Kiek užtruks didelių daiktų vežimas į Angliją? Pasakoju kaip yra

Čia tas klausimas, kurį girdžiu dvidešimt trejus metus, kai tik kas nors sužino, kad dirbu tarptautiniuose perkraustymuose. "Kiek mano sofa bus kelyje?" arba "Kada gausiu savo spintą Londone?" – žmonės nori tikslios datos, tačiau realybė tokia, kad didžių daiktų vežimas į Angliją priklauso nuo daugybės dalykų. Nuo to, ar veši vieną komodą, ar visą sunkvežimį baldų. Nuo to, kur kraunama, kur iškraunama, ir net nuo to, ar tavo daiktų nereikia tikrinti muitinėje. Pabandysiu paaiškinti viską taip, lyg sėdėtume virtuvėje prie kavos.

Pradžiai apie terminus – kiek tai trunka iš tiesų?

Kiek užtrunka didelių daiktų vežimas į Angliją jei siunčiu tik sofą ir šaldytuvą?

Tai vadinasi dalinis krovinys. Paprastai toks pervežimas trunka nuo keturių iki dešimties darbo dienų, priklausomai nuo to, ar vežėjui pavyksta greitai surinkti kitus krovinius pakeliui. Aš dažnai sakau klientams – laukite savaitės, o jei atvažiuoja anksčiau, bus maloni staigmena. Kartais vežėjas Vilniuje patraukia pro Prienus, Kauną, ir tik tada – per Lenkiją. Kiekviename taške reikia sustoti, pasidairyti, gal dar kažką pakrauti. Nėra taip, kad fūra lekia tiesiai pas tave kaip taksi. O jei per kanalą blogas oras – gali pridėti dar porą dienų.

O jei vežu visą butą – baldus, dėžes, virtuvės komplektą?

Tada jau kalbame apie pilną krovinį. Terminas šiek tiek kitoks – paprastai nuo trijų iki septynių dienų nuo paėmimo iki pristatymo duris Londone ar Birmingame. Fūra važiuoja tiesiai pas tave, nereikia važinėti po kitus adresus. Aš prisimenu situaciją prieš dvejus metus – klientė iš Panevėžio vežėsi viską, kas buvo jos trijų kambarių bute. Paėmėme antradienį, trečiadienį buvome Frankfurto apylinkėje, o penktadienį jau iškraudinėjome prie jos naujų namų Croydon. Bet tai buvo be muitinės trikdžių, o tokių pasitaiko dažniau nei norėtumsi.

Ar skiriasi terminas jei kraunama ne iš Vilniaus, o iš Klaipėdos?

Iš esmės skirtumas minimalus, gal dvi–trys dienos daugiausiai. Kad ir ką rodytų žemėlapis, mūsų fūros dažnai važiuoja per Kauną ar Vilnių, nes ten sutinkame kitus krovinius. Tai jei esi Klaipėdoje, tavo daiktai gali pirmiausia parvažiuoti į Kauną, pūstis ten pusdienį, ir tik tada judėti toliau. Kartais klientai pyksta, kodėl ne iškart į Vakarų link. Ogi todėl, kad optimaliausią maršrutą renkasi ne GPS, o pinigai – arba kiek krovinio tilps kartu, kad nereikėtų tuščios vietos transporte. Tokia jau logistika.

Ar galima pasiekti Angliją per tris dienas?

(Hmm, čia jau reikia būti atsargiam. Nežinau, ar verta žadėti – tiksliau, per tris dienas galima, bet...) Jei krovinys jau stovi ant trapo ir vairuotojas tuoj pat traukia per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, tada teoriškai taip. Praktiškai tai labiau išimtis nei taisyklė. Per keturias–penkias dienas tikėtis realiau. Aš turėjau atvejį, kai verslo klientas mokėjo dvigubai už skubų pristatymą – tada taip, per tris dienas stiklinis vitrinos stalas buvo Mančesteryje. Bet tai kainavo kaip trys paprasti pervežimai kartu sudėjus. Sverk ar tau ta skuba verta.

Kiek laiko praleidžiama kelyje per Lenkiją ir Vokietiją?

