Kiek kainuoja krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją ir iš ko susideda ta suma?

Kiek gi kainuoja krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją? Klausiate lyg tai būtų paprasta – pasakai skaičių ir viskas. Bet jau dvylika metų vežioju baldus, dėžes, kartais ir keistus daiktus nuo Vilniaus iki Londono, galiu pasakyt – kaina priklauso nuo tiek faktorių, kad net neįsivaizduojate. Vienas veža vieną spintą, kitas – viso buto turinys. Vienam reikia skubiai per savaitgalį, kitam – kada nors per mėnesį. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda nuolat, ir mėginsiu paaiškinti, kodėl ta kaina gaunasi tokia, kokia gaunasi. Be jokių slidžių frazių. Paprastai, kaip žmogus žmogui.

Kainos – apie ką mes čia apskritai kalbam

Kokia vidutinė kaina krovinių pervežimo mikroautobusais į Angliją?

Na, jei norite skaičiaus, dažnai matote nuo keturių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Bet tai grubus vidurkis, beveik beprasmis sakyti garsiai. Vienas kambarys plius kelios dėžės – šeši šimtai, dviejų kambarių butas – devyni. Aišku, jei startuojate ne Vilniuje, o Žemaitijoje, atstumas kilsteli kainą. Kasmet tie skaičiai smarkiai išryškėja kitaip, nes kuras brangsta. O juk kiekvienas daiktas skirtingas, kiekvienas adresas kitur. Aš paskaičiuoju tiksliau tik sužinojęs ką, iš kur ir kada. Skambinkit, papasakokit, pasakysiu be užuolankų.

Kodėl vienas kurjeras sako 350 eurų, o kitas 1200 už tą patį krovinį?

Čia klasika. Maža kaina dažnai reiškia sukomplektavimą – jūsų daiktai drauge su svetimais į vieną mikriuką. Sutaupo, bet vėluoja, nes renkasi po gabaliuką iš kelių adresų. Brangesni siūlo tiesioginį reisą – tik jūsų daiktai, tik jūsų laikas. O kai kurie tiesiog brangiai ima, nes gali. Nežinau kodėl, bet taip yra. Renkatės ne pagal kainą, o pagal tai, ar pasakys, kaip tiksliai veš. Aš taip darau jau penkiolika metų.

Ar į tą kainą jau įskaičiuotas visas kuras ir tiltų mokesčiai?

Daugiausia taip, bet visada paklauskite konkrečiai. Aš savo pasiūlymuose rašau aiškiai – kuras, tiltai, Šatenio tunelis, viskas viduje. Bet yra vairuotojų, kurie prisideda už „ekstra kilometrus“ jei jūsų adresas kaime trisdešimt kilometrų nuo autostrados. Suprantama, bet man asmeniškai nepatinka staigmenos. Klauskite tris kartus. Geriau išgirsti „taip, viskas įskaičiuota“ daug sykių, nei vieną kartą nustebti gavus sąskaitą.

Ar man reikia mokėti už vairuotojo nakvynę kelyje, jei važiuojama per dvi dienas?

Jei kelionė ilga, vairuotojas kur nors turi pagulėti, pavalgyti, nusiplauti veidą. Daugelis įmonių tai jau įskaičiuoja į bendrą kainą, bet būna įvairiai. Mačiau kolegų skelbimus, kurie rašo „nakvynė papildomai“. Aš nesu tikras, ar taip galima gražiai padaryti, bet jie daro. Paprastai jei važiuojama tik į Angliją per Prancūziją – per vieną dieną nuvažiuojama. Bet jei kas stringa, tenka ir pernakvoti. Tada tas kambarys maždaug šešiasdešimt eurų, bet dažniausiai nematote atskirai.

Ką reiškia, kai skelbime rašo „kaina nuo 300 eurų“ – ar tikrai nuo?

