Kiek kainuotų daiktų pristatymas mikroautobusu Anglijon?

Ei, žinok, jei tu klausi manęs, kiek kainuotų daiktų pristatymas mikroautobusu Anglijon, aš pirmiausia atsidusiu – ne todėl, kad erzina, o todėl, kad po dvidešimt kelerių metų šitame cirke aš vis dar neturiu vieno atsakymo. Kiekvienas atvejis kaip naujas episodas. Vienam ten pora kėdžių ir lagaminas, kitam – trijų kambarių butas su augalais. Taip kad kaina svyruoja labiau nei oras Laplandijoje. Bet parodysiu, iš ko tas skaičius susideda, kad nepasiklystum tarp tų įkainių. Nes dažniausiai žmonės lygina obuolius su kriaušėmis, o paskui stebisi.

Kainos dalykai, kuriuos gaunu kiekvieną kartą

Kiek maždaug kainuoja visas daiktų pristatymas mikroautobusu Anglijon, jei ten toks standartinis dviejų kambari buto?

Žiūrėk, jei mes kalbam apie pilną apkrovą – visa puspriekabė arba didelis mikroautobusas – šiais metais reali kaina svyruoja nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų svarų sterlingų. Arba apie penkis–devynis šimtus eurų, priklauso nuo kurso. Kursas šokinėja, tai čia tik apytikslė suma. Bet buvo tokių, kai klientas manė, kad turi daugybę daiktų, o pasirodo – du kambariai su oru viduje. Tada suma krenta, bet faktas – tarptautinis pervežimas brangesnė nei vietiniai gabentojai. Ir dar bakstelėjimas dėl kuro, nes tas kainuoja kiekvieną kartą.

Ar man pigiau, jei pats supakuosiu ir prinešiu daiktus prie mašinos?

Aišku, kad taip. Mes vadiname tai durų–durų paslauga, bet jei durys tavo – tu pasiruošęs, aš greičiau įsikraunu, mašina greičiau juda. Buvo va toks atvejis: vyrukas iš Panevėžio turėjo viską sukrautą garaže ant palečių. Atvažiavau, sukėliau per pusvalandį. Sutaupė kokius šimtą dvidešimt eurų. Tik nebandyk taupyt ant pakavimo medžiagų. Kartą paėmėm daiktus supakuotus į spausdintuvų popierių – lijo, popierius tapo koše. Brangiau nei dėžės, ir aš dar gavau barti nuo žmonos, kad priėmiau tokius daiktus.

O jei mano daiktai neužpildo viso mikroautobuso – ar galiu mokėt tik už savo dalį?

Štai čia geras klausimas. Vadinasi dalinis krovinys arba gruzas – ne, ne taip... dalinis krovinys (taip rašoma). Realiai taip, tik ne visada verta. Jei turi tik tris kėdes ir katės narvą, gali prisijungti prie kitos siuntos. Kaina tada kokias tris keturiasdešimt penkiasdešimt eurų. Bet jei turi pusę buities, o laukia dar savaitė kol kažkas važiuos – nelauk. Geriau užimk visą mašiną ir ramiai gyvenk. Nes dalinis krovinys kartais keliauja ilgiau nei politiko pažadas. Ir pabandyk tada skambinėt – kur mano kėdės?

Kokia reali kaina dabar, šiais metais – be tų blefuojančių skaičių iš interneto?

Blefas internete – amžina problema. Matai skelbimą "Į Angliją nuo 300 eurų", paskambini – staiga paaiškėja, kad 300 tik mašinos pravažiavimas pro Londoną be kuro. Realus daiktų pristatymas mikroautobusu Anglijon pilnam kroviniui šiuo metu – maždaug 700–1200 eurų. Mikroautobusas mažesnis, bet jei toli – pvz., į Škotiją – prisidės keltai ir naktiniai mokesčiai. Dyzel dabar kažkur apie 1.6 euro litre. Aš pats buvau pametęs šitą skaičių, pagūgliavau kol rašiau – ne, 1.65 buvo Vokietijoj. Pastoviai keičiasi. Todėl ir negaliu pasakyti iki cento. Atsiprašau.

