Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 patogus užsakymas internetu – mitas ar realybė?

Žinai, aš jau dvidešimt trejus metus matau, kaip daiktai keliauja iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Tu sėdi prie kompiuterio, galbūt vienuoliktą vakaro, skrolini, ir matai tą pačią frazę – krovinių gabenimas į Angliją 24/7 patogus užsakymas internetu. Skamba kaip stebuklas, ar ne? Ne visai. Užsisakyti gali bet kada, bet tai nereiškia, kad fūra teleportuojasi per naktį. Šiandien papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų atrodo, be saldžios reklamos, kaip kalbėčiau su kaimynu prie kavos. Nes realybė būna įdomesnė už skelbimą.

Pradžia – kai pirmą kartą spaudi "užsakyti"

Kaip iš tikrųjų užsakyti pervežimą internetu, kad nepasiklystum?

Pirmiausia – forma. Parašai ką veži, iš kur, į kur. Atrodo paprasta, bet aš tiksliai pasakysiu: pirmadieniais sistema būna apkrauta, nes visi savaitgalio metu galvoja tuo pačiu ir pirmadienį spaudžia siųsti. Pildai laukus, renkiesi datą, bet štai kur dažniausiai pasimeta – adresas Anglijoje. Būna neaiškus, būna be pašto kodo, būna su klaidingu namo numeriu. Aš visada patikrinu, nes Google Maps kartais meta į gretimą gatvę, o kartais ir į kitą miestą. Užsakymas internetu yra tik pradžia. Po to aš pats skambinu ir patikslinu, nes kompiuteris dar nemoka perskaityti tarp eilučių ir nepajaučia, kad tu nervuojiesi.

Ar galiu užsakyti vidury nakties ir tikėtis, kad fūra atvažiuos ryte?

Taip, gali užsakyti. Bet atvažiuos nebent po poros dienų, jei laimingai susidėlios. Buvo toks atvejis – paskambino vaikinas tris valandas nakties, reikėjo paimti siuntą Panevėžyje ir dar tą pačią dieną nuvežti į Mančesterį. Ne. Neišeina. Krovinių gabenimas į Angliją 24/7 patogus užsakymas internetu leidžia tau parašyti, kada tau patogu, bet fūros turi grafiką, degalai nepilsis patys, o vairuotojai miega naktį, kad nekristų ant kelio. Planuok maždaug dvi dienos į priekį, tada viskas realu ir niekas nemirksės pavargusiais žvilgsniais.

Ar man paskambins, ar viskas tik per kompiuterį?

Aš paskambinsiu. Ne robotas, ne pokalbių botas. Aš. Nes internetas nežino, kad tavo laiptinė siaura ar kad liftas neveikia. Kartais paskambinu ryte, kartais po pietų, priklauso nuo to, kur pats esu – ar sandėlyje, ar kelyje tarp Klaipėdos ir Kauno. Jei parašei, kad vežies "kelias dėžes", o realiai tai dviejų kambarių butas – noriu paklausti akis į akį. Na, ausimi. Aš mėgstu žmogišką kontaktą, nors senukai kartais pyksta, kad skambinu per daug anksti.

Kiek laiko trunka gauti patvirtiną po užsakymo?

Paprastai per kelias valandas. Jei užsisakei vidury nakties – ryte. Jei šeštadienį vakare – pirmadienį iki pietų. Būna, kad atsakau per dvidešimt minučių, jei sėdžiu prie kompo. Būna ir taip, kad vairuotojas skambina dėl bėdos kelyje, ir aš pamirštu parašyti tau tris valandas. Atleisk, aš irgi žmogus. Bet patvirtinimas visada ateina, nebent internetas nukrito, tada aš skambinu pats. O kartais rašau vėlai vakare, kai pagaliau nurimsta dienos triukšmas ir galiu normaliai perskaityti tavo žinutę.

Kainos – be makiažo

Kiek kainuoja gabenti standartinę siuntą į Londoną – nuo kiek, be gėdos?

