Krovinių gabenimas į Angliją: dalinių siuntų pristatymas laiku – ar tai realu?

Sako, kad seniai vežam daiktus į tą Angliją. Bet jei tu turi ne visą fūrą, o tik dalį, viskas pasidaro truputį painiau. Kiekviename kampe skamba pažadai apie greitą pristatymą, o realybė kartais pamojuoja pirštu. Šiandien bičiulis paklausė prie kavos: o kaip iš tiesų yra su krovinių gabenimu į Angliją, kai siunta dalinė? Nuo ko pradėti, kiek kainuoja, kodėl vieni spėja laiku, kiti – ne. Pasistengsiu paaiškinti paprastai, nes antraip nėra prasmės. Jei ieškote informacijos apie dalinių siuntų pristatymo laiku į UK, pasisėdėkit – bus praktiškai.

Kas išvis ta dalinė siunta, ar galiu ir du lagaminus siųsti?

Ką reiškia „dalinė siunta“ važiuojant į Angliją?

Tai paprasčiau nei skamba. Turi fūrą, kuri važiuoja į Jungtinę Karalystę, bet kam užsakyti visą, jei krauni tik keturias kėdes, dviratį ir dešimt dėžių? Dalinė siunta – tai tavo krovinys dalijamas su kitų klientų daiktais. Mašina surenka siuntas iš Vilniaus, Kauno, gal dar Panevėžio, ir tik tada keliauja link Doverio ar Harwicho. Vežėjas priskiria tavo kroviniui kvadratinius metrus fūroje, užsirašo į važtaraštį ir važiuoja. Ne visi vadina tai LTL, bet esmė ta pati – gabeni tai, kas netelpa į siuntinių dėžę, bet neužima pilno vilkiko.

Turiu keturias kėdes ir daugiau nieko, tik dar du kartonus – ar verta vežti dalinį krovinį?

Verta, tik nereikia tikėtis, kad tau atskirai dėl to išvažiuos fūra iš Alytaus. Toks realus atvejis buvo praėjusį mėnesį. Klientė iš Šiaulių vežė būtent tokį rinkinį – kėdes ir kelis kartonus. Vežėjas sutalpino į paletės vietą, ir viskas pasiekė Readingą per aštuonias dienas. Kaina buvo protinga, nes jai nereikėjo mokėti už tuščias fūros erdves. Žinoma, jei labai skubu, gal ne toks variantas. Bet kai daiktai neskubūs ir neužima daug vietos, dalinis krovinys į Angliją yra racionaliausias sprendimas. Tiktai apie pakavimą pagalvok, kad kėdės neatšoktų kelionėje.

Kiek realiai užtrunka krovinių gabenimas į Angliją, jei siunta dalinė?

Dažniausiai iš Lietuvos priklauso nuo maršruto – penkios iki aštuonių darbo dienų, jei pirštai neįlūžta. Būna ir keturios, kai viskas susiklosto gražiai. Bet čia ne DHL, kuri skraidina lėktuvu – krovinys važiuoja keliu, surenkamas ir pristatomas. Jeigu vežėjas sako „rytoj pristatysiu“, neklausyk, nebent tai oro siunta. Į Londoną paprastai greičiau nei į šiaurės Angliją, nes ten srautai didesni. Aš sakyčiau, skaičiuok savaitę laiko, o jei ateina anksčiau – džiaukis kaip švente. Taip ramiausiai nusiteiksi ir nepasimesi.

Terminai: pirmadienį paėmė, o kada bus prie durų?

Kodėl vieni vežėjai sako trys dienos, kiti dešimt – kas čia per skirtumas?

Skirtumas toks, kad vieni sau leidžia pameluoti, kiti realiai žino savo maršrutus. Mažos įmonės, turinčios vieną-du vilkikus, gali pažadėti tris dienas, jei rytoj važiuoja ir turi vietos. Didelės grandinės rašo daugiau, nes jų mašina dar kraunasi Vokietijoje. Kartais trys dienos reiškia „iki Anglijos durų“ ne nuo paėmimo, o nuo išvykimo iš Lietuvos, bet jie tyli apie tą detalę. Perskaityk smulkųjį šriftą. Aš asmeniškai renkuosi tą, kuris sako konkrečią savaitės dieną, o ne abstraktų „greitai“. Paskui nenuobodu aiškintis.

Ar galiu gauti raštišką garantiją, kad dalinė siunta bus pristatyta laiku?

