Kokia kaina siųsti baldus į Angliją mikroautobusu

Žinai, man dažnai parašo žmonės ir nuo pirmos žinutės klausia: kokia kaina siųsti baldus į Angliją mikroautobusu? Arba kiek kainuoja nuvežt sofą į Londoną? Aš šitame reike dirbu jau dvidešimt treji metai, maždaug, skaičiuoti nebeminu, bet nuo tų laikų, kai į Angliją važiuodavom be vizų ir veždavom viską, kas netingi. Ir atsakymas visada toks pats – priklauso. Nuo kiekio, nuo aukšto, nuo to, ar turi liftą, ar vairuotojas turi miegoti kabinoje. Šiandien bandysiu viską iškloti taip, lyg sėdėtumėm prie kavos, nes paruošiau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas antras klientas.

Apie kainą – ką svarbu suprasti iš karto

Kokia kaina siųsti baldus į Angliją mikroautobusu jei turi tik sofą ir komodą?

Na, su tokiu kiekiu tu nebusi vienas mikroautobuse, nebent užsisakysi individualų perkraustymą, kas būtų švaistymas. Paprastai tokie daiktai keliauja kombinuotu reisu – vadybininkas sukaupia kelis užsakymus ir viskas važiuoja kartu. Kaina dažniausiai svyruoja nuo maždaug tris šimtus iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Aš žinau, kad skirtumas didelis, bet jei esi Vilniuje ir į Londono centrą, bus pigiau nei jei esi Panevėžyje ir tave reikia vežti į kokį nors kaimą netoli Mančesterio. Dar pridėk pakavimą ir ar reikės nešt laiptais. Tad labai tiksliai per žinutes nesakau niekada, nes reikia adresų.

Kiek kainuoja pilnas mikroautobusas baldų iki Londono?

Pilnas standartinis mikroautobusas, tarkim Mercedes Sprinter, tilps maždaug dvidešimt kubinių metrų. Jei užpildai jį pro langą iki lubų, reiškia vežiesi kaip koks emigrantas su visa svetaine. Toks reisas nuo Vilniaus iki Londono dabar kainuoja kur nuo devynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Žinoma, jei nori dviejų vairuotojų be sustojimo arba jei turi pianiną, kuriam reikia papildomų rankų, tada gali šokti ir iki penkiolikos šimtų. Londonas laikomas bazine stotelė – ten važiuoja dauguma, todėl kaina konkretesnė, kitur jau skaičiuojama individualiai.

Ar mokama už kilometrą ar už visą reisą?

Tiksliai – už visą reisą, nors kai kurie pradedantieji bando skaičiuot kilometrus kaip taksi. Realiai mes žinom, kad iki to paties Londono yra tūkstantis trys šimtai kilometrų, plius keltas, plius neaiškumai kelyje, ir kam to reikia? Aš klientams pasakau sumą į abi puses, kas įeina: kuras, keltas, vairuotojo dienpinigiai, amortizacija. Kartais žmonės klausia "o kodėl tiek, juk žemėlapyje rašo tik trisdešimt valandų?". Gerai, žemėlapyje rašo, bet vairuotojas privalo miegoti, privalo pavalgyti, ir kartais pasieniečiai nori pažiūrėt blakstienas. Todėl fiksuota kaina yra sąžiningiausia.

Ar kaina skiriasi jei veža iš Kauno, o ne iš Vilniaus?

Skiriasi, bet nežymiai, gal penkiasdešimt – šimtą eurų daugiau jei labai toli į pietus. Iš Vilniaus patogiausia, nes iki Lenkijos sienos arčiau, o iš Kauno dažnai važiuojama pro Suvalkus. Būna, kad maršrutas netgi lankstesnis iš Kauno, jei surenkamas krovinys ir Klaipėdos pusėje, bet čia jau rečiau. Kai kurie kolegos ima tiek pat nesvarbu iš kur, nes asortimento persidengia maršrute. Bet jei esi Tauragėj ar Šiauliuose, tai tikrai brangiau, nes vairuotojas turi užsukti, o tai laikas. O laikas, kaip žinai, yra pinigai. Aš asmeniškai visada pasistengiu surasti variantą net iš provincijos be absurdalių priemokų.

Ką reiškia kaina už kubinį metrą ir ar apskritai verta taip skaičiuoti?