Reiškia, kad trys šimtai yra teorinė fantazija, kurią pamatysite tik su viena maža dėže prie autostrados. Realiai pilna kaina išlenda vėliau. Aš jau nebevykėlis rašyti taip, suprantu – norisi pritraukti skambučio. Bet kai klientas išgirsta, kad jo septynios dėžės ir šaldytuvas kainuos ne tris šimtus, o aštuonis, nuotaika suprastėja. Renkatės tuos, kurie sako apytikslę sumą jau telefonu. Bent jau žinote, į ką kabinate.

Kelias ir kas kelyje nutinka

Kiek laiko trunka krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją?

Išvažiuojant ryte iš Vilniaus, antradienį ar trečiadienį jau galima būti Londone. Maždaug trisdešimt valandų gryno važiavimo, bet su pertraukomis, pasieniu, muitine – realiai išeina dvi naktys kelyje. Kartais greičiau, jei keltas iš Kalės (ar Zelandą aš dar vadinu, nors ten jau ne Zelandas, atsiprašau) pataiko geru laiku. Žiemą per sniegą Vokietijoje galima užtrukti. Būna, kad vairuotojas pavargsta ir užmiega valandai ilgiau. Taip, jūsų daiktai vėluoja, bet atvažiuoja gyvi. Svarbiausia gyvi.

Ar visada važiuojama per Prancūziją, ar galima kitaip?

Dažniausiai per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją. Yra variantas keltu per Švediją, bet tada plaukiate amžinybę ir kainuoja brangiau. Buvo laikai, kai mačiau reisus per Nyderlandus, bet dabar man greičiausias būdas – per Prancūziją. Nors tenka mokėti už tuos kelius. Kartais aplenkiam Paryžių, nes ten spūstys kaip Vilniuje penktadienį. O iš Kalės – jau tas Eurotunelis arba keltas. Aš mieliau tunelį, nors brangiau. Per vėlai jau būna, kad plaukti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju ir kaip tai įtakoja kainą?

Gali, bet vietos ribotos. Mikroautobuse keturios sėdynės dažniausiai, o jei ten keturios lagaminų krūvos – bus ankšta. Aš asmeniškai leidžiu, bet prieš tai pasakau – jūs ne keleivis su limuzinu, jūs skirtą vietą užimate. Kaina dažniausiai nesikeičia, nes vairuotojas važiuoja taip pat. Tik duonieles neprašau apmokėti. Kartais žmonės galvoja, kad gausi su vairuotoju pokalbį ir smagiai praleis laiką. Na, po penkiolikos valandų sėdėjimo nebūna daug apie ką kalbėt. Tik snūsti.

Kas jei mikroautobusas suges pakeliui – mano daiktai įstrigs?

Būna. Ne paslaptis, kad būna. Patikimesnės įmonės turi draudimą ir partnerius Europoje. Aš turėjau situaciją Vokietijoje – nutrūko pavarų dėžė. Teko persikrauti daiktus į kitą mašiną per pusdienį. Klientas net nepastebėjo didelio vėlavimo, nes mes orientuoti į sprendimus. Blogiausia, kai gedimas Liepkalnyje pasienyje, ten niekas skubiai nepataiso. Bet jei mašina tvarkinga, gedimai reti. Tik pripažinkim – visi automobiliai genda. Tik ne visi vairuotojai turi planą B.

Daiktai – ką vežam ir kaip saugom

Ar galiu per vieną reisą vežti ir baldus, ir buitinę techniką, ir dėžes su rūbais?

Taip, tai ir yra vienas krovinys. Mikroautobusai dažnai vadinami perkraustymo transportu būtent todėl, kad viskas telpa kartu. Tik techniką geriau suvynioti į antklodes, o ne į gazetes. Krosnelės – vertikalioje padėtyje. O rūbai – mažiausiai problematiški, tiesiog dėžės. Kartais žmonės manęs klausia, ar skalbimo mašina gali važiuoti gulomis. Gali, bet būkite pasirengę, kad viduje lieka vandens. Tai jei galit – nusausinkit. Nes kelyje gali kvepėti nebe taip šviežiai.

