Konkurencingi pervežimo sprendimai į Angliją mikroautobusais

24 metai šitame reikale – rodos, jau viską mačiau. Nuo to, kaip klientai bando įgrūsti sofą į VW Passat, iki to, kaip muitininkai, gurkenodami kavą, tikrina, ar neturite paslėpę dešrų. Jei svarstote, kaip pervežti daiktus į Angliją ir norite rasti konkurencingų pervežimo sprendimų mikroautobusais, šis tekstas kaip tik jums. Papasakosiu, kaip tai vyksta iš tiesų, be cukrainės. Nes realybė kai kuriais klausimais kitokia, nei rašo gražios įmonių skrajutės. Klauskit, ką norite, atsakysiu taip, lyg sėdėtumėte šalia manęs kabinete.

Kainos ir kaip čia viskas suskaičiuojasi

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Bent tikslios sumos neduosiu, nes viskas priklauso nuo daugybės dalykų. Dažniausiai nuo kokių 800 iki 1800 eurų, o jei reikia važiuoti iki Škotijos, kartais kainuoja ir daugiau. Keli kubiniai metrai daiktų į Londoną kainuos apie tūkstantį, plius minus. Skaičiuojasi pagal kilometrus, kiek turi daiktų ir ar reikia mokėti už tunelius. Jei kas nors jums siūlo visą krovinį iki Birmingamo už tris šimtus eurų – bėkit. Nebent tai labdara, o tokio reiškinio šioje rinkoje aš dar neteko matyti.

Ar galiu derėtis dėl kainos, ar ji visada fiksuota?

Kartais galima, o kartais – jokiu būdu. Jei metas ne sezono ir vairuotojas važiuoja beveik tuščias, gali tepti šimtą kitą nuo kainos. Bet vartų metu, pavyzdžiui, rugsėjį, kai studentai kraustosi, kainos yra kainos. Mums irgi reikia mokėti už kurą, keltą arba tunelį, nakvynes jei toli. Kartą klientas bandė nusukti kainą iki autobuso bilieto vertės. Pasakiau, kad galiu jį sukišti tarp dėžių, bet kažin ar patiks. Tai klausti galima, tik nenustebkite, jei atsakymas bus trumpas.

Kodėl vieni pervežėjai siūlo kainą kelis kartus mažesnę už kitus?

Čia jau nepatogi tema. Kai kur vyrukai dirba be draudimo, be normalaus žiniaraščio, o mikriukas jiems neoficialiai net nepriklauso. Kiti nuleidžia kainą tik kad pasirašytumėte sutartį, o pusiaukelėje pareiškia – o, jūsų daiktai sunkesni, kaina kyla dvigubai. Teko matyti. Pigus gali būti brangus. Jei kas nors siūlo perkraustyti visus namus už vakarienės restorane kainą, pagalvokite, ką ten pjaustys. Paprastai – viską. O jūsų sofa gali atsidurti griovyje prie Kalė.

Kokiais atvejais tenka mokėti daugiau, nei buvo sutarta iš pradžių?

Jeigu prisidedate daiktų paskutinę minutę ir jų nepaminėjote, tada taip, reikia perskaičiuoti. Arba jei stovėjimas viduryje Londono kainuoja tris valandas, nes neišsipirkote leidimo. Dar pasitaiko, kad muitinė nutaria viską apžiūrėti ir tenka pusdienį palaukti. Kartą klientas „pamiršo“ paminėti milžinišką šaldytuvą. Teko imti kitą kelto vietą, kuri kainavo papildomai. Nesidžiaugiau, bet ką darysi – palikti ant tilto? Taip būna, bet nuoširdumas iš pradžių visiems sutaupo galvų skausmo.

Mikroautobusai: ką verta žinoti prieš sėdant į kelionę

Kiek žmonių ir daiktų tikrai telpa į tokį pervežimo mikroautobusą?

