Krovininiai mikroautobusai į Angliją – patikimas partneris

Dirbu su krovinių pervežimais jau, berods, 22 metai. Ne visada skaičiuoju tiksliai, nes laikas bėga keistai, kai daug važinėji. Daug klientų klausia apie krovininius mikroautobusus į Angliją – perkraustymus, siuntas, gal kokį motociklą pristatyt. Londonas, Birmingamas, mažesni miesteliai – visur buvome. Paprasčiausiai surašysiu, ką žmonės dažniausiai klausia, nes gyvai kalbant dažnai nutinka, kad pamiršti pusę atsakymo. Tikėkimės, čia viskas bus aiškiau nei tamsėjant telefonu po darbo.

Iš pradžių – kainos ir terminai

Kiek maždaug kainuoja krovininis mikroautobusas į Angliją iš Lietuvos?

Nu, žiūrėk. Jei pilnas 15–20 kubinių metrų busas važiuoja iš Kauno į Londoną, dažnai tai kainuoja tarp 600 ir 900 eurų (nors šiandien gal jau daugiau, nežinau, paklauskite rytoj). Viskas priklauso nuo to, kiek turime užsakymų į tą pusę, koks greitis reikalingas ir ar galime sukomplektuoti maršrutą. Būna pigiau, jei lauki kelias dienas – tada surenkame kelis krovinius. O jei skubiai ir tu vienas, teks mokėti už visą mašiną. Nekenčiu, kai kai kurie kolegos žada 300 eurų už pilną perkraustymą. Tai arba melas, arba kažkas negerai su tais daiktais viduje. Rimtas krovininis mikroautobusas į Angliją negali kainuoti kaip bilietas į kino teatrą.

Ar mano motociklas ir sofa tilps į mikroautobusą, ar jau reikia furgono?

Priklauso, žinoma, nuo motociklo. Enduro tikrai tilps be problemų į standartinį krovininį mikriuką – jie dažnai būna keturių su trupučiu metrų ilgio. Sofa... nu, jei tai didysis kampinis iš senos svetainės, gali būti sudėtinga. Paprastai surenkame viską, kas reikalinga standartiniam butui. Buvo atvejis, kai klientas nenorėjo matuoti spintos, o ji buvo 2,7 metro aukščio. Teko pjauti. Ne, juokauju. Teko ieškoti didesnės mašinos ir brangiau mokėti. Geriau prieš tai nufotografuoti arba atsiųsti išmatavimus. Pigiau nei vėliau keisti planus. Žodžiu, dažniausiai viskas telpa, jei protingai susidedame.

Kada užsakinėti – prieš mėnesį ar užtenka ir savaitės, jei reikia į Londoną?

Savaitė dažniausiai minimumas. Tikrai nepatartina palikti paskutinei dienai, ypač jei judama pirmadienį ar penktadienį – tada visi važiuoja. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmogus skambina prieš dvi savaites. Tada spėja susidėlioti logistiką, o jei kas – galima pakoreguoti. Buvo toks reikalas Kaune, kai žmonės skambino trečiadienį, o išvykti reikėjo penktadienį. Sutvarkėme, bet kaina kito. Skubių krovinių pervežimas į Angliją krovininiais mikroautobusais vyksta ir per 24 valandas, jei laimingai sutampa. Bet tada kaina, aišku, kaip iš pašaukimo. Planuokite anksčiau – nervai sutaupys pinigų.

Ar vežate tik asmeninius daiktus, ar ir verslo siuntas galima?

Abu variantai galimi. Tiesą sakant, verslo siuntos dažnai paprastesnės – supakuota, pasverta, dokumentai tvarkingi. Asmeniniai daiktai... čia jau istorijos būna. Kartais atidarai dėžę, o ten – apdaužytos vinilinės plokštelės ir trys poros batų be rūsio. Bet mes vežame. Svarbu, kad nebūtų draudžiamų daiktų. O jei verslo krovinys – tada reikia sąskaitos-faktūros ir brookerio... oi, brokerio, atleiskit, tas žodis vis iš paradės nulūžta. Ir panašių popierių. Ai, parašysiu apie popierius vėliau, ten atskiras chaosas po Brexit. Bet taip, kroviniai mikroautobusai į Angliją veža viską – ir lovas, ir biuro techniką. Tik skirtingai pakavojama.

