Kroviniai į Angliją: gabenimas su garantija ir draudimu

Žmonės man skambina ir pirmas klausimas beveik visada apie kainą. Antras – ar spėsim laiku. O apie draudimą pagalvoja tik tada, kai aš pats primenu. Per dvidešimt ketverius metus šiame darbe aš mačiau, kaip kroviniai į Angliją važiuoja ir puikiai, ir tragiškai. Tenka vežti ir dviejų kambarių buto baldais, ir vienu lagaminu. Garantijos skamba gražiai, draudimai dar gražiau, bet realybėje viskas priklauso nuo konkretaus vežėjo sąžinės ir nuo to, ar tu skaitei smulkų šriftą. Šitame tekste aš tiesiog atsakinėju į klausimus, kokius man užduoda draugai, kaimynai ir klientai. Be balto popieriaus glaistymo, be marketerių šūkių. Tiesiai, su visais trūkumais patirties.

Pirmas skambutis ir kainos (visada apie tai)

Kiek šiaip kainuoja pervežti standartinį dviejų kambarių butą iš Vilniaus į Londoną?

Na, žinai, 20 metų stebiu tas kainas. Šiuo metu už pilną pervežimą, jei daiktų nėra kaip muziejuje, o kaip pas normalų žmogų, mokėsi nuo 800 iki 1400 eurų. 800 – jei vežėjas jau važiuoja tuščias atgal ir tau pasisekė su data. 1400 – jei reikia skubiai ir atskiro furgono. Anksčiau būdavo pigiau, bet dyzelis ir Doverio eilės padarė savo. Kaina labai priklauso nuo to, ar pats pakavai normaliai, nes jei tik maišai – dar brangiau, nes reikia tvirtinti. Tiesiog skambink keliems, neskubėk su pirmu pasiūlymu.

Kodėl vieni sako, kad draudimas "įskaičiuotas", o kiti net nežino, ką aš klausiu?

Aha, čia klasika. "Įskaičiuotas" dažnai reiškia, kad jie turi CMR pagrindinį draudimą, kuris realiai dengia tik keletą eurų už kilogramą. Kai kurie vaikinai, dirbantys su furgonais ant savo kojų, neturi jokio draudimo ir vengia temos, nes draudimas kainuoja. Aš esu matęs atvejų, kai klientui pasirodo įskilusi spintelė, o vežėjas sako: "o jūs nepakavot gerai". Draudimas čia – skirtingi lygiai. Vieni turi, kiti apsimeta. Todėl ir sakau – prašyk dokumento, ne tik žodžio.

Ar garantija ir draudimas – tai tas pats? Nes man atrodo, kad vežėjas saugo mano daiktus ir taip.

Ne, čia du skirtingi dalykai, nors daug kas maišo. Garantija dažniausiai yra vežėjo žodis arba sutartyje parašytas įsipareigojimas atvežti sveiką krovinį. O draudimas – tai finansinė apsauga, kai garantija nebeužtenka. Pavyzdžiui, vežėjas garantuoja, kad veža atsargiai, bet jei jau nutiko avarija kelyje į Angliją – čia draudimo reikalas. Aišku, kai kurios rimtos įmonės duoda ir garantinį raštą, ir turi normalų draudimą. Bet dažniausiai "garantuojame" yra tik gražus žodis be apatinio trikotažo. Neišsimetk.

Apie tuos draudimus, apie kuriuos visi nutyli

Kas per velnias tas CMR draudimas ir kodėl apie jį sužinome tik po avarijos?

CMR – tai tarptautinis vežimo konvencijos draudimas, privalomas tarptautiniams pervežimams. Bet pagauk – jis moka pagal svorį, ne pagal vertę. Tavo kristalinė vaza, kuri sveria du kilogramus, po avarijos bus įvertinta kaip... na, keliolika eurų. Realiai tai simbolinė suma. Aš asmeniškai manau, kad šis draudimas yra labiau vežėjo "marškinėliai", o ne tavo saugi pagalvė. Tik kai klausi prieš kelionę, tai niekas nesako, kad tai menka vertė. Todėl klausk konkrečiai: "Kokia suma pagal vertę?" Ne pagal svorį.

