Konkurencingos kainos Anglijos krypties pervežimams mikroautobusais: ar visada pigiau reiškia geriau?

Dvikryptis gyvenimas – Lietuva ir Anglija – jau tapo norma. Kas antras skambutis prasideda taip: „Kiek kainuotų mano daiktai nuo Kauno iki Bristolio?“ Atsakymas visada prasideda nuo klausimų. Per dvidešimt kažkur metų šitame versle mačiau visko – ir 500 eurų pasiūlymų, kur vėliau prikrauna mokamus tunelius, ir tokių, kur vežėjas pasiima avansą ir dingsta. Konkurencingos kainos Anglijos krypties pervežimams mikroautobusais skamba gražiai, bet tikroje rinkoje viskas gerokai margiau. Yra pigu, yra brangu, yra sąžiningai, o yra – pikta apgavystė. Štai ką reikia suprasti prieš renkantis.

Kainos – kiek, kodėl, už ką

Kiek maždaug kainuoja daiktų pervežimas į Londoną mikroautobusu?

Jei turi standartinį butą – sofa, lova, kelios dėžės – reali suma svyruoja nuo 700 iki 1100 eurų. Maždaug taip. Jei esi vienišas ir turi du lagaminus, gali ir 400 rasti. Bet jei tau reikia didesnio mikroautobuso, patyrusio vairuotojo ir dar pagalbininko, tada jau 1000+. Kartais klientai sako „o pas mane tik keturios dėžės“, o jos tokios, kad užima pusę mašinos. Kaina priklauso nuo apimties – kubinių metrų, ne daiktų skaičiaus.

Ar tikrai konkurencingos kainos Anglijos krypties pervežimams mikroautobusais reiškia geriausią pasiūlymą?

Ne. Sakau atvirai. Konkurencinga kaina kartais reiškia tik kažką nusuktą kitur. Mačiau įmonių, kurios siūlo 600 eurų, bet daiktai važiuoja be draudimo, vairuotojas penktą parą nemiegojęs, o mikroautobusas – dešimties metų senumo dyzelis, kuris gali sugesti pakeliui. Buvo, stovėjome prie Reino penkias valandas žiemą. Pigiau – taip. Patikimiau? Abejoju. Vertink ne tik skaičių, bet ar tavo daiktai pasieks tikslą sveiki.

Kodėl vieni vežėjai prašo 800, kiti 1400 eurų už tą patį maršrutą?

Kaip su automobilių remontu – kiekvienas skaičiuoja savo kaštus. Brangesni dažnai turi CMR draudimą, licencijas, naujesnius mikroautobusus, samdo porininką. Pigesni – vieniši vairuotojai, surenkanys keturis užsakymus į vieną reisą. Nėra blogai, jei aiškiai pasako. Blogai, kai paskambini dėl 800, o atvažiavus paaiškėja, kad dar reikia primokėti už keltą, kuro priemoką ir „anglišką mokestį“, kurio aš per savo karjerą dar nesu matęs. Tai pramanas.

Ar reikia mokėti už degalus atskirai, ar tai įskaičiuota?

Įskaičiuota. Pas normalius vežėjus taip ir turi būt. Jei pradeda skaičiuoti atskirai kurą, atskirai keltą, atskirai mokesčius Prancūzijoje – bėk. Rimta įmonė į tai įeina į bendrą sąmatą. Žinoma, jei keisi maršrutą pakeliui ar paprašysi įvažiuoti į vienkiemį už šimto kilometrų nuo Londono, tai gali įtakoti kainą. Bet standartiniame rates’e (taip, kartais dar vartoju anglicizmus) viskas turi būti vienas skaičius. Retai būna kitaip.

Ar kaina priklauso nuo to, ar kraunu patys, ar reikia pagalbininkų?