Čia priklauso nuo to, ar vairuotojas renkasi maršrutą pro Gdanską... Ne, juokauju, tokių maršrutų mes nenaudojame. Iš tikrųjų per Lenkiją iki Vokietijos sienos – vidutiniškai viena para, jei nėra avarijų. Per Vokietiją dažnai ilgiau, nes ten riboja greitį fūroms ir gausu remonto ruožų. O dar jei pakliūni į kamštį prie Frankfurto... Tada gali ir pusantros paros tik slinkti vakarinėje Vokietijoje. Apskritai tikėkis, kad kelionės dalis žemyninėje Europoje užims maždaug pusantros iki dviejų parų. O tada – kanalas. Bet apie jį – kitas klausimas. Aha, nukrypau.

Kiek trunka važiavimas keltu per Lamanšą ir ar ilgai tenka laukti uoste?

Keltas plaukia maždaug pusantros valandos, neklysk – iš Kaleso iki Doverio ar Folkestone. Bet! Kol užsiregistruoji, kol prasibrai per uosto teritoriją, kol išlipi, tai gali suvalgyti dar tris–keturias valandas. Yra buvę, kad eilės prie pasieniečių – štai 2019-aisiais prieš pat Kalėdas – tęsėsi šešias valandas. Fūra stovi, vairuotojas geria kavą, o tavo sofa laukia. Tai kai skaičiuoji terminą, prie kelių dienų pridėk pusdienį–dieną dėl uosto formalumų. Jie nuspėjami kaip žiemos orai Lietuvoje – visiškai niekaip.

Kainos, kroviniai ir ką dar reikia žinoti

O kokia reali kaina didelių daiktų vežimui į Angliją – gal gali palyginti?

Vieno kubinio metro pervežimas dažnai kainuoja nuo šimto iki dviejų šimtų eurų, bet čia labai apytiksliai. Jei daiktas sunkus kaip seifas, bet mažas – mokėsi pagal svorį. Jei didelis kaip spinta, bet tuščias – pagal tūrį. Aš turėjau klientą, kuris vežėsi keturių metrų ilgio valties mastilą, kuris svėrė viso labo šešiasdešimt kilogramų, bet užėmė pusę fūros. Sumokėjo kaip už tris kubus, nors svoris – niekinis. Todėl prieš skambinant vežėjui, paimk metrą ir išmatuok. Ir svarstyklių prireiks, jei turi tokį daiktą.

Kuo dalinis krovinys skiriasi nuo pilno ir ką tai keičia laike?

Daliniam kroviniu vadinama tada, kai tavo daiktai važiuoja su svetimais. Fūra surenka iš penkių, kartais dešimties klientų, ir viską pristato po truputį. Terminas ilgesnis, nes reikia suplanuoti maršrutą kaip mozaiką. Pilnas krovinys – fūra yra tavo nuo pakrovimo iki iškrovimo. Aišku, už pilną krovinį moki daugiau, bet turi tikslų grafiką. Aš dažnai sakau: jei veši daugiau nei dvylika kubinių metrų – jau gali svarstyti pilną. Jeigu mažiau – dalinis. Nors kartais tenka vežti mažą krovinį, bet skubiai – tada vežėjas pasiūlo paskutinę tuščią vietą fūroje, jei pasiseks labai.

Ar brangiau vežti pianiną nei, tarkim, didelę king size lovą?

Pianinas – tai atskira kalba. Jis ne tik sunkus, bet ir reikalauja specialių porankių, tempimo diržų, o kartais net papildomo lifto. Kaina gali šoktelti trečdaliu, lyginant su lova. Laiko atžvilgiu – pats važiavimas neužtrunka ilgiau, bet paėmimas ir iškrovimas gali užtrukti valanda kitą ilgiau. Ypač jei gyveni aukštai be lifto. Aš prisimenu, kai turėjome tempti pianiną iš penkto aukšto Vilniuje. Du vyrai, virvės, prakaitas... O Londone dar blogiau – ten dažnai gatvėse mažai vietos pastatyti liftą. Tada nešiojame rankomis. Neforsuotai, bet atsargiai.

Ką daryti jei pervežimo įmonė prašo visą sumą iš anksto?

Čia jau aš kišuosi ir sakau – atsargiai. Rimtos kompanijos paprastai ima dalį avanso – trečdalį ar pusę – o likutį mokai gavęs daiktus arba prieš pat pristatymą. Jei prašo visos sumos prieš tai, kol daiktai dar neišvažiavę iš tavo kiemo – tai toks nepatogus signalas. Pažįstu kelias įmones rinkoje, kurios taip dirba, o paskui savaitę nesikrato, nes "fūra sugedo" arba "vairuotojas susirgo". Nors techniškai gali būti ir sąžiningų, kurie prašo viską iš anksto, bet aš asmeniškai to vengčiau. Geriau permokėk šiek tiek, bet rinkis tuos, kurie turi ofisus ir pasirašo normalias sutartis.