Ar reikia mokėti viską iš karto, ar galima kaip už statybinius – su avansu ir paskui?

Dažniausiai prašome trisdešimt procentų avanso, kad užsitikrinti vietą. Likutis – prieš iškrovimą arba gavus daiktus. Yra įmonių, kurios ima viską iš anksto – irgi normalu, jei pasitiki. Aš asmeniškai nenoriu, kad žmogus jaustųsi įtartinai. Buvo taip – klientas sumokėjo viską, o mes sutrikome dėl kelio Anglijoje, vėlavome dviem dienom. Jis, žinoma, pyko. Laimė, daiktai sveiki. Tai dabar mieliau pusiau. Verslui kartais reikia sąskaitos prieš tai. Svarbu, kad nebūtų tik žodžiai – visada raštiška sutartis arba bent sąskaita. Taip saugiau visiems.

Kelias ir kaip viskas susigula mašinoje

Kuo skiriasi 3,5 tonos mikroautobusas nuo didžiojo, ir kurį man rinktis?

3,5 tonos – tai tas, kurį gali vairuoti su B kategorija, jei teisingai pamenu. Jo pilnas krovinys turi siekti apie 1200–1500 kg. Didesnis – jau reikia CE ir sunkvežimio statusas, muitinėse kita procedūra. Jei perkeliatės iš dviejų kambarių buto, 3,5 tonos mikroautobusas į Angliją pilnai pakaks. Buvo klientas, nusprendęs, kad jam reikia 7,5 tonos, nes "gal daug daiktų". Nuvežiau puse tuščios mašinos. Smagu man, bet brangiau jam. Todėl pasitarkite iš anksto. Kartais mažesnis mikriukas net patogesnis mažiose gatvėse prie namo Londono priemiestyje.

Ar mano daiktai bus saugūs, jei vežu keramiką, stiklą, porą veidrodžių?

Čia jau tavo atsakomybė gerai supakuoti. Mes stengiamės, bet vairuotojas nėra stebukladaris. Stiklai turi keliauti atskirai, apvynioti burbuliuku. Veidrodžiai – dėžėse su X žymėjimu. Aš paprastai rekomenduoju... kaip ten buvo... koroką? Ne, ne koroką. Putų plėvelę. Ir dėžėse nepildyti iki viršaus, kad nesulūžtų. Kartais klientai taupo ant pakavimo, o paskui kaltina vairuotoją. Nėra malonu. Kroviniai mikroautobusai į Angliją važiuoja geriausiu atveju trisdešimt–keturiasdešimt valandų, viskas mėtosi. Atsakingai. Geriau įdėkite penkiasdešimt eurų į pakavimo medžiagas, nei paskui verkiate dėl taupyklės.

Kaip supakuoti asmeninius daiktus, kad nereikėtų paskui graužtis nervais?

Naudokite dėžes. Ne maišus. Maišai plyšta, o dėžė laikosi. Kiekvieną dėžę pasirašykite – ne tik "virtuvė", bet ir kas viduje. Aš žinau, kad atrodo kvailai, bet atvažiavus į naują butą Birmingame, kai reikia rasti vieną pakrovėją... Oi, ne. Pakrovėjas, suprantat – tą dalyką, kuo telefoną kraunat? Nu, supakuotą dėžę. Kalba susipainiojo. Drabužius galima tiesiog į spintas vežti, jei jos tuščios, bet tik atsukus lentynas. Smulkmenos į mažas dėžutes, sunkūs daiktai į mažesnes dėžes – tik nepadėkite knygų į didelę, nepakels vairuotojas dėl nugaros.

