Kiek užtrunka daiktų atvežimas į Angliją per 3 dienas? O gal greičiau?

Jei ruošiesi kraustytis ar siųsti baldus iš Lietuvos į Britaniją, pirmas klausimas paprastai toks: o kiek tai truks? Daugelis nori girdėti „trys dienos“, ypač kai laukia nauji namai Londone. Aš dirbu šioje srityje jau bene tryliką metų ir galiu pasakyti – kartais per tris dienas įmanoma, kartais tai graži pasaka. Natūralus daiktų atvežimas į Angliją nėra vieno mygtuko paspaudimas. Po Brexit sienos pasikeitė, visko daugiau. Žmonės skambina pasikėlę lūkesčius, o aš bandau paaiškinti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų. O, varge, nepradėsiu moralizuoti – tiesiog skaityk.

Greitis: ar tikrai telpa į tris dienas?

Ar įmanoma daiktus iš Vilniaus atgabenti į Londoną per 72 valandas?

Įmanoma, bet su dideliu „jei“. Mašina lekia per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus – keltas per Lamanšą. Apie du tūkstančius kilometrų. Bet vairuotojas negali važiuoti be sustojimo, privalomi poilsiai. Jei pasienis sklandus, keltas laukia, jei Anglijoj nėra kamščių... tada taip. Bet aš to tikėčiausi kaip stebuklo, o ne plano.

Kodėl vieni pervežėjai pažada tris dienas, o kiti – septynias?

Tiesiog skirtingas verslo modelis. Tie, kur sako septynios, dažniausiai surenka dalinius krovinius keliose vietose. Tai sąžininga. Tie, kur sako trys, arba turi tuščią mašiną, arba... tikisi, kad neprieštarauosite, jei bus keturios. Buvę taip, kad pažadėjo tris dienas, o baldai pasiekė Bristoli per dešimt. Tiesa, mano svainis laukė dvidešimt dienų, bet ten jau kita istorija.

Ar skubus perkraustymas į Angliją kainuoja dvigubai brangiau?

Ne dvigubai, bet brangiau tikrai. Įprastas dalinis krovinys kainuoja tarkim devynis šimtus eurų, o express brangsta trečdaliu ar puse. Rezervavusi visą fūrą tik jums, įmonė praranda kitus klientus. Kartais paklauso visai kosminės sumos. Buvau matęs atvejį: klientas primokėjo aštuonis šimtus „skubos mokestį“, o vežėjas vis tiek sutalpino dar dviejų šeimų daiktus. Skubumas turi matytis kelyje, ne sąskaitoje.

Mašinos turinys ir logistika – ne viską pamatysi

Kokia mano daiktų padėtis fūroje lemia, kada jie atvyks?

Jei dalinates mašiną, o to nė neįtariate, sofa gali būti paskutinė iškraunama. Vairuotojas optimizuoja maršrutą. Buvę, kad daiktų atvežimas į Angliją užtruko tris dienas ilgiau. Paaiškinimas: dėžės stovėjo fūros gilumoje, po kažkieno kita pieno įrangos kroviniu. Tokia jau logistika, su kuria nieko nepakeisi.

Ar mano baldai gali padaryti ratą po Italiją prieš pasiekiant Birmingamą?

Praėjusią žiemą kliento spinta išvažiavo iš Kauno, bet mašina pirmiausia nuvažiavo į Milaną atiduoti kitų siuntėjų daiktų. Paskui per Prancūziją, į Britaniją. Gavo ją po dvylikos dienų, nors žadėjo tiesiai. Jei reikia per tris dienas, turi būti jūsų mašina be pašalinių. Kitaip gausite nemokamą turą po Europą.

Ar daiktų pervežimas į Londoną vyksta tiesiogiai, ar yra apeigų?

Kartais net ne pats vairuotojas renkasi greičiausią kelią – renkasi navigacija, kuri vengia mokamų ruožų. Rimtai. Kai kurie vežėjai taupo kelių mokesčius Prancūzijoje arba Belgijoje, todėl nuvažiuoja papildomus šimtus kilometrų per kaimelius. Jūs mokate už kilometrą, bet jūsų daiktai tiesiog laksto ratu. Aš asmeniškai teikiu pirmenybė tiems, kurie važiuoja tiesiogiai, net jei kelias brangesnis. Laikas – irgi pinigai.

Dokumentai, muitinės ir nežinomybė

Ar reikia dabar dokumentų asmeniniams daiktams, kai vežu į Londoną?

Taip, ir čia nieko nepapeiksi. Nuo Brexit viskas pasikeitė. Reikia daiktų sąrašo, rezidencijos įrodymų, kartais TOM formos. Muitinė gali patikrinti, gali ne, bet be popierių daiktai pasiklysta tarsi be bilieto muziejuje. Visada rekomenduoju surašyti detaliai, net jei tai senas megztinis ar dėvėti batai. Geriau daugiau popierių nei savaitė muitinėje.

Ar gali daiktai užstrigti pasienyje ilgiau nei vieną dieną?

