Krovinių gabenimas Anglija: mikroautobusais greitai ir saugiai

Štai tu sėdi Vilniuje arba Kaune, o tavo daiktai turi atsirasti Londone, Birmingeme ar kur nors Anglijos pakraštyje. Galvoji – vežti pačiam? Brangu. Siųsti didžiąja logistikos įmone? Ilga ir biurokratiška. Aš jau kokią dvyliką metų dirbu ties krovinių gabenimu į Angliją mikroautobusais, galiu pasakyti – šis būdas gyvas, šiandieniškas ir labai konkretus. Yra savų niuansų, yra ko pasigesti, bet kai reikia greitai ir be per daug cirko – mikroautobusas dažnai geriausias sprendimas. Žemiau atsakau į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas klientas prieš pirmąją siuntą.

Pirmas kontaktas – kaip užsakai ir ką turi žinoti

Kiek dienų prieš reikia skambinti, jei krovinį siunčiu į Angliją?

Maždaug savaitė, dvi – idealu. Yra tokių, kurie paskambina vakare ir nori, kad išvažiuotume dar prieš rytojaus vakarą. Kartais pavyksta, jei kaip tik liko laisva vieta, bet jei mikroautobusas jau pilnas – belieka laukti kito reiso. Aš asmeniškai mėgstu, kad žmogus paskambintų bent prieš penkias–šešias dienas, nes tada galima ramiai sudėlioti maršrutą ir paskaičiuoti kelią. Skubūs gabenimai į Angliją kainuoja brangiau, nes tenka laužyti visą grafiką. O jei tavo daiktai tilptų į vieną–dvi dėžes, gal ir sutalpinsime į artimiausią reisą per kelias dienas.

Ar galiu tiesiog parašyti žinutę, ar privalau skambinti?

Žinutė visiškai tinka, ypač jei nemėgsti kalbėti telefonu. Bet šventa tiesa – skambutis greitesnis. Per žinutę žmonės kartais parašo "sveiki, noriu siųsti daiktus", o ką siunčia, kiek sveria, iš kur – pamiršta. Tada aš krypuoju ne krypuojęs, rašinėju atgal po tris klausimus. Skambant per dešimt minučių susikalbame viską. Nors yra klientų, kurie puikiai išdėsto žinutėje – adresą, aprašymą, datas – ir tada viskas aišku iš karto. Taigi kaip patogiau, bet jei skubu ir svarbus krovinių gabenimas – skambink, nerašyk romano, nes laikas telefone verda.

Ką būtina pasakyti apie krovinį, kad neprikimštų nosies vėliau?

Tikslų svorį, matmenis ir būklę. Ne "dėžutė su daiktais", o "trys vidutinės dėžės, maždaug po 20 kilogramų kiekviena, drabužiai ir knygos". Jei yra trapių daiktų – REIKIA pasakyti prieš tai, o ne kai jau kraunama. Buvo įdomus atvejis: klientė pasakė, kad pakuotė "tvarkinga", o viduje porcelianiniai lėkštės be jokio popieriaus. Aš beveik išprotėjau atrakinęs duris. Mikroautobusais gabename gana glaustai, tai vibracija perduodasi. Kuo tiksliau apibūdinsi – tuo mažiau galvos skausmo mums abiem.

Ar pasiimate daiktus iš buto, ar aš turiu nunešti iki mašinos?

Žiūrėk, mes dažniausiai imame nuo laiptinės, nebent suderėtas antrinis variantas. Jeigu gyveni antrame aukšte be lifto, ir aš vienas – tu turi suprasti, kad sofa neįlips per petį. Smulkmenas, dėžes – dažnai paimame iš buto, bet apie baldus ar sunkias dėžes reikia kalbėti iš anksto. Kartais klientas sako "o ten tik truputį", o pasirodo trys sunkūs cemento maišai. Ne, tada reikia papildomų rankų arba keltuvo. Aš tiesiog noriu, kad nesitikėtum stebuklo už dyką, nes tai krovinio gabenimas, o ne persikraustymo komanda su penkiais vyrais.

O jei aš nežinau, kiek mano krovinys sveria?

Tada spėjam. Iš tikrųjų – daugelis klientų nežino. Sako "na, dvi didelės dėžės". Na ir gerai, mes orientuojamės apytiksliai. Jei esi toli nuo tikrovės – pvz., sakai 50 kg, o pasirodo 200 kg – gali tekti primokėti, nes toks svoris keičia kurą ir maršrutą. Bet jei sakai 100, o yra 120 – niekas ant peties nesimauna. Svarbiausia nebūti absurdiškai toli nuo realybės. Kartais žmonės net patys nepamatuoja – aš atvažiuoju, pasižiūriu ir pasakau savo kainą. Tragedijos čia niekada nebūna.