Ką daryti, jei mano sofa netelpa į mikroautobusą, nors matavimus dariau pats?

Atsitinka. Būna sofos, kurios turi nematomą išsikišimą gale, arba kampas ne toks kampas, kokį pamatavote. Tada tenka arba palikti ją, arba imti didesnį auto. Kartais padeda nuimti sofos kojas – dažnai ten paprasčiausi varžtai. Bet jei vis tiek netelpa, o mano mikroautobusas jau pilnas, turiu skambinti ir derėtis dėl antro reiso. O tai brangiau. Geriausia prieš tartis nufotografuoti ir atsiųsti man nuotraukas. Tada aš tiksliai žinau. Nes gyvai matuoti per žinutę – jau ne pats patikimiausias dalykas.

Ar turiu ką nors specialiai supakuoti, ar užtenka maišų ir dėžių?

Pakuotė yra viskas. Aš nekalbu apie dizainerių dėžes, bet kokios nors kartoninės dėžės iš prekybos centro jau geriau nei plastikiniai maišeliai. Yra toks dalykas – daiktai kelyje važiuoja, banguoja, mikroautobusas stabdo. Jei buteliukas šampūno maiše tarp rūbų, nebebus rūbų, bus šampūnas. Elektronika – burbulinė plėvelė. Stiklas – apsaugokite. Aš pats nepakuoju daiktų, tai jūsų atsakomybė, bet jei blogai supakuota, aš perspėju. Kolegos kartais pakuoja už pinigus, aš to nedarau. Nepaklausiusių neišklausau – na, kiek galima apie tai aiškint.

Ar galima vežti maistą, alkoholį, augalus – ar čia jau kažkas kito?

Maistas neapdorotas – problema. Alkoholis – kiekis ribotas, bet realiai daugelis veža butelį vyno, niekas neperka. Augalai... nu, čia liūdniau. Po Brexit Anglija labai smarkiai kontroliuoja augalus. Kartą klientas vežė citrinmedį – gražus toks, didelis. Muitinėje paėmė ir pasodino į kažkokį karantiną. Nežinau, ar išgyveno. Geriausia augalų nevežti, nebent labai jau reikia. O maistą – tik uždaruose induose ir ne šviežią mėsą. Nes tada jau ne perkraustymas, o prekyba. Ir ten kitos kainos bei leidimai.

Kiek reikia dėžių standartiniam kambariui?

Čia aš visada spėlioju. Vienam kambariui – dešimt, penkiolika vidutinių dėžių? Jei knygų spinta pilna – tai dėžės sunkios ir mažos turi būti. Jei drabužiai – didelės. Aš mačiau, kaip žmonės deda penkis megztinius į vieną šiukšlių maišą ir sako „čia vienetas“. Tada stebisi, kodėl daiktai netelpa. Realiai – susidėkite daiktus į krūvą kambaryje, tada padauginkite iš pusantro. Tai bus tikrasis skaičius. O jei netikite – pirmą kartą visada apsirinkstate. Aš irgi taip buvau. Dar kai pats kraustiausi į Londoną... šiokia istorija.

Popieriai, muitinė ir kiti galvos skausmai

Ar reikia sudaryti daiktų sąrašą ir kokia kalba?

Taip, sąrašas reikalingas. Anglijos muitinė gali paprašyti. Rašykite angliškai arba tiek angliškai, tiek lietuviškai. Nereikia iki paskutinio šaukšto, bet „15 dėžių su asmeniniais daiktais, 1 sofa, 3 stiklinės lentynos“. Vertę irgi nurodykite apytikslę – nebūtinai naujos kainos, o tai, kiek jums tai verta. Kartais klientai rašo „dėžė su š...“ – nu, ateičiai labiau pasistenkite. Nes jei sustoja tikrinti, o ten viskas be aprašymo, vairuotojas paliekamas su muitininku akis į akį. O ten jau nėra smagu.

Ar po Brexit labai pasikeitė krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją?

