Krovinių gabenimas Anglijos kryptimi: asmeninių daiktų paslaugos – ką verta žinoti?

Žiūrėk, jei pirmą kartą kraustaisi į Angliją ar iš jos atgal – aš suprantu, kad galva apsisuka. Per tuos dvidešimt kelis metus, ką dirbu su tarptautiniais perkraustymais, mačiau visko. Ir tokių, kurie susikrauna į mažą furgoniuką visą butą, ir tokių, kur... nu, gerai, kartais žmonės pamiršta, kad sofa netelpa pro duris. Krovinių gabenimas Anglijos kryptimi su asmeniniais daiktais nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kurių niekas iš karto nepaaiškina. Pabandysiu čia atsakyti į klausimus, kuriuos man uždavinėja beveik kas savaitę. Ne kaip vadovėly, o kaip žmogus žmogui.

Pradžia – kiek ir kaip?

Kiek maždaug kainuoja krovinių gabenimas Anglijos kryptimi su visais baldais iš Vilniaus?

Atvirai? Jei pilnas dviejų kambarių butas – kokia nors 1200–1800 eurų, priklausomai nuo to, ar imi pilną paslaugą su pakavimu, ar tik vėžimą. Buvo atvejis, kai klientas iš Kauno vežė tik daiktus be baldų – tada suma krito iki kokių 700. Bet jei darai dalinį krovą, gali mokėti ir 300–500. Svarbu ne tik atstumas, bet ir koks aukštas, ar yra liftas, ar reikia auto keltų... Nu, žinai. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet tie skaičiai turėtų duoti bent jau nuojautą.

Ar tikrai reikia taip anksti užsakinėt? Mes dar tik galvojam apie spalį.

Oho, spalis... Žinai, dabar birželis. (Tiksliau, jau vasaros vidurys, bet nedidelės.) Anglijos kryptimi sezonas būna įtemptas nuo rugpjūčio. Jei nori saugesnio laiko lango – taip, geriau bent mėnesiu prieš paskambinti. Ypač jei kraustaisi į Londoną ar Birmingemą. Buvo, kad spalio antrai savaitei žmonės užsisakydavo rugsėjo pradžioj. Ar tai kritiška? Ne, mes ir skubius pervežimus darom. Bet kuo anksčiau, tuo daugiau laiko viską sudėlioti – ir tau ramiau, ir mums patogiau.

Aš turiu labai daug knygų. Kaip tai įtakoja? Ar skaičiuojat iki kilogramo?

Knygos yra baisi. Atsiprašau – bibliotekos gražios, bet dėžė knygų sveria tiek, lyg ten būtų akmenų. Mes dažniausiai žiūrome į kubatūrą, o ne į svorį, nes furgone vieta svarbiau nei masė. Bet jei turi penkiasdešimt dėžių knygų... gerai, svoris jau gali prasmegti. Paprastai skaičiuojam kubiniais metrais: standartinė dėžė 60x40x40 yra 0,096 kubo. Susidėliok kiek turi tų dėžių ir turėsi vaizdą. Jei labai daug – gali reikėti patikros dėl sunkiojo krovinio. Nors retai tai pasitaiko su asmeniniais daiktais.

O jei aš vežuosi augalą? Turiu tokį didelį fikusą iš močiutės.

Augalai... hm. Tiesą sakant, gyvi augalai per sieną – tai jau muitinės zona. Techniškai ES į UK... dabar tai eksportas-importas. Fikusas gali užstrigti, nes reikia fitosanitarinio. Aš asmeniškai mačiau, kad žmonės pravesa mažą pasusavę puodelyje kaip „dekoraciją“, bet didelis fikusas furgone šviesos neturės savaitę. Neišgyvens. Rimtai. Geriau padovanok kaimynei. (Arba nufotografuok ir atsisiųsk atminimui.) Jei labai brangus – kreipkis į specializuotą augalų pervežėją, bet tai kainuos daugiau nei pats fikusas, tikriausiai.

Ar Anglijos kryptimi dažnai vežate dalinius krovinius? Kaip ten su tokių daiktų paslaugomis?