Paprastas tranzitinis mikriukas sūpuoja maždaug 8–10 kubinių metrų krovinį. Tai maždaug vieno kambario butas arba mažas dviejų kambarių. Dažnai į priekį telpa du keleiviai šalia vairuotojo. Nesitikėkite odinių sėdynių ir minibaro. Tai darbinės mašinos. Jei turite trijų aukštų namą, kvieskitės fūrą, o ne mus. Teko turėti klientą, kuris galvojo, kad mikriuke dar įtils ir motociklas. Žinot ką? Netilpo, o ir subraižytų viską aplinkui.

Ar mikroautobusu galima gabenti baldus, kurių palikote senelės namelyje?

Visiškai. Tam šitos mašinos ir skirtos. Drabužinės, lovos, stalai – jei tik sueina per galines duris arba išardomi. Mes irgi turime apklotų ir raiščių. Bet jei senelės spinta yra iš ąžuolo, dviejų metrų pločio, teks pakalbėti. Praeitą mėnesį vežėm milžinišką indaują iš Kauno į Lydsą. Trise beveik neišlindome. Vairuotojui nugara dar spyrioja. Bet daiktas atkeliavo be įbrėžimo, o tai svarbiausia.

Koks pagrindinis skirtumas tarp pervežimo mikroautobusu ir didelės fūros?

Lankstumas. Mikriukas praslysta ten, kur fūra neprispraudžia. Siauros gatvės Londone? Mūsų kasdiena. Fūrai reikia leidimų, specialių maršrutų, kartais palydų. Kainos atžvilgiu mažiems kroviniams mes žymiai konkurencingesni. Bet jei perkraustote keturių kambarių namą, mikroautobusas – tai lyg tuščioti vonią šaukšteliu. Dar fūros ties Doveriu stringa eilėse. Mes praslystam greičiau. (Na, pastaruoju metu ir mikroautobusai laukia, taip kad Brexit eilės visiems lygios.)

Ar visos mašinos turi klimato kontrolę ir kaip ten su važiavimu žiemą?

Dauguma naujesnių taip. Bet teko vairuoti senesnių transporterių, kur klimato kontrolė reiškia nuleistą langą. Žiemą šildymas veikia, nors variklio paleidimas dvidegtiniame Lietuvos šaltyje būna kančia. Augalams nepatiks, galiu garantuoti. Elektronikai šalčiai nekliūna, bet kartą vyno kolekcija sušalo, nes mašinos šildymas kažkur Vokietijoje nustojo galioti. Klientas neapsidžiaugė. Dabar visada klausiu: ar yra ką nors jautraus temperatūrai. Pasimokiau per savo kailį.

Dokumentai, muitai ir tie keisti formalumai

Ar reikia specialių leidimų vežti asmeninius daiktus į Angliją mikroautobusu?

Nuo to laiko, kai įvyko Brexit, viskas pasidarė painiau. Būtinai ne visada reikia specialaus leidimo, jei tai asmeninis persikėlimas, bet reikia Transfer of Residence formos, jei norit išvengti muitų. Kartais muitininkai pamoja pravažiuoti, o kartais nori matyti kiekvieną dėžę. Tiksliai nepasakysiu, kokį pareigūną gausite, nes taisyklės keičiasi taip dažnai, kad vytis jas – antras darbas. Bet geras vairuotojas visada turi kelis daiktų sąrašo egzempliorius ir paaiškinimą apie persikėlimą. Jei kas paklaus du kartus – turėsite ką parodyti.

Kaip yra su muitinėmis – ar visada važiuojama per Eurotunelį?

