Kraustymasis į Angliją: daiktų gabenimas mikroautobusu – ką svarbu žinoti?

Jei planuojate kraustymąsi į Angliją ir svarstote daiktų gabenimą mikroautobusu – štai ką po dvidešimt ketverių metų tarptautiniuose perkraustymuose galiu pasakyti. Šis maršrutas jau tapo mūsų kasdienybe: žmonės vežasi baldus, dėžes, kartais augalus, kartais senelės servizus. Anglija po BREXIT nebe ta pati, bet žmonės kraustosi tiek pat daug. Nėra čia raketų mokslo, bet yra dalykų, kurių Google nepasakys taip, kaip vairuotojas, matęs, kaip lietuviškas sniegas virsta lietumi ties Lile. Papasakosiu kaip yra iš tikrųjų, be puošnumo.

Prieš išvažiuojant – ką verta susiplanuoti

Kiek anksčiau reikia užsakinėti mikroautobusą į Angliją?

Na, jei kraustotės liepos mėnesį – užsisakykit bent prieš tris–keturias savaites. Tą vasaros mėnesį visi laksto į Angliją kaip vapsvos ant medaus. Būna, klientas paskambina pirmadienį, nori išvažiuoti trečiadienį... Kartais pavyksta surasti tuščią automobilį, bet dažniausiai jau visi užimti. Žiemą laisvesnė, bet jei reikia didesnės mašinos su tentu, geriau nesnausti. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmogus paskambina anksti, nes tada galima ir kainą geresnę išderėt, ir laiką patogų sau pasirinkt. Skubūs reisai kainuoja dvigubai. Nerekomenduoju.

Ar galiu kraustytis į Angliją savaitgalį, ar paslaugos tada nedirba?

Dirba, bet... sunkiau. Sekmadieniais Eurotunelis brangesnis, keltai rečiau plaukia, o kai kurie sandėliai Anglijoj nedirba. Vairuotojai irgi žmonės – jei penktadienį išvažiuoja, šeštadienį jau nori būti Londone, kad sekmadienį atsikosėtų. Būna ir taip, kad klientas sako: „Man butinybė šeštadienį išsikraustyt!“ Mes randam variantą, bet kaina kitokia, viršvalandiniai. Ai, ir dar: kai kurie privažiavimai prie namų Londone savaitgaliais apriboti, ypač centras. Tai galima, bet reikia planuoti atsargiau, negu darbo dieną.

Kiek trunka važiuoti iš Lietuvos į Londoną su mikroautobusu pilnu daiktų?

Teoriškai – 30 valandų. Praktiškai – 36–40, jei viskas sklandžiai. Šitą maršrutą esame pravažiavę gal šimtą kartų. Vairuotojai paprastai lekia per Lenkiją, Vokietiją, tada jau arba keltu per kanalą, arba Eurotuneliu. Kai buvo labai blogi orai žiemą – oi, nekenčiu to sniego ploto prie Kalė – buvom užtrukę 52 valandas. Daiktai neatšalo, bet vairuotojas beveik neatšalo. Turėjau galvoje – nepamiegojo normaliai. Dar priklauso nuo to, ar vežate gyvūnus, nes tada privalomos pertraukos kitokios. Bet dažniausiai skaičiuokit dvi paras be skubėjimo.

Ar reikia kažkokių popierių muitinei, jei vežu asmeninius daiktus mikroautobusu į Angliją?

Reikia. Dėl BREXIT dabar viskas kitaip negu anksčiau. Reikia sudaryti sąrašą – inventory – kur aprašot kas viduje. Nebūtinai kiekvieną šaukštą, bet baldai, elektronika, vertingesni daiktai. Kartais muitinė praleidžia be problemų, o kartais – ypač jei mato, kad vežama ne tik asmeniniai daiktai, bet ir, tarkim, dvidešimt vienodų dviračių – pradeda klausinėt. Buvę ir tokių atvejų, kai neįrašė motociklo į sąrašą, o jis buvo diskele. Anglijoje muitininkai gali būti griežti. Geriau turėti per daug popierių nei per mažai, čia jau suklysti nenorėtumėte.