Kiek realiai trunka kelias iš Vilniaus iki Londono krovininiu mikroautobusu?

Teoriškai maždaug 2200 km. Įveikiam per 28–32 valandas vairavimo, plius poilsis. Realiai su keltu per Prancūziją arba tuneliu... kartais eilės. Kartais oras. Būna, kad pūtęs vėjas ties kalnais, bet ne apie orą čia. Iš Vilniaus į Londoną krovininis mikroautobusas dažniausiai patenka per dvi paras. Ne per dvylika valandų, kaip kartais žada. Tie, kur žada per pusdienį – blefuoja arba turi teleportaciją. Dar nepasiekiau. Paskutiniame reise vairuotojas vėlavo keturias valandas dėl avarijos M1. Realybė. Planuokitės su buferiu, ypač jei priklausote nuo tikslaus laiko.

Ar vairuotojai padeda nešti baldus, ar tik atvažiuoja, atsidaro duris ir sėdi?

Pagalba su rankiniu kroviniu (oi, kroviniu) – taip, pagalba tikrai būna, jei tai nėra didžiulė pianino plokštelė. Paprastai vaikinai padeda užnešti iki buto durų, bet ne į septintą aukštą be lifto. Jei reikia kelti, tada jau kalbam atskirai. Ne sykį mačiau, kaip klientas stovi šalia ir stebi, o vairuotojas vienas tempia šaldytuvą. Bendradarbiavimas, žmonės. Bet jei jūsų rajone Londone draudžiama statyti – tada avariniai, kraustom ant šaligatvio. Nes vairuotojai ne stebukladariai, kaip sakiau. Ir ne samdiniai, nors padeda jei mato, kad vienas nepatempsi.

Popieriai, muitinė ir tas jovalas po Brexit'o

Reikia kokio nors CMR, jei vežu asmeninius daiktus krovaniniu mikroautobusu į Angliją?

Jei tai tik asmeniniai daiktai ir tu pats važiuoji, arba siunti per mus, CMR ne visada privalomas, bet rekomenduojamas. Jei komercinis krovinys – tada be CMR geriau nejudėk. Aš jau 22 metus vežioju, bet po 2021-ųjų tenka paklausti muitinės brokerio dar kartą, nes tie reikalavimai... jie šoka kaip kuitos ant keptuvės. CMR – tai kaip kvitas, kad mes prisiimam atsakomybę už krovinį. Bet jei siunčiate per neaiškų tarpininką, kuris sako "patikėk manim" – nepasitikėkit. Būna blogų istorijų be jokio popieriaus, ypač kai reikia įrodyti, kas kaltas dėl įbrėžimo.

Kaip dabar su ta muitine – ar viskas sudėtingiau po Brexit kroviniams į Angliją?

Taip, sudėtingiau. Nežinau net, ar galiu pasakyti viską teisingai šiai dienai, nes keičiasi kas mėnesį. Anglija nebe ES, todėl reikia muitinės deklaracijų net asmeniniams daiktams. Verslui – muito tarifai, taisyklės, EORI numeriai. Būna, kad dokumentai tvarkingi, o muitininkas Kaune vis tiek ilgai tikrina. Vieną kartą sulaikė dėl dviejų dviračių – neaišku, ar prekė, ar daiktas. Prisiekiau tą savaitę. Dabar visada dvigubai pasitikriname sąrašus. Jei vežate krovininiu mikroautobusu į Angliją verslo krovinius – brookeris privalomas. Arba bent labai rekomenduojamas. Chaosas, bet įveikiamas jei neskubate.

Ar daiktai apdrausti, jei kas atsitiks kelyje ar įlūžta kažkas?