Gali poprašyti, bet ką tai pakeis? Sutartyje būna punktas, kad vežėjas stengsis pristatyti sutartu laiku, bet jei kils force majeure ar eilė pasienyje – terminas pajudės. Realiai vėlavimo garantija visada išliks, nes kelyje gyveni ne vienas. Aš mačiau sutarčių, kur garantija apsiriboja nuolaida pagal datas, bet ne realia kompensacija. Jei tau pasiūlo šimtaprocentę garantiją – arba brangiai moki už ekspresą, arbo paprasčiausiai pieva. Šiaip fiksuotų datų dažniausiai galima laikytis tik pilnais kroviniais arba specialiu reisu. Kitaip – laikas kaip gatvės muzikantas.

Prieš pusę metų mano daiktai vėlavo penkias dienas – ar tai normalu?

Normalu? Ne, bet pasitaiko dažniau nei norėtųsi. Buvo toks atvejis – klientas vežė buities techniką daline siunta, o mašina sulūžo Vokietijoje. Likę kroviniai perkrauti į kitą fūrą, bet ji važiavo kitu maršrutu. Penkios dienos dingo kaip į vandenį. Vežėjas neiš karto skambino, paskui vengė ragelio – tipiška blogos komunikacijos pavyzdys. Tai nereiškia, kad taip bus visada, bet rinkis įmonę, kuri jau nebe pirmą kartą važiuoja ir žino maršrutus. Ne tik su gražiu internetiniu puslapiu. Nes tas gražus puslapis rytoj gali išnykti drauge su tavo sofa.

O jeigu mano krovinys užstringa pasienyje, ką tada daryti?

Tada skambini vežėjui ir klausi, kur stovi mašina. Rimtai, Doverio ar Calais pasienyje kamščiai – ne naujiena. Kartais eilės trunka dienomis, ypač kai muitinė patikrina kas antrą fūrą. Ne visada pervežimo įmonė čia kalta – muitiniai daro savo darbą. Tavo dėžės saugios viduje, tiesiog lauks. Jeigu ten pienas ar šaldytuvas su ledais – blogiau, o baldai gali palaukti. Mane dažnai klausia ar gali nuvažiuoti pasiimti pats – atsakymas ne, muitinėje savo noru neįleidžia. Belieka kantrybė ir kitą kartą planuoti atsargiau, ypač jei reikia pristatymo laiku.

Kainos ir ta nemaloni staigmena sąskaitoje

Kiek maždaug kainuoja dalinės siuntos gabenimas iš Lietuvos į Londoną?

Tiksliai nepasakysiu be svorių ir tūrių, bet gairės tokios. Maža siunta, kelios dėžės ar sofų komplektas – nuo šimto iki dviejų su puse šimto eurų. Jei daugiau, gal pusė buities – kaina lipti iki keturių šimtų. Kainos 2024 metais šoktelėjo dėl degalų ir mokesčių Anglijoje, HMRC ten dėl aplinkos taršos labai nebesijuokauja. Bet konkurencija didelė, todėl skirtingi vežėjai skaičiuoja skirtingai. Vieni į kainą įtraukia krovos darbus, kiti ne. Visada klausk, ar tai galutinė suma ar bus dar kažkokių nemalonių priedų.

Ar pigiau pasikrauti į mažą autobusiuką, nei mokėti už vietą fūroje?

Atrodo kad taip, bet ne visada. Mažas mikroautobusas vyksta tiesiai, bet jei jis nepilnas, kainą už kilometrą gali padalinti mažiau naudingai nei didelė fūra. Ai, palauk (čia pataisau save) – mikroautobusas važiuoja greičiau ir dažnai be persikrovimų, tačiau jei vairuotojas vyksta vistiek tuščiomis, tau įskaičiuos visą reisą. Fūra surenka kelias dalines siuntas į Angliją, todėl tavo dalis protingai pasiskirsto. Be to, mikriukus Anglijoje gali tikrinti dažniau. Skaičiuok ne tik kainą, bet ir apimtį – jei telpi, mikroautobusas gali būti net geresnis variantas.

Kodėl po pakrovimo skambina ir sako, kad kaina pasikeitė – aš juk buvau susitaręs?