Pasikeitė. Anksčiau tiesiog pravažiuoji, šmaukšt ir grynas oras. Dabar – eksporto deklaracijos, importo deklaracijos, EORI numeriai, kažkokios T1 formos. Nėra taip, kad nebegalima, bet popieriai padaugėjo. Kainos šiek tiek paaugo, nes reikia brangiau apiforminti. Ar tai labai jaučia paprastas žmogus, vežantis savo stalą? Kartais taip, kartais ne. Jei daiktai seni, naudoti, deklaruojama kaip perkraustymo krovinys – dažniausiai praleidžia. Bet kiti kolegos pasakoja apie valandų valandas muitinėje. Aš pats stengiuosi viską sutvarkyti prieš, kad kelyje nebūtų staigmenų.

Ar mano daiktai turi būti apdrausti ir ar tai įskaičiuota į kainą?

Draudimas turėtų būti. Bet ne visada yra. Kai kurie vežėjai drąsiai važiuoja be nieko, nes „jau dešimt metų nėra nieko nutikę“. Aš nesu toks drąsus ar gal kvailas – priklauso kaip pažvelgsi. Aš vežu su CMR draudimu, bet jūsų klausimas teisingas – pasitikslinkite. Nes jei mikriukas atsitrenks į avariją, o jūsų televizorius subyra, kas mokės? Jei be draudimo – niekas. Bet pripažinkit, draudimas kainuoja, ir tai prisideda prie bendros sumos. Ne visi apie jį kalba iš anksto. Kartais netgi pamiršta paminėti. Patikrinkite sutartyje.

Kas jei muitinėje sako, kad kažko negalima vežti – kas tada?

Tada stabdome ir sprendžiame. Jei tai draudžiamas daiktas – tenka palikti. Jei trūksta popieriaus – bandome elektroniškai atsiųsti. Aš turėjau situaciją, kai klientas įsimetė aerozolinių dažų – nu, buteliukai. Muitininkai kilstelėjo antakius. Teko palikti Prancūzijos pusėj. Klientas pyko ant manęs, nors aš jo nepažįstu ir nežinojau, kad jis įsimetė. Tai va, todėl aš dabar visada paklausiu – ar yra ko nors, ko negalima vežti? Ir tikiuosi, kad žmonės sako tiesą. Ne visada sako.

Kai nutinka ne pagal planą

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja ir neatvažiuoja sutartu laiku?

Skambinkite. Iš karto. Ne po trijų valandų rašykite messenger'yje klausimą „o tai kur?“. Skambinkite. Būna, kad prieš jus buvo klientas, kuris apsimatavo ir užtruko. Būna, kad kelyje spūstis. Būna, kad vairuotojas tiesiog nepabudo – reta, bet pasitaiko pas mažesnius vežėjus. Aš jei vėluoju – skambinu pats pirmas. Jums nereikia laukti kaip aklies. O jei vėlavimas kritinis – klauskite, kokia kompensacija. Daugelis smulkių firmų to neduoda, bet galbūt galima derėtis dėl nuolaidos kitai kelionei. Jei atsiprašo, aš priimu. Jei ne – pagalvoju apie kitą kartą.

Ar verta pačiam išsinuomoti mikroautobusą ir nusivežti daiktus į Angliją?

Finansiškai – gal ir taip, jei turite laiką ir nervus. Praktiškai – pas mus kaina krovinių pervežimo mikroautobusais į Angliją su vairuotoju dažnai būna panaši į savaitgalinę mikriuko nuomą plius kurą plius tiltus plius keltus. Jūs dar pavargstate vairuoti keturiolika valandų. O tada dar kraunate vieni. Aš asmeniškai dariau taip prieš metus kai draugui padėjau – nebeįsivaizduoju. Jei turite didelę šeimą ir du vairuotojus, gal tada. Bet jei vienas – pamirškite. Geriau sumokėkit šimtą kitą daugiau ir nueikit pasivaikščioti kol kiti krauna.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Grynaisiais galima, bet prieš tai pasakykite. Vairuotojas gali neturėti su kuo duoti grąžos šimtą eurų. Aš pats paprastai prašau pusę sumos prieš, pusę – pasiekus. Taip saugiau abiem pusėm. Ir pavedimai po truputį keičia grynuosius, bet dar ne visi senieji vairuotojai moka tuos telefonų bankus. Kartą klientas įteikė vokelį vairuotojui, o jis... nu, pamosavo galva, bet paėmė. (Ai, beje, pavedimas turi būti atliktas prieš tai, ne tik pažadėtas, buvau pamiršęs tai pabrėžti.) Nes jei ne, tenka laukti prie durų Londone kol bankas prabus. O ten vėsu.

