Kiek kainuoja sunkūs kroviniai gabenant į Angliją reguliariai?

Sunku vienu sakiniu pasakyti, kiek kainuoja sunkūs kroviniai gabenant į Angliją reguliariai, nes rinka šiuo metu yra kaip amerikietiški kalneliai – vieną dieną aukštai, kitą žemyn, o vairuotojas vis suka ratą vietoje. Esu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena: nuo „Brexit“ viskas tapo daug sudėtingiau nei buvo anksčiau. Jei turite omenyje FTL pilnavidurius reisus, ten ir beveik visada kalbame apie tam tikras bazines kainas, kurias sukelia ne tik degalai, bet ir keltų brangimai bei muitinės procedūros. Dažniausiai klientai klauso apie fiksuotas kainas ilgalaikiam bendradarbiavimui, tačiau sakau tiesiai – tokio dalyko šiuo metu beveik nėra, nebent sutinkate įsipareigoti ilgam laikotarpiui.

Bendros kainos ir rinkos realybė

Kokia yra pagrindinė kaina vienam reisui į Angliją dabar?

Daug kas mane klausia apie tai, ir atsakymas visada panašus – nuo 1200 iki 2000 eurų vienam pilnaviduriui sunkvežimiui (FTL), priklausomai nuo to, kur Lietuvoje įkeliame ir kur Anglijoje iškeliame. Žinoma, jei tenka važiuoti į gilumą, pavyzdžiui, į Šiaurės Angliją ar Velso apylinkes, kaina didėja, nes vairuotojas sugaišta daugiau laiko. Taip pat, sunkūs kroviniai gabenant į Angliją reguliariai reiškia, kad galima daryti nuolaidas, tikrai, bet tik tada, jei sraugas yra stabilus, o ne tada, kai jums reikia važiuoti šią dieną, o kitą mėnesio ne.

Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, kur į Angliją važiuojame?

Žinoma, skiriasi. Jei reikia patekti į Londoną ar pietryčių rajonus, kaina paprastai būna didesnė dėl užstatų ir konvojų. O tarkime, jei reikia vežti į Mančesterio ar Birmingemo sandėlius, tai šiek tiek pigiau, bet vis tiek brangiau negu į Vokietiją. Dar verta paminėti, kad tenkų skirtingi keliai – keliais per tunelį, keliais per Doverį. Kartais klientai galvoja, kad Anglija maža, bet iš tikrųjų, nuo Dovers iki Skotijos šiaurės kelių lyg ir Lietuvos ilgumo.

Ar degalų kaina taip stipriai įtakoja galutinę sumą?

Negaliu pasakyti, kad kiekvieną dieną keičiame kainas pagal degalines, tačiau taip, degalų kaina yra didelė dalis mūsų maržos. Jei degalai pakyla 10 proc., mes privalome koreguoti tariffus, kitaip tiesiog dirbsdami nuostolingai (ir to niekas nenori). Dabar, kai rinka šiek tiek stabilesnė, stengiamės nešokti su kainomis kas savaitę, bet pastaruoju metu matome, kad rizikos koeficientas aukštas.

Kas nutinka, jei kyla keltų kainos?

O tai yra nuolatinis galvos skausmas. Keltų operatoriai savo keltas brangina kasmet, o kartais ir po kelis kartus per metus. Tada tenka pasakyti klientui: „žinai, tas reisas prieš mėnesį kainavo X, dabar jis kainuoja Y dėl keltų“. Nėra malonu nei man, nei jums. Bet be keltų ar tunelio ten nepasieksi, čia tiesiog地理ografija (geografija) lemia.

Ar galima gauti nuolaidą, jei vežame kas savaitę?

Jei įsipareigojate dvejiems metams ir suteikiate numatomus apyvartos kiekius, taip, galime kalbėti apie kontrakto kainą. Dažnai sunkūs kroviniai gabenant į Angliją reguliariai apmokestinami mažiau, nes iš anksto žinome, kur statysime mašinas ir kaip planuojame maršrutus. Bet jei „reguliariai“ reiškia „vieną kartą per mėnesį“, tai tai daugiau yra spot rinka, o ne ilgalaikė partnerystė.