Kubinį metrą skaičiuoti sudėtinga paprastam žmogui, nes jis nežino, kad sofa užima daugiau oro negu svorio. Aš pats sakau – geriau fiksuota kaina už daiktą arba už pilną pusę mašinos. Bet jei jau labai nori žinoti skaičius, tai rinkoje galima sutikti šešiasdešimt – devyniasdešimt eurų už kubą. Problema yra tame, kad kiekvienas matuoja pagal savo metrą, o vienam dvimetrinė spinta yra du kubai, o kitam – trys, jei paliksi pakrovimo tarpus. Aš nesiūlyčiau tokiu būdu skaičiuot nebent vežate reguliariai verslui. Individualiai tai tik sutrypia nervus.

Ar tarpšventiniais laikotarpiais kainos šokteli aukštyn?

Šokteli, ir dar kaip. Rugsėjis, kai studentai skraido į universitetus, ir birželis, kai baigiasi nuomos sutartys, būna beprotybė. Tada net ir mano pažįstami vairuotojai atsisako miego ir prašo brangiau, nes gali rinktis. Kalėdų išvakarėse irgi viskas brangsta, nes oras, eilės kelyje, o ir patys žmonės skuba. Kartais skirtumas siekia dvidešimt ar net trisdešimt procentų. Jei turi galimybę planuotis liepą arba vasario mėnesį, sutaupysi lengvai. Tik neilsk manęs, kad žiemą kelias prastesnis, nes iki Anglijos daugiausia asfaltas normalus.

Kas prideda prie galutinės sąskaitos be paties važiavimo

Ar laiptinė name padidina kainą ir kiek tai realiai kainuoja?

Jei turi liftą – nieko baisaus, nebent liftas toks mažas, kad sofa į jį neįlenda, kas pasitaiko dažniau nei man pirmiau atrodydavo. Jei neturi lifto ir esi trečiame aukšte, tada pasiruošk sveikatos draudimui ir papildomiems šimtui penkiasdešimt – dviem su puse šimto eurų. Nes tai ne tik kad nešimas, bet ir sukimasis laiptinėje, kur dažnai prispaudžiami daiktai prie sienų. Buvo toks atvejis prieš trejetą metų Kaune: nuvežėm komodą, o laiptinėje jau padaižytos sienos, bet kaltą išsiaiškinom tik tada, kai grįžo gyventojai. Nuo to laiko aš fiksuoju viską telefonu prieš pakeldamas.

Ar reikia skaičiuoti papildomus pinigus jei baldus reikia supakuoti ir išmontuoti prieš kelionę?

Taip, ir čia nereikia būti raketa kad suprastum – žmogaus valanda kainuoja. Vieno miegamojo spintos išmontavimas ir supakavimas į popierių su putomis gali kainuoti nuo šimto iki dviejų šimtų eurų, priklausomai nuo sudėtingumo. Buvo vaikinas, nusprendė pats ardyt IKEA lovą, bet prarado šešiasdešimt procentų varžtų. Atvažiavom, pažiūrėjom – teko improvizuot su savo įrankiais, o idealiai tiko tik dalis. Todėl jei nesu savo rankininkas, geriau sumokėk. Sutaupysi nervų ir laiko, nors piniginė šiek tiek suplonės.

Ar vairuotojas neprašys papildomai jei reikia nešti į 3 aukštą Anglijoje be lifto?

Prašys, o jei neprašys – stebėkis, nes toks darbas yra fiziškai sunkus. Dauguma sąžiningų įmonių iš karto klausia apie aukštus, nes nenori staigmenų. Tačiau jei tu paslėpei faktą, kad esi penktame aukšte be lifto, vairuotojas teisėtai gali atsisakyti nešti arba pareikalauti papildomo šimto euro. Žinok, aš esu matęs situacijų, kai žmonės tiesiog pabėga nuo durų ir sako "tiai busit kaip nors". Ne, taip nedirbame. Aš asmeniškai nenorėčiau tempti spintos aukštyn vienas, todėl ir nereikalauju to iš savo vairuotojų. Pagalbinių rankų kaina atsieina apie penkiasdešimt eurų per valandą.

Ar skubus pervežimas kainuoja brangiau negu suplanuotas iš anksto?

Žinoma. Jei skambini šiandien ir prašai, kad rytoj išvažiuotume, kaina šoktels dvidešimt – trisdešimt procentų, kartais ir daugiau, jei metas įtemptas. Tai kaip su taksi per lietų – mašinų mažai, norinčių daug. Bet jei pasiseka ir vairuotojas jau yra pakeliui grįždamas tuščias, tada gali gauti beveik įprastą tarifą. Aš savo klientams visada sakau: planuok bent porą savaičių į priekį (čia turėjau galvoje ne mėnesių, o savaičių, atleisk, mintyse per greitai suku). Yra buvęs atvejis, kai moteris liko be sofos per vieną savaitę iki atvykimo, ir mes turėjome siųsti mašiną specialiuoju reisu – kaina buvo dviguba. Ji suprato, bet aš jautriau.