Dokumentai, muitinė ir kas gali strigti

Ar Brexit kažką pakeitė didelių daiktų vežimui į Angliją?

(Aha, čia tai tikrai nebe taip paprasta kaip anksčiau.) Dabar Anglija – trečioji valstybė, o ne ES narė. Tai reiškia, kad turi pateikti detalų daiktų sąrašą anglų kalba, nurodyti vertę, paskirtį. Jei veši asmeninius daiktus persikraustymo tikslais – paprastai muito nebus, bet reikia parašyti laišką, kodėl kraustaisi. Aš mačiau atvejų, kai žmonės to nepadarė ir daiktai strigo Doveryje dvi savaites. Muitininkai gali atidaryti konteinerį ir tikrinti – ypač jei mato, kad yra elektronikos, nors deklaruojama tik baldai. Atvirai – dabar popierizmo dvigubai daugiau nei prieš dešimt metų. Reikia kantrybės.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra ir ar visada tikrina?

Tikrina ne visada – gal tik dešimtąją dalį krovinių, jei neklystu. Ai, ne, gal kiek dažniau dabar... Bet jei pataikai į tą dalį, gali pamiršti savo grafiką dienai ar dviem. Patikra trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklauso nuo to, kiek ten turi darbo žmonių ir ar kompiuterinė sistema veikia. Kartais jie tik atidaro duris, pasišviečia žibintuvėliu, uždaro – ir viskas. O kartais – iškrauna pusę fūros. Tai toks loterijos principas. Mūsų darbas – deklaruoti viską sąžiningai, kad tikrinant nereikėtų aiškintis dėl antrinės spintelės viduje.

Kokių dokumentų reikia ir ar galiu juos pats užpildyti?

Pagrindinis – CMR (tarptautinis krovinių važtaraštis), kuris lyg daikto pasas. Dar reikia sąrašo (packing list) ir kartais proformos sąskaitos jei daiktai nauji. Užpildyti pats gali, bet... (žinot ką, čia aš pats sau pataisysiu – geriau tegu paruošia vežėjas, nes jei suklysi koduose, bus didžių problemų). Kartais klientai sumaišo HS kodus – pvz., rašo sofos kodą stalui. Tada muitinė sustoja kaip įbesta. Aš patariu: jei neišmanai – mokėk specialistui. Daugelis kompanijų už dokumentų tvarkymą ima dvidešimt–penkiasdešimt eurų. Tai ne tie pinigai, už kuriuos verta rizikuoti dviem savaitėmis uoste.

Ar galiu vežtis augalus, maistą ar gėrimus kartu su baldais?

Augalai – tikrai ne. Tai vienas draudžiamiausių daiktų per Lamanšą. Yra buvę, kad klientė prigrūdo į fūros kampą dvidešimt vazonų su palmomis – teko palikti... (ai, atsiprašau, ne Klaipėdoje liko, o vežėjas tiesiog atsisakė imti tokių taisyklių nežinojusi). Maistas ir gėrimai irgi rizikingi – pieno produktai, mėsa, alkoholis keliauja pagal atskiras taisykles. Jei randi vieną alaus butelį fūroje – dar ne katastrofa. Bet jei dėžė su džemo stiklainiais – gali sulaukti baudos arba konfiskavimo. Patarimas: suvalgyk tai, kas liko, prieš pakraudamas. Ir skysčius – supakuok atskirai į maišus.

Praktika, pakavimas ir kas realiai vyksta fūroje

Kaip supakuoti didelius daiktus, kad nesubyrėtų kelyje?

Mediniai baldai – apsivyniojami apsaugine plėvele, o kampai – kartonu ar putplosčiu. Stiklas – ypač dėmesio. Aš mačiau, kaip klientas pats supakavo veidrodį į seną antklodę... Na, atvažiavo trys šukės. Po to suprantu, kad antklodė slopina smūgius, bet nepalaiko stiklo. Reikalingi porolonas, kartonas, o kartais ir medinis konteineris. Dažnai žmonės sako "jis gi tvirtas, nereikia jo rinkti". Bet fūroje daiktai slenka, net jei gerai pritvirtinti. Inercija padaro savo. Moka taupantys du kartus – kartą perkant sofą, antrą – vežant ją be supratimo.