Žinoma. Du vyrai, kurie krauna, gali sutaupyti valandą ar dvi. Jeigu krauni pats, vežėjas gali atsiųsti vieną vairuotoją, kuris tik važiuoja. Jeigu reikia nešti iš penkto aukšto be lifto, ten jau dvi rankos, o gal ir trys. Kiekviena papildoma ranka kainuos. Mano patarimas: jei turi draugą ar kaimyną, padarykit kartu. Bus pigiau ir greičiau. Ne visi vežėjai tai akcentuoja, bet tai didelė eilutė biudžete.

Maršrutai, datos, angliški miestai

Koks laikas geriausias važiuoti, kad kaina nebūtų kosminė?

Šiaip vasaros ir švenčių metu – brangu. Rugsėjo pradžioje, kai studentai vežasi daiktus, irgi brangu. Pigiausia dažniausiai būna lapkritį–vasarį, tik tada orai... na, per Doverį gali sningti taip, kad keltas vėluoja. Bet kainą lemia ne tik metas. Jei vežėjas turi dar du klientus pakeliui, tavo kaina krinta. Tai pusiau sezoniškumas, pusiau timingas. Bandyk planuotis bent tris–keturias savaites į priekį, ne paskutinę savaitę prieš Kalėdas.

Ar pervežimas iš Lietuvos į Angliją kainuoja tiek pat, kiek atgal?

Teoriškai taip, bet praktiškai... kartą iš dvidešimties. Atbulyn reisai dažnai tušti, tai grįžtančiam vairuotojui svarbu bent kuras atsipirktų. Kartais atgal iš Anglijos galima gauti ir už 500, jei pasiseka. Tai loterija. Jei užsakinji abiejų krypčių pervežimą, gali derėtis dėl komplekto. Aš savo klientams paprastai darau šiek tiek nuolaidą, jei žinau, kad grįšim pilni abudu sykius. Bet jei klausia atskirai – skaičiuojam atskirai.

Ar galima derėtis, jei turiu mažai daiktų ir sutinku palaukti?

Taip, čia dalinis krovinys. Sutinki, kad paima tavo dėžes tą dieną, bet veža, kai surinks dar kelis klientus tame pačiame maršrute. Gali palaukti savaitę, kartais dvi. Tu sutaupai trisdešimt–keturiasdešimt procentų, bet prarandi tikslumą. Buvo atvejis, kai klientė Londone laukė dvylikos dienų, nes vairuotojas negavo antrojo į Birmingemą. Daiktai saugūs buvo, bet ji nervinosi. Tai toks trade-off. Jei neskubi – tikrai bandyk derėtis, bet nepamiršk paklausti maksimalaus laukimo termino.

Kiek kainuoja gabenimas į Mančesterį – ar brangiau nei į Londoną?

Ne ką brangiau, bet šiek tiek. Nuo Doverio iki Londono – kelios valandos. Iki Mančesterio – jau šešios septynios. Kuras, laikas, nakvynė jei reikia. Skirtumas dažniausiai kokius šimtą ar du šimtus eurų. Bet jei vežėjas turi sudėliotą maršrutą iki Mančesterio, gali sumesti tave į tą patį reisą pigiau. Delsti neįmanoma pasakyti be adreso ir datos. Geriausia tiesiog paskambinti konkrečiai – tą dieną, į tą pašto kodą. Tada bus aišku, ar verta.

Ar vežate ir į mažesnius miestelius, pavyzdžiui, Peterborough?

Ai, vežame visur, kur privažiuoja asfaltas. Peterborough, Northampton, Leisterio pakampiai... bet kainai tai turi įtakos. Jei mikroautobusas pilnas ir važiuoja pro Peterborough pakeliui – jokių problemų, gal net pigiau. O jei turi atsidurti Šiaurės Velse, kur techniškai jau nebe Anglija, tada skaičiuojam atskirai. Aš asmeniškai mieliau vežu į vidurinę Angliją nei į centrą, nes Londone spūstys suvalgo pusę dienos. Bet čia jau mano keistenybė, iš praktikos.