Kainos – kur slepiasi šnopai ir kaip nepermokėti

Kiek realiai kainuoja krovinio gabenimas į Angliją mikroautobusu?

Na, nuo šimto iki keturių šimtų eurų dažniausiai, priklauso nuo svorio, tūrio ir kur įsikūręs. Londone ar Birmingeme – viena kaina, o jei į Šiaurės Angliją ar Velsą važiuoti – kita. Mikroautobusas vartoja kurą, reikia tilto mokesčių, o dabar Anglijoj viskas pabrango. Mažas siuntinukas – pigiau nei didelė dėžė. Yra vežėjų, kurie meta kainą šimtu žemiau, bet tada klausk savęs – ką jie nutyli? Aš mėgstu pasakyti kainą su visais mokesčiais, kad paskui nekiltų pokalbis apie užslėptus antkainius.

Ar galiu sumokėti gavęs krovinį, ar reikia mokėti prieš tai?

Priklauso. Mes paprastai imame dalį avanso, ypač jei pirmas kartas. Yra rizika – vežėjas suka 800 kilometrų, o tada klientas sako "ai, nereikia". Kas tada? Todėl avansas saugo abu. Bet jei jau esi mūsų senas klientas – gali mokėti ir gavęs. Yra tokių įmonių, kurios reikalauja visos sumos iš anksto, o poto dvi savaites nemato krovinio ir nekelia ragelio. Aš tokių nemėgstu ir pats taip nesielgiu, bet rinkoje pasitaiko. Todėl derėkitės protingai ir neatiduokite visko tam, ką matote pirmą kartą.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau už tą patį maršrutą?

Oho, čia jautri vieta. Kartais jie važiuoja be draudimo, kartais mikroautobusas senas kaip aštuoniolika metų ir stringa pakeliui, o tavo daiktai užsilaiko savaitei arba dviem. Arba jie žada "pirmadienį", pasiima krovinį ir tyliai deda į sandėlį porai savaičių. Mažos kainos kažkodėl dažnai baigiasi ašarom. Aš nesakau, kad brangiau visada geriau, bet jei kaina kvepia per gražiai – būk atsargus. Geriau permokėti trisdešimt eurų ir pamatyti savo daiktus sveikus, negu sutaupyti ir gauti žalios patirties.

Ar muitai Anglijoje įskaičiuoti į gabenimo kainą?

Atsargiai – po Brexit Anglija nebe ES ir čia šmėkščioja papildomos išlaidos. Mes dažnai nežinome tikslaus muito dydžio, nes jis priklauso nuo prekės tipo ir vertės. Pats transportas nuo durų iki durų yra viena eilutė, o muitas gali būti atskira. Yra siuntų, kurios praslysta be muito, yra tokių, kurias muitinė nutaria apžiūrėti. Geriausia prieš siunčiant pasitikslinti pas muitininką, nes nuo šių metų taisyklių... na, jos keičiasi ir aš nežinau 100% visų atnaujinimų. Būna sudėtinga.

Ar yra koks nors būdas sumažinti kainą?

Žinoma. Jei gali palaukti – neimk skubių paslaugų. Jei pats atveži krovinį į terminalą Vilniuje arba Kaune – nereikia mokėti už paėmimą nuo durų. Dar – rinkis tinkamą dydį. Žmonės kartais rezervuoja mikroautobusą, nors turi tik du maišus. Tuomet dalis kainos – tuščios vietos nuoma. Atsiskaitymas grynaisiais kartais leidžia šiek tiek nuleisti kainą, nes ne kiekvienas skubomis deklaruoja kiekvieną eurą. Bet čia jau toks tarp mūsų pokalbis, neoficialus.

Pakavimas – čia daugiausiai žmonės apsimena, kad žino, o nežino

Ar galiu dėti daiktus į juodus šiukšlių maišus?

Gali, bet aš nerekomenduoju. Yra tekę matyti, kaip toks maišas per kelionę į Angliją nutaškoma, suplyšsta kampas ir viduje sudėti drabužiai pabira po visą mikroautobuso bagažinę. Jei jau dedi į maišą – dvigubink, surišk ir apvyniok juosta. Kartonas laiko formą, o plastikas linksta. Drabužiai – gal ir praslys, bet knygos, dokumentai – tik į dėžes. Aš suprantu, kad dėžių ne visada turi, bet tada bent jau pasiimk rimtesnius maišus, ne iš parduotuvės kasos stalo po dešimt centų, nes taupyk ten, kur nereikia.

Ar reikia ant dėžių rašyti, kas viduje?

