Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kokia kaina pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją? 2024–2025 metų realybė
Štai ir vėl tas klausimas, kurį girdžiu jau, rodos, milijoną kartų per tuos dvidešimt kelerių metų – kokia gi kaina pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją? Atsakymas visada toks pats: nuo ir iki. Nuo geležinės lovos ir dviejų krepšių iki pilno trijų kambarių buto. Nuo Kauno iki Londono centro ar nuo Zarasų iki kažkur Škotijos pasienio. Paprastai žmonės nori girdėti konkretų skaičių dar prieš išsiunčiant sąrašą. Bet taip neveikia. Nebent jūs perkate ne daiktų pervežimą, o bilietą į autobusą. Šiame tekste bandysiu paaiškinti, kodėl taip yra ir kur slepiasi tie eurai, kuriuos kažkas nusprendžia jums pasiimti.
Pradžiai – apie kainos rėžius
Kokia reali kaina pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją šiais laikais?
Na, jei kalbam apie standartinį mikroautobusą, kuris tilptų į normalų garažą, o ne milžinišką autobusiuką, tai reali kaina pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją paprastai svyruoja nuo šešių šimtų iki tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Galima rasti ir pigiau, bet tuomet reikia labai gerai pažiūrėti, ar ten ne įkainis be dyzelio ir kelių mokesčių. O jei vežat pilną dviejų kambarių butą su baldais, kaina gali užšokti ir iki dviejų tūkstančių. Anglija nėra už kampo, o dabartinės kuro sąnaudos vis tiek kandžiojasi kiekvienam.
Ar galiu tikėtis, kad sutinku telefonu dėl tikslios sumos?
Ne. Na, galima pasakyti orientacinę sumą, bet jei jūs manot, kad aš telefonu, neišvydęs jūsų spintos, kuri dažniausiai būna didesnė, nei žmonės sako, galiu pasakyti ką nors iki cento – klystate. Būna, klientas sako: „man tik kelios dėžės“, o atvažiuoji – ten dar ir sofą reikia išnešti pro langą. Tikslų skaičių gauni tik tada, kai viską išmatuoja arba pamato nuotraukas. Nors prisipažinsiu, kartais net ir nuotraukos meluoja, nes kampas padaro kambarį tuštesnį (skamba neįtikinamai, bet taip yra).
Kiek kainuoja, jei važiuoju pats su vairuotoju, o ne per įmonę?
Čia toks pavojingas kelias, kad net nežinau, ar rekomenduot. Feisbuke pilna skelbimų „važiuoju šeštadienį, padėsit su degalais“. Kaina bus mažesnė – gal du šimtai, gal trys šimtai eurų – bet jūsų daiktams niekas neatsako. Jei vairuotojas pavogia, sudaužo ar pames raktą prie Lilio, jūs liekat be nieko. Jei dar muitinė prisisvajoja problemų – viskas ant jūsų stalo. Aš pats nenorėčiau rizikuoti dėl šimto sutaupytų, bet galva jūsų. Itin rizikinga yra su senais šeimos archyvais.
Ar kaina skiriasi, kai važiuoju iš Lietuvos į Angliją, o ne atgal?
Teoriškai turėtų būti vienodai, nes kelias tas pats – kilometrai nekinta. Bet praktiškai kartais atgal iš Anglijos pasitaiko pigesnių reisų, nes ten daugiau žmonių kraustosi atgal į Lietuvą pastaraisiais metais. Tada būna vadinamųjų „tuščių rungčių“; vairuotojai nori grįžti ne tušti. Vis dėlto skirtumas nebus drastiškas – gal kokį šimtą eurų į kurią pusę. Sulaukiau klausimo apie Skandinaviją – čia tik Anglija, tai nesiplesiu (o ten tai apskritai visai kiti pinigai).
Kodėl internete matau skelbimus „į Angliją nuo 300 eurų“, o jūs sakot visai ką kita?
Tuos skelbimus rašo arba žmonės be licencijų, arba tie, kurie į kainą įtraukia tik savo degalus iki Doverio. Pamenu, prieš septynerius metus klientas džiaugėsi radęs už du šimtus. Pasirodė, kad vairuotojas paliko daiktus kažkurioje saugykloje prie M20, nes „nepateko iki Londono laike“. Pigiausias daiktas kainuoja brangiausiai. Tie 300 eurų dažniausiai yra paėmimo kaina (arba melas), o ne pilnos duris-duris paslauga. Reali kaina pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją negali būti tokia maža, jei norit, kad kas nors atsakytų už daiktus.
