Kokia krovinių gabenimo kaina į Angliją su mikroautobusais?

Atėjus laikui kraustytis į Angliją ar siųsti ten daiktus žmonės dažniausiai pirmiausia klausia – o kiek tai kainuos. Ir aš juos suprantu, nes krovinių gabenimo kaina į Angliją su mikroautobusais tikrai nėra tokia pati kiekvieną savaitę ir kiekvienam klientui. Dirbu šitame reikale jau virš dvidešimt metų, mačiau, kai kainos buvo ir tris kartus mažesnės, mačiau ir Brexitą, ir kuro šuolius. Šiame tekste – ne sausos lentelės, o atsakymai taip, kaip sakyčiau sėdėdamas su tavimi virtuvėje prie kavos. Jei ruošiesi vežtis baldus, dėžes ar visą butą – perskaityk, nes čia realybė be puošybos.

Apie kainą – tiesiai ir be cukraus

Kiek maždaug kainuoja pervežti krovinį į Londoną su mikroautobusu?

Žinai, jei dabar atidaryčiau Excelį su kainomis, tai ten viskas keičiasi greičiau nei oras Kurše. Bet šiaip, realistiškai, pilnas 3,5 tonų mikroautobusas iš Lietuvos iki Londono kainuoja nuo 900 iki 1400 eurų. Tas intervalas toks platus todėl, kad priklauso nuo sezono, kuro ir ar reikia skubiai. Aš turėjau klientą, kuris vežėsi per patį rugpjūtį – sumokėjo 1550, nes visi buvo užimti. Kita klientė sausį sumokėjo 950 už tą patį maršrutą. Ne visada teisinga ieškoti tik pigiausio varianto, nes kartais už mažą kainą gauni tik pusę paslaugos arba pagadintą sofą.

Ar egzistuoja kokia nors fiksuota kaina, kai vežu iš Kauno į Birminghamą?

Tiesiogiai pasakius – ne. Nėra tokio dalyko kaip fiksuota kaina tarp miestų, nors labai norėtųsi. Birminghamas yra toliau nei Londonas, taigi logiška, kad ir brangiau, bet jei vairuotojas turi dar vieną krovinį pakeliui atgal, jis gali ir nuleisti kainą. Aš pats kažkada vežiau klientui į Birmingemą – rodos, taip rašoma... nors ne, dabar pagalvojau, kad tai buvo Bristolis (tiesa, Birmingemas buvo kitas kartas) – ir suma buvo 1100 eurų. Lygiai tuo metu mašina grįžo tuščia iš Šiaurės Anglijos. Kiekvienas atvejis skirtingas, kaip ir kiekvienas klientas, kur turi skirtingai daug daiktų.

Kodėl vieni prašo 800, o kiti 1800 eurų už tą patį reisą?

O čia jau atverk akis plačiai. Yra tokių, kurie veda tave už nosies. 800 eurų – tai dažniausiai arba žmogus, kuriam reikia užimti tuščią vietą grįžtant, arba... na, ieškok, kur kampas. Kita vertus, 1800 gali būti per daug, jei veža tik du kambarius. Bet jei įmonė turi draudimą, licencijas ir mokamus vairuotojus – kaina tikrai nebus 800. Buvę atvejų, kai klientas pasirinko pigiausią, o mašina pasirodė pusiau sukrauta ant priekabos su virvėmis. Jo spinta atsidūrė greitkelyje prie Kalais. Nekalbėsiu, kokį antrą draugą jis man padovanojo po to.

Ar kaina pasikeičia, jei vežu ne į Londoną, o į Mančesterį ar Glazgą?

Žinoma, kad pasikeičia. Šiaurėje Anglijoje ar Škotijoje kuro sąnaudos didesnės, kelias ilgesnis. Bet skirtumas nebus dvigubas. Iš esmės, jei į Londoną pilnas krovinys kainuoja 1200, tai į Mančesterį gal bus 1350–1400, o į Glazgą gal 1500. Nors aš tiksliai nežinau, kaip dabar yra su muito reikalavimais po Brexit ten Škotijoje, nes kažkas ten keitėsi pasienyje... nors gal man tik taip atrodo. Geriau pasitikslink pas brokerį. Bet praktiškai didžioji dauguma mūsų reisų eina iki Londono, o tada jei reikia – pristatymas šiauriau. Tas papildomas šliauželis ir pakelia kainą.

