Koks geriausias būdas pristatyti siuntinius Anglijon?

Žinai, per tuos tryliką metų, kai vežioju daiktus po Europą, tai klausimą „koks geriausias būdas pristatyti siuntinius Anglijon“ girdžiu mažiausiai kartą per savaitę. Ir visada atsakau – pats geriausias būdas yra tas, kuris tavo daiktus nuveža laiku, nepažeistus ir be kvailų muito乘... muitų bėdų. Sorry, kartais ima nervas. Bet rimtai – ne visada tai yra brangiausias variantas ir ne visada pats greičiausias. Kitas kartais gyvena Vestminsterio rajone ir turi liftą, kitas – trečiajame aukšte Brendforde, be lifto. Situacijos skirtingos. Šiandien pakalbėkim apie tai, kas realiai svarbu, kai krauni daiktus į mašiną ir siunti per tą Lamanšą.

Iš pradžių – apie pasiruošimą ir kainas

Kiek kainuoja siųsti dėžę su daiktais į Londoną?

Kaina... hm. Jei maža dėžė, gal trisdešimt kilogramų, su paprastais rūbais, tai žiūrėk nuo 80 iki 150 eurų. Bet jei ten komplektas iš dviejų sočiųjų – sorry, sofų, – tada viskas keičiasi. Kaina priklauso nuo svorio, tūrio ir to, ar reikia liftų. Kartais žmonės prisipakuoja knygų – svoris išauga, o jie galvoja, kad moka už kubą. Būna ir taip. Geriausia nusifotografuoti daiktus ir atsiųsti vežėjui, tada jis pasakys tiksliau. Maždaug. Nes tiksliai niekas nepasakys, kol nepamatys.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar reikia profesionalų?

Gali pats, tik neskubėk. Aš esu matęs, kaip klientas suvyniojo porcelianą į laikraščius. Anglijoj lyja, laikraštis permirksta, viskas dužta. Naudok burbulinę plėvelę. Jei veži elektroniką – antistatinį įvyniojimą. Profesionalai žino, kaip sutalpinti daugiau ir saugiau, bet tai kainuoja. Jei taupai – pirk dėžes iš statybininkų ir vyniok pats. Tik nepamiršk – jei dėžė silpna, vežėjas gali atsisakyti krauti. Matęs tokį Brendforde, klientas pasiūlė sulūžusią dėžę iš „Tesco“ – nelabai gera mintis.

Kaip greitai siuntinys pasieks Angliją?

Iš Lietuvos – 3-5 dienos, jei vyksta tiesiogiai sunkvežimiu. Jei jūra – savaitės dvi. Oro – dvi trys dienos, bet kaina kaip iš geros vakarienės Londono centre. Kartais pasitaiko vėlavimų pasienyje, ypač Kello prie Doverio. Būna, kad eilė – trys valandos. Kartais vairuotojas patingi važiuoti naktį, lieka miegoti Belgijoje. Tai prisideda prie laiko. Jei tau sako, kad rytoj – meluoja. Nebent tai oro siunta ir tu pats skrisi lėktuvu su kuprine. Kitaip realistiškai žiūrėk į keturias penkias dienas.

Ar verta siųsti oru, ar geriau kelių ar jūrų transportu?

Oro paslaugos – tik jei skubi dokumentus ar mažą brangią dalį. Automobilio ar sofos nekelsi lėktuvu, nebent esi arabų šeichas. Kelių transportas – universaliausias. Iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją ir per Eurotunelį. Jūrinis jei konteineris, bet iš Lietuvos dažniausiai reikia gabenti iki Hamburgo ar Klaipėdos, o tada laukti. Dauguma mano klientų renkasi tiltą. O gal ne tiltą... Eurotunelį, tiksliau. Kelių trasnportas – hmm, transportas. Kartais perkreipiu žodžius, kai rašau greitai. Bet keliais geriausia.

Ar galiu siųsti maistą, kosmetiką ar augalus?

Maistas – sudėtinga. Jei tai šviežią mėsą ar pieną – tikrai ne. Sausi produktai, koldūnai be mėsos... gal. Kosmetika – tik su saugos lapais anglų kalba. Augalai – reikia fitosanitarinio sertifikato. Po Brexito UK pasidarė atsargesni. Buvo toks atvejis, kai moteris vežė lietuviškų jurčių – atimta Doverio muitinėj. Nors jos buvo sausos. Muitininkai gali būti subjektyvūs. Geriau nepirkti prekių, kurių negali greitai paaiškinti.

Muitai, draudimas ir popieriai – ko bijoti nereikia

Ar reikia mokėti muitus, jei siunčiu asmeninius daiktus?