Kas brangina ir kas atpigina
Kiek vietos turi turėti mano daiktai, kad mikroautobusas būtų „pilkas“?
Pilnas mikroautobusas – darbas, kuriam nereikia kombinuoti kitų krovinių. Kai klientas sako: „man tik sofutė ir dėžės“, o jos užpila pusę salono, vairuotojui lieka vieta dar kažkam. Jei tiksliai žinot, kad užimsite tuos 8–10 kubinių metrų, kaina bus fiksuota ir palankiausia. Bet jei sakot, kad mažai, o sofutė pasirodo esanti iš keturių dalių, tada kyla problemos. Buvęs atvejis – panevėžietis sakė „dvi spintos“, o jos buvo išardomos ir tilpo tik didesniame forde. Teko keisti mašiną. Kaina šoktelėjo kaip zuikis.
O jei mano daiktų mažai, bet labai jie trapūs – ar tai keičia kainą?
Jei vežat stiklinį ratą ar senelio garo laikrodį, trapumas keičia ne kainą, o paslaugų komplektą. Vairuotojas gali paprašyti supakuoti specialiai, arba mes atvežame medžiagas – o tai kainuoja. Kartais reikia net dviejų vyrų, kad saugiai perneštų fortepijoną, nors jis mažas. Nors fortepijono jau nebe mikroautobusiuką reiktų. Trapūs daiktai reikalauja dėmesio, o dėmesys – laikas, o laikas yra pinigai. Keli kvadratiniai metrai burbulinės plėvelės parduotuvėje gali kainuoti nemaniai, jei pirktumėte paskutinę minutę.
Ar užsakymo data tikrai taip smarkiai keičia galutinę sąskaitą?
Taip. Rugsėjo pirmąją, kai visi važiuoja studijuoti, kaina pašoksta ženkliai. Arba prieš Kalėdas. Arba vasaros savaitgaliais. Aš pats stebiuosi, kaip žmonės nesupranta, kad mikroautobusas – ribotas resursas, lyg geros vietos kempinge. Jei norit išvažiuoti trečiadienį vidury žiemos, gausit geriausią pasiūlymą. O jei šeštadienį, kai visi nori – tas pats daiktų pervežimas į Angliją mikroautobusu gali brangti šimtu ar dviem. Ir aš čia nieko negaliu padaryt, ne aš kainas leidžiu. Tiesiog paklauskite rugsėjo vidury – suprasit.
Ką daryti, jei gyvenu kaime netoli Birmingemo, o ne centre prie M1 greitkelio?
Birmingemas dar neatrodo kaip kaimas, bet jei jūs kažkur Abertyje ar Welshpool – bus papildomai. Kiekvienas kilometras nuo magistralinių kelių vairuotojui kainuoja laiką ir dyzelį. Tai nėra paslėpta kaina, tiesiog realybė. Na, gal ir paslėpta, jei apie ją niekas nepamini. Mes sakom – pirmi du šimtai kilometrų po Anglijoje arba Lietuvoje įskaičiuoti, toliau – priklauso nuo situacijos. Būna, klientas piktas: „kodėl šimtas eurų papildomai?!“ O aš jam: „nes iki jūsų reik temptis pro gyvenvietes, kur vilkikai nepravažiuoja.“ Be to, Londono ULEZ zona – tai jau visai atskira siuita.
Ar galiu ką nors padaryti pats, kad sumažinčiau kainą pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją?
Be abejo. Suraskite draugą, kuris padės pakrauti – tada nereikės samdyti papildomų rankų. Supakuokit daiktus taip, kad neužimtų daugiau vietos nei turi, nes neteisingai supakuota dėžė niokoja erdvę. Ir dar – laikas. Jei lankstūs su data, sutaupysite. Pamenu, vienas vyrukas iš Klaipėdos prašė vežti tik sekmadienį. Tai kainavo kaip du paprasti reisai. Jis sakė, kad dirba. Suprantu. Bet pinigai yra pinigai. Beje, stenkitės nevežti nereikalingų daiktų – kuo mažiau svorio, tuo mažiau degalų. Logiška, ar ne?
