Kiek laiko trunka baldų pristatymas iš Lietuvos į Angliją

Kiek laiko trunka baldų pristatymas iš Lietuvos į Angliją – šitą klausimą girdžiu maždaug tris kartus per savaitę jau dvidešimt trejus metus. Žmonės skambina rytais, vakarais, kartais per patį antradienio piką. Visi nori vieno skaičiaus. Pasakysiu atvirai – tokio vieno skaičiaus nėra. Terminas svyruoja nuo trijų dienų iki dviejų savaičių. Žemiau bandysiu atsakyti kaip į draugo žinutę, nes taip lengviau suprasti, kodėl tarp šių skaičių visas vandenynas skirtumų. Perskaitykit, paklausykit, o jei kils papildomų klausimų – juk visada galima parašyti.

Paprasti terminai, kuriuos visi klausia

Kiek laiko trunka baldų pristatymas iš Lietuvos į Angliją, jei viskas tvarkingai?

Na, jei viskas stoja į vietas kaip šveicariškas laikrodis, tai greičiausias terminas yra maždaug trys–keturios dienos. Bet aš tokio beveik niekada nematau. Realus vidurkis, kai vežama tiesiogiai furgonu, yra nuo penkių iki septynių darbo dienų. Dalinė siunta dažniausiai užtrunka nuo septynių iki dvylikos dienų, nes reikia surinkti ir kitų klientų krovinius. Šešios dienos – toks geras vidurkis. Tai realus langas, o ne tiksli valanda.

O jei siunčiu tik vieną sofą, ar tada greičiau atvažiuos?

Ne, vienas daiktas nereiškia greičiau. Kartais net atvirkščiai – mažas krovinys tiesiog „kabo“ depo, kol susidarys pilnas furgonas. Turėjau atvejį, kai klientės sofa iš Klaipėdos sėdėjo Vilniaus sandėlyje beveik savaitę, nes niekas daugiau nevažiavo ta kryptimi. Užtat kai kitą savaitę prisirinko keturios siuntos, tada ir pajudėjo. Soferiškai tariant, mažiau daiktų dažnai reiškia mažiau skubos, nebent mokate už ekspresą. Čia toks paradoksas, kurį sunku suprasti pirmą kartą.

Skaičiau internete, kad per tris dienas gali atvežti, ar tiesa?

Oho, tie skelbimai... Na tiesa, bet tik tada, kai furgonas jau stovi kieme ir laukia jūsų baldų. Kitaip tariant, tai nėra standartinis terminas, o rinkodarinė frazė. Kartais, jei turite labai didelę sumą ir viskas suplanuota iš vakaro, vežėjas gali „laukti“ savaitę ir tada per septyniasdešimt dvi valandas nulėkti į Londoną. Bet tai jau express logistika, kuri kainuoja visai kitaip. Paprastas žmogus, užsisakęs standartinį pervežimą, turėtų galvoti apie savaitę, o ne apie stebuklą per tris dienas. Nenusiminkite, aš irgi kartais norėčiau, kad taip būtų.

Koks realus terminas, jei vežiu iš Kauno į Birmingamą, o ne Londoną?

Iki Birmingamo – tai jau kitas galas. Iš Lietuvos furgonai dažniausiai važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir tada keltu arba tuneliu per Lamanšą. Iki Londono – maždaug du tūkstančiai kilometrų. O iki Birmingamo dar papildomi du trys šimtai. Praktikoje skirtumas yra pusantros–dvi dienos, ypač jei vairuotojas važiuoja pagal darbo ir poilsio laiką. (Anksčiau mes vadindavom tai tachygrafu, dabar viskas elektroninėse kortelėse.) Taigi jei Londone jau pristatęs, dar dvi dienos iki jūsų – priklauso nuo eilių prie keltų.

Kaip vyksta pasirinkimas ir krovinio rinkimas

Ar geriau rinktis atskirą furgoną, ar dalinę siuntą, jei skubinu?