Jei daiktai naudoti, priklauso tau daugiau nei pusę metų ir jie nėra parduotuvėje nauji – paprastai ne. Bet turi pateikti manifestą, sąrašą. Jei muitininkas įtars, kad veži parduoti – sumokėsi VAT ir muitą. Doverio muitinėj kartais tikrina kiekvieną dėžę, kartais – tik vairuotojo veidą. Neišeina nuspėti. Todėl nieko neslėpk ir rašyk tikslų turinį. Aš nežinau, kaip ten bus po tų visų naujų reglamentų 2025-aisiais, bet kol kas taip veikia.

Kaip užpildyti CN22 ar kitą muitinę deklaraciją?

CN22 – mažoms siuntoms, CN23 – didesnėms. Rašai „used personal belongings“ ir sąrašą. „Miscellaneous“ – blogas žodis. Muitininkai nemėgsta. UK įmonės paprastai prašo detalizuoti. „2 pair of shoes, 1 blanket, 3 books“. Nerašyk tiesiog „stuff“. Jei vertė viršija 400 svarų, reikia kitokio deklaravimo. Būtent, 390... hm, ar 400? Reikia pasitikrinti, gal dabar jau 440? Nesikeičia tie skaičiai. Geriau per mažai įvertinti negu per daug, bet neperlenkti lazdos. Tikslumas svarbu.

Ar mano daiktai bus apdrausti transporto metu?

Talonas. Draudimas. Kiekviena įmonė sako, kad taip, bet skaityk smulkųjį šriftą. Kartais apdrausta tik iki 5 eurų už kilogramą pagal CMR konvenciją. Koks šūdas, atleisk. Jei veži kompiuterį, kurio vertė 2000, o svoris 3 kg – gausi 15 eurų. Juokas pro ašaras. Siūlau pirkti papildomą draudimą. Arba rašyti sąraše tikrąją vertę. Kai kurios biurai Lietuvoj pasiūlo normalų draudimą, kai kurios – tik imitaciją. Būk atsargus.

Ką rašyti, jei muitininkai paklaus, ar tai nauja sofa?

Jei nauja – muitas. Jei naudota – ne, jei asmeniniams tikslams. Nerašyk, kad nusipirkai iš „Ikea“ prieš savaitę. Tai prekė. Nors jei tikrai nusipirkai – sumokėk VAT į priekį. Buvo atvejis, kai vaikinas vežė „naudotą“ dviratį – blizgėjo, etiketės neatplėštos. Muitininkas nusijuokė ir apmokestino. Nepigiai. Sakyk tiesą, bet nebūk kvailas. Jei naudota – turi rodyti ženklų. Dulkės, įbrėžimų. Tiesa gelbsti.

Ar reikia CMR, jei veža krovininis mikroautobusas?

Taip. CMR – tai ne kažkoks prabangus popierius, o standartinė krovinio važtaraštis. Net jei veža mikroautobusas su „Privatius daiktai“ ant šono. Be jo, jei kas nutiks – teisiškai nieko nepagrįsi. Aš matęs vežėjų, kurie „pamiršta“ CMR ir tik duoda nuotrauką WhatsApp. Tai yra nesąžininga. Reikalauk dokumento. Jei kas, į GDPR tai nepatenka, čia tavo nuosavybė. (wait, ką aš čia apie GDPR? whatever, tiesiog dokumentas yra svarbus). Originalas turi keliauti su kroviniu, o kopija – pas tave.

Kokia suma tikrai bus apmokestinta Didžiojoje Britanijoje?

Čia tikslaus skaičiaus atsakyti negaliu, nes keitėsi po Brexito. Buvo 135 svarai sterlingų „de minimis“, bet po 2022 metų... ar po 2021? Tikriausiai po 2021 sausio. Dabar daug kas apmokestinama. Jei perka prekę – mokestis. Jei asmeniniai daiktai – rašyk aiškiai, kad tarnauja tavo buičiai. Jei dovana – limitas 39 svarai? O gal 45? Tikrai tiksliai nesakysiu, nes tas skaičius pastoviai juda. Patikrink HMRC svetainėj prieš siųsdamas. Arba klausk brokerio. Nes aš ne muitininkas, aukščiau jau rašiau – dirbu su vežimais, ne su muitine kasdien.

Kaip neišsirinkti blogos įmonės ir ko vengti

Ar visos perkraustymo įmonės tvarkingai veža į Angliją?

Ne. Absoliučiai ne. Yra tokių, kurios surenka daiktus, užrakina sandėlyje Šiauliuose ir tris savaites nieko neveža, kol prisirenka pilną mašiną. Tu lauki Londone, o tavo sofa stovi tarp šieno ar ką jie ten dar laiko. Būna vagiamų daiktų. Rinkis įmones, kurios turi faktines saugyklas, o ne pažadus. Jei kaina žemiau rinkos 40 procentų – kažkas ne taip. Nemokamas sūris būna tik spąstuose, ypač kai kalbam apie siuntinius į Angliją.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja savaitę ir nekelia telefono?