Kas painiojasi skaičiuojant buitinį turą

Ar tikrai keli maišai drabužių taip jau keičia kainą?

Taip ir ne. Žiūrėk, mes skaičiuojam tūri arba svorį. O daiktų pristatymas mikroautobusu Anglijon dažniausiai pagrįstas kubiniais metrais. Du maišai drabužių – niekis. Bet jei tai drabužiai elektrinių dviračių dėžėse... Tada jau kitas pokalbis. Buvo pas mus toks, prisikrovė penkiasdešimt kilogramų maišų. Metų. Kadangi maišai minkšti, juos galima suspaust, bet jei vežu baldus šalia – jie užima orą. Oras, pasirodo, irgi kainuoja. Tai kartais paklausiu: "Ar tikrai tau reikia tos skalbimo mašinos?" Nes jei ne – geriausia dovana kaimynams prieš kelionę.

Kaip man apskaičiuot, kiek man reikia tos vietos mikroautobusiuke?

Eina sau, aš ir pats ne visada vizualizuoju iš karto. Geriausias metodas: išsimatuoti savo didžiausius baldus. Sofa dviejų vietų – maždaug du kubiniai metrai. Šaldytukas – vienas kubas. Jei neturi rankų, pasižiūrėk į standartinę plovyklę. Jei telpa – tu jau žinai. Nes kai žmogus sako "ai, man mažai", o paskui ištraukia sekreterą, kurį paveldėjo iš prosenelės – staiga reikia dviejų mašinų. Ir kaina padvigubėja. Kaip prisimenat, staiga. Aš taip greitai nekalbu, tik mintyse susipainioju.

Ar man daiktus supakuoti į dėžes ar jūs tai darot?

Mūsų komanda gali, bet lietuviai vis tiek mėgsta patys. Supakuoji pats – sutaupai. Bet yra vienas BET. Kartą vežėm daiktus Marijos iš Alytaus. Ji sutaupė pakavimui, panaudojo senas pieno dėžes. Kelyje per Lenkiją lijo, dėžės prarijo save ir viską, kas viduj. Porcelianas – atiduokite pagarbą tylos minutei. Tai jei jau pats – normalios dėžės, ne kažkoks kartonas iš parduotuvės. Nes daiktų pervežimas Anglijos kryptimi trunka ilgiau nei valandą – daiktai turi atlaikyti važiavimą. Kartais kelios dienos. Karts nuo karto sniegas, kitąsyk karštis kaip sauna.

Ar galiu vežtis šaldytuvą, dviratį ir dar tuos augalus iš palangės?

Teoriškai taip, bet augalai... žinok, aš jau nebesu tikras ar verta. Šaldytuvą – taip, tik turi išleisti tą freono dalį arba kaip ten jis... nors ne, jei jo nereikia transportuot kaip pavojingą krovinį, kai jis tuščias ir išdžiovintas – galima. Dviratis – lengviausias daiktas. O augalai po breksito (ar kaip ten jį dabar vadina...) – gal ir nebeužtenka paprastai parvežt. Muitininkai gali paklausti paparūdų pasekmės. Taip, parašiau "paparūdų" – palieku, nes juokinga. Realiai – šaldytukas ir dviratis – ok. Augalai – rizikinga. Geriau palik mamai.

Kur viskas stringa ir apie tuos vežėjus

Kodėl vienos įmonės sako 800, o kitos 2500 eurų už tą patį?