Jei laikas svarbiau už pinigus – be abejo, atskiras furgonas. Tada jūs perkate maršrutą ir vairuotojas važiuoja tiesiai pas jus, be stojimų. Dalinė siunta, kaip sakiau, turi pakabėti kol susirinks. Bet žinokit, mačiau atvejų, kai užsisakę atskirą furgoną klientai vis tiek laukė ilgiau, nes vežėjas bandė dar prisikrauti „truputį“ šalia. Nemalonus faktas – taip daro ne visi, bet kai kurie mažesni vežėjai. Reikia labai aiškiai tartis dėl „tiesioginio“ pristatymo. Kaina bus didesnė, bet terminą kontroliuojate geriau.

Kas greičiau – kelias jūra ar sausuma per Europą?

Jūra... Hmm... teoriškai jūra yra lėtesnė, nes konteineriai kraunami uostuose, vėliau iškraunami. Bet po Brexit kai kurie vežėjai pradėjo naudoti tiltus. Dabar aš nebeseku kiekvieno konteinerio maršruto – gali būti, kad karts nuo karto jūra net greitesnė, bet asmeniškai aš to nepasakyčiau tiksliai. Sausuma Lietuva–Anglija dabar yra standartas. Keliai centrinėje Europoje tikrai neblogi. Jūra gal ir ramu, bet logistika sudėtingesnė, o furgonas man yra aiškiau.

Kiek dienų iš tikrųjų užtrunka, kol surenka dalinę siuntą prieš išvažiuojant?

Dažniausiai rinkimo langas yra trys–keturios dienos. Per tą laiką logistikas suplanuoja maršrutą, susiskambina su kitais klientais ir sudeda krovinius. Tiesa, būna savaičių, kai niekas neveža į Angliją ir tada jūsų daiktai tiesiog laukia. Atvirai pasakius, čia vienas iš tų dalykų, kuriuos labai sunku tiksliai pažadėti. Kartais turiu klientą, kuris skambina penktadienį ir galvoja, kad pirmadienį jau bus pakeliui – o realiai sekantis maršrutas formuojasi kitą ketvirtadienį. Taip yra ne todėl, kad kas nors tinginiauja, o todėl kad rinka diktuoja srautus. Ryškiai.

O jei mano stalą veža kartu su kito žmogaus kėdėmis, mano daiktai nepasiklys?

Pasiklysti furgone... iš principo ne, jei firma normali. Kiekvienas krovinys žymimas, sąrašai draudžiami. BET. Mačiau atvejį, kai du klientai turėjo identiškus IKEA spintų komplektus ir vairuotojas supainiojo pakuotes pačiame furgone gale. Ne tiksliai supainiojo – tiesiog vienas gavo daugiau lentynų, kitas mažiau. Taisėm savaitę. Tvarkingai sužymėti daiktai tikrai nepasiklys, bet jei pakuotės be žymių... na, žmogiškas faktorius visur. Dėl to aš visada sakau – pasirašinėkit ant dėžių rašikliu, net jei atrodo kvaila. Padeda.

Dokumentai, muitinė ir dalykai po Brexit

Ar po Brexit dabar viskas ilgiau, nei buvo prieš dešimt metų?

Taip, be abejo. Anksčiau važiuodavom lyg į kaimą – pervažiuoji sieną ir nėr kas klausia. Dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerių, prekių aprašymų. Nebėra taip paprasta. Praktikoje tai prideda pusę–ketvirtą dienos, priklausomai nuo to, kaip greitai dokumentus paruošia siuntėjas. Kartais žmonės pamiršta nurodyti medžiagų sudėtį – pavyzdžiui, kad sofa iš natūralaus medžio. Tada muitiniai gali paprašyti paaiškinimų. Brexit tikrai padarė savo juodą darbą logistikoje. O ir kainos... bet apie kainas čia ne ta tema.

Kiek laiko gali užstrigti muitinėje Doverio uoste?

Į Doverį... na, tiksliau kalbu apie keltų terminalus (ankščiau mes vadindavom tiesiog „praleidimu per sieną“, o dabar ten iš tiesų rimtas reikalas). Jei dokumentai tvarkingi – kelios valandos. Bet jei eilės didelės, oras blogas arba sistema nulūžusi – gali ir pusė paros. Buvę atvejų, kai furgonai stovėjo 8–10 valandų. Ypač pirmadieniais. Tada grafikas griūna kaip kortų namelis. Praktikoje aš skaičiuoju papildomą dieną į terminą vien dėl muitinės rizikos. Geriau nustebinsiu anksčiau atvežęs, negu vėliau.

