Krovinių gabenimas Anglijos kryptimi patikimais mikroautobusais – kas iš tiesų svarbu?

Žinai, per tuos beveik du dešimtmečius, kai vežiojau daiktus į Angliją ir atgal, teko pamatyti visko. Ne tik tų gražių reklamų, kur viskas perfekcionistų supakuota, bet ir tokių situacijų, kai klientas paskutinę minutę bando sugrūsti dviejų metrų šaldytuvą į mikroautobusą ir dar stebisi, kodėl durys neužsidaro. Jei planuoji gabenti savo baldus, dėžes ar gal kokį verslo krovinį patikimais mikroautobusais į Londoną, Birmingemą ar kurį nors kitą Anglijos kampelį – šitas tekstas būtent tau. Ne įmonei, ne Google. Paprasčiausiai tau, kuris dabar svarsto, nuo ko pradėti.

Na, pradėkim nuo pinigų ir datų

Kiek maždaug kainuos krovinio gabenimas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Žinai, čia kaip su dantistu – nėra vienos kainos visiems. Jei veži keturias dėžes iš Kauno iki Londono centro, tai gali kainuoti kokius 300–450 eurus. O jei iš Panevėžio į Škotijos kaimą su visu butu – gali būti ir 800, ir 1200 eurų. Aš dažnai sakau klientams – paskambink, papasakok ką turi. Ne interneto skaičiuoklė padarys stebuklą, o žmogus, matęs tą spintą ir žinantis, kad į ją įlįsta dar dvi spintelės. Kaina priklauso nuo atstumo, kiekio ir ar reikia kelti į trečią aukštą be lifto.

Už kiek laiko reikia užsirašyti, jei noriu vežti daiktus į Londoną?

Geriau užsirašyti prieš dvi-tris savaites, ypač jei turi konkrečią datą. Kartais pavyksta per kelias dienas, bet tada neturi teisės rinktis. Kartą klientas paskambino pirmadienį, o trečiadienį jau reikėjo būti Londone. Suradom, bet kaina buvo beveik dviguba. Jei planuoji pirmą ar paskutinį mėnesio savaitgalį, vietos dingsta greičiau nei ledai ant asfalto rugpjūtį. Frazė „kuo anksčiau, tuo ramiau“ – čia 100% tiesa. Nors pasitaiko laisvų vietų paskutinę minutę, bet tai loterija.

Ar kaina skiriasi, jei vežu tik kelias dėžes, palyginti su visais baldais?

Skiriasi, bet ne taip stipriai, kaip galvoji. Mašina vis tiek turi važiuoti, degalai dega. Jei turi mažai daiktų, kartais verta klausti dėl dalinio krovinio – sumokėsi mažiau. Bet jei turi sekciją, stalo komplektą ir dešimt dėžių – jau nebūna taip jau pigiau nei visas butas. Būna, kad sako „man tik trys daiktai“, o paskui vienas iš jų – dvimetris šaldytuvas. Nu tai tada jau ne trys daiktai. Kaina – pagal erdvę mašinoje ir kiek reikia sukrauti.

Kodėl vieni pervežikai sako vieną kainą, o kiti – dvigubai didesnę?

Atvirai? Nes rinkoje pilna visko. Yra žmonių, kurie važiuoja su savo mikroautobusu, sumoka tik už degalus – jie pigiau. Yra didelės įmonės su ofisais ir draudimais – brangiau. Ir yra tarpininkai, pasiima tavo užsakymą pigiai, o paskui ieško kas nuvarys už trečdalį. Būk atsargus su per mažom kainom. Mačiau atvejų, kai dėl 50 eurų pigiau žmonės liko be daiktų mėnesiui, nes vežėjas tiesiog „pamiršo“ juos iškrauti. Rimtas žmogus pasakys kainą, kuri leidžia dirbti sąžiningai.

Ar galiu tikėtis, kad kaina nepasikeis po to, kai sutariame telefonu?