Pakavimas, muitinė ir kiti nemalonūs siurprizai
Ar į kainą įeina pagalba pakraunant ir iškraunant daiktus?
Įprastai ne. Standartinė kaina pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją apima tik transportavimą. Kraunasi pats klientas arba susimoka už papildomas rankas. Būna, žmonės tikisi, kad vairuotojas vienas išneš trijų aukštų sofą be lifto. Ne, jis nevilkikas. Kartais sutinka padėti, jei daiktai ne milžiniški, bet tai jau labiau iš geros širdies, o ne pareiga. Jei reikia dviejų žmonių, skylė biudžete – planuokitės šimtą ar pusantro šimto eurų papildomai. Geriau pasikvieskit kaimyną. Arba du.
Kaip ten su muitine – ar dar tikrina, ar jau nebe?
Po Brexit tai tapo keista. Techniškai jei vežat savo asmeninius daiktus, jie turėtų praeiti be problemų, jei pildote deklaracijas teisingai. Bet aš čia jau ne šimtu procentu tikras, nes taisyklės keičiasi dažniau nei mano batai. Buvo laikotarpis, kai žmonės tiesiog vežėsi, o muitininkai tik linktelėdavo. Dabar jie gali prašyti įrodyti, kad daiktai naudoti – sąskaitos, nuotraukos. Jei kažką naujo vešit, gali tekti mokėti muitą. Tai jau ne mano sritis, pasitikrinkite UK puslapyje, bet nedrįskit be popierių. Tada tikrai stabdys.
O jei vežuosi savo augintinį – ar tai papildomai kainuoja?
Katės ir šunys ne daiktai, bet mikroautobuse jie užima vietą ir kelia triukšmą. Kai kurios įmonės ima papildomą mokestį – apie penkiasdešimt ar šimtą eurų – už dokumentų tvarkymą ar valymo sąnaudas. Aš asmeniškai esu alergiškas katėms, tai jei klientas sako, kad vežasi, bandau keisti mašiną. O jei ežys – nu, su ežiu teko vežti kartą. Ilga istorija. Trumpai – papildomai nekainavo, bet reikėjo narvo. Dėl šuns ar katės geriau klauskite konkrečios firmos, nes taisyklės variantuojasi skirtingai.
Ar galiu prisidėti maisto produktų, kad nereikėtų Anglijoje visko pirkti?
Nelabai. Dėl maisto produktų įvežimo į Didžiąją Britaniją taisyklės dabar griežtesnės nei mano žmonos požiūris į dūmų detektorių neišjungimą. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – didelis ne. Kruopos, šokoladas – gal ir praslysta, bet jei muitininkas nusprendžia tikrinti, rizikuojat prarasti viską. Patarčiau negadinti sau nuotaikos dėl kelių pakelių. Anglijoje irgi yra parduotuvių, keista, bet tiesa. Jei vešit močiutės uogienę, sandariai supakuokite ir pasakykite, kad asmeniniam naudojimui. Bet garantijų nėra. Tiesiog neveškite dešros.
Kiek laiko realiai trunka kelionė mikroautobusu iki Londono?
Nuo Vilniaus iki Londono centro, jei viskas gerai, apie trisdešimt penkias valandas tikro laiko. Ne kilometrais – vairavimas, pietūs, miego pertraukos (privalomos, jei nenorit, kad vairuotojas užmigtų pasienyje) ir galimos eilės. Kartais vilkikų spūstys prie Doverio. Buvęs atvejis, kai vairuotojas strigo dvylikai valandų prie Eurotunelio dėl audros. Klientas skambinėjo kas dvi valandas. Taip, planuotis reiktų ne pagal Google žemėlapį, o pagal patirtį. Jei reikia greitai – skriskit lėktuvu, o ne mikroautobusu.
Blogos įmonės, draudimai ir kaip neišsižudyti
Ar verta rinktis firmą, kuri žada pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją per vieną dieną ir pigiai?