Taip, daliniai kroviniai – tai mūsų duona kasdienė. Vienas klientas veža į Londoną, kitas iš Mančesterio atgal – sudėliojam maršrutą. Trunka ilgiau, nes reikia suvesti datas, bet kaina mažesnė. Asmeninių daiktų paslaugos čia veikia kaip taksi – jei daliniesi, moki už sėdynę, ne už visą mašiną. (Na, ne visai taksi, bet supranti ką turiu omeny.) Tik žiūrėk, kad daiktai būtų supakuoti, nes furgone šalia gali atsirasti kažkieno dviratis. Buvo atvejis, kad kažkas neįpakuotas stiklas... na, tu supranti.

Dokumentai ir muitinė – nuobodus, bet būtinas dalykas

Reikia kažkokių popierių mano senai sofai?

Sofai? Hm. Jei tai naudoti asmeniniai daiktai ir turi ją bent pusę metų – turbūt nereikia popierių. Atsiprašinu, muitinės taisyklės keičiasi, ir aš ne visada 100 proc. įsižiūriu į kiekvieną punktą. Mano kolega Andrius tuo labiau užsiima. Bet man rodos, jei daiktai senesni nei 6 mėnesiai ir ne nauji pirkimai, tai taikomas pervežimas dėl persikraustymo. Reikia deklaracijos, bet mes paruošiam. Tik jei veži kažką visiškai naujo – tada gali reikėti sąskaitų, kad neapmokestintų. Čia jau pasitikrink, nes aš dabar truputį dvejoju.

Ar galiu pats vairuoti ir noriu tik mašinos su vairuotoju? Nu, kad nebereikėtų man varyt.

Suprantu, pavargsti. Yra paslauga – vairuotojo ir mašinos nuoma. Bet atvirai – kainuos brangiau nei standartiškai. Nes vairuotojas dirba, dienpinigiai, nakvynės, o kelionė į Angliją ir atgal ilga. Jei kraustaisi pats ir turi draugą, kuris padės vairuoti – verta taip padaryti. Mes dažnai vežam daiktus, o klientai patys važiuoja lėktuvu. Kitais atvejais siunčiam du vairuotojus, jei furgonas didelis. Tavo atveju... sakyčiau, apsvarstyk. Jei turi daug laiko – okey, jei ne – geriau daryk standartinį pervežimą.

Draudimas? Ar verčiau draustis papildomai, jei vežu daiktus Anglijos link?

Aha. Štai vienas dalykas, kuriuo nesiginčiju. Draustis reikia. Bazines mūsų CMR atsakomybė yra juokinga lyginant su daiktų verte. Buvo toks atvejis prieš kelerius metus – furgonas papuolė į avariją A1 kelyje, Anglijoje. Klientas neteko poros dežų elektronikos. Be draudimo būtų gavęs centus, o su pilnu daiktų draudimu – atlygino. Kaina paprastai 1–1.5% nuo deklaruotos vertės. Nepigus? Galbūt. Bet kai prarandi ką nors sentimentiško – nebe taip atrodo.

Kiek laiko dažniausiai užtrunka visas krovinių gabenimas Anglijos kryptimi nuo durų iki durų?

Iš Lietuvos? Paprastai 3–5 darbo dienos. Jei keltas iš Klaipėdos arba krovininis keltas iš Ostendės... priklauso nuo maršruto. Kartais važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją. Greičiausiai mačiau per dvi dienas, kai buvo skubus vienos šeimos pervežimas. Blogiausiu atveju, jei dalinis krovinys ir reikia laukti, kol susidėlioja – gali užtrukti iki 10 dienų. Bet sakyčiau, planuok 5–7. Tai realistiška. O jei žiema ir audros kalė Keltą – tada transportas gali sustoti. Nors retai taip būna.

Ar galiu pats supakuoti, ar jūs tai darote?

