Krovinių gabenimas Anglijos link – kaina ir skaidrumas garantuotas

Įsivaizduok, kad rašau tau vėlai vakarą, kai baigiau skaičiuoti visas kainas trims klientams ir galiausiai atsidūriau prie kavos puodelio. Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau gal dvylika, gal trylika metų — tiksliai nepasakysiu, nes laikas bėga kažkaip greitai, bet esmė tame, kad per tuos metus dešimtys žmonių manęs klausė apie tą patį: kiek kainuos, ar bus apgavystė ir ar tikrai daiktai pasieks Angliją sveiki. Krovinių gabenimas Anglijos link neturi būti azartinis žaidimas, kuriame laimėjimas priklauso nuo to, ar sutikai sąžiningą vežėją. Tu turi žinoti kainą iš anksto, suprasti, už ką moki, ir nepamiršti pasiruošti popierių. Štai kodėl aš čia nesvarstysiu teorijų — tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda realūs žmonės antradieniais prieš vidurnaktį.

Apie kainas — kam skiriasi skaičiai

Kiek realiai kainuoja krovinių gabenimas Anglijos link?

Viskas prasideda nuo kubų. Standartinis vieno kambario butas — maždaug 5–8 kubiniai metrai, o iš Lietuvos į Londoną tai gali kainuoti 400–700 eurų. Dviejų kambarių butas — jau 800–1200. Bet koks čia skirtumas, sakysi? Ogi tas, kad kaina priklauso ne tik nuo atstumo. Užsakymo data, ar turi liftą, ar reikia laivybos keltu — viskas įskaičiuojama. Kai aš sakau, kad kaina ir skaidrumas garantuotas, turiu omeny, kad ant popieriaus pamatai galutinę sumą. Ne „nuo", ne „orientacinis". O tikrą skaičių. Kitu atveju gali gauti siurprizą, kurio niekas nepasakys.

Kodėl vienas brokeris siūlo tris šimtus, o kitas aštuonis?

Nes tas su trimis arba stebuklingai gamina pinigus, arba meluoja. Stebuklai reti. Paprastai jis pamiršo įskaičiuoti kurą, keltą arba tiesiog žino, kad paskui pridės „skubos mokestį". Ne visi pigūs blogi — pažįstu mažų, sąžiningų vežėjų. Bet kai trys sako aštuonis šimtus, o vienas tris — paklusk daugumai. Atvirai? (taip aš ir žmonai paaiškinu) pigūs pasiūlymai kaip pigūs sušiai. Kartais praeina. Kartais vienintelis dalykas, ką gauni, yra viduriuoklis ir nuoskauda.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Jei dirbi su chalturais — taip. Sąžiningos įmonės viską surašo iš anksto. Keltas, kuras, muitinės išforminimas, kai kur netgi stovėjimas Londone, kas, beje, ten kainuoja kosminius pinigus. Pasitaiko tokių, kurie „pamiršta" paminėti sandėliavimą arba muitinės išrašus. Klausk tiesiai: ar čia galutinė kaina? Jei dvejoja — bėk. Ypač kai tiems, kas organizuoja krovinių gabenimas Anglijos link, prasideda „ai, o dar reikia sumokėti už..." — tada jau vėlu.

Ar brangiau, jei kraunu iš provincijos, o ne Vilniaus?

Atstumas turi reikšmės. Degalai kainuoja. Bet iš Utenos ar Panevėžio skirtumas bus eurų penkiasdešimt, šimtą, ne dviguba suma. Buvo klientas iš Visagino — galvojo, kad į Mančesterį kainuos 3000, nes „wow, taip toli". Ne. Mašina važiuoja ta pačia kryptimi, tave pasiimti — ne atskira ekspedicija. Tiesa, jei tavo gatvė siaura ir didelis fūra neįvažiuos, teks mažesnį autuką naudoti. Tai logistika, o ne apiplėšimas.

Ar galiu mokėti dalimis?