Ne, neverta. Tai arba melas, arba kažkas nelegaliai. Kolega Norvegijoje yra sakęs (bet čia ne Norvegija, tiesiog toks palyginimas) – jei kas nors žada pervežti per parą į Londoną be poilsio, jis meluoja arba yra pavojingas. Vien vairavimas trunka beveik paras. Pridėkit pakrovimą, muitinę, iškrovimą. Realiai dvi dienos, kartais trys. Pigios įmonės dažnai neturi licencijų ar CMR draudimo. Jūsų daiktai gali būti palikti aikštelėje, nes „mašina sugedo“. Mačiau tokį „spektaklį“ ne kartą. Neapsigaukite – patikimumas svarbiau nei šimtas sutaupytų eurų.
Kaip suprasti, kad manęs neapgaus su kažkokiomis paslėptomis kainomis?
Paprasta taisyklė – jei pasiūlymas gaunamas tik žodžiu arba feisbuko žinute, bėkite. Normali įmonė atsiunčia komercinį pasiūlymą su punktais. Turit matyti: transporto kaina, degalai, kelių mokesčiai, galimos papildomos paslaugos. Jei ten stulpelis „kita“ su paslaptinga suma – klauskite. Būna, po kelių dienų skambina: „o dar reikia mokėt už sunkų krovinį“. Nors apie tai nebuvote sutarę. Aš visada sakau – jei kas nors vengia rašyti elektroniniu paštu, tai nenori palikti pėdsakų. Ir tai blogas ženklas. Pasitikėkit tik tuo, kas drįsta pasirašyti ant popieriaus.
Kas bus, jei vairuotojas pavėluos dviem dienomis – ar galiu reikalauti nuolaidos?
Galite reikalauti, bet ar gausite – jau kitas reikalas. Daugelis mažų pervežėjų neturi atsargų, kad galėtų sumažinti kainą dėl vėlavimo, nors tai ir jų kaltė. Juridiškai, jei sutartyje yra vėlavimo sankcijos – taip. Jei sutarties nėra – be ginklų. Reali situacija: prieš pustrečių metų klientas vežėsi baldus į Mančesterį, vairuotojas užsiliko Latvijoje dėl variklio gedimo. Klientas prarado vakarą naujame bute, be baldų. Reikalavo dviejų šimtų nuolaidos. Vairuotojas be draudimo buvo. Gavo šimtą ir atsiprašymą. Geriau nei nieko. Tokia realybė.
Ar mano daiktai drausti, jei sujauroja salone?
Jei varyjat su rimta įmone, turinčia tarptautinį draudimą – taip, CMR konvencija dengia. Bet svarbu suprasti: draudimas dengia ne viską. Jei sugadinta sofa, jūs turėsite įrodyti, kad ji buvo sveika prieš pakraudami. Fotografuokite prieš pakrovimą, tai aukso vertės. Be to, jei baldą subraižėte patys, neapvedę antklodėmis, draudimas gali nepripažinti. Būna, klientai pyksta, kad draudimas atsisako mokėti, nors jie supakavo į laikraščius. Kai kurios išlygos šiurkščios. Asmeniškai aš visada fotografuoju net savo lagaminą prieš skrydį. Jūs darykit tą patį.
Ką daryti, jei atvažiavęs vairuotojas pasako, kad netelpa viskas, nors sakiau kiek yra?
Tai klasika. Suskaičiuojat kubus iš naujo ir matot, kad klaida dažniausiai – jūsų. Arba vairuotojas atsiuntė mažesnę mašiną sąmoningai. Abu scenarijai pasitaiko. Jei kaltas jis – atsisakykite paslaugos. Jei kalti jūs – teks mokėti už antrą reisą arba palikti daiktus. Pernai turėjau situaciją, kai moteris iš Kauno sakė turinti „20 dėžių“, bet nepaminėjo keturių veidrodinių spintų. Spintos, beje, nepavirto į dėžes kaip Transformeriuose. Teko tempti dviem mašinomis. Sutaupė? Ne. Prarado? Daug nervų ir papildomų išlaidų.
Ar mikroautobuse gali važiuoti ir žmonės, ar tik daiktai?
Dažniausiai taip, gali važiuoti vienas ar du žmonės priekyje, jei vietos pakanka. Bet čia labiau „pasiteiraukit“ dalykas. Kai kurie mikroautobusai užkraunami taip, kad nėra kur kojų padėti. Dar – muitinėje visi keleiviai turi turėti pasus. Negalit tiesiog įmesti tėtį bagažinėje salia dviračio, nors yra buvęs toks prašymas, gyvenime taip. Jei važiuojate jūs pats, kaina dažnai šiek tiek mažesnė nei atskiri bilietai lėktuvu plius siunta. Ir dar – jūs prižiūrit savo krovinį. Tai labai didelis pliusas.
