Kokia kaina siuntų pristatymas į Angliją mikroautobusu?

Kokia kaina siuntų pristatymas į Angliją mikroautobusu? Tai pirmas klausimas, kurį išgirstu, kai tik pakelia ragelį ar parašo žinutę. Lyg parduotuvėje – imi ir sakai kainą duoniukei. Bet čia ne parduotuvė. Dvidešimt ketveri metai perkraustymuose tarp Lietuvos ir Anglijos pamokė, kad kiekviena siunta yra kaip atskiras žmogus: viena kukli, kita su trimis lagaminais ir šaldytuvu. Mikroautobusas – aukso viduriukas tarp per brangaus furgono ir per lėtos pašto siuntos. Bet kainos... kainos plaukioja kaip žuvys ežere. Žemiau – viskas, ką reikia žinoti, kad nesuktum galvos veltui.

Kaina – ne tokia paprasta, kaip atrodo

Kokia kaina siuntų pristatymas į Angliją mikroautobusu?

Na, jei reikia skaičiaus – maždaug nuo 90 iki 250 eurų už standartinę siuntą, tarkim, keli lagaminai. Bet čia labai grubus vidurkis. Reali suma priklauso nuo to, ar vežėjas važiuoja pilnas, ar pustuštis, ar tavo adresas kažkur toli Šiaurės Anglijoje. Kartais per grupinį reisą suma krenta iki 70 eurų už vietą, o kartais reikia mokėti pilną kainą, nes niekas daugiau nevažiuoja. Tiesaus atsakymo tiesiog nėra.

Kodėl vienas vežėjas prašo 300, o kitas 80 eurų?

Oi, čia jautri tema. Rinkoje pilna visko – nuo profesionalų su licencijomis iki vaikino, kuris nusprendė užsidirbti mamos mašina. Tas, kas prašo tris šimtus, greičiausiai turi draudimą, pakuoja tinkamai ir neveliasi į septynis užsakymus. Tas, kas siūlo 80 – kartais dingsta po avanso, o daiktai atsiduria nežinia kur. Mačiau taip. Pigiau ne visada blogiau, bet kai skirtumas trigubas, ausys turi pakilti. Nebent pažįstate žmogų asmeniškai.

Ar suma priklauso nuo svorio, ar nuo vietos, kurią daiktas užima?

Mikroautobuse dažniausiai skaičiuojama ne kilogramais, o tūriu, vietomis. Kartais sveriame tik dėl savęs. Jeigu atveži tris didžiules dėžes, kurios sveria po penkis kilogramus, mokėsi kaip už sofą. Išimtis – be proto sunkūs daiktai, pavyzdžiui, seifas. Tada vairuotojas gali paprašyti papildomai, nes kuro sąnaodos jaučiasi. Dėl to kad mikroautobuso erdvė ribota, vietos kaina svarbiau nei svoris.

Ar už pervežimą reikia mokėti prieš ar po?

Paprastai imame avansą – trisdešimt ar keturiasdešimt procentų prieš važiavimą. Tai apsauga abiem pusėm. Buvo atvejų, kai žmogus atšaukia paskutinę minutę, o mašina jau pilnai supakuota. Likusią sumą sumokate gavę daiktus. Jei nepažįstate vežėjo, nepraverskite mokėti visko iš anksto. Aš to nedaryčiau jūsų vietoje. Per tiek metų pigiau neišėjo tiems, kas taip padarė.

Ar mokama už kuro mokestį atskirai, ar jis įskaičiuotas?

Įprastai kuro kaina įtraukta į bendrą sumą. Nors... žinot, kaip būna su skelbimais internete. Pamatai gražią kainą, paskambini, o tada prasideda: euras už kilometrą, keltui primokėk. Normalus vežėjas viską susumuoja ir sako galutinę sumą. Jei kas bando atskirais mokesčiais – būkit atsargūs. Aš skaičiuoju viską – iki Doverio ar... (ai, dabar dažniau pro Eurotunelį) – ir atgal. Slėpti nereikia.

Kokia dažniausia klaida, kurią daro žmonės skaičiuodami kainą?

Žmonės pamiršta, kad Anglija – ne Klaipėda. Atstumai dideli. Londonas viena, o jei reikia iki Liverpoolio – tai papildomi šimtai kilometrų. Dar viena klaida: manyti, kad mikroautobusas – paštas. Ne. Jis neužsuks į kiekvieną kaimą. Trečia – nepasakyti, ką veš. Priėmiau užsakymą, o paskui paaiškėjo, kad reikia pianiną iš trečio aukšto nunešti. Kaina staiga dvigubėjo, o klientas įsižeidė. Tiksliai pasakykit, kas ir kur – bus geriau.