Jei kalbi su normaliu žmogumi – taip, sutarta sutarta. Bet aš prašau nufotografuoti daiktus, nes kitaip atvažiuoji, o ten ne trys dėžės, o dar ir akvariumas. Tada vairuotojas turi teisę persvarsyti. Kai viskas aišku iš anksto, kaina kaip įkasta į granitą. Buvę atvejų, kai keltas per kanalą pabrango, bet tai ne nuo mūsų. Svarbiausia – kad tu pats nepakeistum sąlygų paskutinę minutę (o tai pasitaiko dažniau nei norėčiau).

Mašinos, daiktai ir kaip ten viskas tilptų

Kiek kilogramų maždaug telpa į tokį mikroautobusą, kuris važiuoja į Angliją?

Čia žmonės dažnai painioja svorį su tūriu. Paprastai krovininis mikroautobusas gali tempti iki 1,0–1,5 tonos. Bet realiai riboja ne masė, o erdvė. Mačiau, kaip į mašiną sutalpinta 800 kg, ir ji pilna. O kartais plunksnų čiužiniai – tilptų dar penki šimtai kilogramų, bet vietos nebėra. Svarbu, kaip supakuota. Jei krovinys vienkiemyje palei vandenį, aukštis irgi svarbus. Klientai stebisi, kodėl tilpa mažiau nei svajojo.

Ar mikroautobusu galiu pervežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ir sofą vienu metu?

Galima, jei tai normalus mikroautobusas. Šaldytuvą reikia transportuoti stačia, jei įmanoma, o jei ne – paguldyk. Skalbimo mašina į priekį, nes sunki. Sofa – matuok duris. Kartą turėjau kampą, kurio neprigrūdai pro duris net su sviestu. Teks skambinti meistrui atgal, kad išardytų. Reikia ne tik tilpti, bet ir iškrauti Anglijoj. Jei viskas matuota – tilps. Jei ne – bus „linksmų“ akimirkų kieme.

Ar privalau viską supakuoti pats, ar vairuotojas padės?

Ne, neprivalai, bet jei nori, kad išgyventų kelionę – labai rekomenduoju. Vairuotojas padeda krautis ir iškrautis, bet jis ne tavo baldininkas. Kartais sudeda stiklus į pirkinių krepšius ir paskui stebisi, kodėl trupo. Daiktai turi būt supakuoti bent jau į dėžes su burbuline plėvele. Vairuotojas gali pastumti, prilaikyti, bet nepadės suvynioti kiekvienos lėkštutės. Oi, ir dar – nepalik daiktų šlapių. Anglija jau ir taip drėgna.

Kas yra dalinis krovinys – ar man daiktai maišysis su svetimais?

Taip, dalinis krovinys reiškia, kad mašinoje yra ir kitų žmonių daiktai. Bet jie maišysis tik tada, jei vežėjas barbaras. Normaliai viskas sužymima, sukrauta atskirai. Tu moki už dalį erdvės, ne už visą mašiną. Tai logiška – kodėl mokėti už tuščią vietą? Aš dažnai vežu po kelis krovinius: vieno – į Londoną, kito – į Birmingemą. Kiekvienas turi savo sąrašą. Problemos prasideda, kai kas nors neturi sąrašų ir pradeda improvizuoti. Tada gali nuslysti dėžutė po svetima spinta.

Ar galima gabenti dviračius, vaikiškus vežimėlius ar kilimus suvyniotus?

Žinoma. Dviračiai – gerai, tik nuleisk padangas arba pritvirtink. Vaikiškus vežimėlius vežu kas savaitę. Kilimai – suvyniok į plėvelę ir juostą. Kartais klausia „o gal kilimą ant viršaus?“ Gali, bet tik jei viršus plikas ir nebus lietaus. Kelias ilgas, orai permainingi. Buvo atvejis, kai kilimas atvažiavo šlapias, nes vairuotojas neišsimatavo, kad ant stogo bagažinės nelaiko. Paprasta taisyklė – jei bijai, kad sulūš ar išsiteps – supakuok rimčiau.

Koks skirtumas tarp krovininio ir keleivinio mikroautobuso pervežimams?