Ar IKEA spinta tikrai sulūš vežant į Angliją?

(Juokauji? Ji sulūš ir vežant į kitą kambarį.) Būtent tos surenkamos plokštės – silpniausia vieta. Varžtai išsukinėja kelyje, o plokštės tarpusavyje trinasi. Jei planuoji vežti IKEA komodą – geriau išardyk ir supakuok plokštes atskirai. Palik varžtelius maišelyje prie vidaus durų. Aš asmeniškai bandžiau kartą pataisyti klientui Expedit lentyną Londone – atvažiavęs radau kaip dėlionę be instrukcijos. O dar jei fūroje drėgnas oras... Laminuotos plokštės nemyli drėgmės. Kartais veža tokius daiktus, kurie ir neturėtų keliauti ilgai – tada stebėtis tikrai nereikia.

Ar galiu važiuoti kartu su vežėju ir padėti krauti?

Teoriškai gali, jei sutariai su vairuotoju ir turi vietos kabinoje, nors tai ne visada saugu ir legalu – draudimas gali nepadengti, jei kas nutiks. Praktiškai kabinoje vietos nedaug, o vairuotojai nemėgsta kamantinėjimo kelionės metu. Jei nori padėti krauti – paprastai taip, prieš tai pasirašęs atsakomybės atsisakymą. Bet būk atsargus: jei pats užmuši durų apvadą nešdamas spintą – vežėjas nenorės prisiimti kaltės. Aš pats seniau leisdavau klientams padėti, bet po incidento Braitone, kai... Hm, gal geriau jau ne. Tiesiog pasitikėk profesionalais arba sėdėk atokiau nuo vairuotojo.

Kaip sužinoti, kur mano daiktai kelyje?

Rimtesnės kompanijos siūlo GPS sekimo nuorodą arba bent jau reguliarius skambučius iš vairuotojo. Bet yra ir tokių... Na, sakysiu atvirai, yra vežėjų, kurie tiesiog dingsta trijoms dienoms, o paskui atsiranda iš niekur kaip iš vandens. Ir tada aiškina, kad "buvo bėda su ryšiu Prancūzijoje". Aš tuo abejoju, ką padarysi. Geriausia – rinktis tuos, kurie turi programėlę arba siunčia nuotraukas pakrovimo metu. Gal kartais ir apsimoka sumokėti šiek tiek daugiau už ofisą, kuris atsiliepia telefonu ne tik penktadieniais. O jei vairuotojas pats skambina ir sako "esu ties Hamburgu" – jau žinai, kad liko maždaug dvi dienos iki tavo durų.

Blogieji scenarijai ir kaip iš jų išlipti

Ką daryti jei vežėjas neatvažiavo sutartu laiku paimti daiktų?

Pirma – skambink. Ne rašyk žinutę, o skambink. Kartais jie sako "už pusvalandžio", o realiai stringa pasienyje. Aš turėjau atvejį prieš porą metų, kai fūra turėjo būti Rygoje aštuntą ryto, o pasirodė tik kitą dieną vidurdienį. Pasirodo, vairuotojui sukėlė problemą... kai stabdžių sistema tiksliau ne, o jo techninės apžiūros dokumentai buvo negaliojantys Vokietijoje. Jį sustabdė. Tokių dalykų nenumatysi. Nėr ko panikuot, bet ir rankų nereikia sudėt. Jei vėlavimas kritinis – klausk, ar gali pasiūlyti pakaitinį transportą. Jei įmonė rimta – turės planą B.

Ar daiktai gali dūkti muitinėje savaitę ar dvi ir kodėl?

Gali. Ir deja, taip nutinka dažniau, nei norėtųsi. Priežastys – popierių stoka, neatitinkantys HS kodai, įtartinas turinys. Ypač jei vežate elektronikos: seną kompiuterį, televizorių. Muitininkai gali įtarti, kad ketinate parduoti, o ne naudoti patys. Tada prasideda vertinimas, mokesčiai. Aš mačiau situaciją, kai senas, bet geros formos "Bang & Olufsen" televizorius sukėlė tokią apžiūrą, kad savininkas galiausiai sumokėjo šimtą svarų sterlingų mokesčių, nors daiktas buvo dešimties metų senumo. Muitinė ne visada logiška. Kartais jie tiesiog turi perkraukti darbus, ir tavo daiktai guli, kol pasiekia eilę.