Gali. Daugelis taip ir daro, nori sutaupyti. Bet esi atsakingas už pakavimo kokybę. Jei dėžėje kažkas dūšta dėl prasto vyniojimo – mes neprisiimam atsakomybės. Mes siūlome pilną pakavimą, ypač indams, veidrodžiams, elektronikai. Neseniai vežėm klientą, kuris pats supakavo viską į Maximos maišus. Ne, tikrai nerekomenduoju. Kartoninės dėžės, burbulinė plėvelė, gumos. Standartinis komplektas. Bet jei nori – drąsiai, tik tada pasirašyk aktą, kad supakavai pats ir priimi atsakomybę.

Pakuotė ir tai, ką žmonės bando įgrūsti

Ar tikrai negalima vežtis skysčių? Net šampūno buteliuko?

Techniškai – negalima. Praktiškai... žmonės visada įmeta tuos buteliukus. Bet aš turiu pasakyti: jei dūšta, sugadina ne tik savo daiktus. Buvo atvejis, kad klientė supakavo ne užsuktą alyvuogių aliejų. Visą krovinį kvepėjo kebabine. Rimtai. Skysčiai turi būti hermetiški, geriausia – atskirai, dvigubai suvynioti. Bet pagal taisykles... nu, geriau išmest. Šampūną nusipirksi Tesco už porą svarų. Verta rizikuoti dėl 2 svarų daikto? Ne. O jei tai kolekcinis vynas – tai jau visai kita kalba.

Kaip žinot, kiek man dėžių reikės? Aš neįsivaizduoju.

Standartinis triukas: vieno kambario butui – apie 20–30 vidutinių dėžių. Bet tu žinai save. Jei esi kolekcionierius, knygų žiurkė ar turisi trigubai daugiau rūbų nei aš... tada daugiau. Geriau turėt bent 5 daugiau, nei vėliau lakstyti ieškot. Kartonas nėra brangus, palyginus su laiku. Aš klientams siūlau: pirkt po 30, o jei lieka – naudoti sandėliavimui. Anglijos kryptimi dažnai vežam žmonėms, kurie apskaičiuoja per mažai. Paskui viskas kraunama į maišus. Blogai.

O jei aš turiu labai jautrią techniką – pavyzdžiui, muzikos aparatūrą?

Technika – jautru. Temperatūros svyravimai, vibracija. Furgonai turi amortizaciją, bet vis tiek. Mano patarimas: originalios dėžės, jei dar turi. Jei ne – dvigubas kartonas, burbuliukai, ir svarbiausia – pažymėk „NESTUMTI“. Nes furgone kartais tenka stumdyti dėžes, ypač jei dalinis krovinys. Buvo DJ'us iš Lietuvos, vežė aparatūrą į Bristolį. Mes sudėjom ant čiužinio, tarp minkštų daiktų. Gudru, ar ne? Amortizacija natūrali. Bet gerai apvyniok laidus – jie trūnija nuo trinties.

Ar man reikia kažkur saugot daiktus prieš išvykstant?

Jei yra tarpas tarp išsikraustymo ir išvykimo – taip, reikia. Turime partnerių sandėlių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Savaitė, du, mėnuo – nesvarbu. Kainos apie 10–20 eurų už kubą per mėnesį. Arba gali pas mus palikti, jei derinam vėlesnį išvežimą. Viena klientė paliko daiktus du mėnesius, nes buto pardavimas įvyko greičiau, o į Angliją galėjo išskristi tik vėliau. Geriau sandėlys su temperatūros kontrole, nei laikinas rūsys pas tetą ar garažas. Drėgmė gaila baldų.

Ką daryti su dideliais baldais? Ar išardote juos?

Išardom, jei prašo. Bet žinok – ne visada tai pigiau. Kartais išardyti ir vėl surinkti kainuos beveik tiek, kiek naujas baldas. Ypač IKEA spintos. Aš šnekėjau su vienu klientu, jis sakė: „Geriau paliksiu Anglijoje, nes surinkimas čia kainuos 200 svarų.“ Teisybė. Jei baldai brangūs ir kokybiški – vežam ir surenkam. Jei iš pigios parduotuvės – apsvarstyk palikt. Furgono vieta irgi pinigai. Kartais protingiau parduoti ten ir nusipirkti čia. Buvę visokių situacijų.