Techniniai dalykai apie mikroautobusus

Kiek kubinių metrų telpa į perkraustymui skirtą mikroautobusą?

Standartinis pailgintas „Sprinter“ tipo mikriukas turi apie 15–17 kubų naudingos vietos. Jeigu turi 20 ar daugiau, jau reikia dviejų reisų arba furgono. Dauguma žmonių, persikeliantių iš dviejų kambarių buto, telpa į vieną gerą mikriuką. Kartais žmonės atsiunčia sąrašą, aš skaičiuoju – gaunasi 14 kubų, o atvažiavęs pamatau, kad spintos neišardytos ir vietą reikia padvigubinti. Tada tenka ką nors palikti arba užsakyti antrą mašiną. Todėl visada matuojam du sykius.

Ar mano sofa tilps, jei mikroautobusas mažesnis?

Sofa... jei tai kampinė XXL su miegamu mechanizmu, o mašina – krovininis „Vito“, gali būti problema. Paprastai vežėjai prašo matmenų. Aš visada prašau, nors kartais klientai sako „normali sofa, ko čia matuot“. Realybė? Yra „normalios“ sofos, kurios net pro duris neišeina. Buvo atvejis Vilniuje – teko išnešti pro langą. Mikroautobuso durų plotis apie 130 cm, nežinau tikslaus aukščio, bet panašu, kad laisvė iki 180 cm. Jei didesnė – reikia didesnės mašinos.

Ar visi mikroautobusai turi kėlimo rampą, ar teks nešti?

Ne. Ne visi. Mano pirmasis mikriukas apskritai neturėjo nieko – tiesiog grindys ir durys. Dabar jau kitaip. Daugelis naujesnių turi hidraulinį liftą gale arba bent jau rampą. Bet jei užsisakei „konkurencingą kainą“, gali gauti senesnį modelį be nieko. Tada nešimas iš penkto aukšto be lifto – tavo galvos skausmas. Paklausk iš karto: „Ar turite kėlimo įrangą?“ (rampą, turiu galvoje rampą, ne liftą – pataisau, kartais painioju). Liftai būna tik dideliuose kamionuose, ne mikroautobusuose.

Ar daiktai tvirtinami važiuojant, ar gali judėtis po bagažinę?

Saugiai privirinami, jei vežėjas moka darbą. Pas mane – kiekviena dėžė, kiekviena spinta. Yra diržai, kampai, blokiukai. Bet teko matyti... na, ne visi taip daro. Kartais daiktai sumetami kaip į maišą ir „bus kaip bus“. Ypač jei mikroautobusas prikrautas keturių skirtingų klientų daiktais grupiniame pervežime. Tada gali nutikti, kad tavo kėdė atsiduria po svetimu šaldytuvu. Tikrinu visada prieš išvažiuodamas, bet pasitaiko vežėjų, kurie taupo laiku ir neskuba tvirtinti.

Ką daryti, jei pervežimo metu prilija ir bagažinė šlapi?

Mikroautobusai turėtų būt sandarūs, bet realybė... Kartais tarpai tarp durų praleidžia, ypač senesniuose modeliuose, kuriuos duoda už labai žemą kainą. Jei vežėjas turi CMR draudimą – turėtum gauti atlyginimą. Bet ar pasirašei aktą dėl daiktų būklės prieš pakrovimą? Jeigu ne, gali būti sunku įrodyti, kad sofa buvo sausa. Aš visada fiksuoju telefonu. Patarimas: nebijok prašyti, kad vežėjas nufilmuotų krovimą. Brangūs daiktai – apdrausk atskirai. Geriau permokėti 30 eurų nei gauti šlapią lovą Londone.

Kai nepasiseka (žmoniškai tariant, bėdos)

Ką daryti, jei vežėjas nepasirodo sutartą dieną?

