Kiek kainuoja krovinio pervežimas į Angliją su atsiėmimu?

Įsivaizduok, skambini man vakarop, po darbo, rankoje puodelis kavos, o kitoje – sąrašas daiktų. Klausi: kiek išeis pervežti krovinį į Angliją su atsiėmimu? Atsakymas paprastas – niekas nežino iš karto. Ne todėl, kad slepiu kainas, o todėl, kad kiekvienas vežimas skiriasi kaip diena nuo nakties. Vienas veža lagaminą į Londoną, kitas – visą butą iš Kauno į Birmingemą. Aš per dvidešimt ketverius metus šioje veikloje mačiau ir penkių šimtų eurų reisų, ir penkių tūkstančių. Čia bandysiu tiesmukai, be jokių vadovėlinių pasakų, paaiškinti, kaip mes skaičiuojam kainas, kur slepiasi papildomi mokesčiai ir kodėl kartais geriau sumokėti daugiau iš karto, negailėti vėliau. Nesugalvok čia nieko pats – skaitai toliau.

Iš pradžių apie kainą – ką ir kaip skaičiuojam

Kiek maždaug kainuoja krovinio pervežimas į Angliją su atsiėmimu iš Vilniaus?

Žiūrėk, jei kalbam apie standartinį furgoną, pilną diplomasinių dėžių ir kelių baldų, dažniausiai svyruoja nuo šešių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Taip, tarpas didelis. Kodėl? Nes Lenkijoje gali būti kamštis, keltai per Doverį brangsta sezono metu, o tavo butas gali būti šeštame aukšte be lifto. Tas pats atsiėmimas nuo slenksčio Vilniuje ir gabenimas iki Anglijos – tai ne tik kilometrai. Aš bandau visada pasakyti realias sumas, kad nepasiklystum. Kartais klientas sako: bet kaimynas važiavo už keturis šimtus. Gerai, važiuok su kaimynu, jei tas kaimynas dar egzistuoja ir jei turi jo telefono numerį.

Ar kaina skiriasi, jei kraunam iš Klaipėdos, o ne iš sostinės?

Skiriasi, bet ne katastrofiškai. Šimtas-dviejų šimtų eurų į viršų dėl papildomų kilometrų Lietuvos teritorijoje. Mes planuojam maršrutus taip, kad surinktumėm kelis krovinius vienu reisu, bet jei tu vienintelis klientas Klaipėdoje, visi tie kilometrai nutįsta iki tavęs. Šiaip faktūra tokia pati – kuras, vairuotojo dienpinigiai, keltas. Realiai iš Klaipėdos gali net pigiau išeiti, jei ten tuo metu stovi tuščias vilkikas po kažkokio Skandinavijos reiso. Būna ir taip. Aš jau nebepamenu, kiek tiksliai dabar kainuoja keltas iš Klaipėdos, bet čia ne tas kelias – mes dažniausiai važiuojam per Lenkiją ir Vokietiją. Tai gal ir nereikia man to žinot.

Kodėl vieniem vežimas kainuoja 800, o kitiems – 2500 eurų?

Tai priklauso nuo to, kiek balų ir kaip toli. Tarkim, vienam – pianinas, trys spintos ir dvidešimt dėžių. Išėmimas, pakrovimas, fiksavimas, kelionė, muitinės popieriai, iškrovimas Londone, kur nėra kur pastatyti mašiną dėl griežtų taisyklių. Kitam – du lagaminai ir dviratis. Tai ir kainuoja skirtingai. Be to, jei reikia skubių krovinių pervežimo į Angliją, kaina šokteli, nes tada mašina važiuoja tik tavo daiktai, nieko daug neprisikraunam. Žmonės kartais pyksta, kad per daug. Aš irgi pykčiau, jei neturėčiau tiek metų patirties ir nematyčiau, kad ant baldo atsiranda subraižymas, kai važiuoja netinkamai sutvirtintas. O taip būna nuolat.

Ar į kainą įskaičiuotas kuras, tiltai, keltai?