Standartiškai vežėjas privalo turėti vežėjo atsakomybės draudimą. Kaina priklauso nuo krovinio vertės. Jei vežate auksą ir antikvarinius kilimus – apie penkiasdešimt tūkstančių vertės – sakome iš anksto. Nes standartinis draudimas kartais siekia tik CMR limitus. Aš asmeniškai matau, kad daugelis klientų net nežino apie tai. Kartais nutinka – įbrėžimas ant spintos. Mes fiksuojame protokolą, bet jei neturėjote CMR, labai sunku įrodyti, kada įbrėžimas atsirado. Draudikas ieškos bet kokios skylės. Todėl geriau paklausti prieš važiuojant: "Koks draudimo limitas?" – nei gauti siurprizų paskui.

Ar galiu siųsti maistą, konservus, arbatą, prieskonius kartu su baldais?

Maisto produktai – atskira tema. Anglijai galioja griežti reikalavimai gyvūniniams produktams, kiaušiniams, pienui, mėsai. Daržovės ir vaisiai irgi problemiški. Arbata, kava, sausi produktai – dažniausiai praeina, bet su apribojimais. Buvo klientas, įsimetęs šaldytuvą pilną lašinius. Teko palikti muitinėje. Gaila, bet taisyklės. Jei perkraustymas į Angliją krovininiu mikroautobusu – praneškite, kas bus maiste. Nes jei ką, muitinė gali atidaryti pusę dėžių ir viską patikrinti. O tai laikas. Ir pinigai. Ir kartais skanaus maisto netektis, kurią pakeisti trunka.

Kas atsakingas, jei muitinė sulaiko siuntą ir pradeda raudonuoti?

Jei dokumentus pildė klientas (pvz., sąrašas netikslus) – atsako klientas. Jei mes kaip vežėjai pažadėjom, kad viskas bus okei, bet nepažiūrėjom – atsakomybė mūsų. Tiesa, realybė tokia, kad kartais muitininkas tiesiog blogai išsimiegojęs. Tada sulaiko prevenciniai. Mes sprendžiame pagal sutartį. Sunkiausia būna, kai siuntėjas sakė, kad siunta tik asmeniniai daiktai, o viduje – penki šimtai kompaktinių diskų parduotuvei. Tada baudos. Didelės. Todėl visada rašykite tiesą sąraše. Nesu moralistas, bet melas muitinėje atsimuša per kišenę. Rimtai, sakau iš patirties.

Kai viskas ne taip, kaip piešta

Ar būna, kad vairuotojas vėluoja, ir ką tada daryti man, Londone laukiančiam?

Būna. Ir ne taip, kad retai. Pasitaiko gedimų, kamščių, problemų kelyje. Prieš du mėnesius kolega užtruko prie Calais – aštuonios valandos eilė. Klientas Londone laukė prie savo garažo. Ką daryti? Skambinti, bet ne kas penkias minutes. Mes siunčiam atnaujinimus, kai žinome patys. Jei vėluojama – dažniausiai sutariame dėl kompensacijos arba nuolaidos kitam kartui. O jei vėluoja savaitę ir niekas nekelia ragelio – blogas ženklas. Gali būti, kad krovininis mikroautobusas į Angliją nebevažiuoja, o jūsų daiktai – neaišku kur. Tuomet skambinat kitam vežėjui ir ieškote.

Kodėl vieni sako 500 eurų, o kiti 800 už tą patį perkraustymą į Angliją?

Penki šimtai – arba dalinis krovinys (ne visa mašina, o tik dalis vietos), arba žaidimas žemyn kaina pakišti koją konkurentui. Arba paslėpti mokesčiai. Aš sakau jei yra žmogiška logika: pilnas krovininis mikroautobusas į Angliją negali kainuoti 500 eurų su viskuo įskaičiuota. Nebent varyta tuščia atgal ir paimta už ačiū. Kaina priklauso nuo degalų, keltų, mokesčių, vairuotojo algos. Kas siūlo per pigiai – arba naujas (dar nežino savo sąnaudų), arba apgavikas. Daug blogų istorijų prasideda nuo "o pas mane pigiau". Tada daiktai dingsta arba lieka sandėlyje kaip įkaitai. Būna liūdnų kadrų.