Maždaug nuo aštuoniasdešimties eurų už kubinį metrą, jei kalbam apie dalinį krovinį. Pilnas reisas į Londoną – visai kitos kainos. Praėjusią savaitę vežiau vieno kambario baldus, ėjo apie keturi kubai, klientas sumokėjo tris šimtus dvidešimt eurų. O buvo toks atvejis pernai – kažkas paslėpė pianiną tarp dėžių ir prisipažino tik kai fūra jau stovėjo kieme. Kaina šoktelėjo, nes reikėjo kitos technikos. Rašyk, ką vežies, man mažiau galvosūkių, o tau sąskaita stabilesnė. Trečdalis problemų kyla iš to, kad nutylima.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, kuriuos pamatau tik sąskaitoje?

Pas mus – ne. Bet aš pažįstu šitą industriją. Yra kompanijų, kurios prideda "muitinio tarpininkavimo" arba "perkrovimo ant mūsų teritorijoje" mokestį paskutinę minutę. Tai neetiška. Pas mus viskas surašyta iš anksto. Po Brexit kartais muitas pasirodo netikėtai, bet aš tau pasakysiu prieš tai, dar kol daiktai nepakrauti. Jei kas nors sako "mokėsi vietoje" be aiškios priežasties – kelk ausis. Aš to nedarau, bet patikėk, mačiau visokių gudrybių per du dešimtmečius. Pagunda paslėpti kainą yra didelė, bet aš per senas tam.

Kodėl vienam krovinys kainuoja du šimtus, o kitam keturis su puse?

Kainą lemia svoris, apimtis, maršrutas, ar reikia liftų, ar reikia skubos. Vienas klientas vežia du lagaminus į centrą – pigu. Kitas vežia sekciją į Cumbria kaimą, kur fūra sukasi dvidešimt minučių – brangiau. Anglija nėra tik Londonas. Birmingamas, Liverpulis, Glazgas – skirtingi atstumai iš Doverio. Ir dar – jei tu skubus, o aš turiu specialiai dėl tavo dviejų dėžių varyti fūrą – na, logiškai mąstant, kils kaina. Tai suprantama. Fair enough, kaip sako mano anūkai. Jei gali palaukti – sutaupysi.

Kelias – kas vyksta tarp durų

Kiek laiko tikrai trunka gabenimas nuo Vilniaus iki Anglijos?

Paprastai keturios–penkios darbo dienos. Nors, palauk, ne trys, o dažniausiai keturios–penkios. Kartais greičiau, bet nepasikliovėk. Buvo vasaris, mano vairuotojas Pranas užtruko septynias dienas, nes M20 dėl miglos tapo milžinišku parkingu. Fūra pilna, vairuotojas pavargęs, o kanalo keltai vėlavo. Tai jei tau sako "tiksliai septyniasdešimt dvi valandos" – aš sakyčiau, pabėk iš ten. Planuok penkias dienas ir džiaukis, jei greičiau. Aš pats jau niekuomet nežadu per greitai, nes gamta ir keliai turi savo valią.

Ar fūra tikrai važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją be sustojimų?

Ne, jei tai dalinis krovinys. Tada surenkam – vienas iš Kauno, kitas iš Panevėžio. Aha, iš Panevėžio, parašiau be taško, bet suprasi. Tada važiuojam pro Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją. Prie Doverio stojam į eilę. Būna, kad krovinys būna pakrauta per greitai ir ne taip sutvirtinta – tada tenka pervokuoti. O dar muitinė. Ne, kroviniai tikrinami retai, bet jei tikrina – pridėk pusdienį. Tiesiai kaip strėlė – tik jei fūra skirta vien tik tau, bet už tai plačiau atveri piniginę. Tai brangus prabangos dalykas.

Kaip man žinoti, kur mano daiktai yra tarp Lietuvos ir Londono?

Duodam sekimo nuorodą. Bet atvirai – ji rodo mašiną, ne kiekvieną tavo dėžę. Kartais sistema stringa, ypač kai vairuotojas... kaip čia švelniai... pamiršta įjungti programėlę. Tada aš skambinu pats: "Kur esi?" Ir jis sako: "Watford, greitkely, prie šviesoforo." Gerai, bent jau žinom apytikslį rajoną. GPS yra, bet kartais senas geras pokalbis patikimiau. Nemeluosiu – būna dienų, kai nieko neatnaujinu, nes kelyje nėr laiko nei vilkiko plovimui, jau nebeiškiojimui kiekvienos dėžės vietos.