Ar mano daiktai apdrausti, jei vežėjas juos pastačius apsiniaukus prie Doverio ir pradėjo lyti?

Čia jau priklauso nuo to, ką pasirašei. Jei sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad krovinių pervežimas į Angliją apima tik transportavimą, o pakrovimas ar išpakrovimas – tavo žalos zona, tada vežėjas nusiplauna rankas. Aš esu matęs, kaip prie Doverio stotyje vaikinai paliko daiktus pusiau po atviru dangumi, nes laukė kitos mašinos. Liūdna, bet dvidešimt metų šitame darbe matau, kad "tikrai saugiai" kartais reiškia "tol, kol niekas nemato". Jei turi vertingų daiktų – apdrausk atskirai arba būk vietoje ir stebėk kiekvieną perkrovimą.

Vežėjas sako, kad draudimas "yra", bet parodyti poliso negali. Ar tai raudona vėliava?

Ne vėliava, o visas raudonas teatras. Jei negali parodyti, vadinasi, arba nėra, arba jis toks menkas, kad gėda rodyti. Kartais vaikinai turi tik transporto priemonės draudimą KASKO, bet ne krovinio. Tai kaip drausti vežimą, o ne tai, kas jame yra. Aš ne visada pats atsimenu visus poliso numerius, bet jei klientas prašo – atsiunčiu per kelias valandas. Neslėpiu. Jei žmogus delsiąs arba pasakoja apie "ofisą Kaune, kuris tvarko" – o ten niekas neatsiliepia – tai paprastai reiškia problemą. Tikėk, bet tikrink.

Ar galiu pats, savo iniciatyva, apdrausti daiktus, kuriuos veža kažkas kitas?

Gali, bet buk atsargus. Yra draudimo kompanijų, kurios daro vadinamąjį "krovinio draudimą nuo durų iki durų". Tik reikia žinoti vežėjo reiso duomenis, registracijos numerį, maršrutą. Aš turėjau klientą, kuris taip padarė su antikvariniais baldais – sumokėjo apie šimtą penkiasdešimt eurų, bet miegodavo ramiau. Minusas – jei nutinka bėda, tu pats aiškinsiesi su draudikais, o ne vežėjas. Kartais tai patogu, kartais biurokratijos kamuolys. Aš patarčiau rimtiems, vertingiems kroviniams į Angliją taip daryti. Paprastam sofų gabenimui – neverta galvos skausmo.

Kas dedasi kelyje ir sandėliuose

Ar daiktai važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją, ar bus kišami per kokią Olandiją?

Tiesiai – tik jei užsakei pilną furgoną arba mažą autobusiuką tik sau. Dažniausiai, ypač jei pervežimas pigesnis, krovinys kraunamas į didesnę mašiną, važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, gal užsukama pasikrauti Olandijoje. Kartais Lietuvoje pakrauna, nuveža iki Kauno ar Vilniaus terminalo, ten perkrauna į kitą furgoną. Tai normalu, bet rizikinga kiekvienam perkrovimui. Mačiau atvejį, kai trijų mašinų grandinėje dingo viena dėžė – rasta po mėnesio prie Amsterdamo sandėlio. Jei tau svarbu, klausk: "Ar tai tiesioginis reisas?" Tiesioginis kainuoja daugiau.

Ar normalu mokėti pusę sumos prieš išvykstant, o pusę – kai atvažiuoja?

Taip, tai netgi geroji praktika. Vežėjas nori garantijos, kad neišsišoksi, o tu nori garantijos, kad jis neatvažiuos tik pasiimti avanso ir dingti. Aš dažnai darome 30/70 – trečdalis prieš, du trečdaliai gavus daiktus. Buvo vienas atvejis Kovo mėnesį (ar Balandį? Ne, Kova tikrai), kai klientas sumokėjo viską iš karto vežėjui iš skelbimų portalo, o tas išjungė telefoną. Policija ieškojo du mėnesius. Nei draudimo, nei garantijos. Todėl niekada nemokėk visos sumos prieš tai. Net jei žmogus pats maloniausias pasaulyje.