O čia jau aš atvirai supykstu kartais, nors mėginu tai slėpt. Yra vežėjai, kurie pamato lietuvį ir galvoja – lengvas grobis. Sakys pusiau balsa: "nu, žiūrėk, internete kita kaina, bet čia VIP". O realiai tas 800 eurų pasiūlymas kartais reiškia, kad jie paims tave į krovinį, pametins sandėlyje prie Calais savaitę, o galai gali išvis neišvažiuot. Girdėjau, kad vieni net daiktus parduoda, jei klientas neatsako. Rimtas daiktų pristatymas mikroautobusu Anglijon negali kainuot kaip skrydis Ryanair. Nes anas bent jau pakyla. Čia – šimtai kilometrų kelių, muitai, laukimo laikas. Neišmesk dviejų tūkstančių, bet gerai pagalvok, kodėl vieni tokie pigūs.

Ar buvote tokio atvejo, kai klientas liko be daiktų vidury niekur?

Deja, taip. Ne mūsų kompanijoj, bet kolega papasakojo. Užsakovas sumokėjo kažkokiam "vežėjui" iš feisbuko puslapio be įmonės kodo. Daiktai išvežti iš Vilniaus. Paskui savaitė tyla. Paskambino – numeris neegzistuoja. Tas feisbuko herojus tiesiog išjungė telefoną. Kur daiktai? Gal Klaipėdos aplink, gal parduoti. Policija ieškojo, bet... čia kaip su tavęs nuotraukomis – jei nėra sutarties, labai sunku. Tai aš visada sakau: jei renkiesi daiktų pristatymą mikroautobusu į Angliją, patikrink bent registraciją. Ir neatiduok visos sumos iš anksto. Trečdalis – normalu. Visa – rizika. Sakau kaip žmogus, kuris matė.

Kiek laiko visa tai užtrunka nuo durų iki durų realiai?

Jei iš Lietuvos – maždaug keturios septynios dienos. Kartais greičiau, jei mikroautobusas pilnas ir važiuoja tiesiai. Kartais užstringa dėl keltų – vėjas buvo stiprus, sustojo keltai per North Sea. Pamenu, stovėjom prie Dunkirką beveik pusantros dienos. Klientas skambino kiekvieną rytą. Aš irgi nervinausi, kadangi kava ten brangi ir neverta savo kainos. Kelyje reikia pailsėt vairuotojui, nes saugumas. Tai ne automagistralė be sustojimų. Jei tau sako "rytoj bus" – meluoja arba lenktynininkas. Realus, saugus pervežimas mikroautobusu Anglijon reikalauja laiko.

Ar galiu augintinį kartu su daiktais vežtis tame pačiame mikroautobuse?

Čia aš turiu pasakyti – nors esu matęs visko, gyvūnėliai man vis dar keistas reikalas. Šuniuką ar katytę kai kurie vežėjai leidžia, bet reikia dokumentų. Yra tas PETS pasas arba naujas... kaip jis... Animal Health Certificate? Aš ne veterinorius, todėl nepriimk mano žodžio kaip galutinio. Atsimenu, kaip vežėm šunį Cujo dydžio – neišmaniau, ar tilps narvas. Tilpo. Svarbu, kad gyvūnas netrukdytu vairuotojui ir neprašytų cigarečių per langą. Juokauju. Rimtai – nešdinkis gyvūną per veterinarus oro uoste, ten ramiau.

Muitai, popieriai ir kodėl kartais norisi išsitraukt plaukus

Ar po Brexito dabar viską stabdo pasienyje ir ima papildomus mokesčius gyvenimo daiktams?

Hmm, suabejėsiu čia, nes taisyklės per paskutinius kelis mėnesius vėl pasikeitė, gal. Jei veži asmeninius daiktus persikraustymui – muitų neturėtų būt. Turi įrodyti, kad kraustaisi: nuomos sutartis Anglijoj, darbas arba studijos. Parašiūto nereikia – kad tik viskas būtų deklaruota. Buvo atvejis – klientas vežė trisdešimt porų naujų kedų. Muitininkas pažiūrėjo, kad visi vienodi, ir pasakė: "Tai prekyba." Prisidėjo PVM. Taigi asmeniniai daiktai – ok, bet jei kvepia komercija – pasiruošk. Viską surašyk sąraše, net ir tuos nešvarius sportbačius. Rimtai. Mažiau problemų kils.