Gali, ir būna. Prieš kelis mėnesius vienas krovinys stovėjo Kele kelias dienas. Sąraše buvo „virtuvės reikmenys“, o atidarius rado keramikos rinkinį, kurį muitininkai paėmė už galimai komercinį krovinį. Įrodinėjimas užtruko tris dienas. Prisidėjo saugojimo mokestis. Štai kodėl sakau: nerašykite apytiksliai, jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai.

Ar antikvariniai baldai kemša muitinę dėl papildomų mokesčių?

Asmeniniai daiktai paprastai neapmokestinami, jei turėti ilgiau nei šešis mėnesius. Bet štai su antikvarais... atvirai, čia aš ne šimtu procentų tikras. Ypač jei vertė didelė. Žinau, kad kartais JK muitinė prašo įrodyti kilmę. Galbūt užtenka senos sąskaitos. Kad nemeluotų, patarčiau pasitikrinti tiesiogiai su UK muitine prieš vežant seną komodą. Taisyklės keičiasi.

Kainos ir tai, ką nutyli pardavėjas telefonu

Kokia reali kaina pervežti buto turinį į Angliją per tris dienas?

Priklauso nuo kubatūros. Standartinis dviejų kambarių butas – maždaug penkiolika kubinių metrų. Dedikuotas pervežimas per tris dienas kainuos nuo tūkstančio penkių šimtų eurų. Į Londoną pigiau nei į kokią Yorkshire skylę, nes mašinos važiuoja dažniau. Grupinis krovinys kainuotų gerokai mažiau, bet čia ne apie tris dienas. Jei kaina žema – klauskite, kodėl.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos pirmą kartą sužinai tik vėliau?

O taip, ir tai mane erzina. Kuro aptarnavimo mokestis, keltas, mokestis už laiptus. Kartais prideda „siauros gatvės kaina“, nors turėtų žinoti iš žemėlapių. Buvęs atvejis – klientas Birmingame sumokėjo šimtą dvidešimt svarų, nes esą mašina netilpo. (Tiesa, iš tikrųjų tilpo, tiesiog nenorėjo vargtis.) Tokios įmonės gėda rinkai. Klauskite raštu.

Ar saugu sumokėti visą sumą prieš daiktų atvežimą į Angliją?

Jei prašo šimto procentų avanso, aš asmeniškai suspaudžiau stabdį. Normalu yra dvidešimt–trisdešimt procentų. Viskas iš anksto? Čia jau raudona vėliavėlė. Buvo atvejis – draugo bičiulis sumokėjo pilną sumą, o mašina neatvažiavo savaitę. Kompanija tylėjo. Naudojantis proga – visada tikrinkite įmonės registrą ir atsiliepimus, net jei skambinate per pažįstamą.

Kai kas nors eina ne pagal planą

Ką daryti, jeigu vairuotojas nepasirodo sutartą dieną?

Skambinkite nedelsdami, bet nesikarkite prieš patys žinodami situaciją. Prieš kelis metus, kai buvo didelis šaltis, vieno kliento mašina sustojo prie Lilio. Dyzelinas sutirštėjo, variklis neužsikūrė. Klientas Mančesteryje turėjo laukti dar parą. Ne vairuotojo kaltė, bet planas „trys dienos“ sudraskytas. Kita vertus, jei vairuotojas dingęs be žinios – skambinkite vartotojų tarnyboms. Rimtai.

Ar saugu siųsti kompiuterius ir televizorių, ar jie sulaužys kelyje?

Jei originalios dėžės – pusė darbo. Bet grupažinėje mašinoje daiktai juda, stumdomi. Pervežiau klientą, kurio TV atkeliavo sveikas, o kito dėžė atrodė lyg po futbolo. Rizika didesnė, kai skuba. Jei galite, vertingą elektroniką pasiimkite lėktuvu. Sutvirtinkite kampučiais. Draudimas ne visada padengia „neatidžiai supakuotą“, taip parašyta smulkiai.

Ar ilgai važiuojant daiktai įsigers drėgmės ar įgaus keisto kvapo?

Modernios mašinos hermetiškos, bet tarpiniai perkrovimai būna. Jei sofa perkeliama į kitą fūrą sandėlyje, ten gali būti vėsu. Kartais klientai atidaro dėžes ir klausia, ar tai buvo tas pats pledas. Turiu omeny metalo ir dulkių kvapą. Rekomenduoju apsivynioti plėvele ir dėti silikagelio paketėlių. Ypač į drabužių dėžes vidų.

Kas nutinka, jei visi daiktai netelpa į užsakytą transporto priemonę?

Nutinka dažniau, nei norėčiau. Žmonės pamiršta garažą, rūsį. Tada vairuotojas turi rinktis: važiuoti du kartus – mokate dvigubai – arba sutalpinti bet kaip. Buvę taip, kad dėl perteklinio kiekio įmonė tiesiog sukrovė ant viršaus neprisirišusi – dėžės važiavo ant sofos. Nerealus vaizdas. Todėl prašau: išmatuokite du kartus, užsakykite vieną kartą.

Geografija ir kas vairuoja

Ar daiktų atvežimas į Angliją užtrunka ilgiau, jei reikia ne į Londoną, o į Glazgą?