Ar galiu prieš užsakydamas apžiūrėt mikroautobusą, ar ten žiūrim tik nuotraukas internete?

Aišku, kad galit. Mes Vilniuje turim aikštelę, bet pripažinsiu – ne visos įmonės tai leidžia, ypač jei tarpininkas, kuris pats neturi mašinų. Aš klientams visada sakau: ateikit, pažiūrėkit, koks čia tikrasis turas. Bet matyti gyvai, kiek ten vietos, ar švaru, ar tentas be skylių – tai svarbu. Kartais žmogus mato nuotrauką, o realiai mašina mažesnė. Sofą tada reikia pjaut pusiau. Ne, nepjaustom. Gerai apžiūrėkit, nes 22 valandos kelyje – ilgai sėdėt blogoje mašinoje, ir daiktai toje pačioje. Nepatogu bus visiems, jei netiks.

Kainos, sutartys ir ta šventa baimė mokėti per daug

Kiek realiai kainuoja perkraustymas į Angliją mikroautobusu su visais mokesčiais?

Čia ta vieta, kur norėčiau pasakyti tikslų skaičių, bet... na, nežinau, kaip pas jus bute. Jei vieno kambario butas, pilnas dėžių, iš Klaipėdos į Birmingemą – sakom nuo 1200 eurų. Jei trys kambariai, su pianinu, iš Kauno – gali ir 2800 išeit. Keltai, kuras per Europą, kelių mokesčiai Prancūzijoj – viskas brangiai kainuoja. Būna pigiau, kai dalinis krovinys. Bet jei ima visas mikroautobusas jums vieniems – mokate už degalus, vairuotojo dienpinigius, miegamą vietą kelyje. Kartais mes patys stebimės, kiek išeina sąskaita. Neišgalvodami, o realiai skaičiuodami.

Kodėl viena įmonė prašo 800, o kita – 2500 eurų? Kur čia gaudyklė?

Aš jums pasakysiu atvirai: 800 eurų už pilną perkraustymą į Angliją skamba kaip kvailystė arba apgaulė. Nebent jau važiuoja tuščias atgal ir prisikrauna kaip priedas. Bet jei specialus reisas – iš kur tie 800? Degalai vien kainuoja apie 600–700 eurų. Tai logiška, kad arba neapmoka mokesčių, arba draudimo nėra, arba tiesiog pasiima užstatą ir dingsta. Teko matyti tokių istorijų. Geriausia įmonė nėra ta, kuri pigiausia. Nueikite pavalgyt į gerą restoraną – brangu, bet žinai ką gauni. Su kroviniu tas pats. Tik pas krovinį dar skaudžiau, jei prarasi daiktus. Nejuokauju čia.

Ar man reikia drausti daiktus atskirai, ar vežėjas turi draudimą?

Vežėjas privalo turėt CMR draudimą, bet žinokit – jis dažnai nekompensuoja visos vertės, ypač jei pats daiktus supakavot per silpnai. Buvo atvejis, klientas susidėjęs porcelianą į paprastus maišelius. Po važiuoklės kanalo Prancūzijoje nebeišliko nieko. CMR atlygina pagal svorį, ne pagal emocinę vertę. Tai jei vežat šaldytuvą vertingą, kompiuterius – pagalvokit apie papildomą draudimą. Mes siūlom per savo brokerį, bet galit ir patys. Svarbu – fotografuokit daiktus prieš pakrovimą. Net jei atrodo paranoja – praveria. Aš pats dabar viską fotografuoju, net jei klientas žiūri keistai. Jau gerai saugu.

Ar reikia mokėti užstatą prieš kelionę, ar galiu susimokėt tik gavęs daiktus Londone?