Kas slepiasi už kainos ir kaip neišsipisinėt

Kodėl vieni siūlo 800, o kiti 1800 už tą patį pervežimą?

Aha. Šitas klausimas manęs nebestebina. Yra įmonių, kurios siūlo žemą kainą, o paskui prideda viską: laiptai, liftas, palaukimas, pakavimo medžiagos. Aš tai vadinu „buitine Rusijos rulete“. Yra sąžiningų biudžetinių variantų, bet jei kaina per maža – kažkur kirps. Gal mašina sena, gal be draudimo, gal vairuotojas nepailsėjęs. Buvo atvejis, kai klientas rinkosi pigiausią variantą. Furgonas neatvažiavo tris kartus. Anglijos kryptimi kainos turi būti adekvačios, nes kelionė ilga. Nepirk paslaugos kaip akcijinių dešrelių. skaudės.

Ar reikia mokėti iš anksto, ar galima atvykus?

Paprastai – 30% avansas, 70% prieš pristatymą arba pasirašant. Kartais 50/50. Jei kažkas prašo 100% iš anksto... aš skeptiškai žiūriu. Nes tai ne parduotuvė, kur prekę išsiuntė. Paslauga yra procesas. Buvo, kad klientas sumokėjo pilnai kažkokiai įmonei, kuri po to dingo. Rimtai, dingo. Telefonas išjungtas. Nežinau, ar jie bankrutavo, ar sukčiai, bet žmonės liko be daiktų ir be pinigų. Todėl mes dirbam dalimis. Tai apsauga ir tau, ir mums. Normalu.

Ar pristatymo kaina skiriasi, jei gyvenu mieste ar už trijų mylių nuo miestelio Anglijoje?

Skolėlis. Didžiuosiuose miestuose – Londonas, Birmingemas, Mančesteris – vairuotojai žino kelius, apribojimus yra. Užmiestyje pristatymas gali būti greičiau, bet reikia tikslaus adreso. Kartais kaimo keliai tokie, kad didelis furgonas nepravažiuoja. Tada tenka persikrauti į mažesnį automobilį – krovinį perkraustymą. Tai papildomos išlaidos. Sakyčiau, jei adresas vidury Kento kaimo – pranešk iš anksto. Ne taip, kad furgonas stovi prie žvyrkelio, o klientas sako: „O ten per tiltą kitą reikia.“ Tiltas senas. Ne. Furgonas neišlaikys.

Ar galiu gabenti maisto produktus, džiovintos mėsos, sūrio mano mamai?

Maistas... hm. Džiovinta mėsa, sūris – tai gyvūninės kilmės produktai. Po Brexit... atvirai, taisykles čia sunku visas atsiminti, nes jos keičiasi. Man rodos, komerciniams kiekiams griežčiau, o asmeniniams daiktams... gal leidžiama ne daugiau kaip 10 kg? Atvirai nesu tikras dėl tikslaus limito, nes tai muitinės specialisto sritis. Aš vežu baldus, ne dešras. Bet žinau tikrai: šviežia mėsa, pienas – ne. Džiovinti dalykai, konservai – galbūt. Geriau prieš vežant pasitikrinti UK muitinės saite, nes čia aš galiu ir suklaidint.

Kas bus, jei mano daiktų nepriimsiu laiku? Ar mokėsiu už saugojimą?

Jei tu pats vėluoji – taip, gali būti saugojimo mokestis. Jei mes vėluojam – ne. Mes nurodom datą. Kartais dėl keltų ar eilių prie Doverio pas mus nukeliamas laikas, bet tuo atveju informuojam. Buvo – Doverio uostas užsikimšęs, vėlavom pusdienį. Klientas suprato. Bet jei tu skrendi į Londoną po savaitės, o daiktai jau stovi Birmingeme – tada reikia sandėlio. Tai kainuoja apie 15–25 svarus per dieną vidutiniškai. Planuokis taip, kad būtum vietoje, kai furgonas atvažiuoja. Patikėk, paprasčiau visiems.