Kokių dokumentų man reikia, kad daiktai praeitų be problemų?

Pirmiausia sąrašas daiktų vertės. Ne turi jų vertint, kaip meno galerijoj, bet bent jau apytiksliai – sofa trys šimtai eurų, puodai dvidešimt. Tada turėtumėt turėt... turėtumėt turėti... (velniai, koks žodis man čia) – gyvenamosios vietos dokumentą UK. Arba darbo pasiūlymą. Kartais prašo C3 formos? Ar C4? Aš jau ir pats pasimesdavu tarp tų raidžių. Geriau paskambink į muitinę arba pasikalbėk su agentu. Mes padedam, bet galutinis patvirtinimas – iš jų. Tai nebijok klausti dvigubai, nei kad rašyti atsitiktinį skaičių ant lapo. Būna tokių klaidų.

Ar mano sukrautos dėžės su daiktais tikrai bus tikrinamos pasienyje?

Ne visada, bet tikėtis reikia. Apytiksliai kas dešimtas mikroautobusas patenka į rimtesnę patikrą. Tikrinti gali fiziai – atidarys dėžę, pažiūrės. Pas mus buvo taip: vairuotojas Jonas vežė dėžę, ant kurios užrašyta "Virtuvė". O viduj – ragas iš Medvėgalio. Ne ragas kaip jautis, o muzikinis ragas. Muitininkai išsigando, išpylė pupeles. Tada suprato. Pašaipėsiu, bet toks gyvenimas. Jei turi kas penkiolį dėžių – neatidarinėja visko, bet vaizdą gali matyti. Venk nepermatomų maišų ir "gali būt pavojinga" užrašų be reikalo. Nes tada atidaro šimtas procentų.

O jei aš vežiu seseriai vertingą vazoną – ar tai skaitosi dovana, o ne prekyba?

Dovana – iki tam tikros vertės. Atsimenu nebepamenu sumos, bet jei vazonas antikvarinis ir vertas tūkstančio penkių šimtų – muitininkas gali suabejoti. Tada reikia įrodyti šeimos ryšį. Sesuo – ok, bet jei pavardė skiriasi, gal reikės paaiškinti. Ir dar – dovana negali būt verslo pasiūlymas po kauke. Vieną kartą važiavo narvelis antikvarinių laikrodžių "dovana". Muitininkas paskaičiavo pusantro tūkstančio vertę ir tarė: "Jūsų sesuo turtinga." Prisidėjo mokestis. Tai geriau ant vazono neparašyti "kaina 2000". Net jei tai tiesa, tylėk. Aš taip patys kartais elgiuos su žmona, kai perku baldus.

Paskutiniai dalykai, kuriuos sugalvojau paklaust

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar dar kažkur kažką renka?

Priklauso. Jei užsakai pilną krovinį – atvažiuoja pas tave, kraunasi ir į kalnus. Jei dalinis – bus sustojimų. Gali būti, kad pirmiausia Kaune paims seno dėdės fotelį, paskui Klaipėdoje skalbimo mašiną, tik tada tave. Taip ir stringa kiek laiko. Aš pats mieliau vežu pilnus krovinius, nes mažiau galvos skausmo. Bet rinka tokia, kad sudėtinga. Kartais vežu baldą sau garaže likusį savaitę, kol surenki pilną mašiną. Nėra taip, kad tu esi vienintelis karalius kelyje. Keliai bendri, kaip ir daugiabučio laiptinė penktadienio vakarą.

Kada geriau vežtis – vasarą ar žiemą?

Vasara – brangiau, nes visi kraustosi. Vaikai baigia mokyklą, oras geras, nuotaikos daug. Bet keliai pilni, keltai užsakyti savaitę į priekį. Žiemą pigiau, bet per Kalėdas viskas sustoja. Ir slidūs keliai Prancūzijoj. Ruduo – geras laikas, bet lietingas. Pavasarį... na, pavasarį vieną kartą buvom įklimpę ties Lille, nes lijo kaip iš kibiro. Keturios valandos stovėjimo. Klientas galvojo, kad mes alaus degustuojam. Realiai – spūstis. Aš sakau: gegužė ir rugsėjis – auksas. Bet čia tik mano nuomonė, ne Dievo. Daryk kaip nori, tik žinok rizikas.