Standartiškai – 30% išankstinė sąskaita, likutis prieš iškrovimą arba pristačius. Aš asmeniškai bijau važiuot su žmogumi, kuris sako: „Sumokėsiu tik kai viską iškrausiu“. Nes būna, kad Anglijoj klientas neatsiliepia, o vairuotojas stovi prie durų su pilnu busu. Nemaloni situacija. Bet ir jūs, kaip klientas, neturit mokėti 100% iš anksto – išskyrus jei tai labai maža įmonė, kuriai reikia degalų pinigų. Mes dabar paprastai imam simbolinį 20%, kad žmogus tikrai savo intencijas patvirtintų. Jei vėluojate susimokėti, vairuotojas gali uždelst iškrovimą, kas jam kainuoja papildomai. Niekam nepatogu.

Ką daryti, jei vairuotojas nepasirodo sutartu laiku – skambinti policijai ar kantriai laukti?

Skambinkit mums pirmiausia, ne policijai. Būna, vairuotojas stringa muitinėj Dovere. Kartais – blogas ratas, keičia ratus. Buvo, kad kolega užsikrėtė kazkokia virusa Lenkijoj, tai vėlavom. Realiai – jei vėluoja iki valandos, tai dar normalu tarptautinėj logistikoj. Jei dvi tris valandas – jau turim problemą. Mes tada siunčiam atsarginį mikroautobusą iš artimiausio taško, jei įmanoma. Policija čia nepadės, nebent matot, kad kažkas tikrai atsitiko. Geriausia sutartyje turėt vėlavimo sąlygas, kad aišku, iki kada galima laukt be pykčio. Pyktis kelyje nieko gero neduoda.

Pakavimas, talpumas ir realybė

Kiek daiktų telpa į perkraustymo mikroautobusą, jei kraustausi iš dviejų kambarių buto?

Viskas priklauso nuo mašinos. Transit XL telpa apie 12–14 kubinių metrų. Jei jūsų baldai neišpjaustyti, dviejų kambarių butas kartais netilpa, ypač jei didelė spinta ir hundais. O jei gerai išardot, tvarkingai supakuojat – telpa. Buvo toks keistas atvejis – trys kambariai, bet žmogus gyveno kaip vienuolis, viskas tilpo į 10 kubų. O kitas klientas – vieno kambario, bet su kolekcionuojamais senoviniais baldais – reikėjo 16 kubų. Aš paprastai siūlau: duokit sąrašą ar nuotraukas, mes apskaičiuojam. Geriau mašina didesnė ir pusiau tuščia, nei kad daiktai liktų kieme. Ai, sofos – jos visada didesnės, nei atrodo. Visada.

Ar man reikia pati pirkti dėžes, ar jūs atvežate? Kas jei pritrūks?

Mes galim atvežt, bet jos papildomai kainuoja. Kartais klientai sako: „Oi, aš turiu nuo anksčiau, pataupysiu“. Paskui tos dėžės iš baro, aliejaus aromato, plyšta per pusę. Nežinau, gal jos ir tinka knygoms, bet stiklams tikrai ne. Mes vežam dviejų sluoksnių banguotą kartoną. Jei pritrūksta kelyje, kartais vairuotojas turi rezervą, bet nebūtinai. Planuokit sudeginę maždaug 20% daugiau dėžių, nei manot reikės. Nes visada atsiras stalčius, batų dėžės, kurių „neskaičiavote“. Buvo, kad moteris sakė – 20 dėžių užteks. Galvojau bet kokiai. Realiai prireikė 47. Gerai, kad turėjom ant mašinos pakrovę. Rimtai, 47.

Ar galima vežti augalus, dviračius ir seną šaldytuvą, kuris, tiesą sakant, dar veikia?

Augalus – techniškai ne, bet mes dažnai praleidžiam po vieną nedidelį, jei neprimena šiltnamio. Dviračiai – be problemų, tik atsargiai su rankenomis, gali subraižyt kitus daiktus. O šaldytuvas... hmm. Jei jis veikia, turi būti sausas, be vandens žarnų. Mes vežam, bet jums reikės UK adapterio arba naudoti jį kaip spintelę, nes įtampa kita. Aš asmeniškai klausiu klientų: „Ar tikrai verta gabent šaldytuvą?“ Nes naujas Beko Londone gali kainuot panašiai kaip jo pervežimas. Bet jei Siemens integruotas į virtuvę – aišku, vežam. Tiesiog išvalykit viduje, pagalvokit ar verta. Kartais žmonės veža emocinę vertę, ne racionalią. Suprantu ir tai.