Paprastai iš Kalė imam Eurotunelį, nes greičiausia. (Tiesa, jei plaukiam keltu iš Olandijos, tada viskas kitaip, bet čia retesnis maršrutas.) Keltas pigesnis, bet valgo dvi papildomas valandas. Doverio uoste patikros kartais nervina. Turėjau klientą, kuris įsispyrė važiuoti per Airiją, kad aplenktų Prancūziją. Taip ir padarėm. Užtrukom papildomą dieną ir kainavo daugiau. Tai jei neturite fobijos kruasanams, Kalė yra jūsų draugas. Tik turėkite popierius tvarkingus.

Kodėl kartais muitinėje sulaiko būtent mikroautobusus pilnus daiktų?

Todėl, kad gali. O kai kurie žmonės dar bando gabenti draudžiamus daiktus. Jeigu perkeliate savo asmeninius daiktus, paprastai viskas gerai. Bet jei ten maisto, augalų ar dešimt vienodų neišpakuotų nešiojamų kompiuterių, įsijungia signalizacija. Kartą pas vieną vyruką radau dešrų. Ne kelias, o visą šaldymo dėžę. Prancūzijos pasienio šuo ties Dunkerku įsismagino. Teko išmesti. Todėl prašau – jokių mėsos gaminių, jokio medaus, jokių keistų sėklų. Tik naudoti namų apyvokos daiktai ir praeisite lyg per sviestą.

Ar mano daiktams reikia CE ženklinimo ar kokios nors sertifikavimo?

Ką jūs – savai senai neišvirtai lovai ir elektriniam virduliui? Nieks dėl lipdukų nes lambs. Bet jei vežate naujus įrankius, elektroniką ar ką nors, kas atrodo kaip prekyba, gali kilti klausimų. Ar pirkta ES? Ar ne pardavimui? Teko matyti, kaip vairuotoją atgal siuntė, nes mašinoje gabeno visiškai naujus elektrinius įrankius be sąskaitų. Panašu į neapmuitotą prekybą. Tai jei tikrai asmeniniai, panaudoti daiktai – nemiegokite dėl to naktimis. Bet lai sąskaitos prie naujesnių daiktų būna po ranka, tikram atvejui.

Kai kelyje nutinka visokių dalykų

Kas jei mikroautobusas sugestų Belgijoje ar kur nors Prancūzijoje?

Tada taisom arba kviečiam pagalbą. Normali firma turi kontaktus visoje Europoje. Bet faktas – šūdinas jausmas. Kartą sugedau prie Lilės, antrą nakties. Klientas miego keleivio sėdynėj. Kvietėm techninę pagalbą, pusę nakties perkelinėjom daiktus į kitą mikriuką prie autostrados lietuje. Ne idealu. Bet kitą vakarą Liverpulyje jau buvom. Taip būna. Klauskite apie Plan B prieš išvažiuodami. Jei vairuotojas krypteli galvą ir nutyli – gal geriau rinkitės kitą.

Ar pervežėjas gali atsisakyti vežti dalį daiktų, jei jie netelpa į mašiną?

Teoriškai, jei mikriukas pilnas, o jūs pridėję daiktų be perspėjimo, taip. Bet mes stengiamės išsisukti. Kartais sukrauname aukščiau, ant stogo imame lengvesnius daiktus. Bet jei staiga ištraukiate antrą čiužinį ir kepsinę, o mašina užkrauta iki lubų, problema. Kartą teko palikti daržo namelio staliuką kliento kieme, nes nebetilpo. Jis pyko, bet apie tūrį buvom sutarę iš anksto. Dusyk matuok, pusę karto pakuok, kaip sakoma.

Kaip elgtis, jei pasienyje kiltų problemų dėl dokumentų?

Likite ramūs ir leiskit vairuotojui kalbėti. Jis tai daręs ne pirmą kartą. Nesivelkite į diskusijas lūžine anglų kalba su prancūzu – retai padeda. Jeigu dokumentai tvarkingi, bėdos išsisprendia per valandą kitą. Turėkite termosą kavos, prisireiks. Ir kopijų. Visada turėkite visko po kelias kopijas, nes sargybiniams telefono PDFas nepatinka. Kartą klientas pasą įsimetė į dėžę pakrovimo metu. Nedarykit to. Dokumentai – visada prie savęs. Pasienis ir taip pakankamai įtemptas be papildomų ieškojimų.