Kiek laiko daiktai gali stovėti pasienyje? Girdejau, kad Dover'yje dabar chaosas.

Doveris – tai atskira emocija. Po Brexit pradžios ten buvo pragaras, dabar jau kiek įprasmingiau, bet eilės vis tiek būna. Jei dokumentai tvarkingi, vežėjas pravažiuoja per kelias valandas. Jei blogi popieriai – gali stovėti dieną ar dvi. Aš tiksliai nežinau, kaip bus liepos mėnesį, kai atostogų sezonas, bet logiškai mąstant – bus blogiau. Kroviniai į Angliją per Doverį visada turi tą riziką. Kartais vairuotojai miega kabinose prie terminalo laukydami. Tavo sofos sėdi su jais. Paklausk vežėjo, ar jis naudoja uostą, ar tunelį – tunelis kainuoja brangiau, bet dažniausiai greičiau.

Ar tiesa, kad daiktai kartais dūsta kažkokiame parke netoli Birminghamo nepaprastai ilgai?

Tikra tiesa. Ypač jei užsisakei "ekonominį" variantą. Būna taip: furgonas atvažiuoja į UK, bet klientas dar nėra pasiruošęs priimti. Arba vairuotojas turi surinkti dar tris krovinius, kad kelionė apsimokėtų. Tada tavo daiktai nuvežami į laikino saugojimo aikštelę – dažnai tai paprastas kiemas netoli M1 greitkelio, o ne saugus angaras. Mačiau fotografiją, kur baldai stovi po atviru dangumi tarp konteinerių tris savaites. Vežėjas sakė, kad "taip reikia". Tai visai nereikia. Jei tau sako, kad atveš rytoj, o paskui dingo ryšys – tikėtina, jie ieško, kur palikti tavo mantą.

Kas bus, jei vairuotojas tiesiog išvogs vertingiausią daiktą?

Teoriškai tai nusikaltimas. Praktiškai – beprotiškai sunku įrodyti, kad nebuvo jau taip. Aš nekalbu apie visus vairuotojus, dauguma sąžiningi, bet per dvidešimt metų teko matyti ir tokių istorijų. Ypač su elektronika – kompiuteriais, planšetėmis, instrumentais. Jei daiktai nebuvo užfiksuoti sąraše su serijiniais numeriais, draudimas gali atsisakyti mokėti. Todėl vertingus daiktus siūlau vežti atskirai arba fotografuoti. Aš važiuoju į Angliją, turiu pažįstamų vairuotojų, kuriems pasitikėjimas – garbės reikalas. Bet rinkoje pilna atsitiktinių žmonių. Imi pigiausią pasiūlymą – rizikuoja ne tik dėl daiktų, bet ir dėl morale.

Garantijos ir popieriai – skaityk tarp eilučių

Kokia garantija, kad daiktai atvyks nepakratyti, jei mašina – penkiolikos metų senumo furgonas?

Jokios. Garantija nėra automatiškai priklausomybė nuo mašinos amžiaus. Gali būti ir senas furgonas, bet su puikiomis pakabos oro pagalvėmis. O gali būti naujas, bet vairuotojas skuba kaip pasiutęs. Aš pats esu matęs, kaip dvidešimt metų senas MB Sprinter veža stiklą net virtuvės spintelėmis ir viskas idealiai. O kitas beveik naujas furgonas... (na, neatsimenu modelio, gal Ford Transit) atvežė baldus su įdubimais, nes nevairavo pagal greičio ribojimus. Garantija dažniausiai yra vežėjo kultūroje, ne metrike. Paklausk, kaip jie tvirtina daiktus. Jei sako "oh, tai bus saugu" – tai dar nieko nereiškia.