Popieriai – kuriuos visi pamiršta

Kokių dokumentų reikia, kad daiktai praeitų muitinę po Brexit?

CMR važtaraštis – privalomas. Tada pakavimo sąrašas, sąskaita-faktūra jei prekės. Jei asmeniniai daiktai – aktas, kad naudoti, su apytikre verte. Aš pats padedu pildyti, bet turėsi pasirašyti. Buvo atvejis, kai klientas rašė "dovanos" apie tris televizorius. Muitininkai Anglijoj nėra kvaili – pamato dėžes, sako: hm, dovanos? Ne. Rašyk tiesą. Viena klaida popieriuje gali kainuoti dieną pasienyje, o diena pasienyje – ne tavo problema, o mano galvos skausmas. Ir tavo nervai. Man neramu dėl to, nes tuomet aš irgi negaliu miegoti.

Ar galiu gabenti maisto produktus ar augalus į Angliją?

Oi, čia aš ne šimtu procentų tikras dėl visų šviežių produktų, todėl geriau neklausyk manęs apie pomidorus. Apdoroti produktai kartais praeina su tam tikrais dokumentais, bet augalai – be fitosanitarinio tikrai ne. Po Brexit maisto taisyklės tapo... na, griežtesnės. Dauguma kompanijų tiesiog atsisako. Aš irgi atsisaku vežti gyvą augaliją ar šviežią sūrį, nes nenoriu, kad tavo daiktas užstrigtų pasienyje ir dvoktų mano mašinoje. Verčiau jau ne. Geriau sutinku vežti tris sekcijas negu vieną agurką. Rimtai.

Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaida?

Tada sėdi. Ne tu – aš sėdžiu ir aiškinuosi. Buvo prieš du mėnesius – kliento pavardėje iškrito raidė, muitininkas pasakė: "Ne, negaliu." Fūra stovėjo pasienyje šešias valandas. Aš skambinau, rašiau, siunčiau pasą. Galiausiai praleido, bet kitą kartą pasakiau klientui: "Patikrink savo vardą tris kartus, kaip bažnyčioje maldą." Klaidos kainuoja laiką, o laikas kelyje – pinigai. Ir kantrybė. Būna, kad paprasčiausias skyrelis sugriauna visą grafiką, ir tada keturi klientai laukia, nes vienas padarė klaidą.

Pakuotė ir paruošimas – daugiausia ašarų

Ar privalau pakuoti daiktus pats, ar jūs tai padarote?

Mes galim atvažiuoti ir supakuoti, bet tai kainuoja papildomai. Dauguma pakuoja patys. Ir štai kur bėda. Praėjusią savaitę vežėme dėžes, kuriose nebuvo jokio užrašo "stiklas". Nu žinoma, kai fūra pakrato – garsas kaip varpelių choras. Kelios porceliano lėkštės neišgyveno. Draudimas... na, jei pakuotė silpna, draudimas kartais atsiunčia nuorodą į sutarties 8.3 punktą. Pataisysiu – 7.3, ne, 8.3. Pakuok gerai, su burbuline plėvele, ir bus gerai. Aš ne pakuotojas, bet žmonių klaidas matau nuolat. Jei gali, paimk atsargiai.

Ką daryti, jei durų angos per mažos ir sofa netelpa?

Būna ir taip. Būna ir baisiau. Kartais mes matuojam iš anksto, bet dažniausiai tu pats turi matuoti. Buvo atvejis Harrow'e – Lietuvos sofa, standartinė, o angliškos durys pasirodo siauresnės. Turėjom kviesti vietinį, išardyti langą. Kainavo papildomą šešiasdešimt svarų. Aš iš pradžių galvojau, kad galim tempti kampu, bet ne... neįlipo. Kai kurios sofos tiesiog neišeina be operacijos. Matau, kad reikia matuoti prieš vežant, ne po to, kai fūra stovi kieme ir kaimynai žiūri pro langus laukdamos spektaklio.

Ar reikia išardyti baldus prieš vežant?

