Krovinių gabenimas į Angliją: be vėlavimų ir su sekimu

Sveikas, tai bandysiu trumpai ir aiškiai paaiškinti, kaip veikia krovinių gabenimas į Angliją, nes pats tuo užsiimu jau penkiolika metų ir per tą laiką mačiau viską – ir gerą, ir visišką chaosą. Pagrindinis dalykas, kurį noriu pasakyti: tiksliai žinoti, kur tavo krovinys yra ir ar jis tikrai judės laiku, nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti, bet įmanoma. Čia surašysiu dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, ir atsakysiu į juos tiesiai šviesiai – kaip kalbėčiausi su tavimi prie kavos.

Krovinių gabenimas į Angliją – kaip viskas veikia

Kaip vyksta pats gabenimas?

Na, pradedam nuo to, kad krovinys paprastai pakraunamas Lietuvoje arba kitame Europos punkte, o tada važiuoja per keltą arba tunelį. Dažniausiai naudojamas Keltas iš Kalėtų į Doverą – tai pats populiariausias maršrutas. Krovinys pakraunamas į sunkvežimį, kuris važiuoja į uostą, ten perkraunamas į laivą, o Anglijoje vėl į sunkvežimį ir vežamas iki galutinio adreso. Viskas paprasta, bet čia ir yra visas tas "bet" – nes visko gali nutikti.

Kartais būna taip, kad viskas vyks kaip per sviestą, o kartais uostas užstringa, keltas vėluoja, arba pasienyje patikrinimas užtrunka. Aš pats mačiau atvejų, kai krovinys iš Lietuvos išvažiavo laiku, bet Anglijoje stovėjo tris dienas dėl to, kad trūko vieno popieriaus. Tai nėra norma, bet nutinka.

Kiek laiko trunka gabenimas?

Paprastai kalbant, nuo Lietuvos iki Anglijos – nuo 2 iki 4 dienų, jei viskas gerai. Bet čia reikia suprasti, kad tai tik transportas. O prieš tai dar reikia susitvarkyti dokumentus, o po to – iškrauti. Taigi realiai nuo momento, kai pasirašai sutartį, iki momento, kai krovinys stovi tavo namuose Anglijoje – gali būti nuo 5 iki 10 dienų. Kartais greičiau, kartais lėčiau. Aš visada sakau klientams: planuok 7 dienas, o jei bus greičiau – bus malonus siurprizas.

Vienas mano klientas prieš porą metų labai skubėjo – jam reikėjo pervežti baldus per dvi dienas. Mes spėjome, bet tikrai ne dėl to, kad taip visada būna. Buvo daug nervų, papildomų kaštų, ir aš jam tiesiai pasakiau – kitą kartą taip nedaryk. Bet spėjome.

Kokie dokumentai reikalingi?

Čia priklauso nuo to, ką veži. Jei tai asmeniniai daiktai – reikia sąrašo, vertės deklaracijos, o jei tai verslo krovinys – tada jau reikalingi komerciniai dokumentai, PVM numeris, ir taip toliau. Svarbiausia, kad būtų aišku, kas yra krovinys ir kokia jo vertė. Be to, reikalingas vairuotojo CMR važtaraštis – tai toks dokumentas, kuris seka krovinį visą kelią. Be jo niekur.

Aš visada patariu susitvarkyti viską iš anksto, nes jei trūksta vieno popierialo, krovinys gali stovėti pasienyje. O tai jau brangiai kainuoja.

Sekimo sistemos ir informacijos gavimas

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma įmonių siūlo sekimą, bet čia reikia žinoti vieną svarbų dalyką – sekimas sekimui nelygu. Kai kurios įmonės turi gps sekimo sistemas, kurias gali matyti internetu, o kitos tik atsiunčia žinutę "krovinys išvyko" ir po to "krovinys atvyko". Tai didelis skirtumas.