Kaip daiktai keliauja per Europą

Kiek laiko važiuoja siunta į Angliją mikroautobusu?

Priklauso, kaip greitai surenkami daiktai. Jei mikroautobusas pilnas ir išvažiuoja trečiadienį – dažnai jau savaitgalį pas klientą. Norma – trys keturios dienos. Bet jei derinate atvežimus iš kelių miestų, prisideda diena. O jei vėluoja keltas – viskas čiumpa į šoną. Kartais ir savaitė, ypač jei kokie nesklandumai pakeliui. Brexit padarė savo – eilės kartais pasitaiko.

Ar mano daiktai keliaus kartu su kitais žmonių baldais?

Taip, grupiniai reisai būtent tokie. Jūsų lagaminai stovės šalia kito žmogaus sofos. Tai normalu ir netgi naudinga – dalijatės išlaidomis. Kiekvienas daiktas pažymimas, kad neišsimaišytų. Rimto maišymo nebūna, jei dirba tvarkingi žmonės. Nebent pakuotės identiškos. Buvo: du klientai išsiuntė juodas keliones dėžes, abi pasimaišė Birmingeme. Valanda laiko suradom. Dėl to dabar rašom pavardes ant kiekvienos.

Ar mikroautobusas kursuoja tik į Londoną, ar ir į Mačesterį, Birmingemą?

Londonas – populiariausias taškas, bet tikrai ne vienintelis. Važiuoja ir į Birmingemą, ir į Mančesterį, ir į Braitoną. Tik kaina gali pašokti, jei reikia atsukti šimtą mylių nuo pagrindinio maršruto. Kartais pigiau nuvežti iki Londono sandėlio, o ten perduoti vietiniam kurjeriui. Tai gali sutaupyti šimtą kitą eurų. Kai kurie į vakarus Anglijos nemiesa asmeniškai, tik iki Londono. Reikia klausti.

Kas jeigu aš nebūnu namie, kai atvažiuoja pristatyti?

Tada prasideda šokiai. Jei sutartas laikas ir jūs jo nepaisot – vežėjas nelauks valandų, jis turi kitus penkis adresus. Daiktai paliekami saugioje vietoje, jei sutarta, arba grįžta atgal. Ir jau extra kaina. Buvo atvejis – moteris užsirakino viduje, telefonas išsikrovęs. Vairuotojas laukė keturiasdešimt minučių, pavėlavęs kitur. Prašau: būkit pasiekiami. Nenoriu skambėti kaip tėvas, bet taip yra.

Ar galiu keliauti kartu su savo siunta?

Kartais taip, bet ne visada. Priklauso nuo vietos salone ir vairuotojo. Kai kurie mikroautobusai turi dvi sėdimas vietas, kiti – tris. Jei pilnas krovinys, jūsų neprisodins. Kaina tai nepaveikia, nebent reikės pernakvoti – tada gal jūsų sąskaita viešbutis. Aš pats paimu keleivį, jei neturi variantų, bet ne per kiekvieną reisą. Paskambinkit pasitikslinti, kai bus aišku, kiek žmonių važiuoja.

Kai kas nors eina ne pagal planą

Ar būna, kad vežėjas paprasčiausiai neišvažiuoja ir dingsta su užsakymais?

Deja, taip. Ypač kai skelbimai pilni visko – pasirašai sutartį su žmogumi be istorijos, palieki avansą. Jis dingsta, telefonas išjungtas. Mačiau, kaip žmonės neteko pinigų ir daiktų, kurie tūnojo laivyne mėnesiais. Atsargiai su privačiais asmenimis, žadančiais stebuklus už juokingą kainą. Patikrinkit, ar yra licencija. Nebūkit avių. Žinau, skamba šiurkščiai, bet geriau nuobodus patarimas nei ašaros ant sulaužytos sofos.

Ar teko matyti, kad daiktai atvažiuoja sulaužyti dėl netinkamo supakavimo?