Ar reikia mokėti papildomai už kuro mokestį, tiltus ar metro Londono zonose?

Jei tau pasako, kad kaina 1000 eurų, bet po to pridės kuro korekciją – tai nemandagu. Normalioje įmonėje viskas įskaičiuota. Eurotunelis kainuoja apie 100–120 eurų vienai mašinai, tiltai Prancūzijoje irgi kainuoja, Londono ULEZ mokestis – dar viena eilutė. Bet visa tai turėtų būti pasiūlyme. Aš asmeniškai nematau prasmės tempti klientą už ausų su smulkiaisiais. Tiesa, buvo atvejis, kai klientas paprašė važiuoti per Eurotunelį vietoj keltų, nes bijojo jūros – tai jo teisė, bet paprašiau papildomų 90 eurų skirtumui padengti. Tai logiška.

Kiek kainuoja, jei reikia tik pusės mikroautobuso vietos?

Tai vadinasi dalinis krovinys, arba kaip mes sakome – kombinuotas reisas. Tokiu atveju moki ne už visą mašiną, o už kubus. Realiai, jei turi 15–20 dėžių, kaina į Londoną bus apie 350–500 eurų. Bet turi suprasti – mikroautobusai dažnai važiuoja pilni, ypač sezono metu. Aš negaliu garantuoti, kad tavo sofėlė išvažiuos rytoj, jei šiandien turiu tik penkis kubus laisvus. Kartais tenka palaukti dvi–tris dienas, kol surenku pakankamai krovinių. Bet jei neskubi – tai puikus būdas sutaupyti.

Kaip tas reisas vyksta praktiškai

Kiek laiko realiai užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją su kroviniu?

Teoriškai galima sukti per Europą per dvi paras, bet praktiškai – skaičiuok tris, kartais keturias dienas. Mes keliaujame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Prancūziją. Keliai remontuojami, eilės pasienyje, vairuotojas turi miegoti, keltai vėluoja. Turiu kolegą, kuris bandė nuvaryti per 36 valandas – grįžo su bauda Prancūzijoje už viršytą darbo laiką. Nekartok jo klaidos. Aš visada sakau – jei reikia trečiadienį, paimsiu pirmadienį ir pažadu, kad iki ketvirtadienio bus. Taip visi ramūs ir aš nespaudžiu vairuotojo.

Ar man reikia padėti krautis, ar įmonės vaikinai viską sutvarko patys?

Na, jei tu gyveni penktame aukšte be lifto... turi suprasti, kad du vyrai neprivalo nešti tavo pianino. Standartiškai – mūsų žmonės krauna ir iškrauna, tai įskaičiuota. Bet jei aplinka sudėtinga, yra laiptai, arba reikia nešti per kiemą du šimtus metrų, tai arba padedi pats, arba susitari dėl poros rankų. Aš sakau atvirai – mes ne baldininkai, o vairuotojai. Mes vežame. Kartais klientas stebisi, kodėl du vyrai neatneša šaldytuvo iš virtuvės antrame aukšte. Atsakymas paprastas: tai ne mūsų darbas, jei nėra lifto.

Ar vairuotojai kalba angliškai ir padeda iškrauti Anglijos pusėje?

Eee... kalba tiek, kad praeitų. Ne visi šnekūs kaip BBC laidų vedėjai, bet pagrindiniai žodžiai – yes, no, door, unpack – žino. Padės nukrauti į kiemą, jei ten legalu stovėti. Bet jei reikia kelti daiktus į dvyliktą aukštą Londone, kur mašina negali sustoti – turi pats tvarkytis. Anglijoje su stovėjimu baisiau nei Vilniuje centre šeštadienį. O dėl anglų kalbos – aš pats prieš dešimt metų mokėjau tik gestais, bet daiktus visada pristatydavau. Svarbiausias adresas ir telefono numeris. Visas pasaulis sukasi aplink tai.

Ar paėmimas būna tiksliai sutartu laiku, ar yra šliaustelė?