Pirmiausia – skambinti. Kartais stringa muitinėje arba sugedo mašina. Aš pats prieš aštuonerius metus neturėjau atsarginio mikroautobuso – sutrūko sankaba Panevėžyje, klientas laukė Kaune. Praradau dieną, vežiau kitą su nuolaida. Bet jei vežėjas nekelia ragelio ir neatsako į žinutes per pusdienį – skambink Vartotojų teisių apsaugai. Yra buvęs atvejis, kai klientas sumokėjo 300 avanso, vairuotojas išjungė telefoną. Deja, ne visi vilkai vilki avių kailį, kaip mėgsta sakyt mūsų kolegos. Rašyk sutartį.

Ar buvote matę, kad klientą apgautų dėl pervežimo į Angliją kainos?

Taip. Dažniausias scenarijus: telefone sutariam dėl 900, o atvažiavus pas tuščiai išsikrausiusį butą vairuotojas sako „pasirodo, čia daugiau nei sakėt, reikia 1300“. Klientas spaudžiamas, neturi pasirinkimo. Dar blogiau – kai neįtraukiami mokesčiai už keltą ar tunelius. Kliento net paprašė sumokėti už tai, kad vairuotojas „laukė prie namų pusantros valandos“, nors pats vėlavo. Tokių istorijų per du dešimtmečius prisirinkęs lagaminą. Todėl rašyk viską sutartyje. Kiekvieną eilutę. Kai žodis turi reikšmę tūkstančio.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą per dvi dienas, bet vėluoja savaitę?

Na, čia rinkodara. Pažadas parduoda. Yra įmonių, kurios surenka užsakymus, pažada artimiausią datą, o paskui palieka eilėje kaip banke. Kartais taip nutinka dėl muitinės – ypač dėl brexitinių dalykų, suprantat. Nors Anglijos kryptimi dabar jau mažiau problemų nei buvo 2021-aisiais. Bet vis tiek. Jei vežėjas sako „rytoj pasiimsiu ir poryt pristatysiu“ – tai realu tik jei jis jau stovi po laiptais. Kitaip tai planavimas, o planai byra. Reikalauk realaus laiko lango, ne dienos.

Ar saugu vežtis vertingus daiktus – kompiuterius, dokumentus – mikroautobusu?

Saugiau nei automobilyje, bet jei tai pabėgėlio pasas ar santuokos liudijimai, geriau vežkis prie savęs salone. Mikroautobuso bagažinė – temperatūra, dulkės, o jei grupinis krovinys – gali atsirasti svetimų rankų. Kompiuterį apvyniok, padėk ant minkštų daiktų. Aš savo klientams visada sakau: juvelyrą, dokumentus – viskas su jumis kaproje (su jumis salone, turiu galvoje). Per dvidešimt metų vagystės atvejų beveik neturėjom. Bet atsargumas gi niekados nepamaišo. Neišsirišinėk ramybės.

Ką reiškia, kai vežėjas neturi CMR draudimo arba jo nerodo?

Tada rizikuoji viskuo. CMR – ne tik popierius, tai apsauga nuo visiško praradimo. Jeigu mikroautobusas sudegs, avarija ar vagystė – be CMR gali likti be nieko. Tarptautiniams reisams į Angliją jis būtinas. Kartais maži vežėjai sako „o mums nereikia, mes per infrastruktūrą vežam“ – nesamonė. Aš nesu tikras dėl kiekvienos smulkios įmonės licencijos atnaujinimo datos (tiek jų yra), bet jei nerodo CMR poliso – aš nevežčiau. Rimtai. Yra skirtas tarp to, kas legalu, ir kas tiesiog neegzistuoija popieriuje. Pasitikrink.

Paskutiniai niuansai prieš užsakant

Ar geriau mokėti visą sumą iš anksto ar dalimis?