Geriausia, kai turi tiesioginę prieigą prie sekimo sistemos – gali matyti, kur sunkvežimis yra dabar. Bet čia bėda ta, kad net ir turint gps, informacija gali vėluoti valandą ar dvi. Tai nėra blogos valios ženklas – tiesiog taip veikia sistemos.

Aš pats naudoju kelis skirtingus sekimo būdus, nes vienas visada duoda tikslesnę informaciją nei kitas. Kartais net skambinu vairuotojui tiesiai – tai seniausias būdas, bet veikia.

Kaip dažnai gaunama informacija?

Čia priklauso nuo įmonės. Aš stengiuosi informuoti klientus bent du kartus: kai krovinys pakraunamas ir kai jis atvyksta. Bet jei yra sekimo sistema, tai klientas pats gali žiūrėti, kada nori. Tiesą sakant, kai kurie klientai žiūri kas valandą – suprantu, kad jie nori žinoti, bet kartais tai tik nervina.

Yra buvęs atvejis, kai klientė skambino man kas dvi valandas ir klausinėjo, ar krovinys jau Dovere. Aš jai paaiškinau, kad kol kas jis dar Vokietijoje, ir taip penkis kartus. Po to ji atsiprašė, bet aš jai pasakiau – geriau pasitikėk sistema, o man skambink tik jei kas nors negerai.

Ką daryti, jei informacija neatnaujinama?

Pirmiausia – nesijaudink. Kartais sistema tiesiog stringa arba nėra tinklo zonoje. Bet jei jau praėjo daugiau nei kelios valandos ir nieko naujo – tada skambink. Geriausia skambinti į įmonę, kuri veža, o ne man, jei aš tik tarpininkas. Bet jei jau pas mane kreipei – tai aš irgi pasiskambinsiu.

Vieną kartą buvo taip, kad sekimo sistema rodė, jog krovinys stovi Paryžiuje, o iš tikro jis jau buvo beveik Dovere. Pasirodo, sistema buvo pasenusi. Tai mane irgi supykdė, bet ką padarysi – taip nutinka.

Vėlavimų priežastys ir kaip jų išvengti

Kodėl kroviniai vėluoja?

Vėlavimų priežasčių yra daug, ir dažniausiai jos nėra niekieno kaltės. Pagrindinės – eismas, oro sąlygos, uosto problemos, ir dokumentai. Eismas yra aišku – jei yra spūstys, tai sunkvežimis važiuoja lėčiau. Oro sąlygos – jei yra didelis sniegas arba audra, keltas gali būti atšauktas arba vėluoti. Uosto problemos – čia įeina tiek techninės, tiek biurokratinės. O dokumentai – jei kažkas ne taip, tai krovinys gali būti sulaikytas.

Aš visada sakau klientams – geriau planuok kelias dienas atsargoje. Jei viskas vyks greičiau – puiku, o jei ne – nereikės stresuoti.

Ar galima išvengti vėlavimų?

Išvengti visiškai – ne, nes yra dalykų, kurių mes nekontroliuojame. Bet galima sumažinti tikimybę. Pirma – gerai sutvarkyti dokumentus iš anksto. Antra – rinktis patikimą įmonę, kuri turi patirtį su gabenimu į Angliją. Trečia – vengti didžiųjų švenčių laikotarpių, nes tada viskasstringa.

Vienas mano patarimas: jei tau labai svarbu, kad krovinys atvyktų laiku, gali rinktis greitesnį gabenimą – tai kainuoja brangiau, bet dažniausiai veikia. Tačiau čia taip pat nėra 100% garantijos.

Kas atsako, jei krovinys vėluoja?

Čia priklauso nuo sutarties. Paprastai gabenimo įmonė atsako tik už pažeidimus arba praradimą, bet ne už vėlavimus dėl force majeure. O kas yra force majeure? Tai tokios aplinkybės, kurių niekas negali kontroliuoti – karas, stichinės nelaimės, streikai. Bet jei vėlavimas įvyko dėl įmonės kaltės – pvz., blogas planavimas, trūksta vairuotojo – tai jau kita kalba.