Ar yra kokių daiktų, kurių jūs tiesiog atsisakote vežti?

Aromatai, degios medžiagos, fejerverkai. Na, aš fejerverkų dar nevežiau, nors... hmm, ar nevežiau? (patikslinu: tikrai ne, buvau pametęs atmintį) – bet kolega vežė, sustojo Vokietijos policija. Peilio gali neimt, bet čia jau kriminalas. Dažniausiai atsisakome dėl draudimo. Nes jei mikroautobusas sudegs su daiktų siunta Anglijos kryptimi – mano galas. Ir manęs negailestingai ieškos draudimo bendrovė, žmona ir žinios. Venk bet ko, kas kvepia benzinu arba turpentine. Net jei ten tik tavo tapybos šepetėliai, sako rimtas dailininkas iš Šiaulių.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo pašlemėko?

Jei skambina tik į mobilų, neduoda sąskaitos faktūros ir sako "susitarsim pakeliui" – bėk. Rimtas siuntų pervežimas į Angliją mikroautobusu visada turi buitinį adresą, sutartį bent jau elektroninę, ir žmogus atsako į tavo klausimus tiesiai, be "na, žiūrėsiu". Buvom mačius vienus, kurie krovinius veža naktimis be jokio leidimo. Kaip kontrabandininkai, tik su sofomis. Blogiausia, kad jei juos sustabdo – tavo daiktai taip pat paimami kaip įkaltis. Tikrink IV paieškoj, paklausk apie draudimą. Jei jis pyksta ant tavęs už klausimą – tai ne tavo žmogus.

Ar galima sumokėti dalimis, ar reikalaujate visos sumos iš karto?

Mes imame trečdalį avanso, trečdalį prie pakrovimo, trečdalį pristatymo metu. Žinau kompanijų, kurios ima viską iš anksto – ir dingo. Ir žinau tokių, kurios ima tik grynais pristatymo dieną. Aš pats mieliau bankiniu, nes grynieši... eina sau, kaip čia pasakius, skaičiuoti reikia, netikrumas. Buvo, kad klientas davė apgadintą dviejų šimtų eurų kupiūrą – bankas nepriėmė. O aš jau buvau atidavęs prekę. Gražus vakaras buvo. Tai taip, dalimis – normalu, bet teisingai. Sutartis aiški, rankos švarios, visi laimingi. Na, beveik visi. Aš visada laimingas, kai baigiasi sezonas.

Ar reikia atskirai drausti daiktus ar jie jau apdrausti?

Mūsų transporto draudimas dengia krovinį tik tam tikrai sumai, pvz., iki dešimties tūkstančių eurų bendroje sumoje. Jei turi senelės servizą kuriam nors muziejui – geriau apdrausti papildomai. Atsimenu, vežėm paveikslą. Klientas pasakė: "jis man brangus dėl prisiminimų." O kaina rinkos – septyni tūkstančiai. Mes turim draudimą, bet paveikslui reikėjo specialios deklaracijos. Rimtas daiktų pervežimas į Angliją apdraudimas papildo ramybę. Nedraskyk sutarties nepaskaitęs punkto apie "neatitikimus". Nes ten smulkus šriftas slepia baisius dalykus. Aš pats kartais neperskaitau visko. Rimtai. Ir po to gaunu Barti. Būna.

Ką daryt, jei mikroautobusas vėluoja dieną ar dvi?