Krovininis turi atitikti verslo reikalavimus, keleivinis – žmonėms. Gabenant krovinius Anglijos kryptimi patikimais mikroautobusais, svarbu, kad mašina būtų pritaikyta kroviniams – tvirtos grindys, tvirtinimo kilpos. Keleivinis gali neturėt tų kilpų ir baldas laksto kaip pašėlęs. Dar – draudimas. Jei įvyksta avarija ir mašina registruota keleivinei, o vežė krovinį, draudimas gali neišmokėti. Mačiau tokių istorijų. Patikimas mikroautobusas reiškia ir tinkamą dokumentaciją.

Dokumentai, muitai ir kiti dalykai po Brexit

Ar dabar, po Brexit, reikia kažkokių specialių popierių gabenant daiktus į Angliją?

Reikia. Po Brexit Anglija nebe ES, tiesa? Jei veži asmeninius daiktus persikraustymui, reikia parodyti, kad tai tavo daiktai – kokį darbo sutartį ar nuomos sutartį UK. Persikraustymo dokumentai. Jei tiesiog siunta – tada jau muitinės deklaracija. Aš ne muitininkas, hmm, čia jau tiksliai nežinau kiekvieno atvejo, bet žinau, kad nuo 2021 viskas pasunkėjo. Vairuotojas paprastai padeda pasiruošti popierius, bet tu pats turi turėti priežastį, kodėl siunti į UK.

Ar mano asmeniniai daiktai gali būti apmuitinti atvykus į UK?

Jei tikrai asmeniniai daiktai persikraustymui ir naudoti mažiau nei pusę metų – neturėtų. Bet svarbu, kad nebūtų visiškai naujų daiktų pakuotėje. Kartą klientas vežė naują dviratį dėžėje ir teko mokėti. Muitininkai žiūri, ar naudoti, ar prekybai. Jei veži dovanų dežes su prizmais – kita kalba. Realybė: jei sąžiningas ir pasiruošęs dokumentus, retai kyla problemų. Bet būna dienų, kai pakliūni ant žmogaus, kuris tikrins kiekvieną dėžę. Tada jau tik kantrybė.

Ką daryti, jei muitinėje nori patikrinti būtent mano krovinį?

Palauk. Tiesiog – palauk. Vairuotojas bus šalia, jis turi sąrašus. Jei muitininkas prašo atidaryti dėžę – atidarinėji. Žinau, kad tai erzina, ypač kai kruopščiai supakavai. Kartai trunka 15 minučių, kartais kelias valandas. Nepradėk ginčytis su uniformuotu žmogumi 6 ryto kalne. Jie tik dirba savo darbą. Kartais patikrinimai atsitiktiniai, kartais – pagal kvotą. Svarbiausia neturėt draudžiamų daiktų – maisto, augalų, peilių rinkinių (taip, bando vežti).

Ar reikia daryti sąrašą daiktų – inventorių – ir kiek tai turi būti tikslu?

Reikia. Ir nereikia Nobelio premijos tikslumo – „dėžė su virtuvės reikalais, apie 30 kg“ – užtenka. Bet jei vertingi daiktai – kompiuteris, televizorius – geriau surašyti. Tai ne tik muitams, bet ir draudimui. Jei pradingsta, o tu neturi sąrašo – kaip įrodysi? Aš sakau: nufotografuok prieš pakraudamas. Ne, nuotraukos nebus pripažintos teisme (na, gal ir bus, nežinau teisės), bet pačiam ramiau. Ir vairuotojui ramiau, kai pasirašai dėl krovinio būklės.

Kas vyksta kelyje – ten ne visada kaip iš reklamos

Kiek laiko fiziškai trunka kelionė nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Jeigu kelias per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ir keltą – apie 36–48 valandas vairavimo. Bet realybėje tai 2–4 dienos. Kartais vairuotojas turi sukrauti dar vieną krovinį pakeliui, kartais keltas vėluoja. Aš sakau klientams – planuok ne greičiau kaip trys dienos. Buvo atvejis, kai streikas Prancūzijoje viską užtempė iki penkių dienų. Jei kas žada per vieną dieną iš Vilniaus į Londoną su baldais – meluoja. Nebent skrenda lėktuvu, o mikroautobusu neapsieisi per 24 valandas.

Ar galiu sekti, kur yra mikroautobusas su mano baldais?