Dalomis. Avansas – 20–30 proc., kad užsirezervuotum datas. Likutis – gavus daiktus. Jei prašo visk iš anksto – raudona vėliava. Buvo atvejis, kai paėmė 800 eurų ir pradėjo šnekėti apie „aukščiau minėtas“ papildomas kainas. Niekada nemokėk pilnos sumos prieš pakraunant. Nebent tai superžinoma įmonė, su kuria tavo draugas vežėsi tris kartus. Net ir tada – rašyk sutartį. Aš prašau pusę arba 30 proc., o likutį – kai atidarau duris Londone. Taip saugiau abiem.

Kaip supakuoti, kad nereikėtų mokėti papildomai?

Naudok dvigubas dėžes. Ant kiekvienos – užrašas ką sudėta. Stiklą, veidrodžius – apvyniok gerai. Mikroautobuso grindys kietos, tai čiužinius, kilimus – dėk kaip amortizatorių. Jei vežėjas mato, kad daiktai beprotiškai netvarkingi, gali paprašyti papildomų diržų, o tai – laikas, o laikas – pinigai. Kai kurie klientai pirko IKEA dėžes. Tinka. Aš nesu pakavimo guru, bet per tiek metų matai – blogas pakavimas brangiau kainuoja nei keletas burbulinių rulonų. Nepatingėk.

Ar verta rinktis vežėją be interneto svetainės, bet pigesnį?

Pažįstu vežėją be svetainės, bet su dvidešimt metų patirtimi – jis važiuoja pagal rekomendacijas. Bet tai išimtis. Jei neturi net socialinių tinklų, o kaina stebina – budėk. Gali būti, kad vairuotojas tik vakar gavo pažymėjimą ir šiandien nori užsidirbti. Perkraustymas – ne tai, ką darai pabandymui. Yra rizika. Kaina jo gali būt 600, bet jei avarija – gali neturėt kam skambinti. Aš linkęs rinktis vidutinę kainą su žinomu vežėju, dėlto pigiausias dažnai būna brangiausias.

Kiek laiko prieš persikraustymą reikia užsakyti pervežimą?

Mažiausiai dvi savaitės. Mėnuo – idealu. Ypač jei reikia konkrečios datos. Skubūs pervežimai brangiau, nes vežėjas maišo savo grafiką. Aš kartais priimu ir savaitei, bet kaina kyla apie 15–20 proc. Jei skambini dienai iki – loterija. Gali pasisekti, jei kažkas atšaukė, bet tikimybė – kaip be lojalumo kortelės laimėti prizą. Planuokis. Anglijos kryptis perkraustant žmones yra didžiulė, mikroautobusai suplanuoti mėnesiams į priekį. Ne visi tai rodo, bet taip yra.

Jeigu turiu katę – ar ji gali važiuoti kartu mikroautobusu?

Gali, bet pasiruošk. Katės proto netenka nuo kelionės. Būk su narvu, antklodėm ir niekados neatidarinėk bagažinės vidury kelto – neverta. Veterinariniai dokumentai privalomi įėjimui į JK. Gyvūnų pervežimas – atskira reglamentų šaknis, čia jau nebebūsiu didelis patarėjas, nes nenoriu meluot. Techniškai salone gyvūnas gali būt. Svarbu, kad vairuotojas nesipriešintų. Kai kurie paprašo papildomai už valymą. Pasitikrink dokumentus iš anksto, nes pasienyje gali grąžinti. Geriau per specializuotą tarnybą, jei katė brangi.

Išvada

Konkurencingos kainos Anglijos krypties pervežimams mikroautobusais – tai tik viena monetos pusė. Kita – kaip greitai, saugiai ir sąžiningai daiktai pasieks naujus namus. Nepirk pigiausio pasiūlymo aklačiai. Klausk apie draudimą, kas krauna, kiek laiko, ar viskas surašyta. Per daug metų mokiausi iš svetimų klaidų – tikiuosi, tu pasimokysi iš mano patirties lengviau. Sėkmės persikraustant ir mažai streso kelyje į Angliją.