O jei vairuotojas pavėluoja keliomis valandomis?

Eismo spūstys būna. Keltai atšaukiami. Kartais ankstesniam klientui neveikia raktai ir pralaukiame valandą, kol atsiranda seniūnas. Jei vairuotojas vėluoja tris valandas, paskambinkite. Ne kiekvienas vėlavimas yra apgavystė. Bet jei vėluoja parą be paaiškinimo – raudona vėliava. Geros įmonės paskambina pačios. Blogos dingsta. Man teko vėluoti dėl gaisro Eurotunelyje, Prancūzijos ūkininkų protestų, kartą net prie Gentą ant kelio krykštavo antis. Ne, tikrai. Antis. Tai kantrybė padeda, bet ir sąžiningas bendravimas iš mūsų pusės – taip pat svarbu.

Paskutiniai patarimai prieš renkantis pervežimą

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo sukčiaus ar mėgėjo?

Prašykite įmonės kodą. Klauskite, ar turi CMR draudimą. Paprašykite furgono nuotraukų, o ne Google atsisiųstų paveikslėlių. Jei priima tik grynuosius ir atsisako sutarties – bėkit. Normalus pervežėjas su jumis pasikalbės telefonu, o ne tik per WhatsAppą. Ir patikrinkite atsiliepimus – bet ne tik jų svetainėje, pažiūrėkite nepriklausomuose portaluose. Pažįstu tokių, kurie turi septynis Facebook puslapius, kad išvengtų blogų įvertinimų. Dar jei kaina skamba kaip anekdotas, tai greičiausiai juokas bus ir dėl aptarnavimo. Pasikliaukite nuojauta.

Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldais mikroautobusu?

Galima, tik perspėkite iš anksto. Reikia suplanuoti sustojimus. Katės paprastai kantresnės nei šunys, keistai, bet faktas. O paukščiai – paukščiai dramatiškiausi. Atvežkite nešyklą, o ne kartoninę dėžę, nes gyvūnai stresuoja nuo variklio garso. Jei kelionė trunka ilgiau nei dieną, jau sudėtingiau. Aš tai mėgstu šunis, bet neesu tikras, ar norėčiau, kad papūga aštuonias valandas vertintų mano vairavimą. Kai kurie vairuotojai paima priemoką už gyvūnus dėl valymo. Tik būkite atviri – niekas nenori staigmenų, kvepiančių zoologijos sodo paviljonu ties Lamanšu.

Ar galima keisti daiktų sąrašą likus dienai iki išvykimo?

Maži pakeitimai – taip. Bet jei staiga vietoj lempos norite įgrūsti skalbimo mašiną, perskaičiuosim. Erdvė – erdvė. Ir svorio paskirstymas svarbu – blogai pakrautas mikriukas kelyje elgiasi kaip girtas begemotas. Kartą klientas iš vakaro sofą pakeitė marmuriniu stalu. Suvežėme, bet buvo arčiau nei povandeninis liukas. Tai jei galit, duokite žinią bent porą dienų prieš. Kuo daugiau žinome, tuo sklandžiau viskas einasi. Būna, žmonės galvoja, kad nieko daug nesusigrūdot, o paskui ištraukia dar tris lagaminus.

Kokio dydžio daiktus jau geriau gabenti krovininiu transportu, o ne mikroautobusu?

Viską, kas ilgesnis nei trys metrai ar akmeninis/marmurinis ir sveria virš šimto penkiasdešimties kilogramų. Didžiuliai amerikietiški šaldytuvai, pilno dydžio biliardo stalai, pramoninės lentynos. Mikriuko pakaba tam nepritaikyta, o teisiškai turime svorio limitus. Galima perkrauti, bet baigsis blogai, ypač Alpėse ar Anglijos kalvose. Mačiau, kaip vaikinas bandė vežti ketaus vonią Sprinteriu. Galas nusidrovė kaip pavargęs asilas. Atšaukėm. Jis susirado fūrą. Kartais tai vienintelis protingas sprendimas.