Ar baldams reikia kokių nors specialių popierių, ar jie nestoja muitinėje ilgiau?

Jei tai naudoti asmeniniai baldai, dažniausiai užtenka sąrašo su verte – juk jūs jų neparduodat, o persikraustot. Jei baldai visiškai nauji, be pakuočių, gali kilti klausimų, ar nebandote jų parduoti neteisėtai. Tada gali prireikti įsigijimo dokumentų. Muitinė nėra pikta, bet jie turi patikrinti. Realiai tvarkingai paruošti asmeniniai daiktai praleidžiami greičiau. Jūsų draugas, kuris sakė „nieko nereikia, tik asmens dokumentą“ – na, jis gal ir teisus, bet rizikinga taip galvoti. Geriau būti paruošusiam popieriaus lapą su daiktų sąrašu.

Kai likau be dokumentų, o vežėjas sako, kad „sutvarkys pats“, ar tai nepavojingai?

Oi, čia aš turbūt turiu būti atviras – man ta situacija nepatinka. Yra tokių vairuotojų, kurie tikrai sutvarko, nes daro tai kasdien. Bet yra ir tokių, kurie „sutvarko“ taip, kad po savaitės gaunat žinutę: „sorry, stojau pasieny“. Jei jūs perkraustotės, dokumentai – jūsų atsakomybė, o ne vežėjo. Nors gera įmonė visada padės. Muitininkas tikrina dažniau, kai dokumentų trūksta arba jie neaiškūs. Tada pridedamos dienos. Kartais net savaitė. Taigi nesitikėkit stebuklo.

Kodėl vėluoja ir kaip būna iš tikrųjų

Kokia pagrindinė priežastis, dėl kurios vėluoja baldai iš Lietuvos į Angliją?

Realiai? Blogas planavimas iš vežėjo pusės. Ne orai, ne keliai. Būna, kad įmonė prisiima daugiau krovinių nei gali nuvežti laiku, tada vienas klientas gauna atidėjimą, nes kito krovinys „svarbesnis“. Dar baisiau, kai tarpininkas pasiima užsakymą, o pats neturi furgono – parduoda brangiau kitam. Tada informacija dingsta, telefonai užimti. Jūs skambinėjat penkis kartus per dieną. Aš tai vadinu „vežimu į orą“. Deja, tokių istorijų per metus girdžiu ne vieną. Tad rinkitės tiekėją ne pagal greičiausią pažadą, o pagal reputaciją.

Ar žiema ir snygis Europoje labai stabdo?

Snygis... žinokit, Europoje centrinėje dalyje jau retai tokios žiemos kaip anksčiau. Bet jei sninga sunkiai, tai taip, užstringa. Kartais eismo valdymas sumažina greitį iki šešiasdešimt per valandą, o tai furgonui su pilnu kroviniu reikšminga. Prieš trejus metus kolega įstrigo Bavarijoje dvi dienas – sniego buvo daugiau nei bet kada, ir policija tiesiog neleido sunkiasvorėms mašinoms važiuoti. Tada klientai Anglijoj lūkuriavo. Bet tai force majeure, suprantama. Dėl to aš ir sakau – jei keliaujat žiemą, į terminą pridėkit porą dienų atsargai.

Kai išeiginės, švenčių laikotarpis, ten būna bėdų?

Oho, taip. Gruodžio pabaiga – tikras košmaras logistikoje. Anglijoj juodasis penktadienis, visi vežėjai užimti, o prieš Kalėdas nori visi. Furgonai pilni, kainos šauna į viršų. Lietuvoje irgi prieš Naujuosius daug kas išvažiuoja, vairuotojai nori būti namie. Tad savaitė prieš ir po švenčių gali pridėti papildomas tris–penkias dienas. Ir nereikia stebėtis – žmonės irgi nori švęsti. Aš pats stengiuosi neplanuoti pristatymų gruodžio 23–30 dienomis, nes tai savęs kankinimas. Jūsų baldai nenuks, bet palauks.

O jei furgonas suges kelyje, tada kiek ilgiau laukti?