Dažniausiai taip. Užstatas — trisdešimt, keturiasdešimt, kartais ir penkiasdešimt procentų. Priedą prieš pakraunant, likutį pristačius. Aš asmeniškai nereikalauju visko į priekį — kažkaip nejauku, net jei didelė firma ir taip daro. Kai pamatai savo daiktus sveikus Readinge, tada ir atsiskaitai. Mokėjimo pavedimas, kartais kortele jei vairuotojas turi terminalą. (nors jie pusę laiko pamiršta juos įkrauti, žmonės gi...) Svarbu, kad viskas būtų aiškus tau jau prieš pasirašant.

Dokumentai — popieriai, muitinė ir Brexit

Kokių dokumentų reikia daiktams po Brexit?

Komercinį invoisą (vatarakštį, atleisk, rašau vėlai), pakavimo sąrašą, kartais T1, jei krovinys komercinis. Asmeniniams daiktams — jei gyvenai Lietuvoje bent dvylika mėnesių, gali gauti atleidimą nuo muito. Bet reikia įrodymų: darbo sutartis, nuomos pabaiga, tokie dalykai. Anglija jau ne ES, tad viskas stabdoma Doveryje. Jei vežėjas sako „nesijaudink, be popierių praveš" — arba jis gabena nelegaliai, arba labai optimistas. Optimizmas nepadeda, kai tavo dėžės dvi savaites guli muitinėje.

Kas yra EORI kodas — ar man jo reikia?

Komerciniams kroviniams — tikrai taip. Asmeniniams daiktams... hmmm. Man rodos, jei vertė maža ir kraustaisi pats, gal ir nereikia, bet po 2022 metų pakeitimų aš čia ne šimtu procentų tikras. Dažnai brokeriai naudoja savo EORI, kad tik važiuotų. Bet jei veši senienas parduoti — tada EORI, PVM, visas cirkas. Verčiau paklausk vežėjo. Jei jis nežino, kas per žvėris EORI — rinkis kitą. Greitai.

Ką daryti, jei pametiau CMR lapą?

CMR — tai tavo sutartis ant ratų. Be jo įrodyti, kad vairuotojas turėjo tavo daiktus, yra sudėtinga. Ne neįmanoma — tik nervų kitaip. Kaip kasos kvitą pamesti, tik blogiau. Geros įmonės atsiunčia kopiją elektroniniu tuoj pat. Blogos... turbūt rašo ant servetėlės. Gauk savo kopiją. Jei vairuotojas davė vokelį, nepaskandink jo dėžėje su užrašu „įvairūs virtuvės reikalai". Buvo klientė. Radom po trijų dienų po skrudintuvu. Ji juokėsi. Aš ne — muitinė to ryto jo klausė.

Ar galiu vežtis močiutės uogienių?

Techniškai — asmeniniam vartojimui gal kelis indus. Bet mėsa, pieno produktai, dideli kiekiai? Muitinė išmes. Mačiau vyruką, kuris neteko keturiasdešimt marinuotų agurkų. Širdį skaudėjo. Jei kietas stiklas ir aiškiai asmeniniam naudojimui — gal praslysi. Bet atvirai? Deklaruok. Arba valgyk išvykstant. (arba padovanok kaimynui, jis apsidžiaugs) Muitinei nesvarbi močiutės meilė — jie bijo, kad neatneši kokių piktžolių ar ligų. Po Brexit taisyklės kietos kaip akmuo.

O dviratis ir butelis vyno — ar tai skaičiuojasi kaip krovinys?

Alkoholis — asmeninė norma gal kokie 18 litrų vyno, 42 alaus... dvasių kiekį dabar tiksliai nepamenu, pasiguglink. Jei veši visą rūsį — jau komercija. Dviratis? Užteks purvo lašų, kad neatrodytų naujas, ir deklaruok kaip naudotą. Nauji dviračiai gali kelti PVM. Žinau, kvaila. Buvo klientas su trimis Trek dviračiais. Muitinė įvertino 1500 eurų. Sumokėjo muitus. Reikėjo prieš tai važinėti per balą. Nesakau, kad taip daryk. (na, gal truputį sakau)

Kas vyksta kelyje — praktika

Kiek laiko važiuoja mašina iki Londono?