Ar užtenka paprastų kartono dėžių, ar būtina euro paletės ir juostos?

Jei daiktai laikysis mikroautobuso viduj – dėžės paprastai užtenka. Bet paletės naudingos, kai daiktai sunkūs ir juos reikia perkraut keltuose. Mes palečių nenaudojam dažnai individualiuose perkraustymuose, ne baldų fabrikas gi. Svarbiausias dalykas – geros dėžės ir lipni juosta. Ne ta skaidri, kuri atsiklijuoja šaltyje. Prisimenu, klientas buvo su lipnia juosta iš turgelio. Atvažiavus į Readingą, viskas atsiklijavo, dėžės kaip popiergailis. Tad investuokit į kokybišką juostą – ji kainuoja kelis eurus, sutaupys nervų. Ir pažymėkit dėžes aiškiai: „Virtuvė“, „Miegamasis“. O ne „Mūra“ – nieks nesupras kas viduje.

Ką daryti su veidrodžiais ir stiklais – vairuotojas padės supakuot, ar čia mano rūpestis?

Vairuotojas dažniausiai neturi laiko supakuot kiekvieną stiklą į gofrą. Jis krauna. Geriausiai turėkit paruoštus – suvyniotus į antklodes, specialią burbulinę plėvelę. Mes kartais turim savo, bet ne visada pakankamai. Viena klientė vežėjo labai gražų veidrodį. Pasiėmėm, priglaudėm prie sofos. Atvažiavus – veidrodys sveikas, bet nutrintas kampas. Ji tūnojo ant grindų apžiūrėdama. Supykau ant savęs. (Reikėjo geriau apkraut prie sienelių.) Nuo tada sakau: stiklai ir veidrodžiai – jūsų atsakomybė, kai patys supakuojat. Mes tik saugiai pritvirtinam. Jei norit pilno pakavimo – reikia pirkti papildomą paslaugą su komanda. Tada ramiau.

Dokumentai, muitinė, maršrutai – biurokratijos liūnas

Kelionės metu – per kokią šalį važiuojama ir kaip kertama į Angliją?

Iš Lietuvos lekiam per Lenkiją, Vokietiją, tada Belgija arba Nyderlandai, Prancūzija. Ir tada – arba keltas iš Dunkerque arba Calais į Doverį, arba Eurotunelis. Keltas pigesnis didesniam busui, bet trunka apie dvi valandas. Eurotunelis – greičiau, pusantros valandos, bet brangiau. Aš pats mieliau tunelį, nes nereikia vaikščiot į viršų jūros vidury. Bet kai kurie klientai sako, kad nori pirmą kartą persikelt keltu, pajaust romantiką. Suprantu. Tik pas juos romantika greitai praeina, kai uoste reikia laukt tris valandas eilėj. Maršrutą dažnai lemiame pagal orus ir keltų tvarkaraštį. Žiūrint logistiką.

Ar dabar, kai Anglija išstojo iš ES, reikia kokių nors ypatingų dokumentų asmeniniams daiktams?

Taip, BREXIT viską apsunkino. Reikia to inventory, kurį minėjau. Jūsų daiktai turi būti naudoti bent pusę metų, kitaip gali būti traktuojami kaip prekės – muitai, PVM. Kartais muitininkai klausia: „Ar tai jūsų asmeniniai daiktai?“ Reikia mokėt atsakyt. Aš tiksliai neprisimenu visų kodų, bet jūsų perkraustymo kompanija turėt žinot, kokį dokumentą pildyt. Buvę, kad klientas pats bandė deklaruotis internete – apsivario, parašė, kad veža „kompjuterų 5“. Anglijoj muitiniai galvojo, kad prekyba. Valandų valandas aiškinousi. Geriau leiskit profesionalams sutvarkyt popierius. Tai nėra ta vieta, kur norit sutaupyt. Patikėkit.

Ar muitininkai gali atplėšti dėžes ir tikrint vidų? Girdėjau baisių istorijų.