Priklauso nuo įmonės. Didelės turi GPS, duoda nuorodas. Maži vežėjai dažnai tiesiog parašo „Kale“. Aš siunčiu atnaujinimus kas kelias valandas, jei prašo. Bet ne visi vairuotojai mėgsta jaustis stebimi. Be to, Prancūzijoje signalas ne visur geras. Kartais skambina kas pusvalandį „kur jūs?“, o vairuotojas tiesiog vairuoja. Turi būt balansas. Jei tau ramiau – klausk iš anksto. Bet ne visada tai realus laikas, kartais atnaujinimas kas 24 valandos.

Ką daryti, jei staiga prisiminiau, kad noriu pasiimti dar vieną daiktą, kai mašina jau pakeliui?

Tada jau nieko. Atsiprašau, jei skamba grubiai, bet mikroautobusas važiuoja greitkeliu, ne aikštelėje. Jei jau sukrauta ir išvažiuota – pridėti neįmanoma, nebent sutikai pakeliui. Bet tada kiti klientai pyksta dėl vėlavimo. Geriausia – sąrašas prieš dvi dienas ir laikykis jo. Yra buvę, kad skambina iš Kauno, o mašina jau Krokuvoj. Tada jau kitas reisas. Gali organizuoti antrą pervežimą, bet kaina kaip naujo užsakymo.

Ar vairuotojai nakvoja viešbutyje, ar miega mašinoje – ir ar tai svarbu mano daiktams?

Pagal taisykles turi nakvoti viešbutyje. Realybėje mažesni vežėjai kartais sutaupo ir miega mašinoje. Ar tai blogai daiktams? Nebent neužrakinta. Svarbu, kad krovinys būtų saugus. Patikrintas mikroautobusas su signalizacija – jau pusė darbo. Aš renkuosi nakvynes su aikštele, nes per karščius palikt daiktus be priežiūros – ne pats geriausias sumanymas. Beje, kartais tie viešbučiai pakeliui nekokybiški. Svarbu, kad rytą vairuotojas būt pailsėjęs, o ne vairavęs 18 valandų iš eilės.

Kas nutinka, jei pervežimo metu atsiranda gedimas ir mašina sustoja?

Kviečiamasi techninė pagalba, o tu gauni žinutę. Rimtos įmonės turi sutartis su vilkikais maršrutu arba gali iškviesti pagalbą. Jei gedimas rimtas – perkraunama į kitą mašiną. Retai, bet pasitaiko. Kartą Vokietijoje teko palaukti penkias valandas, bet išsprendėm. Blogiausia, kai vežėjas neturi plano B. Tada daiktai gali stovėti ilgiau nei žadėta. Patikimas vežėjas turės kolegų telefonų sąrašą, kurie gali paimti krovinį.

Kaip nepasimauti ant vežėjo, kuris dingsta kaip dūmas

Kaip atskirti tikrą pervežėją nuo sukčiaus, kuris tik surinks užstatą ir dings?

Dieve, kiek čia istorijų paskutiniu metu. Tikras vežėjas turės bent minimalų buvimą internete – profilis, atsiliepimai, gal Facebook puslapį. Paklausk adreso, kur registruota įmonė. Sąžiningas duoda sąskaitą, sutartį, žinomą numerį. Jei prašo 100 proc. į privačią sąskaitą – raudona vėliava. Aš imu 20-30 proc. užstato, likusi dalis pristatymo metu. Ir dar: jei žada šiandien pasiimti ir rytoj pristatyti į Angliją už 150 eurų – tai ne sukčiai (taip, atsiprašau, jie būtent ir yra sukčiai). Būk atsargus.

Ar normalu, kai įmonė prašo visos sumos iš anksto?

Ne, man tai neįprasta. Užstatas 20-30 proc. – taip. Likusi dalis pristatymo arba iškrovimo metu. Jei prašo 100 proc. prieš kelionę, ypač pirmas kartas – klausk kodėl. Kartais logikos būna, jei labai brangūs daiktai ir klientas pats atšaukia. Bet standartiškai – ne. Aš dirbu su avansu tik su senais klientais. Naujam žmogui, kuris ieško krovinių gabenimo į Angliją patikimais mikroautobusais – nerekomenduoju mokėt visko prieš tai, kol nematei, kad mašina išvažiavo. Pinigai turi eiti ranka rankon su paslauga.