Tai klasikinis ženklas, kad turi reikalų su… na, ne pačiais sąžiningiausiais. Būna taip: pažada per telefoną vieną sumą, paskui „pamato“, kad tavo daiktai užima daugiau vietos nei sakei, arba kad adresas ne Londone, o kur nors Cornwallo gilumoje. Ir prideda. Geros įmonės prieš pakraunant suderina apimtis ir kainą raštu. Blogos – žaidžia su tavo laiku. Mačiau atvejų, kai klientams grasindavo palikti daiktus sandėlyje jei neatšauks seno susitarimo. Tai neteisėta, bet spausti emociškai moka. Venk tokių kaip maro – patikima įmonė neišsidirbinės dėl šimto eurų.

Radau skelbimą – veža per pusę pigiau už visus kitus. Ar tai įmanoma?

Teoriškai taip, praktiškai su didele ALE. Yra pervežėjų, kurie grįžta tuščiomis iš Anglijos ir už degalus paima ką nors. Bet dažniausiai tokia kaina reiškia: draudimo nėra, licencijų nėra, o vairuotojas dirba visai neoficialiai. Jei siunta dingsta – neturėsi kur kabintis. Nebrangūs vežėjai kartais būna尢eri, bet kai kaina per maža, kažur kertami kampai. Kartais tai tarpininkas, surenkantis užsakymus ir parduodantis juos toliau. Tavo rizika, tavo baldas. Ir tavo nervai vėliau, kai reikės aiškintis.

Realybės kirvis – kaip daiktai juda ne iš reklaminės knygelės

Turiu skubiai išsiųsti prekes iš Kauno į Birminghamą. Nuo ko pradėti?

Pirma – kvėpuoji rimtai. Antra – rašai sąrašą: kas vešima, kiek apytiksliai sveria, iš kurio Kauno adreso ir į kurį Birminghamą. Tada skambini dviem trims vežėjams. Palygini kainas ir paslaugas. Svarbu – ar Kaune pakrausi pats, ar reikia pagalbos. Birminghamas didelis, todėl patikslink pašto kodą. Jei daiktai jau paruošti ir supakuoti, skubus krovinių gabenimas į Angliją iš Lietuvos gali būti paimtas per 48 valandas. Skambink geriau penktadienį – gali pataikyti į pirmadienio reisą. Planuok iš anksto, ne paskutinę minutę, tada laikas realus.

Ar mano siuntą vairuotojas nuneš į trečią aukštą be lifto?

Dažniausiai vairuotojas privalo pristatyti iki transporto priemonės arba pirmų durų, jei kitaip nesusitarta. Trečias aukštas be lifto? Na, jis ne Samsonas tempti sofą laiptais. Paslauga „iki buto“ kainuoja papildomai ir turi būti derama iš anksto. Paskutinis kartas toks buvo – klientė Mančesteryje tikėjosi pagalbos, o vairuotojas liko prie vilkiko. Pagalvok logiškai: jis vienas, dar turi kitus adresus tą dieną. Būna įmonių su krėslininkais, bet fūros vairuotojas – nebūtinai. Taigi, jei be lifto, pasirūpink draugais laiptinėje arba derėkis dėl papildomos krovos iš anksto.

Kaip transporto įmonės surenka tas dalines siuntas iš visur po Lietuvą?

Yra keli būdai. Kai kurios įmonės turi mažesnes mašinas, kurios važinėja po miestus, surenka siuntas į tarpinį sandėlį Vilniuje ar Kaune, ir tik tada krauna į tarptautinę fūrą. Kitos planuoja maršrutą ir didelis vilkikas sustoja Alytuje, paskui Marijampolėje. Čia priklauso nuo to, ar įmonė turi logistikos centrą. Kai surenkama po truputį iš visur, kiekviena stotelė valgo laiko. O tarp kitko – vairuotojai kai kur pakeliui geria kavą, nes kitaip nepaveigtų visų tų kilometrų. Tai ne prabanga, o paprasta fiziologija. Mes irgi biure be kavos neįsivaizduojam.

Ar mano daiktai bus perkraunami iš vienos mašinos į kitą per krovinių gabenimą į Angliją?

Dažnai taip, ir daugelis to nepaklausia net nepagalvoję. Jei surenka maža mašina po Lietuvos miestus ir pakrauna į tarptautinę fūrą – jau vienas persikrovimas. Anglijoje didelis vilkikas gali nepristatyti iki namų, tai perkeliama į mažesnę mašiną – antras. Kartais dar tenka keltis per jūros keltą. Tai nėra blogai jei daiktai tvarkingai supakuoti. Bet jei tau sako „niekur nenukrausime“, paklausk kaip jie surenka iš Skuodo ar Zarasų tiesiai į tą pačią fūrą. Ne viskas telpa taip tiesiai kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ar dažnai pasitaiko, kad kažkas sulūžsta per vežimą į Angliją?

