Bet adreso keitimas pakeliui gali kainuoti tiek pat, kiek ir pats pirminis pervežimas. Nėra pokšto. Ypač jei tenka mokėti papildomas rinkliavas už neregistruotus maršrutus.

Dar apie tuos skaičius – smulkmenos, bet svarbios

Ką reiškia „nuo durų iki durų" paslauga praktikoje?

Kad ateisim į tavo butą Vilniuje, pakrausim, pervešim, iškrausim naujame Bristolyje. Bet skaityk smulkųjį šriftą. Ar įeina nešimas į penktą aukštą be lifto? Lango išmontavimas, jei baldas netelpa? Paprastai tai reiškia „iki artimiausios vietos, kur galima pastatyti furgoną". Kartais Londone turim eiti du kvartalus, nes parkavimas neegzistuoja. Papildomai kainavo 120 eurų už poras papildomų rankų. Visada klausk, ką tiksliai reiškia „durys" tavo pasiūlyme. Precedentų nestinga, ypač sostinės zonose.

Ar dabartinės kuro kainos labai veikia mano siuntos galutinę kainą?

Kuras šiuo metu žiaurus. Dyzelis šokinėja, o mūsų maržos plonos. Daugelis įskaičiuoja kurą į kainą, bet jei ištinka didelis šuolis – pavyzdžiui, 2022-aisiais – turime kuro priemokos punktą. Skaidriai, tikiuosi. Visada klausk: ar tai fiksuota kaina? Fiksuota saugo tave. Kintanti – staigmenoms. Ilgalaikio saugojimo tai neliečia, bet aktyviam transportavimui... taip, jei nafta sprogsta, mes visi jaučiam. Ir ne mes nustatom kainas, rinką nustato. Tenka tik taikytis kaip galime.

Paskutiniai klausimai – tiesiai šviesiai

Koks pats didžiausias mitas apie krovinių gabenimą į Angliją?

Kad tai paprasta. Žmonės galvoja – meti dėžes ir važiuoji. Už kulisų: keltų rezervacijos, muitinės preliminarios deklaracijos, maršrutai aplenkiant Paryžiaus kamščius, ašių svorio tikrinimai... Tai cirkas. Gražus, gerai suorganizuotas cirkas dažniausiai, bet vis tiek. Prieš dvidešimt metų tai buvo paprastas nuvažiavimas. Dabar su Brexit, Londone ekologinėmis zonomis, reguliacijomis... ne, paprasta tikrai nėra. Samdyk tą, kuris žiną labirintą. Nugara padėkos, nervai irgi. Ir tavo šaldytuvas liks gyvas.

Žodis pabaigai – ką dar norėtum pasakyti žmogui, kuris svarsto kraustytis?

Nepasiduok panikai ir nepirmaok pigiausio pasiūlymo lyg loterijos bilieto. Klausinėk keistus klausimus – „ar mano akvariumas išgyvens?" – visiškai tinkami. Esam girdėję viską. Geras pervežėjas atsako kantriai. Pasitikrink, ar jie turi realų adresą, ne tik WhatsApp numerį. O atmink – perkraustymas tik pradžia. Gyvenimas, kurį ten pasistatysi, yra tikrasis dalykas. Tavo dėžės – tik daiktai. Svarbūs, bet tik daiktai. Mes pasirūpinsim transportu, tu pasirūpink svajonėm. Sėkmės keliuose.

Išvada

Aš dvidešimt metų vežioju žmonių gyvenimus per tą Lamanšo sąsiaurį. Kainos keičiasi, taisyklės sukasi, keltai vėluoja dėl darganų. Bet pagrindai išlieka nepajudinami: planuok iš anksto, užduok erzinančius klausimus ir negaudyk mažiausios kainos lyg paskutinio loterijos bilieto. Krovinių gabenimas į Angliją, kai tiek kainos, tiek terminai aiškūs, visada baigiasi ramiau. Jei abejoji – paskambink. Rimtai. Mes nekandam. Ir mes iš tikrųjų žinom, kur tavo dėžės važiuoja.