Ar mikroautobusai važiuoja tik į Londoną, ar ir į kitus Anglijos miestus?

Važiuojam visur. Norčesteris, Birmingamas, Bristolis, Jorkas, net iki Škotijos pasienio kartais. Londonas tiesiog populiariausias. Bet kuo toliau nuo Doverio ar Eurotunelio, tuo brangiau. Kuras ir vairuotojo laikas susideda. Teko važiuoti į Kornvalį rugpjūt. Graži vieta, bet eismas – košmaras. Ilgiau trunka nei iki Edinburgo, prisiekiu. Tai taip, klauskite apie savo konkretų miestelį. Greičiausiai ten buvome arba pažįstamą, kuris važiuoja.

Ar verta lyginti mikroautobusų pervežimą su tarptautinėmis siuntų tarnybomis?

Priklauso, ką vežate. Drabužių dėžėms? Siuntų tarnyba gali būti pigiau. Pusei namų – ne. Kurjerai meta, svaido ir praranda. Su mikriuku jūsų daiktai dažniausiai yra vienintelis krovinys, arba dalinam tik su vienu kitu klientu. Tai tiesioginis pervežimas. Jūs galite net kartu važiuoti. Pabandykit tai padaryti su DHL. Nors turiu pripažinti, kad trys mažos dėžutės ir mano skambutis – perteklius. Protingai rinkitės. Bet kai kalba eina apie spintą ar asmeninį persikraustymą, mikroautobusas laimi net nesistengdamas.

Ką būtina padaryti prieš pervežėjams atvažiuojant pasiimti daiktų?

Užrašykite ant dėžių, kas viduje. Rimtai. „Virtuvė" geriau nei jokia informacija.išrinkite, ką galima. Įsimatuokite durų angas. Ir užrakinkite gyvūnus, nes išsigandusi katė, bėgiojanti po jau pakrautą kiemą – ne juokai. Dar stovėjimas. Jei gyvenate viduriniame Londone ar Vilniaus senamiestyje, rezervuokite mums vietą. Teko sukiotin aplink kvartalą po dvidešimt minučių, kol klientas aiškinosi su kaimynu. Paruošimas – pusė perkraustymo. Mano kava tada ilgiau išlieka karšta, beje.

Ar kaina priklauso nuo to, ar važiuoju pirmą kartą, ar esate pastovus klientas?

Pirmą kartą atvykstantys moka tą patį, įprastai. Bet nuolatiniams ar atvedusiems draugų aš numetu kažką iš viršaus. Tai ne prekybos centro lojalumo kortelė, bet jei 2019-ais vežiau jus į Londoną, o dabar norite atgal į Kauną, aš jus prisiminsiu. Šiame versle svarbiausia pasitikėjimas. Kartą viena ponia per penkerius metus kraustėsi tris kartus dėl darbo – gaudavo vis geresnes kainas. Ne dėl to, kad aš labdara, o todėl, kad pakartotiniai klientai – auksas. Mažiau aiškinimo, mažiau streso, visi laimingi.

Konkurencingi pervežimo sprendimai į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet turi savų niuansų. Svarbiausia – nebijoti klausti, lyginti kelis pasiūlymus ir nepulti ant pirmo pigiausio, kuris kvepia abejotina sutartimi ant popierinio rankšluosčio. Tokių sprendimų rinkoje tikrai yra, tik reikia žinoti, ko klausti. Jei ką, rašykite ar skambinkite – jei nerasiu laiko, nukreipsiu pas kolegą, kuris tikrai padės. Sėkmės kraustantis!