Krovinio sekimas Anglijos maršrute – realiu laiku ramybė

Dvidešimt treji metai kroviniuose. O gal ketvirti, jau nebesuskaičiuoju (2001 metai buvo oficiali pradžia, tai taip, tarp dvidešimt trejų ir keturių). Jeigu gaučiau eurą už kiekvieną naktinį skambutį iš kliento klausti „o kur dabar mano krovinys?“, galėčiau nusipirkti neblogą naudotą furgoną, rimtai. Bet krovinio sekimas Anglijos maršrute – tai yra ta technologija, kuri nuo tokių skambučių saugo. Realus laikas, realūs kilometrai. Nereikia spėlioti, ar mašina jau Doverio apylinkėse, ar dar tik Kaune ryja koldūnus. Tik va, ne viskas auksas kas reta, kaip sakoma. Bet apie viską nuo pradžių.

Iš pradžių – banaliausiai, bet privaloma

Kas yra krovinio sekimas Anglijos maršrute ir kam to reikia?

Žiūrėk, kai tu siunti keturias dėžes su auto dalimis į Londoną arba vežiesi baldus iš Birmingemo, galvoje sukasi vienas klausimas: kur daiktai? Sekimas – tai GPS įranga mašinoje kuri transliuoja koordinates į serverį, o tu matai tašką žemėlapyje. Kartais juda, kartais stovi. Svarbu kad matai realiu laiku, nereikia varginti vairuotojo kuris vairuoja, nereikia klausti dispečerio kur daiktas dabar. Tai tiesiog ramybė. Brangi, bet ramybė.

Ar galiu matyti kur mano sofa važiuoja realiu laiku?

Taip, jei pervežėjas turi normalią įrangą. Bet žinai, būna „realiu laiku“ ir „realiu laiku“. Vienos įmonės atnaujina kas trisdešimt sekundžių, kitos – kas pusvalandį ir dar parašo „real time tracking“ ant lipduko. Tai jei tau rūpi sofa geriau paklausk iš karto: kokia bus platforma? Ar gausiu nuorodą? Ar matysiu kada sukrauta? Aš esu matęs kai klientas gauna nuorodą, o ten rodo praėjusią savaitę. Ir tada prasideda. Taip gali matyti, bet patikrink iš anksto.

Kuo skiriasi sekimas iš Anglijos ir į Angliją?

Iš esmės technologija tokia pati, bet į Angliją važiuodamas vairuotojas turi kirsti kanalą. Ten kelyje į keltą arba Eurotunelį signalas kartais dingsta, yra aklųjų zonų. Iš Anglijos sekti techniškai paprasčiau, nes krovinys jau žemyne, bet vėlgi pakeliui per Prancūziją būna problemų. Dar vienas dalykas – laiko juostos. Anglija +0, mes +2. Kartais klientas paskambina 7 ryto pas mus, o ten dar 5 valanda ryto. Sistema rodo vietą teisingai, bet gali supainioti jei žiūri laiką neatsargiai. Tai sekasi fiziškai vienodai, bet bus niuansų.

Ar visos pervežimo įmonės duoda tą sekimo numerį?

Ne. Tikrai ne. Yra tokių kompanijų – ir ne tik mažų, kartais ir dideli žaidėjai – kurie sako „o kodėl jums reikia, juk atvešim“. Raudona vėliava. Jeigu duoda tik telefoną ir sako skambink ryte, tai yra ne sekimas o loterija. Normali įmonė krovinio sekimas Anglijos maršrute turėtų pasiūlyti dar prieš pakrovimo. Jei nepasiūlo prašyk. Nes jei prasidės nesklandumai ir tu neturi jokio įrodymo kur mašina buvo, labai sunku ką nors išsireikalauti. Aš mačiau tokių „vežėjų“ kurie neturi licencijos o sekimas – kosminė technologija.

Kai technika nusprendžia padaryti pertrauką

Ar GPS sekimas tikrai rodo ten kur reikia?