Pirmiausia – neprotuok, kad tave apgavo. Kelyje milijonas variantų. Buvo taip – vairuotojui sugedo sankaba prie Roterdamo. Pakeitimas – šešios valandos. Paskui keltas atšauktas dėl audros. Gaunasi dvi dienos. Aš tuomet skambinu iš karto, kai žinau. Nes jei vežėjas tyliai pasislepia – tada jau problemos. Geriau jaučiu kalę nei kad melaginga viltis. Jei perkraustymas mikroautobusu į Angliją vėluoja – paklausk priežasties. Tikros įmonės pasakos. Šposliūžiai nutyli ir tikisi, kad tu pamirši. Nepamirši. Turi teisę žinoti. Ir teisę pykti, bet saikingai. Aš tai taip darau.

Ar galiu pats važiuoti kartu su daiktais tuo pačiu mikroautobusu?

Teoriškai gali, jei yra vietos. Bet... aš ne rekomenduočiau dvidešimt keturių valandų sėdėti ant dėžių. Mikroautobusai neturi Rolls Royce sėdynės, žinok. Buvau vežęs du asmenis: vyrą ir žmoną. Ji sėdėjo ant sprendinių dėžių. Po Prancūzijos pasiskundė nugara. Jis knarkė. Vairuotojas pasiūlė ausines. Tai jei jau labai reikia – pasitark, bet komforto nebus. Kita vertus, mašinoje leidžiama du keleiviai pagal taisykles. Tiesa, nebežinau ar po paskutinių taisyklių keleiviams... hmm, gal ir taip leidžiama. Reikia pasitikslint. Nes aš ne tiek teisininkas, kiek vairuotojas.

Kokia buvo keisčiausia kelionė, kurią teko vežti?

Oho, čia jau nebe į temą, bet paklausyk. Vežėm dekoratyvų šikšnosparnį. Ne gyvą – biustą iš medžio. Pusės metro sparnai. Klientas tvirtino, kad tai "etnografinis objektas". Muitininkas Doverio uoste pažiūrėjo, persignyžo ir tyliai padėjo antspaudą. Dar kartą vežėm šimtą kilogramų medaus – rūsyje atsirado spiečius. Tiksliau, ne tame mikroautobusiuke, o ankstesniam reise, bet pasekmės... bet anyway. Dabar grįžtant prie daiktų pristatymo mikroautobusu Anglijon kainų – keistenybės nutinka, bet jei moki ir žinai savo daiktą, viskas praeina. Tik paprašyk ne viešai rodyt to šikšnosparnio vidury keltą. Vaikai verkia. Aš irgi išsigandau pirmą kartą.

Tai kiek galų gale kainuotų paprastam žmogui daiktų pristatymas mikroautobusu Anglijon?

Sakykime turi standartinį vieno miegamojo butą: sofa, lova, spinta, dėžės. Pilnas mikroautobusas – maždaug šeši šimtai devyni šimtai eurų. Ne pilnas – gal trys keturi šimtai. Jei begalinė distancija – tarkim Skotija – pridėk du tris šimtus. Jei esi organizuotas – pats supakuoji, pats antrą aukštą nuneši – sutaupysi šimtą. Jei prisikrausi nereikalingų sofų – sumokėsi dvigubai. Aš sakau: parašyk sąrašą, nufotografuok, atsiųsk. Atsakysiu per valandą konkrečiau. Nes abstraktus skaičius – tai kaip orų prognozė be adreso. Beveik nenaudingas. Bet dabar jau turi bent jau supratimą. Ir aš jau galiu eiti gert kavos.

Tikėjaisi konkretaus skaičiaus, o gavai romaną. Toks jau šitas darbas – kiekvienas daiktų pristatymas mikroautobusu Anglijon yra kaip nauja kelionė su savo siurprizais. Svarbiausia: nebijok klausti, tikrink kas ką veža, ir nepulk ant mažiausios kainos kaip ant šviežio bandelės. Kartais ta bandelė – su katinu viduje. O tas katinas – piktas. Jei ką – rašyk, pakalbėsim. Aš čia sėdžiu ir geriu kavą, kuri dabar jau atšalo, nes rašiau ilgai. Bet atsakyt į klausimus visada spėju. Kol neužmigau.