Būna abiejų. Jei sakau 8 ryto – tai reiškia 8–9, ne 13 valandą. Bet kartais vairuotojas stringa ankstesniame kliente, nes ten pasirodo, kad krovinys dvigubai didesnis, nei sakei telefonu. Tuomet skambinu ir perspėju. Buvo atvejų, kai pats klientas nepasirodo dvi valandas – tada jau aš pykstu. Realybė – gyvenam ne laboratorijoje. Viskas daroma žmogiškai. Jei tau reikia chirurgiško tikslumo – rinkis didžiąją logistikos kompaniją. Bet sumokėsi trigubai. Mes esame lankstesni, bet laikas šokinėja per pusvalandį ar valandą.

Ar galima sekti, kur yra mikroautobusas su mano daiktais?

Normaliu atveju – taip. Daugelis mūsų mašinų turi GPS, ir aš galiu numesti nuorodą arba parašyti, kur jie yra. Bet... na, būna dienų, kai elektronika nustoja veikti, signalas dingsta Prancūzijos kaime. Aš tada pats nežinau, kur jis, ir sėdžiu be vilties kaip tu. Bet tokie atvejai reti. Pats skambinu kas kelis šimtus kilometrų ir klausiu, kur yra. Ne todėl, kad tau reikia, o todėl, kad man neramu. Aš esu tas, kuris turi miegoti naktį, o ne tu.

Ką vežame ir kuo skiriasi mašinos

Koks skirtumas gabenant krovinius 3,5 t mikroautobusu ir didesne mašina?

3,5 tonų mašina – tai kompromisas. Telpa apie 16–18 kubų. Didesnė, 7,5 tonų, jau reikalauja specialių teisių ir labiau ribojama Anglijoje. Daugelis mūsų maršrutų atrodo taip: mikroautobusas pakrauna, vary per Olandiją – rodos, ten visada lyja, nors gal čia mano asociacija – ir per tunelį. Didelis pliusas, kad 3,5 t mašina gali pristatyti į siauras gatves Londone, kur sunkvežimis net neįvažiuoja. Minusas – negali tempti labai sunkios technikos. Bet žmonėms, kraustantis iš buto, to ir nereikia.

Ar mano daiktai apdrausti pervežimo metu, jei kas nors nutinka?

Taip, arba taip turėtų būti. Kiekviena rimta įmonė turi CMR draudimą. Tai standartas. Bet būk atsargus – kai kurie privatininkai sako, kad draudimo nereikia, nes važiuoja atsargiai. Tai baigiasi liūdnai. Mačiau, kaip krovinys nuvirto kalnų serpantine Austrijoje, ir laimei kompanija buvo apdrausta. O ta klientė, kuri vežėsi su pažįstamu be dokumentų, gavo sieną apgadintą ir niekas nekompensavo. Pasidomėk draudimo suma. Jei gabeni antikvarinį veidrodį, geriau pasidaryk papildomą draudimą pats.

Ar legalu vežti augalus, maisto produktus ir butelį vyno į Jungtinę Karalystę?

Atsargiai čia. Po Brexit viskas pasikeitė. Augalai – be karantininio patikrinimo nepraleis. Maistas – techniškai apribotas, bet jei turi atidarytą makaronų paką – niekas neprieis. Alkoholis – labai ribotas kiekiais. Aš kartą vežiau klientui šešis vyno butelius, prabangius dovanų, bet muitininkai mūsų nepasodino, nes tai buvo matomai asmeniniai daiktai. Bet aš tikrai neužtikrinu, kad tai legalu. Geriau nevežk maisto ir augalų, jei nenori rizikuoti. Dėl alkoholio – pasitikrink ribas. Aš nesu muitinės agentas, nenoriu meluoti.

Ar galima transportuoti šaldytuvą, skalbyklę ir indaplovę stovinčias?

Su buitine technika visada taip: reikia transportuoti vertikaliai, ne gulias. Yra tokių vairuotojų, kurie krauna viską kaip papuola, kad tik tilptų. Tada šaldytuvo kompresorius atsisako dirbti, o motulė pyksta. Aš reikalauju, kad technika būtų sukrauta teisingai. Jei tu nepasirūpini, kad ji būtų atitinkamai paruošta – palikta su ledais – mes jos neimsime. Buvo atvejis, kai klientas neatšaldė šaldytuvo, vanduo išsiliejo ant sofos. Tada aš pats taisiau santykius ir ploviau. Nepamenu, kad būčiau piktesnis. Tvarkyk daiktus prieš paimant.

Ar reikia kažkokių dokumentų, kai vežu asmeninius daiktus iš Lietuvos į Angliją?