Transporto niuansai – kas vyksta kelyje

Ar furgonai važiuoja tiesiai, ar daiktai perkraunami?

Priklauso. Jei pilnas krovinys, skirtas tik tau – dažniausiai tiesiai. Jei dalinis – gali būti per terminalą Vokietijoje ar Lenkijoje. Bet asmeninių daiktų pervežime stengiamės vengti perkelinėjimo. Nes kiekvienas kraustymas – rizika. Tiesioginis važiavimas saugiausias. Buvo atvejis prieš daug metų, kai dalinį krovinį perkrove Olandijoje... dėžė dingo. Nežinau kur, gal sukrauta ne į tą mašiną. Nuo tada stengiamės turėti tiesioginius arba minimalius perkrovimus. Patikimumas svarbiau nei ekonomija, ypač su sentimentais.

Koks furgonas dažniausiai veža? Ar galiu pamatyti, koks atvažiuos?

Standartas – 20 kubų furgonas, Mercedes Sprinter ar panašus. Jei pilnas butas – 40 kubų arba vilkikas. Klientai kartais klausia: „O tai mano daiktai neturės oro?“ Furgonai hermetiški, be langų kaip autobuse. Temperatūra viduje normali, ne šaldytuvas. Pamatyti furgoną prieš tai... na, galima, jei esi Vilniuje ir mūsų bazėje. Bet atvažiuoti tik pažiūrėt į tuščią furgoną – šiek tiek keista, ar ne? Geriau pažiūrėk nuotraukas. Jie standartiniai. Balta dėžė ant ratų. Nieko ypatingo.

Ar vairuotojai kalba angliškai? Man neramu dėl komunikacijos.

Lietuviai vairuotojai... dažniausiai taip, bent jau mūsiškiai. Ne Shakespeare'o lygiu, bet pakankamai, kad pasakytų „your sofa, third floor“. Jei labai neramu – rašom adresus, telefonus, mes duodam instrukcijas. Kartais klientai patys kalba angliškai ir padeda. Buvo juokingas atvejis – vairuotojas bandė paaiškinti senam anglui, kur pastatyti dėžes. Galiausiai naudojo ženklų kalbą. Nusijuokė abu. Anglijos kryptimi važinėjantys vairuotojai įpratę, jie žino, kad reikia komunikuoti. Neišsiuntinėsim tavo daiktų su žmogumi, kuris pirmą kartą mato Jungtinę Karalystę.

Ar galiu vežtis dviratį? O jei jų trys?

Gali. Dviračiai dažna problema, nes jie nepatogūs – ratai, vairai. Geriau nuimti priekinį ratą, pritvirtinti prie rėmo. Jei trys – gali prireikti daugiau vietos, nei atrodo. Buvo klientas, vežė penkis dviračius. Užėmė beveik keturis kubus. Rimtai. Nes išsidėstę netvarkingai. Jei rūpi – išimk pedalus, nuleisk orą iš padangų, suvyniok apsaugą. Bet dviračiai vežami be problemų, tiesiog pranešk iš anksto. Kitaip furgone gali pritrūkti vietos. Neseniai dviratis prasibraškėjo pro langą. Nespėjom tvirtai pritvirtint... na, buvo negražu.

Išvada

Na, aš čia prisneikėjau, bet tikiuosi, kad dabar aiškiau. Krovinių gabenimas Anglijos kryptimi su asmeniniais daiktais yra lyg didelė kelionė – reikia pasiruošti, bet nereikia bijoti. Dirbam jau kurį laiką, matę visko, ir žinau, kad geriausias pervežimas yra tada, kai klientas jaučiasi saugiai ir žino, ko tikėtis. Jei dar liko klausimų – rašyk, skambink. Geriau paklausti dabar, nei gailėtis vėliau, kai viskas supakuota ir furgonas išvažiavęs. Sėkmės kraustantis, ir žinok – mes čia, jei prireiks pagalbos.