Perskaityk sutartį prieš pasirašydamas. Aš žinau, kad tai nuobodu, bet tikrai verta. Kartais ten būna parašyta, kad įmonė neatsako už vėlavimus, o kartais – kad atsako. Skirtumas didelis.

Krovinių tipai ir jų gabenimo ypatumai

Kokie kroviniai dažniausiai vežami į Angliją?

Dažniausiai – asmeniniai daiktai, baldai, buitinė technika. Verslo atveju – įvairios prekės, dalys, medžiagos. Kartais veža ir automobilius, bet tai jau atskira kategorija.

Vienas įdomus dalykas: pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie perkelia visą savo namų ūkį iš Lietuvos į Angliją. Tai jau pilnas kraustymasis, ne tik keli daiktai. Ir čia reikia visko – ir pakavimo, ir dokumentų, ir kartais net sandėliavimo Anglijoje, jei naujasis namas dar neparuoštas.

Ar galima vežti pavojingus krovinius?

Galima, bet su labai griežtomis taisyklėmis. Pavojingi kroviniai – tai cheminės medžiagos, degūs skysčiai, dujos ir pan. Joms reikalingi specialūs leidimai, ir ne kiekviena įmonė jų imasi. Jei tau reikia vežti kažką panašo – ieškok įmonės, kuri turi tam tikrą licenciją. Ir pasakyk iš karto, nes jei paslėpsi – gali būti labai didelės problemos.

Aš pats vengiu tokių krovinių, nes atsakomybė per didelė. Geriau pasiūlyti kitą sprendimą arba nukreipti pas specialistus.

Kaip vežami stambūs kroviniai?

Stambūs kroviniai – tai baldai, statybinės medžiagos, įranga. Čia svarbu, kad būtų tinkamas transportas. Kartais reikia sunkvežimų su kranais, kartais – specialių priekabų. Ir vėl gi – dokumentai. Stambūs kroviniai dažniausiai turi būti apdrausti, nes vertė didelė.

Vienas patarimas: jei veži stambius daiktus, geriau juos išardyti, jei įmanoma. Taip lengviau krauti, mažiau tikimybės sugadinti, ir pigiau gali būti.

Kainodara ir mokėjimo sąlygos

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: krovinio dydžio ir svorio, atstumo (nuo kur iki kur), laiko (ar skubiai), ir paslaugų, kurias nori. Paprastai skaičiuojama pagal kubatūrą arba svorį – kas mažesnis, tas ir naudojamas.

Svarbu žinoti, kad kartais pigiausia pasiūlyti nėra pats geriausias. Aš mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią, o po to mokėjo dvigubai – nes papildomai reikėjo mokėti už dokumentus, draudimą, iškrovimą. Visada aiškinkis, kas įeina į kainą.

Kada reikia mokėti?

Čia įvairiai būna. Kai kurios įmonės reikalauja išankstinio mokėjimo, kitos – po to, kai krovinys pristatytas. Aš asmeniškai dažniausiai imu dalį iš anksto, o likusią dalį – po pristatymo. Bet tai mano politika, kitos įmonės gali turėti kitokią.

Jei tau siūlo sumokėti viską iš karto ir išankstiniu pavedimu – būk atsargus. Yra buvę atvejų, kai žmonės sumokėjo, o krovinys taip ir neatvyko. Pasitikrink įmonę prieš mokėdamas dideles sumas.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, ypač jei krovinys didelis arba reguliarus. Jei veži krovinius dažnai, tai tikrai galima derėtis. Bet jei tai vienkartinis pervežimas – tada mažiau erdvės. Aš visada sakau: jei turi kelias pasiūlymas – palygink jas, bet žiūrėk ne tik į kainą, bet ir į tai, kas įeina.

Vienas mano klientas visada derėjosi, ir kartais pavykdavo gauti nuolaidą. Bet kartais per daug derėjosi, ir po to gaudavo blogesnę paslaugą. Čia reikia rasti pusiausvyrą.

Pasirenkant gabenimo įmonę

Į ką atkreipti dėmesį renkantis įmonę?