CMR sąskaita faktūra – tai mūsų darbas. Klientui reikia sąrašo daiktų, bet jis neturi būti iki paskutinio šaukšto. Užtenka apytikslio sąrašo. Kartais paklausiu, ar turi vertingų daiktų, kad žinočiau, drausti papildomai. Retai kas rašo kompiuteriu – dažnai ant popieriaus gabalėlio, pieštuku. Ir tai tinka. Svarbiausia, kad nebūtų kažkas įtartino, kas primena prekybą. Nes jei muitininkas pamatys dvidešimt tokių pat televizorių, pagalvos, kad veržliesi į rinką. Aš tokių klientų neatrašau, kai jie pyksta po to.

Kai kas nors eina ne pagal planą

Ar buvę atvejų, kad mikroautobusas stringa kelyje su svetimais daiktais?

Oi, buvo, būna ir bus. Vakarų Europoje servisai brangūs, gedimai kaip lietus – užklumpa netikėtai. Buvo, kad mašina su pilnu kroviniu sugedo Belgijoje. Oras toks, kad šuo neišeitų. Stovėjome keturiolika valandų. Klientas pyko, aš irgi, bet nieko nepadarysi. Svarbu, kad daiktai buvo perkrauti į kitą mašiną ir nenukentėjo. Tokie dalykai – retas nuotykis. Tvarkingai prižiūrime techniką, bet mikroautobusai – ne laivai. Kartais naujas benziną rūksto, ką jau kalbėti apie seną Transitą.

Ką daryti, jei vairuotojas užsidirbo vėlavimą dviem dienom?

Pirmiausia – skambink man, ne vairuotojui. Jis dažnai nieko negali pakeisti, ypač jei eilė ar gedimas. Aš bandau rasti kompromisą – jei reikia, siunčiu kitą mašiną arba kompensuoju dalį. Būna ir taip: klientas kaltina mus dėl vėlavimo, nors pats davė blogą adresą, ir vairuotojas pusdienį ratu važinėjo po Bristolį. Tada aš aiškiai pasakau – pusė bėdos mūsų, pusė jūsų. Dėl dviejų dienų – galbūt nuolaida kitam kartui. Bet labai atvirai – šioje srityje stebuklų nėra. Vėlavimas skaudina abejus.

Kaip atskirti normalius pervežėjus nuo tų, kurie pasiima avansą ir dingsta?

Tai milijono vertas klausimas. Pirmas ženklas – prašo visos sumos avansu. Aš imu 30 proc., bet tik sutartis pasirašyta. Antras – neturi įmonės kodo, o profilio nuotrauka iš paieškos. Trečias – kaina žemiau rinkos. Ketvirtas – rašo tik Messengeriu, nerodo mašinos. Jei pradeda pasakoti, kad vėlai vakare pasirodys, pinigus atiduos vėliau – pabėk. Buvę atvejų, kai žmonės palikdavo avansą ir kontaktai dingdavo kaip į vandenį. Rimtas pervežėjas turi svetainę, atsiliepimus, gali parodyti mašiną. Pasitikėk nuojauta. Jei skauda pilvą – nesikreipk.

Ar tikrai reikia sutarties, jei pažįstamas sako, kad „savo žmogus" ir pigiau?

Pažįstami yra pats pavojingiausias variantas. Aš galiu pasakyti iš savo dvidešimt ketverių metų patirties – daugiausia problemų kyla ne su internetu rastais, o su draugu draugui. Nes kai kas nors nutinka, nėra su kuo kalbėtis. Draugas sako, kad jis čia ne kaltas, vairuotojas jo draugas, o tu sėdi be sofos ir be pinigų. Sutartis reikalinga netgi savo broliui. Aš rašau sutartis visada, nes taip saugau ir save, ir tave. Jei „savo žmogus" atsisako pasirašyti bent popierėlį su kaina ir sąlygomis – neatiduok daiktų. Gali pasirodyti ne savo žmogus, o svetimas bėda.

Ar buvę, kad klientas pats nepasirodo vietoje ir vairuotojas važiuoja tuščias?