Techniniai gedimai pasitaiko. Naujesnėms mašinoms – retai, bet... Kartais važiuojant per Belgiją nusprogsta padanga arba bėda su aušinimu. Pusė dienos ar diena – dažniausiai tiek užtrunka remontas. Bet jei reikia laukti detalės iš kitos šalies – gali užtrukti ir ilgiau. Turiu prisipažinti, prieš dešimt metų mūsiškis furgonas sugėrė visą aušinimo skystį netoli Liuksemburgo, tai dvi dienos dingo. Klientas galvojo, kad aš jį apgavau. Skambino piktas. Suprantu jį. Bet taip būna. Geros įmonės turi draudimą ir atsarginį planą, blogos – pradingsta nuo ryšio.

Ar būna taip, kad vežėjas tiesiog dingo savaitei?

Būna. Ir tai baisu. Ypač jei darbai per tarpininką, kuris pats nesivežioja, o tik „parduoda“ kontaktą. Kartais mažos įmonės paima avansą, tada susiduria su bėda – pavyzdžiui, sugenda furgonas – ir vietoj to, kad paskambintų jums, jie tyli. Tyla yra blogiausia. Aš asmeniškai per karjerą mačiau dvi firmas, kurios taip „prapuolė“ su kroviniais. Policija, ieškiniai... Nežinau kaip jiems baigėsi, bet žinau, kad klientai prarado nervus. Todėl rinkitės vežėją, kuris turi realų adresą, o ne tik gražų puslapį internete.

Vietos, pristatymas ir smulkmenos

Kiek laiko iki Londono, o kiek iki Mančesterio – didelis skirtumas?

Geografiškai – taip, solidus. Londonas yra pietryčiuose, Mančesteris – šiaurės vakaruose. Iš Doverio iki Londono gal dvi–trys valandos, o iki Mančesterio dar keturios–penkios. Bet logistikoje svarbiau ne kilometrai, o pristatymo eiliškumas. Jei vairuotojas važiuoja į Londoną pirmas – Mančesteris gali sulaukti kitą dieną. Kartais furgonai važiuoja aplinkui: pirmiausia šiaurė, paskui pietūs. Tai priklauso nuo maršruto. Tai jei klausiat „kiek iki Mančesterio“ – sakyčiau pridėkit pusantros dienos prie Londono termino. Neatsakinga būtų pažadėti kitaip.

Jeigu pristatymas į penktą aukštą be lifto, ar tai ilgiau užtrunka?

Atsakymas trumpas – taip. Du vyrai sofa neša į viršų keturiasdešimt penkias minutes, kai su liftu – penkiolika. (Aš čia pataisau – ne penkiolikos minučių laukimo, o penkiolika minučių, atleiskit, rašau kaip kalbu.) Furgono darbo laikas senka ne tik kelyje, bet ir nešiojant. Kartais vairuotojai suskaičiuoja, kad pristatymas užtruks tiek ilgai, jog sekančio kliento lango nebespės – ir viskas, grandinė juda. Todėl labai svarbu iš anksto pasakyti apie laiptus. Ne dėl to, kad norim bijoti, o kad laikas neatšoktų kaip spyruoklė.

Ar galiu pats atvykti į sandėlį Londone ir pasiimti, tada greičiau?

Kartais taip. Jei vežėjas turi sandėlį Londone ar netoli, ir jūs sutinkate ten atvykti – galima sutaupyti pusę dienos. Bet štai niuansas: sandėliuose irgi yra darbo laikas. Jei atvažiuosite šeštadienį vakare – niekas neįleis. O dažniausiai žmonės galvoja: „patys atvažiuosim, nereiks laukti eilėje“. Realybė – furgonas vis tiek turi atkeliauti į tą sandėlį, jūs negalite pasiimti tiesiai iš kelio. Tai jei jau esate netoliese – kodėl ne. Bet specialiai važiuoti iš Birmingamo į Londoną dėl sofos? Abejotina nauda.

Kiek laiko užtrunka, jei užsakinėju ne tiesiai pas vežėją, o per tarpininką?