Vežėjas pažadėjo "rankų garantiją". Ką tai reiškia – kad veš rankomis?

Reiškia, kad jis tuo momentu neturi nieko konkretaus, bet labai nori užsakymo. "Rankų garantija" – tai liaudiškas terminas, kai žmogus sako: "Aš asmeniškai prižiūrėsiu." Pažadu, kad taip garantija teisiškai neegzistuoja. Jei kas nutiks, o jo įmonė – vienintelis MB, jis gali tiesiog pasakyti: "na, atsitiko." Aš turiu kelis patikimus vežėjus, kurie taip sako, bet jie jau įrodė per dešimtmetį. O jei tai pirmas kontaktas iš interneto ir vienintelis garantijos žodis – ne. Tu turi gauti raštišką sutartį, kur aišku, kas ką dengia. Žodis – kaip vėjas, ypač kai eina apie krovinius į Angliją.

Ar galiu reikalauti rašytinės garantijos, jei iki šiol viskas vyko tik per žinutes?

Gali ir turi. Žinutės – gerai, bet jas galima ištrinti, pamiršti, įrodinėti teisme ilgai. Aš pats dirbu daug per socialinius tinklus, net griozdiškai, bet kai susitariame dėl kainos ir sąlygų, visada siunčiu el. paštu sutarties projektą. Tai apsaugo ir mane, ir klientą. Jei vežėjas atsisako ką nors raštiškai patvirtinti – tai jau signalas. Buvo atvejis, kai moteris turėjo tik ekrano nuotraukas, o vežėjas teisme sakė, kad telefoną naudojo jo brolis. Nu, čia jau cirko elementai. Rašyk el. laišką sau: "Patvirtinkite, kad daiktai apdrausti X suma." Ir lauk atsakymo.

Sutartyje parašyta "vežėjas neatsako už netinkamą pakavimą". Ar tai apgaulė?

Nebūtinai apgaulė, bet labai patogi skylė vežėjui. Aš ir pats kartais taip rašau, kai matau, kad klientas supakavo viską į šiukšlių maišus – prašiau naudoti dėžes, bet kas aš toks, teisėjas. Bet jei tu pakavai normaliai, o daiktas vis tiek sulūžo dėl važiavimo – dažnai vežėjas šitą punktą naudoja skėtį. Svarbu, kad pakavimas būtų aprašytas priėmime. Jei priimdamas daiktus vežėjas nemojo ranka ir nepasiuntė tavęs pervynioti – vadinasi, jis priėmė tokius, kokie yra. Tada šis punktas – ne jo draugas. Skaityk smulkų šriftą, ten visada slypi kąsniai.

Realybė, apie kurią niekas nepasakoja gražiai

Ar daiktai gali apskritai niekada neatvykti? Ką tada daryti?

Retai, bet taip būna. Dažniausiai ne todėl, kad kažkas pavogė visą furgoną, o todėl, kad įmonė suprato, jog dirba minusuose ir metė viską ant pusės kelio. Aš prisimenu atvejį prieš gal kelerius metus – furgonas su kelių klientų daiktais buvo paliktas kažkur netoli Kelmės, nes vežėjai susiginčijo dėl kuro pinigų. Absurdiška. Tada kitas vežėjas paimdavo krovinį už dvigubą kainą. Jei tavo daiktai dingo – skambink policijai, rašyk vežėjui pretenziją, tikrink draudimą. Deja, be rašytinės sutarties tai kaip į kūgio lauko bėgti.

Baldas atvežtas įskilęs, o jie sako, kad toks jau buvo. Kaip kovoti?