Rašyk bent numeraciją ir kam skirta. "Svėtima gatvė 14" – gerai. "Virtuvė / Londonas" – irgi gerai. Nes kai mikroautobusas atvažiuoja į daugiaukątį namą Londone, ir tu turi dvylika vienodų dėžių, o vežėjas nežino, kurios kur, prasideda chaosas. Kartą buvom atvežę krovinį į Barkingą, klientė neišėjo pasitikti, o dėžės be jokių užrašų. Mes paskambinom, ji pasakė "ai, trečias butas", o jos name tik du butai per aukštą. Praradom valandą. Užrašyk adresą ir kambaryje. Prašau.

Kaip pakuoti trapius daiktus – ar jūs tai darote?

Mes – ne pakuotojai. Aš galiu padėti surišti, prilaikyti, bet jei atveši pliką veidrodį ir pasakysi "padarykit tvarkingai" – aš ne stebukladarys. Geriausia – kiekvienas trapias daiktas vyniojamas į burbulinę plėvelę, tada dedamas į dėžę su skiauromis. Aš esu vežėjas, mano darbas – saugiai nuvežti iki Anglijos, o ne pakuoti muziejaus eksponatus. Aš esu matęs, kaip klientai sutaupo dešimt eurų pakavimui, o paskui verkia dėl šimto eurų vertės vazos. Neprotinga. Skirk tam laiko.

Ar mikroautobuse daiktai apsaugoti nuo lietaus?

Mikroautobusai skirti kroviniams turi kietas sienas, ne tik tentą. Bet yra skirtingi modeliai. Mes važinėjame tik uždaromis mašinomis, nes važiuojame per Olandiją, Prancūziją ir ten oras maišosi. Žinai, Anglijoje lietus – ne mitas, ten jis dažnas. Jeigu matai vežėją su prastai įtemptu tentu – krausis problemų. Kartą mačiau, kaip vilkiko tentas pro šoną praleido lietų, o viduje sofos tapo kaip iš akvariumo. Pas mus viskas kietame kėble, su grindimis, užrakinta. Dėl to nesuk galvos.

Ar galiu siųsti maisto produktus – sūrį, dešrą, lietuvišką duoną?

Po Brexit tai tapo rizikinga. Iš principo – ne, gyvūniniai produktai be patikrų neleidžiami asmeniniais kroviniais. Bet žmonės vis tiek bando vežti. Aš tai sakau kaip faktą. Kartą klientas slėpė varškę sūrio pavidalu – muitinė uostė ilgiau, bet praleido. Kita kartą – rūkyta dešra išvaryta lauk. Rizika tavo. Aš fiksuoju sąžiningai apie turinį, bet negaliu garantuoti, kad muitininkas Anglijoje nuspręs kitaip. Geriau siųsti sausą maistą – sausainius, šokoladą, grybus. Tada ramiau visiems.

Kelionė ir laikas – realybė kelyje, ne raštinėje

Kelias dienas važiuoja krovinys iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Dvi–trys dienos, jei viskas pagal planą. (o ne, atleisk, ne visada trys – kartais per dvi pasiekia, jei kelias laisvas ir nereikia derinti daug keleivių.) Dažniausiai važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu per kanalą. Aš stengiuosi nepervargti, nes jei sėsi vairuoti tik kavos pagalba – gausi baudą ar blogiau. O Anglijoj dar ir vairuojama kita puse, tai reikia prisitaikyti. Būna, užstringame pasienyje dėl dokumentų, bet retai. Skaičiuok tris dienas ir būk laimingas, jei atvažiuosiu anksčiau.

Ar galiu sekti, kur yra mano krovinys?

Mes turime GPS, bet ne visada duodame klientui realaus laiko nuorodą. Skambini – sakome "eina pro Liuksemburgą". Kai kurie vežėjai siunčia nuotraukas iš sustojimų. Aš darau paprasčiau – parašau žinutę kai pervažiuoju sieną ir kai būnu už valandos iki tikslo. Nuolatinis skambinėjimas trukdo vairuoti. Yra programos, bet aš nesu didelė įmonė su sekimo portalu – aš žmogus prie vairo. Jei reikia 100% loginimo – geriau imk kurią nors DHL tipo kompaniją. Mikroautobusas – tai tarp žmonių paslauga.

Kas nutinka, jei kelyje sugedo mašina?

Būna. Vieną kartą teko keisti ratą kelyje prie Kelno. Aš pats nesu mechanikas, bet turiu draudimą ir pagalbos kelyje numerį. Jei gedimas rimtas – perkeliu daiktus į kitą mūsų mašiną arba, jei toli – išsinuomoju vietinį tempimą. Tavo krovinys draudiamas pas mus iki tam tikros sumos. Bet jei renkiesi pigiausią pasiūlymą internete – pasitikrink, ar jie apskritai turi draudimą. Kartais neturi. Tada gedimas tampa tavo asmenine tragedija, o ne mano.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar dar kažką paims kelyje?