Tarpininkas visada prideda savo spirgų. Dažniausiai jis sukuria komunikacinį sluoksnį, kuris užtrunka kelias valandas ar net dienas. Jis pats pirmiausia turi patvirtinti jums, tada susisiekti su vežėju, tada perduoti informaciją. Jei darbai gerai – skirtumo beveik nesijaučia. Bet jei tarpininkas pasyvus, tada jūs rašote jam, jis rašo vežėjui, o jis jau seniai galėjo važiuoti. Aš asmeniškai rekomenduoju tartis tiesiogiai. Net jei kaina didesnė – laikas ir informacija yra vertingesni. O ir nervų mažiau lieka.

Pinigai, ekspresas ir kaip neapsigauti

Ar verta mokėti dvigubai už express pristatymą?

Verta tik tada, kai jūsų naujoje vietoje visiškai nėra ant ko atsisėsti. Express – tai reiškia, kad furgonas išvažiuoja tuoj pat ir važiuoja be sustojimų. Kaina gali būti pusantro–dvigubai didesnė. Asmeniškai aš sakau: jei galite savaitę pagyventi be spintos, nereikia to ekspreso. Bet jei tenka keltis į butą, kur tuščia, ir jūs su dviem vaikais – taip, verta. Tik įsitikinkit, kad express yra tikras express, o ne rinkodaros triukas. Kartais parašo „express“, o furgonas važiuoja standartinis. Tada pykstate.

Kai sumoku iš karto visą sumą, ar vežėjas tada skuba greičiau?

Ne, deja. Pinigų gavimo greitis retai koreliuoja su vairuotojo greičiu. Jei avansas yra normali praktika, tai galutinis atsiskaitymas dažnai vyksta po pristatymo. Greitis priklauso nuo logistikos, ne nuo to, ar pavedimas padarytas antradienį ar trečiadienį. Bet yra viena psichologinė savybė: klientai, kurie sumoka ramiai ir pasitikėdami, dažnai gauna geresnį aptarnavimą. O tie, kurie dejuoja ir grasina – na, visi mes žmonės. Vairuotojas irgi mieliau dirba su maloniu žmogumi. Tai tiesiog gyvenimiška patirtis, ne taisyklė.

Kaip sužinoti realų terminą, o ne tik rinkodarines frazes apie tris dienas?

Klauskite konkrečių klausimų. Pvz., „Kada furgonas išvažiuoja iš Lietuvos? Koks numatytas pristatymo langas Anglijoje? Ar tai dalinė siunta?“ Jei pardavėjas atsako „na, maždaug greitai“ – bėkit. Realus profesionalas pasakys: „furgonas išvažiuoja pirmadienį, pristatymas trečiadienį–ketvirtadienį, bet gali šeštadienį, nes eilė prie Doverio“. Tai nėra sudėtinga – tiesiog reikia, kad jums paaiškintų procesą, o ne tik galutinę datą. Jei aš pats nesugebu paaiškinti procedūros per tris sakinius, tai ar aš kompetetingas?

Kas bus, jei baldai vėluos labiau nei žadėta? Ar yra draudimas ar kompensacija?

Standartinėse sutartyse būna punktai apie vėlavimus, bet realiai iš vežėjų retai išsireikalaujate kompensacijos, nebent tai buvo aiškus sutarties pažeidimas. Daugelis perkraustymų vyksta pagal standartines sąlygas, kur leidžiama tam tikra paklaida. Blogiausia, kai vežėjas neprofesionalus ir iš viso be sutarties važiuoja. Tada jūs nieko negausit, tik migreną. Aš rekomenduoju pasirašyti popierų, kur parašyta „pristatymo terminas iki X, delspinigiai po Y“. Kaina bus ta pati, bet jūsų nervai apsaugoti. Ir dar – vėlavęs krovinys ne visada sugadintas. Pamenate tai.

Tai va, apie kiek laiko trunka baldų pristatymas iš Lietuvos į Angliją aš taip išsikalbėjau. Tikiuosi, dabar jaučiatės mažiau pasimetę. Atsiminkite – nėra vieno teisingo skaičiaus, bet yra taisyklės, kurios padaro tą skaičių nuspėjamesnį. Rinkitės ne greičiausią pažadą, o aiškiausią procesą. O tada galėsite ramiai gerti kavą ir laukti savo sofos, o ne lakstyti su telefonu rankoje skambinėdami kas penkias minutes. Sėkmės persikeliant.