Vairavimo laikas — gal trisdešimt penkias valandas. Bet realybė? Nuo trijų iki septynių dienų. Kodėl? Keltų eilės, muitinė, vairuotojas privalo miegoti — ES įstatymai leidžia devynias valandas vairavimo. Be to, jei tai dalinis krovinys, dar krauna kitus. Jei firma žena krovinių gabenimas Anglijos link per keturiasdešimt aštuonias valandas — jie laiko keliautojai. Klausk realaus termino. Paprastai bendri kroviniai važiuoja kas savaitę. Paskirtinis transportas — greičiau, bet brangiau. Aš visada sakau: planuok savaitei, džiaukis jei per tris dienas. Mažiau streso.

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus?

Nope. Na, gal jei esi malonus ir jų du. Bet teisiškai — tik iki mašinos. Jei reikia į trečią aukštą, užsakyk papildomą žmogų. Kainos ir skaičiavimai (nors kainos ir skaičiavimai yra du skirtingi dalykai, bet kai kurie taip galvoja) pasikeis. Buvo Birmingeme, vairuotojas iš geros širdies padėjo moteriai su čiužiniu. Išsinarino petį. Tris savaites be darbo. Firma neapsidžiaugė. Tad nesitikėk. Pasikviesk draugų. Arba mokėk už pilną aptarnavimą. Nugarą taip pasiginsi. Ir vairuotojo nugarą.

Kaip supakuoti, kad viskas atvyktų sveika?

Tikros dėžės. Ne iš parduotuvės su bananų atvaizdais, kurios sutrinka drėgmėje. Burbulo plėvelė indams. Baldams antklodės — gerose mašinose būna, bet pasitikrink. Rašyk FRAGILE (trapu). Angliškai. Vairuotojai nėra vertėjai, bet „fragile" žino. Pernelyg didelės dėžės — negerai. Dvidešimt kilogramų riba, antraip dugnas iškrenta. Mačiau žmones, kurie knygas sudėjo į milžinišką spintos dėžę. Tada stebėjosi, kodėl dėžė nusižudė tunelyje. Juosta. Daug juostos. Ir lipdukai ant kiekvienos pusės. Ne raketų mokslas, bet žmonės tingi. Tada kaltina visatą.

Kas jei aš nepasiruošęs, kai atvažiuoja fūra?

Prasideda laukimas. Pirmoji valanda nemokamai, paskui — po penkiasdešimt, aštuoniasdešimt eurų valandai. Kai kurie vairuotojai bamba ir palaukia. Kituri turi kitą pasėmimą Varšuvoje — jie nelauks. Reali istorija: klientas Kaune, dar pakavosi devintą ryto, mašina atvažiavo. Laukėm tris valandas. Sumokėjo šimtą penkiasdešimt. Pyko ant savęs. Mano patarimas? Susipakuok iš vakaro. Išardyk lovas. Paruošk vietą parkavimui. Jei nepasiruošęs — paskambink iš karto. Nedink kavos ir nesitikėk, kad jie palauks. Kai kurie palauks, bet nespėliok.

Ar galiu pasiųsti katę kartu su baldais?

Ne. Paprasčiausiai ne. Naudok gyvūnų pervežimo paslaugą. Vairuotojai neturi sąlygų, temperatūra kabe kryptisi, o gyvūno dokumentai — visai kita sistema. Buvo toks, klausė, ar kąsnis skaičiuojasi. Techniškai taip, bet emociškai — rūpinkis gyvūnu kaip šeimos nariu. Jam reikia čipo, skiepų, veterinarinio paso. Frankly, sunkvežimio kabina trims dienom ne vieta šuniui. Mylėk savo augintinį — neben taupyk čia.

Kai skamba telefonas ir tai ne geros naujienos

Ką daryti, jei krovinys pavėlavo savaitę?