Gali, bet pasitaiko labai retai individualiuose perkraustymuose. Dažniausiai taikymo apžiūra – X-ray skeneriai keltuose, ir jei pamato kažką keisto – tada kviečia atidaryt. Buvo situacija – įtariamas nelegalus tabakas, o ten senelis buvo supakavęs dėžę su baltų miltelių priemaiša. Tai buvo kalkių trąšos sodui, bet privalėjo atidaryt. Chaosas, žinoma. Jei neturit ko slėpti ir teisingai deklaruojat – nepamirškit augalų, maisto produktų, kurių negalima – tada ramiai. Aš sakyčiau, 98% atvejų muitinė prasisuka per pusvalandį. Tik neišsigalvokit daiktų, kurių nėra sąraše, nes tada prasideda teatras. Ir nejuokingas.

Kas jei mikroautobusas stringa pasienyje dėl popierių – mano daiktai tada kur?

Sustoja pasienio arba muitinės aikštelėj. Vairuotojas ten laukia. Jūsų daiktai – mikroautobuso viduj. Saugūs, bet stovi. Buvo atvejis, kai dėl vienos klaidos deklaracijoje klientas parašė savo seną adresą Anglijoj kaip paskirties vietą, o turėjo būti naujas. Stringo septynias valandas Dovere. Praradom dieną. Daiktai nesušalo, bet visa eisena vėlavo. Jei stringa ilgiau – vairuotojas turi kur pernakvot, jūsų daiktai likę užrakintuose mikroautobusuose. Pagrobimo pavojus minimalus. Blogiausia – jei muitinė nusprendžia iškraut viską pati tikrint. Tada reikia vėl pakraut, o tai jau jūsų laikas arba papildoma suma mums. Rašyta sutartyje.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju į Londoną ir stebėt kelią?

Teoriškai – galit, jei yra vieta. Bet praktiškai... nerekomenduočiau. Pirma, mikroautobuso kabinoj vietų gal dviem, bet ne komfortiškai, ypač jei vyksta dvi paras. Antra, jūs turbūt norit sustot pasivaikščiot, o vairuotojas turi maršrutą. Tretia, draudimas keleiviui gali būti kitoks negu vairuotojui. Mes tai nesiūlom kaip paslaugos, nors būna, kad sutinkam, jei reikia palydėt. Tikrai retai. Geriau skriskit lėktuvu, pailsėsit, o mes atvežam daiktus. Pamenu, kartais klientai prašo, lyg tai būtų kelionė po Europą. Ne, tai darbas vairuotojui, jis nėra gidu. Ir po nakties vairavimo nenori kalbėt.

Ką reiškia "door to door" paslauga į Angliją – ar tikrai pristatys iki buto durų Londone?

Taip, jei tikras door to door. Bet Londone – ypač centre – būna, kad mikroautobusas netelpa į kiemą, arba gatvės rezidentams tik, arba aukščio ribojimai. Tada „iki durų“ reiškia „iki arčiausios legalios stovėjimo vietos“. Aš visada įspėju klientus: jei gyvenat Tower Hamlets aštuntam aukšte be lifto – mes nešim daiktus, bet tai kainuoja papildomai, jei neįtraukta. Door to door dažniausiai reiškia, kad nepaliekam sandėlyje Oksforde, o vežam tiesiai. Bet aukštai, laiptai, nervai – ten jau derėkitės atskirai. Ne visi tai supranta, o paskui pyksta. Aš pats pykstu ant tokių nesupratimų, bet suprantu ir klientą. Gyvenimas toks.

Kai viskas kitaip nei kataloge – blogos patirtys ir kaip jų išvengti

Ar pasitaiko, kad firma pasiima daiktus, bet į Angliją atveža po trijų savaičių?