Ką daryti, jei atidarius mikroautobusą Londone matau, kad dėžė įplyšusi ir lempa sudaužyta?

Fiksuokite iš karto. Nuotraukos, vaizdo įrašas, vairuotojo parašas. Jei tai buvo mūsų kalė – prisiimame atsakomybę. Bet jei dėžė buvo silpna, o viduje lempa be apsaugos – tada ir dėžė plyšta natūraliai. CMR sutartis reguliuoja, bet ji ne stebuklas. Būna, kad žmonės patys blogai supakuoja, o paskui ieško kaltų. Aš neleidžiu sau vežti bet kaip, bet jei mašinoje dešimt dėžių ir viena iš jų – jūsų ne itin kruopščiai suvyniota lempa... Skundžiatės, bet reikia ir sąžiningumo. Fiksuojame, aiškinamės, geriausia išspręsti vietoje, nes po savaitės jau nebeaišku kas buvo.

Paskutiniai klausimai, kuriuos gaunu jau vakare

Koks metų laikas pigiausias vežti daiktus mikroautobusu į Angliją?

Žiūrėkite, vasarą visi kraustosi, tada kainos aukštesnės. Vėlyvą rudenį ir žiemą – pigiau, nes mažiau užsakymų. Tik šventiniu laikotarpiu gruodį vėl brangsta, nes visi tuštinasi prieš šventes. Kainos krovinių pervežimo mikroautobusais į Angliją labiausiai krenta sausį-vasarį. Bet tada oras blogesnis, dienos trumpesnės, vairuotojai pavargę po kalėdinio maratono. Aš mėgstu balandį – oras geras, kainos dar neįkaitusios. Nors, jei atvirai, paskutiniu metu sezoniškumas sumenko. Visur visada kažkas kraustosi. Tai ne padangos – kad žiemą pigiau. Nuolat kažką vežam.

Kodėl negalima tiesiog pasakyti kainą telefonu per pusę minutės?

Nes aš dar nematau jūsų daiktų. Jūs sakaote „daiktai iš vieno kambario“, o pas jus tas kambarys – kaip mano svetainė, valgykla ir sandėlis kartu. Arba atvirkščiai – sako dviejų kambarių butas, o ten trys dėžės. Kiek aukštų be lifto? Ar galima sustoti prie namo? Ar reikia vežti iš Panevėžio į Edinburgą, o ne iš Vilniaus į Londoną? Visa tai keičia kainą. Aš jau penkiolika metų spėlioju, bet vis dar mėgstu paklausti poros papildomų klausimų. Tada kaina – tiksli. O jei nenorite atsakinėti – rašykite „nuo 500 eurų" ir dėkite klaustuką. Bet tai ne man.

Taigi, krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją kainuoja tiek, kiek sveria jūsų situacija. Ne tik daiktai, bet ir atstumas, laikas, maršrutas, o kartais ir jūsų pačių pasiruošimas. Nemeluosiu – kartais norisi visko paprasčiau, bet realybė yra tokia. Renkatės ne tik kainą, bet ir savo nervus. Jei rinksitės pagal vieną skaičių eilutėje, rizikuojate nusivilti. Skambinkite, papasakokite ką vešit, o tada jau bus aišku. Aš čia, kol neišvažiavau vėl į Doverio pusę. Sėkmės kraustantis.