Daugumoje atvejų taip. Bet aš esu matęs prie M20, kai sistema rodė kad mašina yra rapsų lauke. Realybė? Stovėjimo aikštelėje už kilometro. Taip būna kai signalas atšoka nuo kažkokio metalinio tilto. Kartais programėlės stringa, kartais serveris Anglijos pusėje nulūžta. Tai sekimas realiu laiku – puiku, bet aš visada sakau: sekimo rodmenys yra orientyras, o ne šventa Biblija. Jei rodo truputį pakrypus kelią – palauk dešimt minučių. Jei rodo tris dienas toje pačioje vietoje – tada jau skambink.

Ar galiu gauti SMS kai krovinys kirto sieną?

Teoriškai taip, jei įmonė turi suvestas geozonas. Praktiškai kirtimas Anglija-Prancūzija yra painus. Ten nėra sienos posto kaip filmuose, yra muitinės zonos. Sistema gali pranešti kai palieka Kalė, bet Doverį pasiekti gali dar po dviejų valandų. Kartais SMS ateina po trijų valandų, kartais prieš. Aš nerekomenduočiau pasikliauti SMS visu šimtu procentų, geriau tikrink platformą tiesiogiai. Yra įmonių kurios siunčia WhatsApp, bet tai jau prabanga kai veža paprastą krovinį.

Kas tas geofencingas ir ar tai kainuoja tiek kad ausys pasižvyguoja?

Geofencingas – kai sistemoje nupaišai apskritimą: jei mašina išvažiuoja iš sandėlio arba įvažiuoja į Londono žiedą, gauni pranešimą. Patogu, ypač kraunant iš kelių vietų. Bet kainuoja… paprastai tai eina į standartinį paketą dabar, bet prieš penkerius metus tai buvo „premium“ ir kai kurios programos dar bando pridėti. Žinau vieną įmonę (nevardysiu, bet iš Lietuvos vakarų) kuri už tai pridėjo 85 eurus. Už tris el. laiškus. Tai pirmiau pasiklausk ar jau įskaičiuotas. Šiuolaikiniame krovinio sekimas Anglijos maršrute jis dažniausiai būna default, bet pasitikrink.

Ar pakanka jei vairuotojas turi telefoną kišenėje?

Ne. Ne, ir dar kartą ne. Aš sakau tą patį jau dvidešimt metų. Telefonas kišenėje turi GPS tikslumą apie penkis metrus geriausiu atveju, bet dažniausiai jis slopinamas metalo, baterija senka, vairuotojas gali išjungti arba pamiršti. Buvęs atvejis – vairuotojas nuleido telefoną keltE (taip, keltE, o ne ant keltą – mano gramatika kartais pasvyra) ir sistema parodė kad krovinys dvi valandas sukosi aplink M1. Realybė? Telefonas gulėjo kabinoj ir fiksavo atsitiktinius judesius. Turi būti įmontuota įranga ant mašinos, prijungta prie akumuliatoriaus. Kitaip tai ne sekimas, o žaidimas.

Kai žemėlapis pradeda meluoti arba gąsdinti

Ką daryti jei mašina tiesiog dingsta iš žemėlapio?

Pirmiausia – nepanikuok. Atleisk už banalybę, bet panika tik blogina. Dažniausiai tai nutinka tranzitu per Šiaurės Prancūzijos kaimelius kur nėra ryšio, arba Eurotunelio viduje. Kartais vilkikas įvažiuoja į giluminį AS24 parkingą ir ten sienos kaip bunkeryje. Palauk dvidešimt minučių. Jei per valandą nesirodo – skambink vežėjui. Buvo case kad mašinos GPS blokavo privatus parkingo savininkas specialiomis priemonėmis, nes nenorėjo sekimo savo teritorijoje. Retai, bet būna. Pirma – įkvėpk. Antra – skambink. Nešauk, tiesiog skambink.

Kodėl kartais rodo kad vairuotojas stovi užkandinėje keturias valandas?

Čia klasika. Klientas paskambina: „Kodėl jis stovi? Mokėjau už greitą pristatymą!“ O realybė – tachografas. Po keturių su puse valandos vairavimo vairuotojas privalo sustoti. Privalo. Anglijos autostradose jei nerado aikštelės, sustoja ten kur gali – kartais tai McDonald's parkingas. Ir sėdi ten 45 minutes, o sistema rodo taškelį. Atrodo kad valgo ledus tris valandas. Ne, jis turi legalų poilsį. Kartais sistema rodo seną stovėjimo vietą nors jau senai pajudėjo. Sistema stringa. Neskubėk kaltinti žmogaus dėl to ką matai ekrane.