Ar esate matę, kad daiktai dingtų ar sulūžtų, ir kaip ten buvo?

Taip. Sulūžta, žinoma. Per 22 metus – ne sykį. Vieną kartą keliasi ant kažkokios mašinos dalies... ant... kaip ten... nu, variklio skyriaus. Dalis kažkokio vamzdžio... įlūžo dėžė. Kitas atvejis – klientas pats blogai supakavo monitorių. Mes prisiėmėme kaltę, sumokėjome iš draudimo, nors galėjome ginčytis. O dėl dingimo – su savo mašinomis ne. Bet mačiau rinkoje tokių, kur pasiima avansą, o paskui "na, automobilis sudegė, atleiskit". Todėl rinkitės ne pagal gražią Facebook nuotrauką, o pagal rekomendacijas. Rimtai. Kaina nėra viskas, nors skauda mokėti daugiau.

Kaip atpažinti tuos melagius, kurie žada per 2 dienas, o po to savaitė tylos?

Jei žada pervežti per dvi dienas ištisai iš Lietuvos į Angliją ir dar pilnai užkrauti – juokas. Mašina negali suspėti, jei nevažiuoja be sustojimo. Tokie žada, pasiima avansą, o paskui istorijos apie "vairuotojas susirgo". Realybė – jie dar nebūna radę mašinos. Patikimas partneris perkraustymuose į Angliją visada sako terminą su atsarga. Geriau nustebinti anksti, nei atsiprašinėti vėlai. Dar vienas požymis – jokio fizinio biuro adreso, tik Messenger paskyra. Atsargiai. Būna gražių svetainių už 50 eurų, o paskui – tuščia. Tikėkit, bet tikrinkit. Ir niekada nemokėkit visko prieš tai, kol nematote mašinos nuotraukos bent jau.

Ar gali nutikti, kad mano krovinys kraunamas į visai kitokią mašiną, nei žadėta?

Būna. Yra tokia praktika – pervežimo tarpininkas surenka krovinį, o paskui parduoda jį kitam vairuotojui, kuris turi mašiną, bet gal netinkamesnę. Tu galvojai, bus solidus krovininis mikroautobusas į Angliją, o pasirodo – senas furgonas su rūdžiuotais šonais. Aš pats prieš kokius šešerius metus patikėjau "kolega". Jo mašina sugedo, o mano kliento krovinys supakuotas... atvirkščiai – be tinkamo pakavimo perkrautas į ne tą mašiną. Klientas nepamatė, bet aš žinojau. Nemalonus momentas. Dabar viską darome savo parku arba su pažįstamais. Aiškumas svarbiau nei taupyklė keliasdešimt eurų.

Paskutiniai dalykai prieš sėdant į kelionę

Ar galiu sekti, kur dabar yra mano krovininis mikroautobusas važiuojantis į Angliją?

Daugelis dabar turi GPS, dalinasi nuorodom realiu laiku. Mes siunčiame atnaujinimus kas kelias valandas. Bet yra ir tokių, kurie sako "taip taip, sekasi", o realybė – mašina dar Vokietijai nepriartėjus. Pasiteiraukite iš anksto, ar bus sekimas. Jei ne – nenusiminkite, vairuotojai irgi skambina. Bet tiesiog... atleiskite, aš čia pagalvojau apie kavą. Sekimas patogus, kai laukiate Londone ir norite išeiti pavalgyti, o ne stovėti prie durų. Modernūs sprendimai padeda, bet neužmirškite, kad baterija kartais nusėda ten pat, kur krovinys ilsisi. Be elektra – nieko nežinosit.

Aš pats negaliu būti Anglijoje, kai atveža. Ar gali kaimynas ar draugas priimti daiktus?