Paskutiniai klausimai prieš užsakant
Ar reikia mokėti avansą ir kokia suma yra normali?
Taip, avansas yra standartas. Paprastai tai trisdešimt arba penkiasdešimt procentų. Tai apsauga mums, o jums – garantija, kad mikroautobusas neatvyks tuščias kitur. Buvę, kai klientas atsisakė avanso, o kitą dieną rado pigesnį variantą ir dingo. Tada vairuotojas liko be darbo. Avansas padengia sąnaudas. Pilnas atsiskaitymas – prieš iškrovimą arba pagal sutartį. Jei įmonė prašo visų pinigų prieš pakrovimą ir be jokios sutarties – aš atsargiau pažiūrėčiau. Bet avansas pats savaime yra visiškai normalu. Netgi reikalingas.
O jei noriu, kad mikroautobusas nuvežtų daiktus į saugyklą Anglijoje, o ne mano butą?
Tai dažnas prašymas, ypač jei dar neradot būsto. Mes galime nuvežti, bet reikia žinoti du dalykus. Pirma, saugyklos Anglijoje nemokamos nėra – jūsų daiktai užima vietą. Antra, jei reikia įnešti daiktus į vidų, o ne palikti prie vartų, gali reikėti dviejų vyrų. Kartais saugykloje reikia išankstinės rezervacijos. Aš susisiekiu su klientės numatyta vieta Tikrodžiu... (turėjau omenyje Trident, na, bet kita įmonė) ir derinu laiką. Pridėkite saugyklos mokestį prie bendros pervežimo į Angliją sumos. Nebus pigu, bet bus patogu. Ir nepamirškit, kad daiktai gali stovėti ilgiau nei planavot.
Ar galiu vežtis dviratį, motociklą ar kokį nors dar keistesnį daiktą?
Dviratis – prašom, tik nuimkit priekinį ratą ir supakuokit. Motociklą – jau sudėtingiau, nes sveria ir be specialaus narvo netilps į standartinį mikroautobusą. Teko vežti kartą ligoninės lovą ir termoforų komplektą – taip, medicininę įrangą. Telpa, jei žinoi kaip. Bet keisti daiktai reikalauja aprašymo iš anksto. Jei kas nors paskutinę minutę sako „o čia dar ir pianinas“, o pianinas nėra kačerginis (nors ką aš tikrinu), gali kilti bėdų. Apie motociklą – verčiau jau kreiptis į specializuotus vežėjus. Mikroautobusas turi savo fizines ribas.
Jūs čia viską gražiai aprašėte, bet gal galit tiesiai pasakyti – kokia gi ta kaina pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją mano atveju?
Ne, negaliu. Ne dėl to, kad nenoriu, o dėl to, kad turiu pamatyt jūsų daiktus, sužinot datą, adresą ir net tada bus apytikslė. Kiekvienas atvejis kaip sniego gniūžtė – unikalus, nors ir iš vandens. Jeigu norit, kad aš paskaičiuočiau – rašykit, skambinkit, bet turėkit sąrašą. Ir nuotraukas. Ir google maps ekrano nuotrauką, jei gyvenat užkampyje. Aš negaliu spėlioti dėl jūsų spintos – aš nežiūronas. Bet galiu garantuoti, kad nebus taip baisu, kaip galvojat, jei tik nebandysit sutaupyti ten, kur svarbiausia patikimumas. Skambinkit. Rimtai.
Taigi, kaina pervežti daiktus mikroautobusu į Angliją nėra vienas skaičius – tai dėlionė iš jūsų daiktų, adresų, datos ir sveiko proto. Po dvidešimties metų galiu pasakyti tik tiek: pigiausia nebūtinai blogiausia, o brangiausia ne visada reiškia geriausią. Svarbiausia – aiški sutartis, sąžiningas sąmatas ir realūs lūkesčiai. Jei kils klausimų – rašykit. Atsakau, kai tik nenuvažiuoju pats į Doverį su kitu kroviniu. Nes gyvenimas – judėjimas. O daiktai – turi judėti kartu.