Ar galiu pats pasitikrinti ar man ne meluoja apskritai?

Galėtum, jei turi vilkiko numerį. Yra bendrų platformų – uostų ar kelių stebėjimo portalų – kur matai ar transportas praėjo kontrolės tašką. Bet tikslaus krovinio sekimas Anglijos maršrute be vežėjo prieigos tu nepasieksi. GPS duomenys yra privatus. Gali lyginti datas: vežėjas sako kad pasiekė Doverį 14 val., o tu matai keltą internete tik 18 val. Tuomet aišku kad kažkas ne taip. Aš dažnai sakau: pasitikėk, bet tikrink. O jei įmonė atvirai meluoja apie buvimo vietą – tai ne įmonė, o incidentas laukiantis policijos.

Buvo atvejis kai krovinys liko stovėti autostradoje – kaip taip nutinka?

Taip, ir tai buvo vienas blogiausių vakarų. Mašinos sankaba sugedo M1 tiesą, vairuotojas negalėjo pajudėti, teko kviesti techninę pagalbą. Bet vežėjas, matydamas kad vėluos trims paroms, nutylėjo. Sekimo sistema rodė kad mašina stovi – klientas matė. Bet niekas nepaaiškino kodėl. Tris dienas žmogus galvojo kad daiktai pavogti. Iš tiesų tiesiog lauktas autostrados krašte dėl gedimo. Tai jei matai kad stovi ilgiau nei pusdienį be paaiškinimo, reikia reikalauti atsakymo, o ne kurti teorijų. Blogos įmonės nutyli gedimus. Geros – paskambina pirma ir siūlo sprendimą.

Dokumentų, muitinės ir visi tie dalykai

Kaip sekimas susijęs su muitinės patikra Anglijos maršrute?

Brexitas viską apsunkino. Būna: sistema rodo kad krovinys pasiekė Ashford'o terminalą. Krovinys fiziškai ten, bet muitinės sistemoj dar neatsiradęs. Realus laikas turi spragą – tarp fizinio daikto ir dokumento apdorojimo gali prasisukti pusė paros. Sekimas padeda įsivaizduoti kur krovinys, bet nemato ar pareigūnas jau paspaudė mygtuką. Tai sekimas yra navigacijos įrankis, o ne muitinės deklaracijos tikrintuvas. Tam reikia atskiro portalo jei turi EORI numerį. O jei neturi – belieka klausti vežėjo ir viltis kad jis tvarkingai sutvarkė popierius.

Ar matau kada krovinys praeina Doverį?

Na, jei apie uostą – taip, jei yra geozona. Bet klientai dažnai painioja Doverį (keltas) ir Folkestoną (tunelis) (oi, žinai ką, ten vistiek pietrytis kaip vienas galas, bet pataisau – kalbėjau apie Cheriton ir Eurotunelį, o ne apie patį Doverį, sorry). Sistema parodys kai palieka zoną. Bet kirtimas gali užtrukti valandas: vilkikas atvažiuoja, sustoja eilėje. Tu nematai eilės ilgio. Matai tik kad stovi. Jeigu matai tašką Dunkerque kryptimi – greičiausiai jau Europoj. Doveris rodomas kaip paskutinis taškas JK žemėlapyje. Nesiblaškyk per stipriai dėl minutės tikslumo.

Kas jei dokumentai stringa o mašina jau seniai važiuoja?

Čia baisiausias scenarijus. Būna kad vairuotojas jau paleistas, o T1 dokumentas neišleistas arba eksporto deklaracija su klaida. Tu žiūri į žemėlapį – mašina važiuoja 90 km/h per Prancūziją. O realybė – krovinys neturi teisės palikti JK be dokumento. Bet jei jau išvažiavo ir sustojo tik Vokietijos pasieniečių poste – beda. Sekimas tuo metu rodo gražų tašką judantį, bet teisiškai gali būti sulaikytas vėliau. Aš tokioj situacijoj esu buvęs gal du kartus per karjerą. Sprendimas – ne sekimas, o dokumentų patikra prieš pakrovimą. Sekimas nemato popierių.