Pirma — įkvėpk. Tada skambink. Reikalauk GPS sekimo, jei žadėjo. Kartais streikuoja keltininkai. Kartais sugedo Vokietijoje. Kartais — ir tai nemaloni tiesa — brokeris paėmė tavo užstatą, bet realiai dar nėra suradęs mašinos. Taip būna. Geros bendrovės paskambina pačios iš karto. Blogios dingsta iki šeštos dienos. Jei vėluoja, reikalauk raštiško paaiškinimo. Tikrink sutartį — ten retai baudos, bet turėtų bent jau sandėliavimą padengti. Jei dvi paras neatsiliepia — pradėk nerimauti. Rimtai.

Ar mano daiktai apdrausti, jei sudaužys?

Teoriškai turi būti. Pagal įstatymą? Ne visada privaloma, bet bet kuris adekvatus vežėjas turi CMR draudimą. Tas moka gal dešimt penkiolika eurų už kilogramą — tai absoliučiai nieko neatperka, jei sudaužys antikvarinį veidrodį. „Atsiprašom, štai jums aštuoniasdešimt eurų." Pilnas draudimas kainuoja papildomai, vienais, dviem procentais nuo vertės. Deklaruok tikrąją. Buvo vaikinas, deklaravo kompiuterį už penkiasdešimt eurų, kad sutaupyti. Sudaužė. Gavo penkiasdešimt. Londone už tai nuperki du alus. Neapsimoka. Moki porą šimtų, bet ramu.

Kodėl kai kurios įmonės žada gabenimas Anglijos link per 24 valandas?

Nes nori tavo užsakymo. Taškas. Gal jie turi omenyje „24 valandas nuo Kalė", bet iš Lietuvos? Neišeina fiziškai. Negali vairuoti be sustojimo, jūra yra viduryje, o Doverio eilė blogą dieną — keturios valandos. Jei kas nors skelbia Vilnius–Londonas per parą, paprašyk paaiškinti kaip. Fizika ir vairuotojo darbo laiko reglamentas tam prieštarauja. Tai dažnai perpardavinėtojai, kurie meluoja iš anksto. Nemaloni tiesa — šioje rinkoje yra parazitų. Jie sugauna greičiu ir kaina, o realybė ateina po dviejų savaičių.

Ką daryti, jei vežėjas neatvažiavo sutartą dieną?

Skambink. Rašyk. Jei per dvidešimt keturias valandas — tylu — ieškok atsarginio varianto. Tikrink sutartį — ar ten yra neįvykusio pasėmimo bauda? Dažnai ne. Daug mažų brokerių turi trapius tinklus. Mašina neatvažiavo, nes vairuotojas gavo geresnį pasiūlymą, arba brokeris niekada jo nepatvirtino. Tai būna dažniau, nei norėčiau. Saugok užstato kvitą. Jei paėmė pinigus ir dingo — tai jau apgaulė. Pranešk. Bet geriausia prevencija — rinkis tuos, kurie turi tikrų mašinų, ne tik kompiuterį ir optimizmą.

Smulkmenos, bet vis tiek svarbu

Ar verta gabenti seną šaldytuvą į Angliją, ar pirkti vietoj?

Matematika. Šaldytuvo pervežimas — gal aštuoniasdešimt, šimtas dvidešimt eurų už vietą. Naujas paprastas Anglijoje — trys šimtai+. Įtampa ta pati, kištukas su adapteriu veikia. Jei beveik naujas — vešk. Jei penkiolikos metų ir burzgia kaip traktorius? Palik. Padovanok buvusiam kaimynui. Buvo klientė, vežė skalbimo mašiną, vyresnę už mane. Ji numirė Menčesteryje per dvi savaites. Sumokėjo, kad gabendintų lavoną. Kartais pradėti iš naujo pigiau. Ir gauni JK garantiją. Ne viskas turi plaukti per jūrą kartu su tavimi.

Ką daryti, jei nežinau, kiek kubinių metrų mano daiktai?