Dažniausiai paims dar vieną-du krovinius. Principas toks – surenkame iš kelių klientų, sutalpiname, važiuojame. Nevežiojame po vieną daiktą, nes kuras kainuoja daugiau nei visas reisas. Tau tai naudinga, nes dalinamės kaina. Bet jei turi skubų dokumentų voką – gali ir tiesiogiai važiuoti. Aišku, kaina keičiasi. Aš mėgstu, kai maršrutas logiškas – Vilnius, Kaunas, Panevėžys, tada jau Vakarai. Kai reikia važiuoti iš Aukštaitijos į Suvalkiją, o poto į Šiaurės Angliją – norisi verstis per galvą. Nepraktika.

O jei nurodžiau neteisingą adresą Londone?

Oi. Londone pašto indeksai yra šventenybė. SW1 ir SW11 – du skirtingi pasauliai. Jei įrašei klaidingą numerį, aš paskambinu. Jei neatkeli – bandau paklausti kaimynų. Kartais sekasi rasti, kartais ne. Jei adresas visiškai neteisingas – gali tekti mokėti už papildomą važiavimą kitą dieną. Yra buvę, kad klientas buvo Haringey, o aš pasiklydau tarp gatvių. Atsiprašau, čia ne pasiklydimas dėl adreso, tiesiog Londonas didžiulis. Gerai patikrink pašto kodą – jis svarbiau už gatvės pavadinimą, prisimink tai.

Popieriai, muitai ir kaip neišsirinkti aferisto

Brexit'as – ar dar reikia kažkokių popierių siunčiant krovinį į Angliją?

Taip. EORI numeris dažnai reikalingas, jei tai komercinis krovinys. Asmeniniams daiktams taisyklės kiek kitokios, bet vis tiek reikia packing list – sąrašo, kas viduje. Muitinė Anglijoje dabar griežtesnė negu anksčiau. Aš vežu krovinį, o ne vedu paskaitas apie muitinę, bet galiu patarti – parengk apytikslį sąrašą lietuvių arba anglų kalba. Jei siunti elektroniką, nurodyk modelius. Jei kamuolį – parašyk "kamuolys". Nes pagal seną taisyklę "miscellaneous" – blogiausias žodis muitinėje. Jie tuo momentu įjungia raudoną lemputę.

Kas būna, jei muitininkas nutaria tikrinti mano krovinį?

Stoja mikroautobusas, prašo atidaryti. Aš atidarau. Jie rausia po daiktus. Jei viskas atitinka sąrašą – praleidžia per valandą. Jei randa neįtrūktų ginklą, vaistus ar dešrų partiją – gali konfiskuoti ar skirti baudą. Aš neatsakau už tavo turinį. Atsakomybė lieka ant siuntėjo. Todėl nesiųsk nieko įtartino. Buvo atvejis, kai klientas siuntė airsoft šautuvą dėžėje paženklintoje "žaislai" – muitinė praleido pusę dienos ir šautuvą laikinai konfiskavo. Negerai nei mums, nei jam. Žaisk pagal taisykles.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo aferisto, kuris paims pinigus ir dings?

Skambink. Jei telefonu atsako tik žinutėmis ir vengia tiesaus pokalbio – jau signalas. Antras – jei kaina gerokai žemiau rinkos ir jie prašo visos sumos iš anksto į privatų sąskaitą. Trečias – neturi svetainės arba svetainė padaryta vakar vakare. Aš pats prieš penkiolika metų pradėjau be svetainės, bet tada buvo kiti laikai. Dabar patikimumą rodo pvz., Google atsiliepimai (nors juos irgi galima pirkti), realybės jausmas pokalbyje. Jei žada nuvežti krovinį į Angliją per 12 valandų už 50 eurų – meluoja akivaizdžiai. Nesikabink ant to.

Taip, krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet turi savo taisyklių. Svarbiausia – rinktis ne pagal vieną skaičių ekrane, o pagal bendrą vaizdą: ar vežėjas komunikuoja aiškiai, ar kaina realistiška, ar jis supranta, kad tavo daiktai nėra tik numeriai bagažinėje. Po dvylikos metų prie vairo galiu pasakyti – geriausi klientai yra tie, kurie paklausia prieš, o ne rėkia paskui. Jei nori, kad viskas būtų sklandžiai – surask tinkamą žmogų, pasitark nuoširdžiai ir vežk. Sėkmės.