Taip, ir aš nesupratau, ar juoktis, ar verkti. Vairuotojas atvažiavo į East Londoną, bet klientas neatsidarė. Telefonas išjungtas. Laukėme tris valandas. Teko grįžti su daiktais į sandėlį. Klientas atsirado po savaitės, kaltino mus. Dėl to dabar visada prašau antrinį kontaktą – žmonos ar draugo. Ir pakartotinai patvirtink adresą. Nekenčiu, kai žmogus švaisto vairuotojo laiką be reikalo. Jis tas laikas yra pinigai, tiksliau – duonos kąsnis jo vaikams.

Dar smulkmenų, kurios svarbios

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui tiesiai į rankas?

Galima, bet nerekomenduoju. Aš pats mieliau renkuosi pavedimą, nes turiu įrodymą. Bet jei tu nori atsiskaityti grynaisiais Londone, kai jau viskas iškrauta – tavo teisė. Tiesa, buvę atvejų, kai vairuotojas pasiėmė grynuosius, o paskiau aš negaudavau savo dalies, nes jis pamiršdavo kiek gavo. Dabar jei atsiskaitoma grynaisiais – rašau sąskaitą vietoje. Bet rimtai, kam tos kupiūros? Pervedimas saugiau visiems. Ypač jei kažkas nutinka ir reikia įrodyti, kad sumokejai. Nenoriu būti šykštus, bet per tiek metų mačiau, kaip draugystė su pinigais baigiasi prastai.

Kiek kainuoja gabentis ir motociklą, ir sofą, ir dvidešimt dėžių?

Motociklas – atskira kalba. Jį reikia tvirtai užsegti, dažnai ant paletės. O jei dar turi sofą – erdvė baigiasi labai greitai. Turėjau reisą, kur klientas vežėsi motociklą, du šaldytuvus ir katilą. Tilpo, bet vos vos. Kaina... jei pilnas mikroautobusas iki Londono kainuoja 1200, o tavo daiktai užima beveik visą vietą, tai ir mokėsi pilną kainą. Kartais žmonės galvoja, kad motociklas mažas, tai ir kaina maža. Bet jis sunkus, slidus ir reikalauja dėmesio. Su didele sofa ir dvidešimt dėžių – skaičiuok 1300–1400 eurų. Arba atiduok motociklą specializuotai firmai.

Ar Jūs vežate ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą su mikroautobusais?

Taip, vežame, bet ten situacija kitokia. Atgal dažniausiai renkame dalinius krovinius, emigrantų daiktus, kartais komercines siuntas. Kaina mažesnė nei į Angliją. Realiai, jei nori iš Londono į Vilnių – nuo 800 eurų pilnas mikroautobusas. Bet čia labai apytiksliai. Kartais tenka palaukti, kol surenkame pakankamai krovinių, kad reisas apsimokėtų. Jei skubu – kaina šoktels. Buvęs klientas vežėsi iš Birmingemo į Panevėžį. Radome variantą per Kauną, jis liko patenkintas, o mes pasipildėme krovinį atgal. Win-win, kaip jaunimas sako.

Ką reiškia frazė „nuo durų iki durų" ir ar tai tikrai taip veikia?

Teoriškai tai reiškia, kad paimame iš tavęs ir atiduodu tavo naujoje vietoje. Praktiškai – veikia, jei laiptinėje telpa mikroautobusas. O jei gyveni istoriniame name Londone, kur gatvė siauresnė už mano kišenę, tai durų koncepcija tampa sąlygine. Mes artėjame kuo arčiau. Kartais tai 20 metrų iki namo durų, kartais 200. Buvę atvejų, kai aš pats nešiau dėžes per kiemą, nes kiemo vartai per žemi. Tai – išimtis. Standartinis scenarijus: vairuotojas prie durų, klientas atidaro, krauname. Jei reikia atstumo – tartis iš anksto, ne kai mašina jau stovi. Ne mėgstu siurprizų.

Jei skaitei iki čia, jau žinai, kad krovinių gabenimo kaina į Angliją su mikroautobusais nėra kaip parduotuvėje ant etiketės. Ji gyvena, alsuoja ir keičiasi kas savaitę. Skambink, pasakyk, ką turi – ir aš pasakysiu tikrą skaičių be užuolankų. Paskutinis patarimas – ne taupyk ant žmogaus, kuris per dvidešimt ketverius metus neišmetė tavo daiktų į griovį ir nekūrė tau iliuzijų apie stebuklingą pigumą. Rinkis tą, kuris pažįsta kelią ne iš žemėlapio, o iš atminties. Sėkmės kraustantis.