Ilgis kart plotis kart aukštis — metrais. Sudaugink. Arba paskambink, parodysim video pokalbyje. Apytikslė taisyklė: studija — 5–8 kubai. Du kambariai — 15–20. Jei pasakai „nežinau, nedaug", o paskui išeina trisdešimt — kaina šoktels. Būna kas savaitę. Žmonės pameta per pusę. Sudėk viską į vieną kambarį prieš skambindamas. Nufotografuok. Aš iš akies atspėju per dešimt procentų. Kartais klystu. Bet retai dvigubai.

Ar pervežėjas gali atsisakyti vežti mano daiktus, kai jau atvažiavo?

Taip, jei paaiškėja, kad melavai apie turinį. Sprogmenys, nepaskelbtas kuras, seifas, kurio negali atrakinti. Arba laiptai pavojingi, o nepaminėjai pianino. Gali atsisakyti. O jei mašina nepakankamai pilna ir maršrutas neapsimoka, kai kurie negeri žaidžia tą patį žaidimą. Nepatogi tiesa — ne kiekvienas šiame versle garbingas. Tikrink atsiliepimus. Jei bendrovė turi tris žvaigždutes ir vis skundžiasi dingusiomis mašinomis — patikėk. Vienas blogas atsiliepimas — gal vėpla. Dvidešimt — jau šablonas. Šablonams tikėk, ne pažadams.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą, kai daiktai jau kelyje?

Techniškai galima, bet kainuos. Vairuotojas turi maršrutą, kuro skaičiavimą, galbūt kitus klientus po tavęs. Jei pasakei Londoną, o paskui nusprendei Manchasterį — maršrutas griūva. Gali tekti mokėti už papildomus kilometrus ir kitų klientų vėlavimą. Buvo toks atvejis: klientas pardavė butą, paskambino vairuotojui (ne, atsiprašau, ne vairuotojui, o dispečeriui) ir pasakė, kad naujas adresas Edinburge. Nuostolis — du šimtai svarų. Geriau apgalvok iš anksto. Londonas ne Manchasteris, o Manchasteris jau tikrai ne Edinburgas.

Kas tas dalinis krovinys ir kodėl jis pigesnis?

Dalins krovinys (angliškai groupage) reiškia, kad tavo daiktai dalina vietą mašinoje su kitais klientais. Moki tik už savo kubus. Pigiau, bet lėčiau, nes krauna ir kraunasi kitus. Pilnas krokinys — visa mašina tau. Brangu, bet tu pats nusakai datas. Jei turi penkis kubus — dalinis. Jei trisdešimt — pilnas. Paprasta. Daugelis brokerių nepasako, kad esi daliniame, ir tu galvoji, jog tavo daiktai važiuoja vieni. Ne. Bet taip ir turi būti. Svarbu, kad nepamirštų įkrauti tavo dėžių.

Ar reikia ką nors žinoti apie parkavimą Londone?

Londonas yra siaubas su parkavimu. Jei gyveni centre arba gatvėje su leidimais, rezervuok vietą. Mašinos didelės. Vairuotojas nerizikuos gauti baudą dėl tavo sofos. Kai kurie Londono rajonai turi apribojimus didelėms mašinoms. Pranešk savo bendrovei iš anksto. Kartais reikia savivaldybės leidimo. Tai ne vežėjo galvos skausmas — tavo. Jei jis užstringa be vietos, gali paprašyti nukrauti tiesiog gatvėje. O gatvėje lyja. Tavo dėžės plaukia. Pasiruošk.

Išvada

Dvylika metų šioje veikloje išmokė vieno: žmonės nori ramybės. Jie nori žinoti, kad naktį gali miegoti, o jų daiktai saugiai rieda kur nors prie Doverio baltųjų uolų. Krovinių gabenimas Anglijos link yra paprastas procesas, kai jį daro profesionalai, ir košmaras, kai pakliūni į rankas, kurioms svarbiausia tavo užstatas. Kaina ir skaidrumas garantuotas nėra tušti žodžiai — tai turi būti tavo minimalus reikalavimas. Rinkis atsakingai, klausk kvailų klausimų, nepasikliauk tik stebuklingomis kainomis. Tavo daiktai nusipelno to. Ir tavo nervai taip pat.