Kuo skiriasi fiksuota kaina nuo rinkos kainos?

Fiksuota kaina yra kaip draudimas – jums brangu, mums rizikinga, jei degalai pakils iki 2 eurų. Rinkos kaina (spot) lanksčiau, bet ji gali šokti viršun dėl bet ko – net dėl to, kad Prancūzijoje streikuoja žemdirviai. Dažniausiai reguliariems klientams siūlau vidurkį, kuris apsaugo mus abu nuo didelių šuolių.

Kas daro įtaką kainai (ir kodėl tai ne malonu)

Ar britų svarų kursas turi įtakos kainai?

Tikrai turi, ir dažnai apie tai užmirštama. Mes mokame eurus už degalus ir darbuotojus, o klientas mums moka svarais (arba atvirkščiai). Jei kursas smarkiai svyruoja, tenka koreguoti kainas, kad išliktume pelningi. Pastaruoju metu svyruoja kaip nori, todėl sunku numatyti, kiek gausime realių pinigų.

Kas daryti, jei krovinys būna per sunkus?

Tada jau kalbame ne apie standartinį krovinią, o apie specialius leidimus. O tai reiškia ne tik papildomus dokumentus, bet ir greičio apribojimus Anglijoje. Vairuotojas negali važiuoti 90 km/val, jis eina 60 ar mažiau. Tai reiškia, kad jis praras darbo dieną. Tas prarastas laidas reiškia didesnę kainą jums. Tai ne mūsų piktnaudžiavimas, tai fizinis dalykas.

Ar darbuotojų trūkimas Anglijoje keičia kainas?

Taip, britai dabar tikrai skuba dirbti sandėliuose, todėl iškrovimo laikas ilgainiui didėja. Kiekviena valanda stovėjimo prie vartų - tai pinigai. Kai aš pradėjau dirbti, vairuotojas praėjo per 3 valandas, dabar gali praleisti visą dieną. Tas laikas yra įskaičiuojamas į kainą, todėl kartais atrodo, kad pervežimas brangus, nors pats važiavimas pigus.

Ar brangiau vežti pavasarį ar rudenį?

Pavasarį ir rudenį visada būna šiek tiek aktyviau, nes verslas įsisuka po vasaros atostogų ar prieš šventes. Anglijoje ypatingai jaučiasi Kalėdos – tada kainos šoka iki dangaus. Geriausia planuoti sunkiuosius krovinius už savaitės-dvi, kad nespūstųsi paskutine minute su šventiniu marazmu.

Kokią įtaką turi muitinės procedūros (tarpininkavimas)?

Nuėję „Brexit“, kiekvienas krovinys turi išrašyti eksporto ir importo deklaracijas. Tai kainuoja – apie 40-60 svarų už dokumentus. Jei trūksta dokumentų ar yra klaida, mašina stovi sienoje. Stovėjimo mokestis Britanijoje (polutinis) nėra mažas, jis gali būti ir 100 svarų per valandą. Visą tai turi padengti kas nors, paprastai tai patenka į galutinę sąskaitą.

Ar reikia mokėti už pristatymą į salą (keltą ir t.t.)?

Be abeo. Keltų bilietas šiuo metu gali svyruoti nuo 300 iki 500 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo kelta. Tunelis kartais brangesnis, bet greitesnis. Šios išlaidos visada yra atskirtos arba įtrauktos į bendrą „all in“ kainą. Dažniausiai klientai pageidauja matyti aiškų „keltas“ eilutę sąskaitoje, kad suprastų, kur tiesiog išeina pinigai.

Problemos ir jų įtaka kainai (ir nervams)

Kas būna, jei mašina sugenda Prancūzijoje?