Jei telpa kaip yra – nereikia. Bet jei tai didžiulė sekcija ar spinta su veidrodžiu – geriau išardyti. Aš visada sakau: jei gali išardyti iki IKEA lygio, daryk. Mes turim įrankius, bet montavimas ir ardymas užtrunka, o vilkiko laikas – pinigai. Buvo Rytis, vežėm jo senelio sekretorių. Jis sakė: "Negalima ardyti, tai senelio darbas." Supratau. Supakavom extra, kainavo daugiau vietos. Jo pasirinkimas. Aš tik patarinėju, o sprendi tu. Bet žinok – vietos mašinoje nėra begalinė, net jei ji atrodo milžiniška. Yra ribos.

Draudimas – kai nebėra šventų

Ar mano daiktai apdrausti transporto metu?

Taip, standartas yra CMR draudimas. Bet jis dengia tik tam tikrą sumą pagal svorį, ne pagal emocinę vertę. Jei veši kompiuterį arba meno kūrinį – gali gauti eurą už kilogramą, o tai bus juokinga suma. Aš klientams siūlau papildomą draudimą. Devyniasdešimt procentų atsako: "Nee, kam?" O paskui, kai nutinka kokia bėda, skambina pravirkę. Nekenčiu tos situacijos. Geriau mokėk dvidešimt eurų daugiau ir miegoti ramiai. Draudimas nėra apgavystė, kad tik brangintume. Tikrai ne. Tai tavo saugiklis. Naudok jį protingai, kaip apsaugą nuo savo pačio optimizmo.

Kas atsakingas, jei vairuotojas pavėluoja ir aš negaliu priimti krovinio?

Mes atsakingi už vėlavimą, bet ne už tavo asmeninius planus. Kartais vėluoja dėl oro, eilių pasienyje, arba dėl to, kad prieš tai buvęs klientas buvo nepasiruošęs ir vilkikas stovėjo keturiasdešimt minučių jo kieme. Tada visas grafikas subyra kaip kortų namelis. Jei tu negali priimti – pasirūpink, kad būtų kas kitas, na, arba perplanuosim. Bet saugokis – kai kurios firmos vėl ima pinigus už papildomą reisą. Mes neimame, jei mūsų kaltė. Jei tavo – tenka derėtis. Jei mūsų – nežioplinam ir rūpinamės tavo daiktais nemokamai iki galo.

Kai kelias ne toks rožinis

Ar dažnai pasitaiko, kad krovinys vėluoja daugiau nei savaitę?

Kartą per metus, gal du. Paprastai jei vėluojam – tai diena, dvi. Buvo pavasarį tokia situacija: Doverio uoste kažkas streikavo – muitininkai, gal uosto darbuotojai – ir fūros stovėjo keturias dienas. Mūsų krovinys buvo tarp jų. Klientas skambino kasdien, aš irgi nervinausi, bet ką padarysi? Nei aš, nei vairuotojas kanalo neiškasime. Tik pasakoju, kad nepasiklostų, jog visada būna idealiai. Toks jau šitas darbas – turi planą A, B ir dar vieną atsarginį, kai likimas nusprendžia pasijuokti iš tvarkaraščio.

Ką daryti, jei gavęs daiktus Londone matau, kad kažkas sulūžo?

Fiksuok iš karto. CMR lape arba važtaraštyje rašyk pastabą. Be pastabos perėmimo metu – bus beviltiška. Aš žinau, kad būsi pavargęs, galbūt lyja, norėsi greitai baigti, bet penkios minutės patikrinimui gali sutaupyti savaičių aiškinsimosi. Buvo atvejis – moteris pastebėjo įbrėžimą tik po trijų dienų. Draudimas atsisakė. Aš jai skolingas likau morališkai, bet sutartis – sutartimi. Tikrink akimirksniu, net jei vairuotojas paskubina. Ypač jei paskubina ir žiūri į laikrodį. Nes tada dar labiau gali ko nepastebėti. Atsargiai.

Ar vežate ir sekmadieniais?

Techniškai taip, bet pristatymai sekmadieniais Anglijoje reti, nes daugelis privačių namų nenori savaitgalio triukšmo. Bet mes turime 24/7 liniją. Tai jei tu nori pasiūlymą sekmadienį ryte – gausi. O dėl paėmimo – kartais darome, jei skubu. Kaina bus kiek aukštesnė, nes vairuotojai irgi nori žmonos arba tiesiog poilsio. Aš turėjau reisą, kai senukas turėjo išskristi pirmadienį, tai važiavom sekmadienį vakare į Hounslow. Sprendėm problemą, o ne žiūrėjom į kalendorių. Kartais taip reikia. Gyvenimas nesugyvena su mūsų grafikais, o mes turim derėtis.