Ką veikti jei baldai atvažiavo sudaužyti?

(O čia tai nemalonus momentas.) Pirmiausia – fiksuok viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, kol dar fūroje arba prie slenksčio. Nepasirašyk aktų be apžiūros. Aš žinau atvejų, kai žmonės pasirašo "gauta tvarkingai", o paskui atranda įskilimą. Tada įmonė plauna rankas. Draudimas – jei buvai pasidarius – padės, bet reikia įrodymų. Jei draudimo nėra... Na, belieka ginčytis. O ginčai tarptautiniuose pervežimuose – kančia. Geriau rinktis CMR draudimą, jis standartinis, bet turi savo limitus. Kartais apdrausta tik dalis vertės, jei tu pats nepakavai tinkamai. Skaityk smulkųjį šriftą. Tikrai verta.

Ar verta papildomai draustis ir kiek tai kainuoja?

Verta. Aišku verta. Standartinis vežėjo atsakomybės draudimas pagal CMR – maždaug aštuoni eurai už kiekvieną kilogramą. Susimąstyk: jei tavo rakinama vitrina sveria šešiasdešimt kilogramų ir kainavo du tūkstančius eurų, maksimalus atlyginimas bus apie penkis šimtus. O ji galėjo kainuoti ir tris tūkstančius. Papildomas draudimas kainuos procentą nuo vertės – paprastai nuo nulio komatos penkių iki dviejų procentų. Aš pats per daugelį metų matęs tiek sudaužytų daiktų... Atrodo, kad transportas saugus, bet fūroje nutinka. Pakrauna šalia sunkų krovinį, pamiršta prisegti... ir tavo stiklinis stalas – jau istorija.

Smulkmenos, kurios padeda nepasiklysti

Ar galiu palikti drabužių stalčiuose ar lovoje?

Drabužiai stalčiuose – taip, jei spinta bus vertikaliai, bet aš nerekomenduoju. Svoris auga, o mechanika – spynelės, bėgeliai – kenčia. Lovoje daiktų palikti nesiūlau, nes paklotė gali suplyšti nuo trinties. Geriau viską sudėk į maišus ar dėžes. Žmonės kartais palieka dar įrankius komodos viduje – metalas daužosi, subraižo paviršių. Kartais ten dar randa pamirštų monetų ar žiebtuvėlių. O žiebtuvėliai... Na, jie degūs, nors daugelis to pamiršta. Fūroje temperatūra kyla, ypač liepos mėnesį. Tai kam rizikuoti dėl kelių marškinių ar kelnių? Išimk viską. Pasigailėsi.

Koks pats geriausias patarimas žmogui, kuris pirmą kartą veža daiktus į Angliją?

Nepulk į paniką dėl datos. Geriau pradėk tvarkyti dokumentus anksčiau nei ieškoti fūros. Žmonės dažnai skambina: "Man reikia rytoj." Aš tada atsakau – galima, bet brangu kaip velnias. Planuok bent porą savaičių į priekį. Ir rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, ar su tavimi normaliai kalba telefonu. Ar atsako į klausimus, ar siūlo sutartį. Pigiausia nebūtinai blogiausia, bet per pigu... įtartina. Aš buvau matęs situacijų, kai vežėjas paėmė pinigus ir dingo. Nesusigrąžinsi lengvai iš kito kranto. Taip, nukrypau nuo termino temos, bet tai svarbu. Laikas kelyje – tai ne tik dienos fūroje, bet ir tavo pasiruošimas.

Išvada

Didžių daiktų vežimas į Angliją trunka savaitę, kartais dvi, o jei pataikai į muitinės nagus – ir ilgiau. Nėra vieno teisingo atsakymo, bet yra taisyklė: planuok atsargiai, klausk iš karto visko, kas kelia abejonių, ir nebijok šiek tiek permokėti už patikimumą. Po dvidešimt trejų metų galiu pasakyti – svarbiausia ne kiek greitai, o kad daiktai pasiektų tave sveiki ir tu žinotum, ko tikėtis kelyje. O jei vis dar sukiesi – paimk telefoną ir paskambink. Kartais paprasčiau pasikalbėti penkias minutes nei perskaityti dešimt straipsnių. Sėkmės kraustantis.