Tai blogiausias scenarijus. Remontas kelyje, vilkikas, laukimas. Tokiu atveju kainos neribojamos, nes sunkūs kroviniai gabenant į Angliją reguliariai turėtų būti apdrausti, bet turinio pristatymas vėluoja. Esu matęs atvejų, kai dėl techninės gedulo krovinys atvyko po 3 dienų. Klientas nelinksė mokėti už šią „prabangą“, bet įmonė turi kažkaip padengti nuostolius.

Ar dažnai pasitaiko, kad vairuotojas dingsta?

Nedrįsčiau pasakyti, kad dažnai, bet pasitaiko. Ypač jei mokame už dienas (per dienas). Tas vairuotojas gali nuspręsti pailsėti ilgiau negu planavo. Tuoid prasideda telefonų karus. Mus tai kainuoja kliento pasitikėjimą, o kartais ir baudas už vėlavimą. Nors stengiamės dirbti tik su patikimais lenktynininkais, žmogiškasis faktorius visada įsiterpia.

Ar Anglijoje sunku rasti vietą mašinai ilsėtis?

Didelė problema. Po „Brexit“ vairuotojai negali tiesiog taip pasilikti bet kurioje stotelėje, reikia specialių vietų su prižiūrėtojais. Vietų trūksta, ypač pietryčiuose. Jei vairuotojas negali rasti vietos, jis vairuoja į šiaurę, o tais rytoju turi grįžti atgal. Keliavimas tuščias – tai švaistymas. Ir vėl – kils kaina.

Kas daro, jei sandėlis Anglijoje uždarąjį?

Buvo toks atvejis prieš porą metų – važiavome į vieną mažą sandėlį Velse, o jis sprogimo metu užsidarė (ne iš tikrųjų sprogęs, bet techninės priežasties). Vairuotojas stovėjo 2 dienas. Kieno kaltė? Sunku pasakyti, bet krovinio įkėlimas neįvyko. Teko kreiptis į draudimą. Tai vienas iš tų dalykų, kurio neįmanoma įsivaizduoti, kol nepatenka į tą situaciją.

Ar tikrai būna taip, kad dokumentai netinka?

Kas savaitę. Vieną kartą klientas sumaišė HS kodus, kitą – neteisingai nurodė svorį. Muitinė sustabdo. Tenka mokėti baudas arba perrašinėti dokumentus iš naujo (per brangius tarpininkus ant paties sienos). Niekas nenuostolingas, bet laiko prarandame daug. Kai dirbate reguliarius reisus, tai labai erzina, nes viskas turėtų būti automatiška.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad ką tikrai pristatys laiku?

Galiu tik duoti savo žodį (mano įmonės), bet 100 proc. garantijų negaliu duoti niekas. Anglijoje galimas uraganas, streikas arba avarija M25 greitkelyje. Tokiu atveju sunkūs kroviniai gabenant į Angliją reguliariai tampa nebe verslu, o azartu. Stengiamės turėti rezervines planus, bet kartos irgi nebeatlieka.

Ar reikia bijoti apgavysčių rinkoje?

Yra nemažai firmų, kurios siūlo ypatingai pigias kainas, paima išankstinį apmokėjimą ir dingsta. Matome tai dažnai. Jei kaina atrodo per gera kad būtų tiesa, ji greičiausiai tokia ir yra – apgavystė arba nesąžiningas konkurentas. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad tą mašiną iš tikrųjų yra.

Sunkieji kraunamieji ir jų specifika

Kuo skiriasi kaina, jei tai yra OGT (oversize krovinys)?

O tai kitas pasaulis. Reikia gauti leidimus iš Britų instancijų, reikia lydinčių automobilių. Vienas toks reisas gali kainuoti tūkstančiais. Reguliariai taip nebeveža, nebenaudojant didelių projektų, pavyzdžiui, statyboms. Kiekviena šviesoforo nuėmimas Anglijoje kainuoja.

Ar lengviau vežti paletes ar pilną mašiną?