Būk protingas dar prieš pakrovimo. Fotografuok viską. Aš žinau, kad tai nervuoja, kai stovi prieš furgoną su telefonu ir fotografuoji kiekvieną kampus. Vežėjai piktinasi, bet vėliau tai gelbėja. Jei turi nuotraukas išsikrovus – sąlyginai lengva. Jei neturi – jų žodis prieš tavo. Kartais padeda sąžiningi vairuotojai, kurie pripažįsta, kad užkliudė. Bet... (na, retai taip būna, jei mato, kad neturi įrodymų) jie gali nusukti akis. Geriausias patarimas – pakuotėje palik bent po foaminį sluoksnį. Ir visada susitark dėl apžiūros metu priėimo.

Mano draugui vežė krovinį, o paskui paaiškėjo, kad mašina apskritai nebuvo drausta. Ar tai dažna?

Deja, rinkoje pilna tokių, kurie taupo net ant privalomojo. Ne visi, bet jų yra. Ypač tarp tų, kurie rankioja krovinius iš skelbimų portalų be jokios įmonės užnugario. Jei mašina be draudimo – ir krovinio draudimo nėra, ir jei avarija, niekas nemokės. Tada tu lieki vienas prieš problemą. Aš patarčiau rinktis vežėjus, kurie turi bent jau savo svetainę, o ne tik FB profilį. Nors ir svetainę pasidaryti dabar lengva... hm, gal tiesiog prašyk registracijos numerio ir patikrink jį internete. Taip, tai dažnesnis reiškinys nei manai, ypač kai kalba eina apie krovinius į Angliją per tarpininkus.

Ar po Brexit vis dar reikia kažkokių ypatingų popierių asmeniniams daiktams į Angliją vežti?

Reikia. Brexit nepraėjo be pėdsakų. Jei veži asmeninius daiktus, dažnai reikia deklaruoti, kad tai ne prekės pardavimui. Muitinės forma, sąrašas daiktų su reikšmėmis. Aš šitoje vietoje visada siunčiu klientus pasikonsultuoti su muitinės tarpininkais, nes pats nesu 100 proc. ekspertas muitų klausimais – mano sritis transportas, o ne muitinės teisė. Vežėjas turėtų žinoti pagrindus, bet pilną atsakomybę už deklaracijas dažniausiai prisiima siuntėjas. Jei kas nors sako, kad "po Brexit viskas kaip perėtą" – meluoja. Tikrinimai pasienyje tikrai pasikeitė.

Ar vežėjas pats tvarko muitinės dokumentus, ar aš turiu varytis į pasienį?

Tvarko. Jei tai normalus tarptautinis pervežimas – vairuotojas turi atlikti formalumus, o tu turi paduoti sąrašą daiktų. Jei tenka tau bėgioti, vadinasi, kažkas ne taip. Arba vežėjas neprofesionalus, arba tai nelegalus vairuotojas, kuris tik veda mašiną. Kartais tarpininkas paprašo papildomų dokumentų – sąskaitų, kur yra dėžės, deklaracijos. Turi būti pasiruošęs. Aš esu matęs, kaip klientai vežėsi archyvą be jokio sąrašo – Doverio muitinėje praleido penkias valandas. Organizuotis reikia iš anksto, ne tada, kai jau stovi eilėje.

Ar galiu prisidėti maisto produktų prie baldų? Draugas prašo atvežti keletą kiaušinių?

Ne, ne ir dar kartą ne. Juokinga, bet aš esu turėjęs klientą, kuris slėpė rūkytą dešrą ir kiaušinius tarp pagalvių. Anglijos muitas tai gniaužia – maisto produktai, gyvūninės kilmės, kai kurios daržovės – draudžiami be boto... be dokumentų. Žodžio "botanikos" ne, teisingai "biologinių". Gali gauti baudą ne tik tu, bet ir vairuotojas. Tavo draugui teks apsipirkti Tesco. Aš asmeniškai atsisakau vežti maistą, nebent tai fabrikiniai sausainiai uždaroje pakuotėje. Kiaušiniai – absoliučiai ne. Atsiprašyk draugo.

Paskutiniai patarimai prieš tau paspaudžiant "siųsti"

Kaip atskirti rimtą įmonę nuo tų, kurie tik "Facebook'e" kabinėjasi?