Pirma – patirtis. Patikrink, kiek laiko įmonė veikia, ar turi patirties su gabenimu į Angliją. Antra – atsiliepimai. Bet čia būk atsargus – geri atsiliepimai gali būti sukurti, o blogi – iškreipti. Geriausia paklausti žmonių, kurie jau naudojosi paslaugomis.

Trečia – kaip bendrauja. Jei įmonė greitai atsako į klausimus, aiškiai paaiškina, nėra paslėptų mokesčių – tai geras ženklas. O jei vengia atsakyti arba žada nesamones – bėk.

Aš pats visada patariu: susitik su įmonės atstovu, jei gali. Per pokalbį daug sužinosi – ar žmogus supranta, ką daro, ar gali pasitikėti.

Kaip patikrinti įmonę?

Galima patikrinti įmonės registraciją, ar ji tikrai egzistuoja. Yra įvairių registų, kuriuose galima pasižiūrėti. Taip pat galima patikrinti, ar ji turi licenciją krovinių gabenimui. Ir dar – ar ji apdrausta. Nes jei įmonė neturi draudimo, tai jei kas nors nutiks tavo kroviniui – gali likti be nieko.

Dar galima pasižiūrėti jų interneto puslapį – jei jis atrodo kaip sukurtas per valandą ir pilnas klaidų – tai mažai profesionalu. Bet čia taip pat būna išimčių.

Ką daryti, jei kilo problemų?

Pirmiausia – susisiek su įmone. Paprastai problemas galima išspręsti pokalbiu. Jei ne – rašyk pretenziją, kad būtų dokumentuota. O jei niekas nepadeda – tada jau reikia ieškiti teisinės pagalbos. Bet tai retai būna būtina.

Aš pats stengiuosi problemų nelaukti – geriau jas išvengti iš karto gerai suplanuojant. Bet jei jau atsiranda – sprendžiamas kartu.

Praktiniai patarimai

Kaip paruošti krovinį?

Geriausia krovinį gerai supakuoti. Kiekvienas daiktas turi būti saugiai supakuotas, o ypač trapūs daiktai. Naudok dėžes, burbulinę plėvelę, kitas apsaugines medžiagas. Ir svarbu – aiškiai žymėk dėžes, kas viduje, ir kurioje pusėje viršus.

Vienas patarimas: nedėk visų vertingų daiktų į vieną dėžę. Jei kas nors praras – bent dalis išliks. Ir visada daryk sąrašą to, ką veži – jei kas nors dingtų, bus lengviau įrodyti.

Kada geriausia vežti?

Geriausia vengti didžiųjų švenčių – Kalėdų, naujųjų metų, vasaros atostogų. Tada viskas brangiau ir dažnai vėluoja. Geriausiai veikia pavasaris ir ruduo – ne per daug eismo, ne per daug švenčių.

Bet jei būtinai reikia vežti per šventes – planuok iš anksto ir sutik su tuo, kad gali būti brangiau.

Ką daryti su draudimu?

Draudimas – labai svarbu. Paprastai gabenimo įmonės siūlo draudimą, bet jis ne visada įeina į kainą. Paskaityk, ką draudžia, ir pagalvok, ar to pakanka. Jei veži brangius daiktus – gali prireikti papildomo draudimo.

Aš visada rekomenduoju draustis, nes pervežimo metu gali nutikti visko. Geriau sumokėti papildomai ir miegoti ramiai.

Išvada

Taigi, krovinių gabenimas į Angliją – tai ne rocket science, bet reikalauja dėmesio ir planavimo. Svarbiausia: gerai pasirinkti įmonę, sutvarkyti dokumentus, apdrausti krovinį ir turėti realistiškų lūkesčių dėl terminus. Vėlavimų tikimybė visada yra, bet jei viskas padaryta teisingai – ji mažesnė. O sekimo sistemas naudok, bet nepamiršk, kad jos ne visada tikslios. Jei kils klausimų – kreipkis, padėsiu, ką galiu.