Per dvidešimt keturis metus? Mačiau visko. Žmonės deda porcelianą į šiukšlių maišus ir stebisi, kad sulūžo. Mikroautobusas kratosi mažiau nei vilkikas, bet kelias po Angliją vibruoja. Kartą vežėme antikvarinį veidrodį – klientas apvyniojo paprasta antklode. Atvykus į Readingą – stiklo krūva, kampai neišgyveno. Tvarsčiai dar ir drėgmę sugėrė. Pakuotė turi būti monstriška kampams, nepigiai pagailėkite medžiagų. Kitaip bus liūdna.

Ką daryti, jei siunta užstrigo pasienyje ar muitinėje?

Po brexito tiksliai pasakyti sunku, nes taisyklės keičiasi kaip kojinės. Asmeniniai daiktai paprastai praleidžiami. Bet jei siunčiate kaip dovanas be sąrašų – muitininkas gali stabdyti. Turėkit pasirašytą inventorinį sąrašą, nurodykit vertę. Kartais tenka sumokėti muito mokestį, bet reta su asmeniniais daiktais. Nežinau, kaip bus kitais metais. Svarbiausia – tvarkingi dokumentai, o ne tik draugiškas šypsnis.

Ar būna, kad reali kaina išsipučia pusiaukelėje?

Taip, ir tai šlykščiausia. Sutarti viena suma, o pakeliui išgirsti: jūsų daiktai per dideli, kuro kaina pakilo. Tokie žaidėjai yra. Fiksuokit kainą raštu. Jei sutartis miglota – bėkit. Tiesiog bėkit. Nėra normalu, kad vairuotojas prisimena mokesčius tik kai mašina jau pakeliui, o tu sėdi be variantų. Girdėjau tokių istorijų iš klientų, kurie atbėga pas mus po to. Raštas – jūsų draugas.

Popieriai ir draudimas

Ar reikalingas sąrašas daiktų, net jei siunčiu tik du lagaminus?

Techniškai – taip, net jei ten drabužiai ir plaukų džiovintuvas. Brexitui pasibaigus reikia dokumentų, kai kurie vežėjai to nežino ar ignoruoja. Aš raginu paruošti paprastą sąrašiuką – ne romaną, tiesiog: lagaminas – drabužiai, lagaminas – knygos. Užtenka. Nereikia kiekvienos kojinės spalvos. Kartą klientas nenorėjo rašyti nieko, sakė, kad per dvidešimt metų taip darė. Deja, laikas pasikeitė, teko rašyti prie keltų.

Ar reikia drausti siuntą, kai ji vežama mikroautobusu?

Draudimas čia toks reikalas... Jei daiktai brangūs – sofos, technika – drauskite. Aš siūlau CMR draudimą, bet daugelis nedaro dėl 200 eur vertės siuntos. Įmonė turi civilinį draudimą, bet jis ne visada padengia tūkstantines vertes. Nesakysiu, kad privaloma. Tik pasakysiu – pernai vaikinas vežė kompiuterį, pateko į avariją, daiktai nukrito ant grindų. O kompiuterio niekas neapdraudė. Graudu buvo klausyti. Paklauskite savęs, ar rizikuojate.

Ar galiu siųsti maisto produktus, ar tai keičia kainą?

Maistas... Hm. Anglijos pusėje mėsos ir pieno produktų vežti negalima, pažeisite – bus blogai. Konservai, džiovinti vaisiai – paprastai praleidžiami. Ar keičia kainą? Ne, jei normali siuntos dalis. Tiesa, jei šaldytuvas pilnas šaldytos mėsos – gali brangti, nes reikia skubiai. Kartą klientas įsimetė sūrį, pasieniečiai išmetė. Nusivylė žmogus. Geriau nevėžkit šviežio maisto, ypač jei nežinote taisyklių.

Ar mikroautobusas – tikrai tau?

Ar brangiau išeina siųsti mikroautobusu, negu per DPD ar UPS?

Jei siunčiate vieną nedidelį lagaminą – brangiau. Kurjerinės tarnybos turi masto ekonomiją. Bet jei penkios dėžės, sofa ir dviratis – mikroautobusas bus pigesnis ir saugesnis. Nėra taip, kad viena visada laimi. DPD neįneš daikto į antrą aukštą be lifto, o mikroautobuso vairuotojas dažnai padeda. Kainos ir aptarnavimo santykis skiriasi kaip diena ir naktis. Paskaičiuokite viską: pakavimas, draudimas, transportas, jūsų laikas. Kartais mikroautobusas netgi ekonomiškiau.

Kada verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne krovininį furgoną?