Sunkumai apie kuriuos niekas nekalba garsiai

Ką daryti jei vairuotojas pakeičia maršrutą?

Pirma: sprendžia dispečeris, ne vairuotojas savo nuožiūra. Antra: kartais maršrutas keičiamas dėl avarijos, uždaryto kelio – vairuotojas aplenkia ir atrodo kad vyksta ne ten. Trečia: jei be paaiškinimo taškas pradėjo į rytus kai turi į vakarus – skambink iškart. Buvo toks atvejis kai vairuotojas pasiėmė autostopininką ir nuvažiavo dešimt kilometrų ne tuo keliu. Sekimas parodė pakrypimą. Paaiškėjo kad viskas gerai, bet šeimininkas per tuos kilometrus prakaitavo krauju. Sistema leidžia pamatyti anomalijas, bet nepulk baimės – dažniausiai tai techninės priežastys.

Ar normalu kad rodo dvi valandas vėlavimą?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Taip. Anglijos maršrutai – ypač per Kalę ar Doverį – yra jautrūs vėlavimams. Viena avarija M25 ir viskas, turi dvi valandas bonuso. Kartais keltai vėluoja dėl oro. Kartais vairuotojas pavėlavo į uostą 15 minučių ir buvo perkeltas kitam reisui. Sistema rodo vėlavimą realiu laiku ir tai gąsdina. Bet prieš kaltindamas vežėją pažiūrėk ar nėra force majeure. Patikrink kelių pranešimus internete. Kartais vėlavimas nuo uosto iki durų yra pusvalandis, nes vairuotojas ieško vietos 17 metrų vilkikui apsisukti. Tai ne visada kaltė, kartais – aplinkybės.

Kodėl vienos įmonės rodo kas penkias minutes o kitos kas valandą?

Nes skiriasi siunčiamų duomenų intervalai. Brangesnė įranga – dažniau. Pigesnė arba telefoninė – rečiau. Kartais įmonės nustato intervalą kas valandą taupydamos interneto srautą arba bateriją senose mašinose. O kitos turi integraciją su Google ir gauna kas kelias sekundes. Jeigu tau reikia operatyviai stebėti keturių tonų krovinį iš Anglijos, rinkis tą kas penkios minutės arba dažniau. Jei veža pigų pasaulio pūdymą – kas pusvalandį užteks. Bet žinok: kas valandą rodo tik tai kad kažkur tarp pastarosios valandos mašina buvo. Nuo to nepasakysi klientui tikslios valandos.

Ką reiškia kai rašo "out for delivery" bet aš nieko nematau?

Angliškai. Tai reiškia kad krovinys iškrautas iš didelio vilkiko ir perduotas mažesniam automobiliui kuris vežioja po miestą. Anglijos atveju tai dažnai kurjeris su baltu Transit'u. Tu matai kad jis Birmingemo centre nejuda nuo 8 ryto. Ne, jis ne vagia tavo daiktus. Jis tikriausiai krauna iš trečio aukšto be lifto, nes centre nėra kur sustoti. „Out for delivery“ kartais reiškia kad krovinys ant mašinos, bet pristatymas vyksta iki 18 valandos. Nesijaudink jei 10 ryto dar niekas neskambina. Vietinė paskutinė mylia Anglijoje yra lėčiausia.

Teisiniai dalykai, apie kuriuos šneku atsargiai

Ar sekti vairuotoją galima be jo žinios?

Teisiškai – pilka zona. Darbuotojo veiklą darbo metu stebėti galima, bet turi būti įspėtas. O jei tu esi klientas gaunantis sekimo nuorodą – tu nesi darbdavys, esi trečioji šalis. Nežinau tiksliai kaip su BDAR po 2024 metų pakeitimų JK pusėje (esu ne šimtu procentų tikras ar jie jau visiškai įsigalioję ar dar tebesitvarko projektas), bet aš visuomet reikalauju kad vežėjas patvirtintu jog vairuotojui žinoma. Praktiškai visur yra lipdukai ir sutartys, bet jei žaidi su privačiu asmeniu per Facebooką kuriam tik telefonas, tai jau nebe krovinio sekimas, o šnipinėjimas. Ir tai ne tik negražu, bet ir nepilnaširdis požiūris.