Pilna mašina (FTL) visada pigiau už toną nei keletas palečių (LTL). Jei turite 20 palečių, mes turime surasti ko-krovinį, kad užpildytume mašiną. Tai sudėtinga logistika. Klientas dažnai mano, kad jei jis veža mažiau, tai mums pigiau – tai netiesa. Mums pigiau, kai mašina pilna.

Koks maksimalus svoris leidžiamas Anglijoje?

Anglijoje standartas yra 44 tonos (fiskalinis), tačiau kai kur keliai skirti tik 40 tonų. Jei mes užkraus 44 ir vairuotojas važiuos tuo keliu, gaus baudą. Todėl stengiamės laikytis 44 tonų, bet tikriname maršrutą. Nerealiai užkrauta mašina gali tiesiog nulūžti važiuojant per kalnelius Šiaurės Anglijoje.

Ar reikia specialios technikos tokiam krovinui?

Paprastai ne, jei tai standartinis sunkvežimis su tentu ar šaldytuvas. Bet jei tai statybinė technika, reikia „low loader“ tipo platformų. Jos būna brangesnės tiek nuomojant (jei tai ne mūsų parkas), tiek eksploatuojant. Vairuotojui taip pat sunkiau juo valdyti.

Kas dėl ADR ( pavojingų krovinių)?

ADR kroviniai visada kainuoja brangiau. Reikia mokėti vairuotojams papildomai, reikia specialios įrangos. Anglijoja prie jų labai griežtai žiūri. Jei vairuotojas suklys su dokumentais, mašina gali būti uždrausta judėti iki pat ištaisymo. Rizika didelė, todėl ir kaina apima šią riziką.

Ar galima vežti temperatūrinį krovinią?

Taip, turime šaldytuvus. Jie sunaudoja daugiau degalų, nes šaldymo agregatas dirba nuolat. Be to, jei agregatai sugenda, visa turinys gali sugesti. Kompensacijos už sugedusius maisto produktus yra milžiniškos, todėl draudimas ir priežiūra įtraukta į kainą.

Techniniai dalykai ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia tur�ti iš karto?

Būtinas CMR sąvadas, kuris patvirtina sandorį. Be jo, jokių pinigų negausite, jei įvyks nenukentėjimas. Taip pat reikės eksporto deklaracijos iš mūsų pusės. Jei trūksta CMR, britai įsileis, bet atgal išleis gali būti problema.

Ar reikia fizinės sąskaitos faktūros kelyje?

Anksčiau reikėjo, dabar su elektroninėmis sistemoms (NVK) viskas vyksta skaitmeniniu būdu. Tačiau vairuotojas visada turi turėti spausdintą pakaitinį, jei pasitaiko muitinės patikra senamodoje (popyrkėje). Geriau būti perparuoštam.

Kas daroma, jei klientas nėra pasiruošęs priimti?

Tada prasideda „demurrage“ – stovėjimo mokestis. Anglijos sandėliai labai griežti. Jei užsakymas skelbiamas 10:00, o jie pasiruošė tik 14:00, tas laidas bus įskaitytas į sąskaitą. Aš visada prašau klientų patikrinti, ar jie tikrai vežia (t.y., ar sandėlis dirba).

Ar reikia vairuotojui turėti vizą?

Lietuvos vairuotojams vizos nebereikia (ES piliečiams), bet reikia pasų pagrindą. Dabar, po paskutinių pakeitimų, aš tiesiog nepamenu (o gal buvo 90 dienų ar 180?) taisyklių apie galutinį buvimo laiką, bet vairuotojai paprastai negyvena ten, jie tiesiog važinėja. Tiesa, jei vairuotojas ne ES, tai jau būna cirkulas su vizomis. (ne, čia kalbu apie treciuju saliu vairuotojus, lietuviai gerai).

Kaip veikia GPS stebėjimas tokiam atveju?