Žinoma. Londonas – pagrindinis taškas. Ten mašinos važiuoja kas antrą dieną. O Škotija, Velsas – rečiau. Į Edinburgą gali tekti pridėti dieną ar dvi. Kartais daiktai paliekami Londone, perduodami vietiniam vežėjui. Tai prideda laiko. Jei jums pasako, kad į Škotiją per tris dienas – nusijuokite. Nebent mokate už lėktuvą, o ne fūrą.

Ar skirtumas, ar veža lietuvių kompanija, ar vietinis anglas?

Aš pats lietuvis, tai gal šališkas, bet objektyviai – lietuvių įmonės geriau supranta lietuvių klientų lūkesčius, tą specifinę įtampą. Anglų firmos geriau žino vietines gatves, parkingo taisykles Londone. Bet atsargiai su tais „man with a van“ skelbimais – vienišas vaikinas su tranzitu, geras smulkiems pervežimams, bet ne visam butui. Ypač ne trims dienoms. Ieškokite licencijų.

Ar galiu derėtis dėl kainos, jeigu mano krovinys tik pusės mašinos?

Visada galima paklausti. Jie rytoj turi tuščią pusę fūros – kodėl gi ne. Tik jei sakote „man per tris dienas“, jie rezervuoja vietą, kurią galėjo parduoti kitam skubiau. Tada derybų erdvė mažesnė. Kita vertus, jei esate lankstus datomis – galite gauti labai gerą pasiūlymą. Nebijokite klausti. Blogiausia, ką gali pasakyti, – ne.

Kaip žinoti, kur yra mano daiktai kelyje? Ar yra sekimas?

Ne kaip pas Amazoną. Mažos ir vidutinės įmonės retai turi klientams skirtą GPS portalą. Jūsų „trackinimas“ – tiesiog vairuotojo telefono numeris. Skambinate: „Kur esat?“ „Lietuvos–Lenkijos pasienyje, judam.“ Kartais siunčia WhatsApp lokaciją. Kartais prarandate žymę dėl baterijos. Nesiųskite piktos žinutės trim nakties – vairuotojas privalo miegoti, tai ES įstatymas. Štai jums realybė.

Pakavimas ir pasiruošimas – maži dalykai, didelės bėdos

Ar pakuoti turiu pats, ar įmonė tai padarys už mane?

Galima abejonių. Mes siūlome, bet brangiau. Jei norite, kad daiktų atvežimas į Angliją truktų tik tris dienas, viskas turi būti paruošta kai atvažiuoja mašina. Vairuotojas nelaukia penkias valandas. Praėjusį rudenį klientas Vilniuje nebuvo baigęs – išvyko dviem valandom vėliau, praleido keltą, ir viskas atšoko per parą. Keltai, visada keltai.

Kada jau verta rinktis visą mašiną, o ne dalį jos?

Maždaug nuo penkiolikos kubinių metrų. Bet žmonės sako „pas mus nedaug“, o paskui paaiškėja standartinis butas. Jei reikia greičio – trys dienos – ir turite daugiau nei dešimt kubų, pilnas krovinys bus logiškas. Dalinimasis tūriu reiškia dalinimąsi laiku ir svetimais daiktais šalia. Ne visiems tai patinka, ir aš juos suprantu.

Ar į Angliją galima gabenti augalus ir maisto likučius iš Lietuvos?

Augalai – problematiška, reikia fitosanitarinių pažymėjimų, daugelis vežėjų atsisako vežti vazonus. Maisto produktai... mažas kiekis asmeniniam vartojimui gal ir prasmuks, bet muitinė gali išmesti viską be diskusijų. Aš siūlau išvalgyti arba atiduoti kaimynams. Nes jei stabdo muitinėje dėl kelių stiklainių uogienių, jūsų „trys dienos“ virsta savaite be jokios grąžos. Neapsimoka rizikuoti.

Sutartys, pažadai ir mikčiojanti realybė

Kodėl kai kurios įmonės pažada per tris dienas, nors žino, kad nepristatys?

Nes nori jūsų parašo. Atsakymas bjaurus. Yra sąžiningų vežėjų, bet yra ir vadeivų, kurie pažada bet ką. Paklausiate „ar spėsime?“, o jie galvoja „pasigsinsime klientą, o ten matysime“. Klauskite: ar tai jūsų mašina? Ar yra raštiška garantija? Kitaip tai tik gražus pokalbis. Neišsiųskite pinigų vilties pagrindu.

Ar sutartyje turi būti įrašyta konkreti pristatymo data?

Absoliučiai. Jei svarbios trys dienos, turi būti rašte. Ne „stengsimės“, o „iki X dienos“. Maža įmonė gali nesutikti su baudomis už vėlavimą – tada jūs sprendžiate: rizikuoti ar ne. Aš asmeniškai visada stengiuosi, kad data būtų aiški rašte, net jei tai reikštų mažiau klientų. Verčiau dirbti su penkiais sąžiningais, nei su penkiasdešimt apgautų. Ai, čia jau per daug filosofuoju.