Ką reiškia, kai vežėjas sako, kad draudimas yra „standartinis“ – ar tai mane saugo?

„Standartinis“ dažnai reiškia „minimalus, kad įrodytume, jog esame drausti“. Paklausk konkrečiai – kokio dydžio draudimas, ką apima. Cargo draudimas turėtų dengti krovinį, o ne tik civilinį. Buvo atvejis, kai klientas neteko kompiuterio vagystės metu, o „standartinis“ dengė tik mašinos apgadinimą. Prašyk patvirtinti el. paštu. Jei atsisako – bėk. Rimtas vežėjas neturi ką slėpti. Ir dar: CMR konvencija galioja tarptautiniams pervežimams, bet riboja atsakomybę pagal svorį. Tai jei veši auksą – atskirai drausk.

Kodėl kartais žmonės gauna savo daiktus ne po dienos, o po trijų savaičių?

Nes pateko į tarpininkų tinklą arba dalinio krovinio eilę. Kas gabena krovinį Anglijos kryptimi mikroautobusu, dažnai surenka keletą užsakymų, kad mašina būtų pilna. Jei tu pirmas sukraunamas, bet paskutinis iškraunamas – lauksi. O jei tarpininkas padeda į sandėlį ir laukia „gal kas važiuos?“ – gali laukti savaites. Aš stengiuosi, kad nebūtų tarpinių sandėlių. Bet rinka tokia, kad kai kurie taupo ant greičio. Kartą per metus išgirstu istoriją apie dingusius daiktus mėnesiui. Tai nepatogi, bet reali tema.

Ar geriau rinktis lietuvišką įmonę, ar britų firmą siuntoms į Angliją?

Lietuviška, jei startuoji iš Lietuvos. Paprasčiau komunikuoti, derėtis dėl kainos. Anglų firmos gerai, jei jau esi UK ir veši atgal. Bet lietuviai dažnai siūlo lankstesnį laiką ir supranta, kad tu veši ne agurkus, o savo vaikystės krėslą. Yra puikių britų kompanijų, net neabejoju. Bet asmeniniam persikraustymui lietuviškas mikroautobusas su savo vairuotoju dažnai empatiškesnis. Oi, nenoriu girti savų, bet iš patirties – mūsų įmonės dažnai deda daugiau širdies. Bent jau randa bendrą kalbą paprasčiau.

Ar verta pačiam nuomotis mikroautobusą ir važiuoti į Angliją?

Hmm, gali, jei turi tarptautinę vairuotojo pažymę, CMR draudimą ir nervus plieninius. Bet realiai? Skaičiuok: nuoma, dyzelinas iki Anglijos, keltas, mokesčiai, muitinės deklaracijos. Dar turi pats krautis, vairuoti 30 valandų, rasti kur miegoti. Aš matęs žmonių, kurie po viso šito skambina mums antrą kartą sakydami „kitą kartą tik jūs“. Jei veži asmeninius daiktus ir nori sutaupyti – paskaičiuok, ar sutaupysi tikrai. Kartais taip, jei esi jaunas, energingas ir turi laiko. Bet kai reikia tempti sofą į trečią aukštą vienišam Londone – nebeatrodo taip pigiai.

Išvada

Po tiek metų šitame darbe galiu pasakyt tik tai, kad krovinio gabenimas Anglijos kryptimi patikimais mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikalauja žmogaus, kuris žino, ką veikia. Nepatikėk viskuo, kas gražiai nuskamba telefone. Paklausk, pasitikrink, nufotografuok daiktus. Jei rasi normalų vežėją – išsaugok jo numerį. Tokių žmonių, kurie supakuoja tavo gyvenimą į mikroautobusą ir nuveža saugiai per pusę Europos – verta vertinti. Ir ne, nereikia dėl to iš naujo mokytis geografijos. Tiesiog paskambink ir pradėk nuo klausimo „kurie dabar laisvi?“.