Pasitaiko. Ne pas mus, bet rinkoj yra tokių. Ypač jei sutartas dalinis krovinys – jie sukaupia kelių klientų daiktus, o tada neranda kam iš karto vežt. Arba prisirinkę 5 būvus, laukia, kol bus pelninga. Jūsų daiktai kažkur miega neaiškiame sandėlyje. Tai baisu. Todėl sutartyje turi būti aiškiai nurodyta data arba langas – ne „lapkritį“, o „lapkričio 5–7 d.“. Ir jei vėluoja – turi būt nuobauda vežėjui. Aš balsuoju už sąžiningumą: jei negaliu pervežti laiku – neimu. Bet šitam versle yra žaidėjų, kurie žada auksą, o pristato... na, gal ne tiek auksą. Skaitykit sutartis. Tikrai skaitykit.

Ką daryti, jei atvykus paaiškėja, kad sofos neįneš pro duris – tada kaltas kas?

Aha, klasikinis scenarijus. Klientas sako: „Įneškit“. Mes matom sofą. Matau duris. Sakau: „Netilps, reikia ardyt arba kelt pro langą“. Kartais žmonės pyksta ant mūsų, lyg mes būtume matę duris statydami namą. Mes matuojam krovinį, jūs – turėtumėt pasimatuot išmatą. Jei reikia – mes galim pakviest baldų surinkėją, galim bandyti per balkoną, bet tai papildomai ir rizikingai. Buvo atvejis Braitone, sofą pakėlėm pro langą su virvėm, kaimynai filmavo. Buvo juokinga, bet nelabai saugu. Geriausias patarimas – prieš veždami didelius baldus, pasitikrinkit išmatavimus. Arba parduokit sofą, nusipirkit vietoj. Anglija pilna IKEA, atvirai sakant. Ne viskas turi keliaut su jumis.

Kodėl kai kurie vežėjai iš Lietuvos į Angliją atšaukia reisus likus vienai dienai?

Nes sugedo mašina, susirgo vairuotojas, arba – dažniausiai – surado geresnį, masesnį krovinį ir jūsų atšovė į šoną. Brutalu, bet taip būna su nelegalais arba pernelyg lanksčiomis įmonėmis. Mes darom taip: jei jau pažadėjom – vežam. Net jei kelyje lūžo pusasis, ieškome pagalbos, bet klientui pasiūlom atsarginį variantą savo sąskaita. Kiti tiesiog paskambina ir sako: „Na, taigi, neatvažiuosim, susiradokit kitus“. Jūs stovit su daiktais kieme. Todėl rinkitės firmą, kuri turi ne vieną busą, ne vieną vairuotoją. Patikrinkit, ar jie tikrai registruoti kaip tarptautiniai vežėjai, o ne pastovėjęs Pašilaičiuose vaikinas su dyzelinu.

Ar tikrai verta rinktis pigiausią variantą, kai kraustausi į Angliją su visais savo daiktais?

Ne, neverta. Aš mačiau, kaip baigiasi „pigus pervežimas“. Kartais daiktai pasiekia, bet sužaloti. Kartais nebepasiekia iš viso. Buvęs atvejis – pažįstamas paėmė pigiausią, vairuotojas pakrautas iš keturių vietų, viską suvertęs kaip šiukšlyną, dėžės nebeturėjo dugno. Anglijoje rado porcelianą atskirai nuo dėžių. Sutaupė šimtą eurų, prarado porą tūkstančių vertės. Aš nesakau, kad turit rinktis brangiausią – rinkitės protingą vidurį, su aiškiu kontaktu, su patikrinamu adresu, su sutartimi. Jei kaina žemiau rinkos 40% – klauskite savęs, kodėl. Nes kuras visiems kainuoja vienodai. Nebent jie veža oru. Neveža. Rimtai, neveža.

Tarptautinis kraustymasis į Angliją mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet reikalauja blaivaus proto ir šiek tiek pasiruošimo. Nuo tinkamo packing list iki to, kad sofos tilps pro duris – viską įmanoma suplanuot, jei nebandot visko daryti paskutinę minutę. Jei ką – mes visada atsakysim į klausimus, net jei jie keisti. Sėkmės kraustantis, ir nepamirškit – geriau kartą matuot, nei du kartus vežt tą pačią sofą atgal. Pervežimas į Angliją visada bus mūsų duona kasdienė. Jei reiks – rašykit, pagalbom kuo galėsim.