Kiek brangiau išeina jei adresas ne Londone, o kokios nors Birmingemo ar Bristolo pusėje?

Londonas yra mūsų pagrindinė stotis – ten mes važiuojam kaip į darbą. O jei tave veža į Birmingemą, Bristoli, dar toliau į šiaurę, reiškia vairuotojas grįš tuščiau arba ieškos krovinio atgal, kas ne visada pavyksta greitai. Kelionė bus ilgesnis nei į Londoną, ir čia pridėsi nuo šimto iki dviejų su puse šimto eurų priklausomai nuo atstumo. Žinau, kad žmonės žiūri į žemėlapį ir galvoja "nu visai čia pat", bet brangus ne tik atstumas, bet ir laikas. Kartais kelyje iki Bristolo praleidi papildomas dešimt valandų vien dėl spūsčių ir aplinkkelių.

Ar muitai, draudimas ar kelionės rinkliavos yra įskaičiuoti į kainą, ar mokama atskirai?

Po BREXIT viskas pasikeitė. Dabar daiktai, kurie yra naudoti ir tavo asmeniniai, dažniausiai neapmuitinami, bet reikia tinkamo aprašymo sąrašo. Aš nesu šimtu procentų tikras dėl naujausių popierizmo niuansų 2024 metais, nes tvarka ten keičiasi dažniau nei oras Lietuvoje, bet vairuotojai paprastai žino pagrindus. Kuras, keltas ir kelių rinkliavos yra įskaičiuoti į mano pasiūlytą kainą. Draudimas dažnai būna atskiras, ir žmonės jį praleidžia kaip nereikalingą, bet jei suges mašina ar įvyks avarija, be jo liksi be baldo ir be pinigų. Todėl rekomenduoju įtraukt į skaičiavimus.

Kaip sumažinti išlaidas be sentimentų

Ar pigiau susikrauti baldus pačiam ar mokėti perkraustytojams?

Jei esi dvidešimt penkerių, stiprus ir turi draugą, kuris skolingas tau pagyrą – pats. Nusistatysi savo tempą ir sutaupysi porą šimtų eurų. Bet jei tau penkiasdešimt ir turi nugaros problemų, nedaryk to. Aš matęs situacijų, kai vyrai bandė sutaupyti, o paskui ne tik kad sumokėjo už gydymą, bet ir subraižė baldus neprofesionaliai traukdami. Perkraustytojai dirba komanda, žino kampuotus triukus, turi diržus. Jų kaina atsieina truputį, o nervų sutaupo daug. Aš pats jaunystėje galvau, kad galiu viską pats, bet dabar su porą dešimtmečių ant nugaros – nebe taip galvoju.

Kiek sutaupai jei renkiesi dalinį krovimą kartu su kito žmogaus daiktais?

Tai vadinama daliniu kroviniu. Sutaupysi maždaug trisdešimt – penkiasdešimt procentų, kartais ir daugiau. Vadybininkas sudeda kelis mažus krovinius į vieną mašiną, ir visi džiaugiasi. Blogiausia, ko gali tikėtis – lankstesnis pristatymo laikas, nes vairuotojas turi aplankyti kelis adresus. Buvo atvejis, kai vienas studentas laukė savo lagamino diena ilgiau, nes pirmiau reikėjo iškrauti pusbrolio daiktus Kento grafystėje. Bet jis žinojo tai iš anksto ir sutiko. Jei turi laiko ir neskubi kaip nuo gaisro, dalinis krovinys yra protingiausias būdas sumažinti kainą gabenant baldus į Angliją mikroautobusu.

Ar verta samdyti mikroautobusą be vairuotojo ir viską vežtis pačiam?

Teoriškai galima. Praktiškai – kankynė. Mikroautobuso nuoma parai kainuos apie penkis šimtus–septynis šimtus eurų, plius kuras, plius keltas, plius mokestis už kelius Prancūzijoje ir Anglijoje, ir taip jau esi virš tūkstančio. O dar vairuoji du tūkstančius kilometrų, kuriuos turi padaryt per dvi–tris dienas, nes po to grįžti su mašina Lietuvon. Aš pažįstu žmogų, tai bandė – grįžo sulūžęs, pavargęs, ir paskui dar du mėnesius gydė nugarą. Už tą patį pinigų kiekį bučiau pasamdęs mus ir atsigulęs į sofą. Nebent nori nuotykio, tada aišku – važiuok.