Pasitaiko, negaliu meluoti. Ne todėl, kad vežėjai laužtytojai, o todėl kad dalinėje siuntoje daiktai dengiami bendrai. Jei tavo dėžė atsiduria apačioje ir viršuje sunkesnis krovinys – gali paspausti. Arba paletė blogai pritvirtinta, važiuojant pasilenkia. Dviračiai be pakavimo tikrai gauna – vairo atšokimas, apdaužyti aptarai. Gerai, kad draudimas dažnai tai dengia, bet kam to reikia. Kiekvienas kartas pamoko: burbulinė plėvelė, kamščiai tarp baldų. Jei ant dėžės parašei „trapu“ – dar nereiškia, kad fūroje kas nors tai perskaitys angliškai.

Apie buitį – pakavimas, augalai ir draudimo niuansai

Ką man daryti su draudimu – ar jau įskaičiuotas, ar pats turiu sukti galvą?

Vežėjas pagal CMR turi atsakomybę, bet ji ribota – nustatytos sumos už kilogramą, kurios dažnai juokingos. Jei veži seną sofą, gal užteks, bet jei ten elektronika ar stiklinis stalas – pasidaryk savo draudimą. Pamenu, buvo klientas, kuriam atlygino kelis eurus už kilogramą sugadinto kompiuterio. Juokas per ašaras. Papildomas draudimas kainuoja procentą nuo vertės, bet ramybė brangesnė. Vežėjo vien CMR – tai minimali apsauga, lyg atsarginė padanga kurios tikiesi nereikės. Visada paklausk kokio dydžio limitą jie turi.

Galima į tą pačią siuntą sudėti šaldytuvą ir dviratį, ar jie ten susitaišys?

Bus galima, bet nerekomenduoju jei neapvyniosi kaip reikiant. Šaldytuvas sunkus, tvirtas, bet turi detalių. Dviratis lengvesnis, bet išsikerojęs. Kai fūroje stabdymai ir pagreičiai, pamatysi vairą įsirėžusį į šaldytuvo šoną. Geriau dviratį išardyti, nuimti ratukus. Šaldytuvą apjuosti burbuline plėvele. Jei abu ant vienos paletės – netrikšk jų kartu surišti, nes skirtingas svorio centras gali apversti. Teko matyti, kad klientas vežė keturis daiktus kartu ir gavo barškantį kokteilį. Atskirk juos bent kartono sluoksniu, bus ramiau visiems.

Ar man viskas turi būti ant euro palečių, ar gali vežti tiesiog dėžes?

Nebūtina, bet labai patartina. Dėžės grindyse slenka greičiau nei šuniukas ant ledo. Europaletė leidžia krautuvui su palečių vežimėliu pajudinti krovinį be vargo. Jei tik dėžės, jas reiks rankomis tempti, o rankinis darbas daugina ir laiką, ir riziką. Kai kurie vežėjai atsisako vežti nepaletinius daiktus. Žinoma, lagaminai ar kuprinės palečių nereikalauja. Bet stalo kojos, išsibarstęs inventorius – ant padėklo bus saugiau. Paletę nusipirki bet kuriame statybinių prekių centre, kainuoja juokingai mažai, o naudos daug.

Ar galiu į tą pačią siuntą įsimesti kambarinį augalą ar maisto produktus?

Ruoškis liūdnai naujienai. Augalai ir maistas į UK – rizikinga sritis. Po Brexit ten griežta kontrolė. Šviežias maistas, mėsa, pieno produktai – neleidžiami be veterinarinio sertifikato. Augalai irgi gali užstrigti, nes baiminamasi kenkėjų plitimo. Nesakyčiau kad nepavyks niekada – kartais prašvilpia, bet čia loterija. Jei tau svarbus fikusas – padovanok kaimynei, nei rizikuok, kad Doverio muitininkas jį konfiskuos. Sausi produktai – jau kita kalba, bet irgi su apribojimais. Paprasčiausia nesiųsti ko gyvo ir ko valgomo per dalinę siuntą.

Ar ant dėžių rašyti lietuviškai ar angliškai?