Gali, bet reikia pasitikėjimo. Turite pasirašyti įgaliojimą arba bent informuoti mus iš anksto. Kaimynas turi patikrinti sąrašą ir pasirašyti CMR arba priėimo aktą. Buvo atvejis – draugas priėmė, paskui savininkas rado dėžę įbrėžtą. O draugas sako: "aš nematau jokio įbrėžimo". Kurie matai, kurių nematai... Viskas turi būti aiškiai surašyta. Jei kaimynas pasiima raktus ir neinicijuoja jokios patikros – rizikuojate. Geriau vaizdo skambutis per programėlę priimant. Nes paskui pykstasi tarp draugų. O aš nemėgstu, kai dėl mano pervežimo žmonės užgauna vienas kitą.

Ar galima vežtis augintinio būdą, pašarą ir tuo pačiu mano rankinį lagaminą?

Taip. Gyvūninio maisto kiekis ribojamas, bet jei tai vieno katino ar šuns atsargos kelionėje – praeina. Augintinio būdas – daiktas, jokios draudimo problemos, tik plovimas reikalingas prieš pakavimą. Aš visada sakau – atskira dėžė gyvūnui, atskira jums. Kartais žmonės susimeta viską į vieną maišą... ir klaustukas. Ai, kalba nuskriejo. Lagaminas – be problemų. Tik nepamirškite, kad krovininiame mikriuke oro sąlygos kitokios nei lėktuve. Jei ten gyvūno ėdalas – geriau sausas, o ne konservai. Nors gal ir nesvarbu, jei trumpai. Vežame viską, tik praneškite kad žinotume.

Londonas, Birmingamas ar koks tai mažesnis Milton Keinsas – ar kaina vienoda?

Anglijoje atstumai nemaži. Londonas – centralus, dažniausiai pigiau, nes maršrutai susidėlioja. Birmingamas jau šiauriau, kelias ilgesnis, degalų daugiau. O jei reikia į mažą kaimelį netoli Kambrijos – ten jau specifika. Susiaurėjimai, mažos gatvės, kartais didelis mikroautobusas nepraeina. Teko vežti į Šiaurės Velsą... vargas, gal ir arkliu greičiau. Kaina tikrai didėja atstumui didėjant. Bet ne dvigubai. Paprastai pridedame 100-200 eurų už vietas už Londono žiedinio. Patikimas partneris visada pasako iš anksto – nepriklausomai kur važiuojame, pakoreguosime kainą. Nepasimeskite tarpininkų pažaduose.

Jei tenka daiktų ir atgal iš Anglijos – ar koks nors nuolaidų principas galioja?

Dažniausiai taip. Jei abiejų krypčių maršrutas sutampa laike – vadinasi, mašina neužsistovi, vairuotojas uždirba abiem keliais. Mes darome nuolaidą 10-20 proc. Nes logiška. Buvo toks reikalas – pora įsikūrė Anglijoje, grąžinome jų tėvų daiktus atgal į Kauną. Sutaupė šimtą penkiasdešimt eurų. Bet jei atgal norite po trijų mėnesių – tada jau kitas reisas, kitas skaičiavimas. Tokiu atveju geriau daryti atskirai. Verta klausti. Kartais žmonės nežino, kad taip gali būti, ir permoka. Pasikalbame – visada galima ką nors sudėlioti. Krovininiai mikroautobusai į Angliją ir atgal – mano mėgstamiausi maršrutai, nes pilnos mašinos linksmiau vežti.

Išvada

Galiausiai, krovininiai mikroautobusai į Angliją – tai ne tik metalas ir ratai. Tai pasitikėjimas, kad daiktai atsiras ten, kur reikia. Aš nežinau visko, bet žinau, kad sąžiningumas svarbiau nei gražūs žodžiai. Jei ieškote patikimo partnerio – klauskite, tikrinkite, lyginkite. Ir nepamirškite supakuoti porceliano normaliai. Per 22 metus daug ko mačiau: gerų žmonių, prastų įmonių, keistų situacijų. Bet jei viskas aišku nuo pradžių – kelias būna sklandus. Sėkmės perkraustymuose, o jei ką – skambinkite, papasakosiu dar istorijų.