Klaikus jausmas. Buvau tokių klientų, kurie skambindavo manęs klausti patarimo, nors vežė juos kažkas kitas. Pirmiausia – rašyk el. laišką su perspėjimu. Jei turi sutartį – grasinimas teismu kartais pagelbėja. Deja, daugelis neformalių vežėjų dirba be jokių sutarčių. Tada lieka tik socialiniai tinklai ir grasinimas viešu atsiliepimu. Geriausia prevencija – rinktis patikrintą įmonę iš pradžių. Nes kai mikroautobusas yra kažkur netoli Loiro, Prancūzijoje, ir vairuotojas miega – tu nieko nepadarysi.

Kodėl vieni pervežėjai taip pigiai perveža, o kiti brangiau?

Nes brangus turi licencijas, draudimą, normalų vairuotoją su alga, o ne studentą savaitgaliui. Pigus veža „ant šono“ – be leidimų, be miego režimo, be draudimo. Kartais jie suverčia krovinį kitam vežėjui UK pusėj ir ima komisą. Tu net nežinai, kas realiai atvažiavo. Buvo taip, kad lietuvišką mašiną Londone pakeitė rumuno furgonas. Klientas galvojo, kad taip ir turėjo būti. Ne, taip neturėjo. Brangus pervežėjas siūlo atsekamumą ir garantijas. Pigus – tik viltis.

Ar tikrai galiu pasitikėti, kai internete mažai atsiliepimų?

Ne visada. Naujos įmonės gali būti geros, o senos su šimtu atsiliepimų – nusipelniusios nemalonių istorijų. Bet jei apie juos tyla visur – raudona vėliava. Paieškok Google, Facebook grupėse „Lietuviai UK“. Ten žmonės nepatingi išsakyti. Kartais net per daug. Aš pats esu matęs, kaip konkurentai rašo blogus atsiliepimus vieni kitiems, tai irgi ne objektyvu. Reikia balanso. Paklausk draugo, kuris siuntėsi kėdes į Birminghamą. Realus žmogus – geriausias šaltinis.

Situacija: vežėjas atvažiavo, bet netelpa daiktai. Kas dabar?

Klasika. Klientas sako „dvi dėžės“, o išeina keturios, nes „pamiršo“ spaustuvę. Vairuotojas ne robotas – mašina turi ribas. Turi arba mokėti už antrą reisą, arba kažką palikti. Būna, kad vairuotojas pasiūlo nunešti dalį į savo saugyklą Šiauliuose – ir tada lauki dar savaitę. Geriausia iš anksto nufotografuoti, nupiešti matmenis. Aš asmeniškai visada prašau vaizdo įrašo per Messenger. Tada nėra „oi, aš nežinojau“. Esi suaugęs žmogus – skaičiuok tinkamai.

Realybė kelyje ir pristatymas

Ar dažnai dingsta siuntiniai važiuojant per Lenkiją ar Vokietiją?

Dingsta, bet ne taip dažnai, kaip galvoji. Dažniau būna taip, kad vežėjas „pameta“ krovinį sąraše ir užmiršta iškrauti. Arba perduoda blogam tarpininkui. Vagysčių ant greitkelių mažiau nei anksčiau, bet pasitaiko. Lenkijoje katoviciškių slėptuvių... hmm, ką aš čia šneku. Tiesiog – naudok žinomus vežėjus. Jei sekasi krovinį ir vairuotojas siunčia nuotraukas kas 12 valandų – ramiau. O jei paskutinė žinutė buvo iš Varšuvos, o po to tyla tris dienas – skambink ir reikšk susirūpinimą.

Kas jei pristatymo dieną manęs nėra namie Londone?

Vairuotojas paskambins. Jei nepakelsi – paliks pas kaimyną, arba siuntą grąžins į terminalą. Tas terminalas kartais būna Stevenage arba kažkur Harrow pusėj. Nu varyk su „tube“ pusantros valandos. Blogiausia, kai pristatymas į darbą, bet tą dieną buvai išėjęs pietų. Todėl visada palikite antrą kontaktą – žmonos, draugo. Aš dažnai skambinu į abu numerius. Ir prašyk vairuotojo paskambinti likus valandai. Ne visi tai daro, bet jei prašysi – padarys. Jei ne, tada... na, būna.

Ar Anglijoje reikia mokėti papildomai už iškrovimą ar liftą?

Anglijoj liftas – prabanga. Daug senų namų neturi. Jei pristatai į bokštą be lifto – vairuotojas gali paprašyti 30-50 svarų už nešimą aukštyn. Arba tiesiog atsisakyti nešti. Patarimas: viską derink prieš sutartį. „Ar įskaičiuota iškrovimas?“ – turi būti rašte. Buvęs atvejis, kai lietuvis Londone atsisakė mokėti, vairuotojas pasodino dėžes ant šaligatvio ir išvažiavo. Policija nepadės – tai civilinis ginčas. Nenumokit ranka. Aš ir pats kartais pasiimu pagalbininką, jei sunku, bet tai kainuoja.