Furgonas reikalingas, kai kraunate visą butą – trys kambariai ir daugiau. Mikroautobusas – kai liko daiktų po persikraustymo arba baldai liko Vilniuje. Jis talpina stebėtinai daug, jei tvarkingai susidėlioji. Dar vienas momentas – siauros Londono gatvės, kur didesnė mašina netelpa. Mikroautobusas (ai, ką aš čia pliaušiju – furgonas irgi skirtingų dydžių) pralįsta ten, kur monstrams vietos nėra. Tiesiog kompaktiškesnis variantas, bet ne paštininko mašinytė. Tinka daugumai.

Ar galiu drauge siųsti dviratį ir lagaminą, ar tai du atskiri kroviniai?

Ne, tai vienas krovinys, jei abu fiksuojami vienu metu, vienam adresui. Dviratis turi būti nuimtas priekinis ratas ir apvyniotas, kad nebraižytų lagamino. Kartais dviratis užima dviejų lagaminų vietą, tada skaičiuojama kaip didesnė siunta. Bet ne du atskiri kroviniai. Buvo entuziastas iš Kauno – penki dviračiai ir dėžė šalmų. Viena siunta, bet kaina pagal vietas. Jei siunčiate dviratį žmonai į Londoną, o lagaminą sau – tada jau du reikalai.

Kas jei baldas netelpa į liftą – ar turiu mokėti extra?

Deja, aukštai be lifto – rankinis darbas, ir jis kainuoja. Jei buvo sutarta iš anksto, kad reikės nešti – nieko keisto. Bet jei niekas neužsiminė, o aukštas penktas – vairuotojas gali paprašyti papildomai arba atsisakyti. Aš nešame iki pirmo aukšto be extra, viskas aukščiau – derinama. Buvo su spinta – tilpo pro duris, bet ne pro laiptų vingį. Teko leisti per langą. Kliūtys kainuoja nervus ir laiką, o laikas – pinigai.

Ar vežėjas padės nešti daiktą į penktą aukštą be lifto?

Priklauso nuo sutarties. Kai kurie vyrai paneša dešimt dėžių be vargo. Kitie žiūri kaip į papildomą paslaugą. Jei baldas sunkus, ne vienas žmogus nuneš, rizikuojama sveikata. Aš padedu, kiek leidžia nugara, bet po keturiasdešimto gimtadienio vertinu kiekvieną laiptelį. Jei žinote, kad reikės kopti, pasakykite iškart – įtrauksime porą vaikinų. Kitaip vežėjas gali tik iškrauti nuo mašinos ir palinkėti geros dienos.

Kaip supakuoti veidrodį, kad jis neišbyrėtų iki Anglijos?

Veidrodžiai – klaikiausia, ką galima kraustytis. Stiklas nekenčia vibracijos. Pirmiausia – kartonas ant kampų, tada burbulinė plėvelė keturis sluoksnius, vėl kartonas. Statmenai vežkite, neguldykite gulom ant kitų daiktų. Mikroautobuse galima pritvirtinti diržais prie sienelės. Kartą klientė supakavo rėmą į antklodę. Atvykus į Oksfordą – veidrodis viduje du gabalai. Antklodė suminkštino smūgius, bet neužkirto kelio lūžiams. Naudokit fanerą kampuose.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš Vilniaus, o ne iš Panevėžio?

Skirtumas neženklus, Lietuva maža. Vilnius – patogiau, nes iš ten renkasi siuntos, bet jei Panevėžys ar Šiauliai – vežėjas suplanuoja maršrutą. Keliasdešimt eurų gali paaugti dėl degalų, bet ne šimtai. Jei kaime prie Kupiškio ir reikia važiuoti per žvyrkelį – ten jau kita kalba. Aš pats iš Kauno, gaila tų, kurie toli nuo autostrados. Bet verslas yra verslas, negalim važinėti už dyką. Iš didžiųjų miestų skirtumas minimalus.

Išvada

Taigi, siuntų pristatymas į Angliją mikroautobusu neturi fiksuotos kainos kaip kava kavinėje. Viskas priklauso nuo svorio, atstumo, adresų ir to, ar vežėjas sąžiningas. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti tik tiek: rinkitės ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal žmogų, kuris atsakinėja be slalomo. Pakuokit taip, lyg jūsų daiktai kristų nuo stalo, ir visada turėkit sąrašą. Kainą fiksuokit raštu. Tada kelionė bus ramesnė.