Ar galiu pildyti mikroautobusą su draugo daiktais ir dalintis kainą per pusę?

Gali, ir mes net skatinam tai daryti. Taip vadinami "bendri reisai" tarp draugų ar giminaičių yra auksinis būdas sumažinti kainą. Svarbu tik, kad daiktai būtų gerai pažymėti, nes maišymasis pasienyje arba iškraunant sukelia nereikalingų ginčų. Aišku, atsakomybė krinta ant to, kas organizavo – jei draugo daiktai netelpa, tavo baldai turi prioritetą, nes tu ir sutartį pasirašei. Bet realiai aš mačiau puikių atvejų, kai trys šeimos iš vieno miesto sukrovė bendrą reisą ir sumokėjo po tris šimtus eurų vietoj aštuonių šimtų. Tik nepamiršk draugui išsiųsti sąrašo, ką jis veža.

Kas yra grįžtantis reisas ir kodėl ten kainos taip smarkiai mažesnės?

Vairuotojas nuvežė krovinį į Angliją, ten turi iškrauti ir važiuoti atgal tuščias į Lietuvą. Tuščias važiavimas yra nuostolis. Todėl jei tu sutinki lankstesniu laiku ir pasiimi būtent tą datą, kai jis grįžta, gauni nuolaidą trisdešimt – keturiasdešimt procentų. Kartais net pigiau. Aš turėjau klientę, kuri laukė savo kampinės spintos savaitę ilgiau, bet sutaupė du šimtus eurų. Žinoma, čia turi būti laimingas sutapimas – vairuotojas turi turėti vietos, o tu turi neturėti skubos. Bet jei ruošiesi iš anksto, paklausk apie galimybę – kartais net nereklamuojam tokio varianto, jei pamatom, kad mašina bus tuščia.

Ką verta žinoti rinkoje – patirtys, kurių nepasakys šlifuoti tinklapiai

Kodėl vieni vežėjai siūlo tris šimtus eurų, o kiti aštuonis šimtus už tą patį?

Tai kaip su hospitais – vieni parduoda, kiti dirba. Tie, kurie meta tris šimtus eurų į bet kokį pervežimą, dažnai neturi licencijos, draudimo, o kartais net ir nuosavos mašinos. Jie pasiima avansą ir dingsta, arba atvažiuoja prie durų ir sako "o dabar dar šimtas už keltą". Buvo situacija prieš porą metų: klientas sumokėjo tris šimtus avanso vyrukui iš skelbimų portalo, o šis pametė raktus ir nebeatsiliepė. Atužvežiau aš paskui su savo žmonėmis – teko mokėti pilną kainą iš naujo. Rimtos įmonės turi sąnaudas, atlyginimus, mokesčius, todėl ir kaina adekvatesnė.

Ar pasitaikė atvejų kai baldai atvažiavo sulaužyti, ir kas tada atsakingas?

Pasitaiko, ypač jei veža kas tik papuola. Aš matęs stalą, atvežta su įskilusia koją, nes buvo prikrauta po šaldytuvu. O šaldytuvas prikrauto todėl, kad pigus vežėjas norėjo sutalpinti kuo daugiau. Draudimas turėtų tai padengti, bet būna, kad žmonės pasirašo sutartis be įskaitos. Tuomet atsakomybė stringa ir prasideda galvos skausmas. Jeigu renkiesi perkraustymo paslaugas Anglijos kryptimi, visada tikrink, ar yra krovinių draudimas. Rimtoje įmonėje net ir neturint draudimo, mes bandome spręsti problemas, nes reputacija brangesnė už vieną stalą. Bet aš ne apie save – rinkoje yra ir kitokių.

Ką daryti jei vairuotojas neatvyksta sutartu laiku ir sako, kad užstrigęs kelyje?

Pirmiausia nesijaudink per stipriai, bet ir nebūk avinėlis. Delays pasitaiko: keltai vėluoja, Prancūzijoje eilės pasienyje trunka valandomis, būna avarijų. Buvęs atvejis – vairuotojas buvo įstrigęs Dunkerke aštuonias valandas dėl geležinkelio problemų. Jis skambino, aiškino situaciją. Tai yra normalu. Bet jei tau nepaskambino tris valandas ir neatsiliepia – skambink pats, rašyk, klausk kolegų. Rimti vežėjai turi atsarginius planus. O jei mato, kad verslas nebeprofesionalus ir slepiasi – tuomet daryk spaudimą grąžinti pinigus. Aš pats stengiuosi visada pranešti bent dieną prieš, jei matau, kad grafikas išsikraipo.