Jei siunčiu į Mančesterį, ar kaina skiriasi nuo Londono?

Nebūtinai. Kartais net pigiau, nes mašinos važiuoja ir per Birminghamą, ir Mančesterį. Londonas yra brangesnis dėl ULEZ mokesčių, parkavimo, kamščių. Vairuotojas gali užtrukti 4 valandas vien dėl M25 žiedo. Todėl į pietų Londono rajonus kai kurie vežėjai deda priemoką. Barking and Dagenham, kai kurie rajonai tolimi. Iš esmės – Mančesteris, Liverpulis, Lydsas... hmm, Leedsas – normalu. Svarbiausia, kad būtų geras privažiavimas. Ne gyviems kamščiams. Trumpai – Londonas gali būti brangiau dėl logistikos, ne atstumo.

Gavau SMS, kad siuntinys sulaikytas muitinėje – ką daryt?

Pirmiausia – ar tikras numeris? Būna sukčių. Jei iš HMRC – tikrink el. pašte arba skambink tiesiogiai į liniją. Tikras sulaikymas reiškia, kad reikia pateikti sąskaitas faktūras arba mokėti muitą. Kartais muitininkai nori tik įsitikinti, kad neveži importuoti. Nedaryk nieko skubotai. Aš turėjau klientą, kuris sumokėjo „mokestį“ sukčiui, o siunta vis tiek nebuvo sulaikyta – ji jau buvo kely. Paskambink savo vežėjui pirma, o ne nuorodai iš žinutės. Jei vežėjas nekelia... na, tada pats žinai, kad reikia kito vežėjo.

Paskutiniai klausimai prieš spaudžiant „siųsti“

Kaip sužinoti, ar mano daiktai tikrai atvažiavo sveiki?

Vaizdo įrašas. Daryk turinį pakuojant. Daryk nuotraukas prieš išvežant. Kai atvažiuoja – tikrink kartu su vairuotoju. Jei jis skuba – nerašyk pasirašyti, kol neapžiūrėjai. Vienas vyrukas Londone pasirašė CMR neperskaitęs, o sofa buvo patempiota. Paskui įrodinėjo mėnesį. Beje, „patempiota“ – ar tai tikras žodis? Na, sugadinta kampu. Realiai, vežėjas turėtų laukti bent 10 minučių apžiūrai. Jei apsižergus išvažiuoja – skambink, rašyk. Ir nepamiršk – drėgna dėžė iš išorės gali slėpti didesnę bėdą viduje.

Ar po Brexito kas nors pasikeitė siuntėjams iš Lietuvos?

Pasikeitė. Anksčiau – kaip į bet kurią ES šalį, dabar – trečioji šalis. Reikia daugiau popierių, muitininkai atidesni. Kai kurios prekės, kurios anksčiau praeidavo, dabar sulaikomos. Pavyzdžiui, elektronika be CE ženklinimo arba maisto papildai. Taip pat – echo... hmm, eigos tvarka kita. Jei anksčiau vairuotojas tiesiog pravažiuodavo sieną, dabar jis turi pristatyti T1 dokumentus prieš įvažiuodamas į UK. Tai pridėjo laiko ir streso. Ne viskas blogai, bet paprasta nebėra.

Koks geriausias patarimas, kurį duotum draugui, siunčiam daiktus į UK?

Organizuokis anksti. Neskubėk rinktis pigiausio. Nufotografuok viską. Ir atmink – koks geriausias būdas pristatyti siuntinius Anglijon yra ne tas, kuris gražiai skamba Facebooke, o tas, kuriam gali paskambinti vidury nakties, kai bijai, ir jis atsakys (na, gal ne vidury nakties, bet ryte tikrai). Patikimumas svarbiau nei greitis. Buk realistas. Daiktai yra tik daiktai, bet jei tai šeimos albumai – tai jau ne tik daiktai. Tai tu supakuok atsakingai. Ir neprimesk vairuotojui kaltės, jei pats suklydai adrese. Būna ir taip.

Išvada

Galbūt neįtikėtina, bet sukalbėjom nemažai. Koks geriausias būdas pristatyti siuntinius Anglijon? Galų gale – tavęs paklausiu: ar radai žmogų, kuriuo pasitiki, ar radai tik kainą ekrane? Jei žmogų – pusė darbo padaryta. Likusi pusė – sąžiningas pasiruošimas ir realūs lūkesčiai. Nepiknaudžiauk kantrybe vairuotojų, ir viskas bus gerai. Sėkmės.