Angliškai arba tarptautiniais simboliais. Fūroje gali dirbti vairuotojas iš Latvijos ar Rumunijos, o Angliją pasiekęs – dar iš kažkur. „Trapu“ ir „Nedėti ant viršaus“ lietuviškai tiems vyrukams mažai ką pasako. Geriausias triukas – spalvotos lipdukos: raudona „ši pusė į viršų“, geltona „stiklas“. Ta kalba suprantama visur. Nors esu matęs vežėjų, kurie patys susivaro lipdukų sulietuvintų – bet čia jų reikalas. Ant pakuočių turi matytis aiškus gavėjo adresas Anglijos gale, nes jei paletė atsiskirs, be adreso ji nukeliaus į aklagatvį muitinės sandėlyje.

Popieriai, Brexit, ir tie klaustukai po 2024 metų

Ar po Brexit dabar viskas žymiai sudėtingiau gabenant dalines siuntas į Angliją?

Sudėtingiau nei anksčiau, taip. Iki 2020 važiuodavai beveik kaip į Latviją – CMR ir gero noro. Dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerio, prekių kilmės nurodymų, o jei technika – ir importo kontrolės. Dėl dalinių siuntų našta dalijasi vežėjas ir siuntėjas, bet tiksliai žinok savo vaidmenį. Jei vežėjas sako „aš sutvarkysiu“ – puiku, paklausk ar tai įskaičiuota. Kitu atveju pamatysi sąskaitą nuo muitinės tarpininko atskirai. Brexitas ne pabaiga pasauliui, bet popierių pridėjo ne juokais. Kartais net protingi žmonės pasiklysta.

Kas nutiks, jei Anglijos muitinė nuspręs atidaryti ir tikrinti būtent mano siuntą?

Prasidės detektyvas, kurio nepirkai. Muitininkas atidarys dėžes, tikrins turinį, ar sutampa su deklaruota verte. Jei vežiesi naudotus baldus – problemų mažiausia, ten aišku kas yra. Jei prekės naujos, palaikys komerciniu kroviniu, gali reikėti mokėti papildomą VAT. Blogiausiu atveju siunčia į tikrinimo sandėlį, kur siunta sėdi savaites. Rimtai, retai tikrina būtent dalinių siuntų privačią dalį – dažniausiai renkasi pilnus komercinius krovinius. Bet pasitaiko, ir tada gerai jei turi popierius tvarkingus. Tiesiog nepiktnaudžiauk naujomis pakuotėmis be istorijos.

Ar CMR važtaraščiai dabar vis dar galioja po tų 2024 metų pokyčių ar kas pasikeitė?

Na, CMR vis dar galioja, bet buvo pokyčių dėl elektroninių važtaraščių ES. Dėl Jungtinės Karalystės… šk, čia birželio mėnesį girdėjau, kad įsigaliojo papildomas skaitmeninis registavimas, bet ar tai liečia ir mažas privačias siuntas, ar tik komercinius srautus dideles – šimtu procentų nepatikinsiu. Geriau pasiklausk savo vežėjo arba pasitikrink GOV.UK, nes aš ne muitinės konsultantas, kad žinočiau kiekvieną įsakymą vėlai vakarop. CMR popierinis ar skaitmeninis vis dar reikalingas, bet smulkmenos gali skirtis nuo to ką žinojome anksčiau.

Ar man reikia EORI numerio, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Jei asmeniniai daiktai, kuriuos jau naudojai, kuriuos vežasi emigrantas ar grįžtantysis – dažniausiai nereikia, ypač jei ne pardavimui skirtos prekės. Bet jei vertė didelė, gali paprašyti. EORI labiau reikalinga verslui. Kartais muitinės tarpininkas žiūri į krovinį kaip į komercinį, jei ant dėžių mato prekinius ženklus (ai, reikia tai žinoti kai pakuoji). Tada gali pareikalauti. Patarimas – rašyk ant pakuočių „used personal effects“ ir nurodyk apytikslę metų senumo vertę. O jei abejoji – pasiteirauk konsultanto, nes aš buvau susidūręs kai visai kitaip pasibaigia nei tikiesi.

Taigi, krovinių gabenimas į Angliją su dalinėmis siuntomis yra normalu, tiesiog reikia nenusitempti pažadais apie stebuklingą pristatymą per dvi dienas. Svarbiausia – pakankama komunikacija, aiški kaina raštu ir supratimas, kad fūroje tavo daiktai – ne vieninteliai. Jei ieškote patikimo dalinių krovinių pristatymo laiku į UK, rinkis tuos, kurie nebijo pasakyti ir datos, ir kainos, ir galimos problemos. O tada jau galėsi miegoti tikrai ramiai.