Turime GPS visose mašinose. Tai padeda mums sekti, kur yra krovinys realiu laiku. Klientas taip pat gali gauti nuorodą. Tai padeda išvengti to situacijų, kai vairuotojas sako „esu prie Berlyno“, o jis tik ką išvažiavo iš Kauno.

Ar galima keisti maršrutą važiuojant?

Galima, bet tai kainuoja. Jei nusprendžiate, kad vietoje Birmingamo reikia važiuoti į Bristolį, tai reiškia papildomus 200 km ir baudas už maršruto pakeitimą (kai tas maršutas jau buvo užfiksuotas muitinėje). Geriau suplanuoti iš anksto.

Ilgalaikis bendradarbiavimas ir sutartys

Kokios sąlygos būtų ilgas sutartims?

Jei kalbame apie reguliaraus tiekimo sutartį, stengiamės išsirinkti fiksuotą kainą su galimybe keisti kas pusę metų (fuel adjustment). Taip pat nustatome atsakingumo ribas – kas daro, jei krovinys sugenda. Tai svarbu dėl pasitikėjimo.

Ar būna lojalumo programų?

Nesu „Maxima“, bet es linkęs padaryti nuolaidą, jei per metus išvežame 50 sunkvežimių. Tai pats paprasčiausias dalykas – nereikia ieškoti naujų klientų, o senasis gali mokėti mažiau. Taigi, taip, taip pat vadinasi lojalumas.

Kas nutinka, jei klientas pradeda maišyti sąskaitas?

Kiekviena įmonė turi sąskaitų apmokėjimo terminą – 14, 30 dienų. Jei pradedat vėluoti, mes sustabdome reisus. Negalima vežti tuščiomis. Tai verslas, ne labdaros fondas. Nors dažnai klientai gailestisi, bet bankas nelinki. (o čia turėjo būti „bankas negaili“).

Ar galima sudaryti sutartį „all inclusive“?

Taip, tokių sutarčių daug. Jos apima ir keltą, ir vairuotojo dienas, ir kuro priedalį, ir muitinę. Viskas vienoje sumoje. Jums lengviau planuoti biudžetą. Mums sunkiau valdyti rizikas, bet jei apimtis didelė, tai save atsipirkai.

Kaip elgtis, jei reikia nutraukti sutartį?

Rašome įrašą. Paprastai būna 1 mėnesio perspėjimas. Jei nutraukiate staiga, reikia sumokėti už užsakytus reisus, kurie jau suplanuoti. Klientai kartais nusimano, kad tiesiog „nustojame“ be pasekmių, bet mums jau nupirkti keltų bilietai.

Ar verta dirbti su tarpininkais arba tiesiogiai?

Tiesiogiai visada pigiau. Tarpininkas (freight forwarder) užims savo maržą. Bet jei jūsų apimtis maža, dirbti su mumis gali būti per brangu (mes dideiems), tada geriau brokeris, kuris surinks grupinius krovinius.

Apibendrinant (ir tą smulkmeną)

Na, kaip jau matote, nieko vienodo čia nėra. Sunkūs kroviniai gabenant į Angliją reguliariai yra sudėtingas procesas, kurio kaina susideda iš šimto dalykų – nuo kuro kainos Liuksemburge iki vairuotojo užkandžio Anglijoje. Nors dažnai norisi paprastos atsakymo, realybėje jo nėra. Geriausia – paskambinti ir pasikalbėti apie savo konkrečią situaciją, tuomet sužinosite tiesą.

Išvadoje noriu pasakyti – neberibokite savęs ieškodami pigiausio pasiūlymo, nes pigu dažnai pasidaro brangiau. Kainos šiais laikais yra dinamiškos, bet jei randate patikimą partnerį, kuris neslysta su dokumentais ir laikosi savo žodžio, tai tai verta daugiau nei 50 eurų nuolaida. Sunkiųjų krovinių rinka tikrai ne pasilinksmybe, tad atsakingai žiūrėkite į savo tiekėjus.=