Techninis dalykas, kurio klausia vėliau

Kuo skiriasi pilnas krovinys (FTL) nuo dalinio (LTL)?

Pilnas krovinys – fūra visai tau. Dalinis – daliname erdvę su kitais. Jei vežies penkiolika kubų – LTL. Jei visą butą – FTL. Kaina FTL fiksuota, LTL – pagal kubus. Aš dažnai aiškinu: įsivaizduok autobusą. FTL – išsinuomojai visą autobusą. LTL – nusiperki bilietą, bet tavo dėžės sėdi šalia kažkieno sofos. LTL lėtesnis, nes surenkam, bet pigesnis. Aš aštuntadaliui savo klientų renkasi LTL, nors galvoja, kad jų krovinys vienintelis mašinoj. Ne, mums reikia efektyvumo, kitaip kaina šoktų į kosmosą. Bet viskam yra savas malonumas.

Kas yra CMR ir kodėl jis toks svarbus?

CMR – tarptautinis važtaraštis. Jame: kas siunčia, kas gauna, kas veža, kas viduje. Be jo fūra nepraeis rimtesnės kontrolės, o jei kas nutiks – neturėsi įrodymo. Aš žinau, kad popierius nuobodus, bet vienas lapas gali sutaupyti tūkstantį problemų. Pasirašai du kartus – kai atiduodi ir kai gauni. Kartais klientai meta jį į šiukšlių dėžę... prašau, nemesk. Laikyk mėnesį. Ar tris. Dažnai prireikia vėliau, kai draudimas klausia įrodymų ir reikia priminti, kad tai ne šiaip popierius, o tavo garantija iki galo. Rimtas reikalas.

Apie tą 24/7 mitą

Ar internetu užsisakius viskas vyksta automatiškai, be žmogaus?

Ne, aš dar čia. Sistema surenka duomenis, bet aš peržiūriu. Kartais paskambinu paklausti: "Ar tikrai nori pristatymo antradienį, nes tą dieną Londono centre maratonas?" Buvo taip – prieš trejus metus. Rimtai, tada nepravažiavome tiesiog. Automatika yra gera, bet aš jaučiu, kai kažkas ne taip. Tavo užsakymas internetu yra pradžia, ne pabaiga. Aš pats priskiriu vilkiką, pats skambinu. Nei vienas mano krovinys nerūpinasi pats savimi... nors būtų įdomu stebėti, jei taip nutiktų. Technologija padeda, bet aš dar nepakeičiamas. Kol kas.

Ar tikrai galima gauti pasiūlymą bet kuriuo paros metu?

Taip, forma veikia visą parą. Bet galiu pasakyti – penktadienio vidurnakčio pasiūlymas bus toks pats kaip pirmadienio ryto. Skirtumo nėra. Atsakysiu ryte, nebent nemiegu. Kartais pamatau dvi valandas nakties, bet rašau tik kai pramerkiu akis. Neretai žmonės galvoja, kad 24/7 reiškia, jog fūra išlekia akimirksniu. Ne, 24/7 reiškia, kad tu nepriklausai nuo biuro valandų. Tai didelis pliusas. Bet aš miegoju. Ir vairuotojai irgi. O jie labiau nei aš. Užteks skambinti trijų nakties, nebent gaisras. Nu, gerai, net ir tada paskambink, bet žinok ribas.

Išvada

Taigi, krovinių gabenimas į Angliją 24/7 patogus užsakymas internetu nėra tik reklaminė frazė. Tai realybė, bet su žmogišku veidu. Aš pats matau tai kasdien – kaip technologijos palengvina pradžią, o visa kita vis tiek priklauso nuo planavimo, sąžiningumo ir šiek tiek sėkmės kelyje. Užsisakyti lengva, bet svarbiausia – teisingai pasakyti, ką veši, ir nesitikėti, kad kanalas po Doveriu nutiestas vien tau. Jei turi daugiau klausimų – rašyk, skambink. Sėkmės perkeliant gyvenimą.