Rimti turi EORI numerį, CMR draudimą, registruotą veiklą. Bet ir tai ne visada padeda – sukčiai irgi registruojasi. Žiūrėk į tai, kaip jie komunikuoja. Jei rašo be klaidų ir atsakinėja per dvi minutes bet kuriuo paros metu – neatvirkščiai, rimti žmonės irgi miega. Jei profilis sukurtas prieš mėnesį, nuotraukos nukopijuotos – tai raudona vėliava. Aš patarčiau paprašyti kelių ankstesnių klientų kontaktų. Ne, ne atsiliepimų ekrano nuotraukų – o telefonų. Jei neduoda – turi žinoti, kodėl. Tiesiogiai. Aš pats be problemų duodu, nes neturiu ką slėpti.

Radau pervežimą į Angliją už tris šimtus eurų. Ar verta rizikuoti?

Tai kainuoja mažiau nei bilietas į abi puses degalams. Pagalvok, kaip jie uždirba? Arba jie veža dar keturis krovinius tame pačiame furgone, arba nėra draudimo, arba vairuotojas dirba juodai. Kartais pasitaiko, kai kažkas realiai važiuoja tuščias ir pasiima užperką, bet tai loterija. Aš negaliu pasakyti, kad visi pigūs blogi – per dvidešimt metų mačiau ir gerų stebuklų – bet statistiškai pigiausias pasiūlymas baigiasi arba vėlavimais, arba pagadinimais. Jei turi seną sofą, kurią gaila išmesti – rizikuok. Jei vertingi daiktai – ne. Skirtumas tarp kainos ir vertės turi būti sveiko proto.

Kada geriausia užsakyti pervežimą, jei turiu išsikraustyti iki mėnesio galo?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Idealiai – prieš tris–keturias savaites. Ypač jei turi konkrečią datą, pvz., buto pabaigą. Aš pats mėgstu planuoti, bet suprantu, kad gyvenimas kartais taip nesidirbuoja. Ką norėjau pasakyti? Nesusidėlioja, taip geriau. Jei skubi – moki daugiau. Jei laukai iki paskutinės savaitės – lieki su tais, kuriems kiti klientai atšaukė, ir ne visada tai geros žinios. Užsisakyk bent mėnesio pradžioje, jei kraustaisi mėnesio gale. Tada turi laiko pasitikrinti draudimą, pakalbėti su dviem trim vežėjais, palyginti.

Ar galiu gabenti katę kartu su baldais? Žinau, ne į temą, bet nežinau ką daryti.

Ne, katinui reikia atskiro kelionės dokumento, veterinarinio paso, o dauguma vežėjų, kurie veža baldus, nėra tam pasiruošę. Gyvūnas turi važiuoti su sąlyginai saugiomis sąlygomis, ne tarp dėžių. Aš esu matęs, kaip žmonės prašo vežti žiurkėną narvelyje – dar pusė bėdos. Katė – jau sudėtingiau. Tam yra specializuotos tarnybos. Ir nors tai ne tiesiai apie krovinių pervežimą į Angliją, kam patarnauti? Klausimas svarbus, nes daug kas kraustosi su augintiniais. Tavo katė tau brangesnė už sofą. Neleisk jai važiuoti su serverių spintelėmis.

Kroviniai į Angliją: gabenimas su garantija ir draudimu nėra raketų mokslas, bet reikalauja sveiko proto. Pigiausias pasiūlymas dažnai kainuoja brangiausiai. Rašytinė sutartis svarbesnė už gražų balsą telefone. Jei draudimas skamba kaip mistika – klausk, spausk, nebijok atrodyti įkyrus. Aš pats per daug metų įsitikinau: daiktus saugo ne popieriai, o sąžiningas vairuotojas su tinkamai paruošta mašina. Bet popieriai padeda surasti tą sąžiningą. Pasitikėk, tikrink, ir nepamiršk nufotografuoti daiktų prieš pakrovimą. Sėkmės kelyje.