Kas atsakingas jei sistema parodė klaidingai ir aš praleidau krovinį?

Šitas skauda. Būna sistema rodo pristatymą rytoj, o vairuotojas laukia po langu šiandien. Tu jo nepraleisi dėl sekimo – sakykim, jei nebuvai namie – bet jei vežėjas klaidingai nustatė laiko juostą arba nepataisė vasaros/žiemos laiko ir tu pamatei 11 val. o jis buvo 10 val., atsakomybė krenta ant vežėjo. Bet. Yra didelis BET. Sutartyje turbūt yra punktas kad sekimas yra orientacinis. Aš raginu: niekada nesiremk vien žemėlapiu svarbių daiktų atžvilgiu. Jei laukia krūva sofos Anglijos maršrute, pasiimk atostogų dieną arba nurodyk kaimyną. Nes jei praleisi iškrovimą dėl to kad žiūrėjai į ekraną o ne pro langą – pykstis bus pats ant saves.

Kainodara, praktika ir kaip neišsikrauti galvos

Kiek kainuoja normalus krovinio sekimas Anglijos maršrute?

Paprastai sekimas jau įskaičiuotas į transporto kainą. Atskiros eilutės dažnai nematysi. Bet jei vežėjas naudoja kažkokią išorinę platformą specialiai, gali pridėti nuo 30 iki 80 eurų. Yra sistemų kurios fiksuoja mėnesinį naudojimą. Aš manau kad jei pervežimas kainuoja 1500 eurų, o sekimas – papildomi 50, tai normalu. Jei pervežimas 150 eurų o sekimas 50 – kažkas ne taip. Pilnam vilkikui iš Anglijos sekimas turėtų būti default. Jei galvoji ar čia viskas nemokama – ne, nieko nemokama nėra. Tiesiog įkainota kitaip. Ir dažniausiai tą kainą jau sumokėjo logistikos kompanija tavo vardu.

Ar verta mokėti daugiau už premium sekimą?

Ką gi, jei vežioji elektromobilius ar meno dirbinius iš Londono galerijos – taip, verta. Premium reiškia dažnesnį atnaujinimą, temperatūros stebėjimą šaldytuvams, galbūt vaizdo kamerą. Paprastam baldų perkraustymui Anglijos maršrute? Ne. Koks skirtumas ar sofa Kento grafystėje ar jau Prancūzijoje, jei ramybė nekainuotų papildomai. Bet jei tu IT įmonė ir vežioji serverius – tada temperatūra ir drėgmė svarbu. Tai verta mokėti tik tada kai krovinys to reikalauja. Kitaip – standartinio sekimas užtenka. Pinigus geriau investuok į geresnę pakavimo medžiagą arba draudimą.

Ką apie mano krovinį žino dispečerius?

Dispečeris mato viską ką mato tu, plius papildomus duomenis – degalų lygį, durų atidarymą, variklio temperatūrą. Būna labai nepatogu kai klientas skambina pykdamas kodėl mašina stovi, o dispečerius jau žino kad vairuotojas apvertė kavą ant dokumentų. Jie mato tą patį GPS, bet dar mato ir pažeidimus. Ir štai kur dalykas: jei pervežėjas tau neduoda prieigos prie platformos, o sako kad „dispečeris stebi“ – turi teisę abejoti. Tu moki, tu turi matyti. Aš nesu šalinikas kai klientas laikomas tamsoje. Paprastai tai slepia kažkokią bėdą iš anksto.

Kaip nesuki sau galvos kai krovinys jau važiuoja A1 autostrada?

A1 iš Anglijos į šiaurę – vienas judriausių kelių. Kai matai kad mašina juda tolygiai 80 mylių per valandą, nustok žiūrėti kas penkias minutes. Užsiim savo reikalais.