Ar privaloma mokėti avansą prieš kelionę ir koks procentas yra normalus?

Normalu yra apie dvidešimt – trisdešimt procentų. Tai padengia degalus, keltą ir vairuotojo pasirengimą. Jei prašo viską sumokėti prieš tai, kol nepamatei mašinos – bėk. Aš nesu matęs garbingos įmonės, kuri imtų šimtą procentų avanso fiziniam asmeniui. Buvo situacija, kai žmogus sutiko sumokėt septynis šimtus eurų iš karto, nes "taip buvo pigiau", o verslininkas pasirodė esąs vienintelis su kemperiu be leidimų. Avansas saugo abu, bet nebūk naivus. Geriau sumokėk pusę viso pirkimo kainos, nei lik be baldų ir be pinigų. Aš pats imu minimalų avansą, daugiau pasitikiu sutartimi ir žmogišku bendravimu.

Kaip atskirti realią kainą nuo per mažos, kuri skirta tik prisivilioti?

Jei matai, kad kaina žemesnė nei trys šimtai už bet kokį pervežimą į Angliją – neatrodo tikra. Rimtas vežėjas negali važiuoti už kainą, kuri nepadeda net kuro sąnaudoms. Todėl palygink tris – keturis pasiūlymus. Jei vienas smarkiai išsiskiria į apačią, tikėtina, kad ten kažkas ne taip. Skambink, klausk, kas įeina. Kartais paaiškėja, kad kaina be keltų, be pagalbos pakrovime, be draudimo. Tada ta žema kaina staiga paauga. Aš savo klientams sakau: pigiausia ne visada blogiausia, bet jei tenka rinktis tarp keturių šimtų be draudimo ir šešių šimtų su viskuo – imk su viskuo.

Ar mikroautobusu galima gabenti ir pianiną, ar jau per didelis iššūkis tokiai mašinai?

Pianinas yra keblus. Mažas elektroninis – problemų nulis. Bet stacionarus pianinas sveria šimtą penkiasdešimt – tris šimtus kilogramų, ir mikroautobusas ne visada tam paruoštas. Nors čia turiu pasakyti – nesu visai tikras dėl skardinių pianinų, ar jiems reikia atskiro tvirtinimo, nes dažniausiai veža medinius upright modelius. Upright paprastai telpa, bet reikia arba galingų rankų, arba hidraulinio galąstuko. Ir dažnai papildomos kaina yra šimtas du šimtai eurų tik už šį vieną daiktą, nes tai rizikinga. Jei iš vis abejoji – pasikonsultuok su specialistu prieš perkant pervežimą.

Koks yra pats blogiausias scenarijus, kurį teko matyti per savo dvidešimt metų šitame darbe?

Sunku išsirinkti vieną, bet atmintyje įsirėžęs atvejis, kai žmogus sumokėjo kažkokiam tarpininkui, o šis pasamdė vairuotoją be jokios tvarkos. Baldai buvo sukrauti į standartinę sunkvežimio priekabą kartu su statybinėmis atliekomis. Anglijoje muitininkai atidarė ir pamatė netvarką – pradėjo tikrinti dokumentus, rado pažeidimų. Mašina sustojo Kalo uoste, baldai stovėjo saulėje tris dienas, o kai pagaliau atvyko – sofa buvo išplėšta, nes krovinys slidinėjo be tvirtinimo. Klientas neturėjo draudimo. Tai buvo šimtas devyniasdešimt ketvirti eurai tiesiai į balą. Nuo to laiko aš niekam neleidžiu rašyti mano pavardės ant popierių, kuriuose nėra draudimo įskaičiuoto.

Išvada

Kokia kaina siųsti baldus į Angliją mikroautobusu – atsakymas tikslus bus tik tada, kai žinosiu tavo adresus, baldų kiekį ir ar turi liftą. Tikėkis mokėti nuo trijų šimtų už kelis daiktus daliniame krovinyje iki tūkstančio už pilną reisą iki durų. Neieškok pigiausio varianto akimis – ieškok sąžiningo žmogaus, kuris atsako į telefoną. Dvidesimt metų rodo, kad geriau permokėt šimtą eurų, nei poto aiškintis su draudimu kurio nėra. Jei ruošiesi, parašyk – pažiūrėsim tavo situaciją konkrečiai.