Taip, jei sąžiningas vežėjas tuo galvoja iš anksto. Normali kaina jau turi savyje visą logistiką – kuras per Lenkiją, vokiečių autobahnai, keltas arba Eurotūnelis. Tik štai, sezono metu tie tiltai gali brangti. Aš kartais pamirštu įskaičiuoti e-Toll Lenkijoje, jei skubu. Tada pats sau pykstu (na, iš tikrųjų – pasiunčiu sau mintyse keiksmą, bet klientui tylu). Bet klientui sakau – viskas įskaičiuota. Jei kas nors ima pridėrinėti mokestį už kelių fondą ar kažkokį papildomą draudimą likus dienai iki išvykimo – čia jau signalas, kad su tavimi žaidžia. Nėra jokių fondų. Yra kuras, laikas ir atlyginimas žmogui, kuris tempia tavo spintą.

Kaip su mokesčiais – ar ten reikia dar mokėti kažką prie Anglijos?

Dabar, po Brexit, situacija tokia... žinok, aš ne visada spėju pasivyti tas taisykles. JEI vežam asmeninius daiktus, dažniausiai nieko papildomo nemoki, jei turi teisę į lengvatą. Reikia TA1 formos ar kažko panašaus. Muitininkai kartais pyksta dėl naujų baldų – jei sofa pirkta prieš savaitę, gali prisikabinti. Ne nauji daiktai – problema bala nematė. Bet jei vežėjas nežino, kaip deklaruoti, gali tekti mokėti PDV kažkokį ten. Aš dirbu su agentais, kurie žino, bet kartais ir jie pasikeičia. Geriausia, kad daiktai būtų naudoti, neapskliausti fabriko plėvele. Kitaip gali tekti aiškintis valandų valandas.

Ar galiu gauti tikslią kainą telefonu per penkias minutes?

Gali gauti apytikslę. Tikslią – ne, nebent tu man viską apibūdini. Kartais žmonės skambina ir sako: o pas mane tik trys dėžės. Atvykus paaiškėja, kad tai trys dėžės plus fortepijonas plus terariumas su gyvatem. Nejuokauju, taip buvo. Tai ta kaina telefonu – orientyras. Aš visada prašau nuotraukų arba vaizdo skambučio. Jeigu nenori rodyti, gauni apytikslę kainą ir pasirašai sutinkąs su galimu kainos pakoregavimu vietoje. Šitąkart ne saugiausias kelias, bet realus. Aš pats geriau žinau ką vežu, kai matau. Nes žodžiai "nedaug" skirtingai suprantami.

Atsiėmimas – čia dažniausiai viskas užstringa

Kas yra tas atsiėmimas – ar jūs tik pakraunat, ar ir iškraunat?

Atsiėmimas ir pristatymas – tai paslauga, kai mes ateinam tavo adresu, išnešam daiktus, suskraunam, vežam ir iškraunam kitoj pusėj. Kartais klientai galvoja, kad atsiėmimas reiškia, jog jie patys turi atgabenti daiktus kažkur ant tilto. Ne. Mes atvykstam pas tave. Aišku, jei tu pats gali atvežti į mūsų sandėlį Vilniuje, gausi pigiau. Bet su pilnu atsiėmimu mes dirbame nuo durų iki durų. Dar prašom – kad atidarytum duris. Ne visi tai supranta. Kartais stovim kieme, kol pagyvenęs kaimynas atneša raktus. Arba dar blogiau – durys užrakintos, o klientas Kaune, o daiktai reikalingi rytoj Londone.

Ką daryti, jei namie seni tėvai ir negali padėti neiškraustyt?

Tada mūsų komanda dirba pilnu etatu. Mes ne tik krūvon stovim. Atsinešam dėžes, supakuojam jei reikia, išnešam. Tai kainuoja papildomai, aišku. Bet realiai – ką darysi? Paliksi mamos sofą ant laiptinės? Aš mačiau situacijų, kai vaikai išvažiavo į Londoną, o tėvai liko Kaune be jėgų kelti. Mes padarom viską. Tik reikia pasakyti iš anksto. Ne tada, kai vairuotojas jau atvažiavęs ir sužino, kad reikia išnešti penkias spintas iš be lifto namo. Tada kaina kyla čia ir dabar. Ne keršijam – tiesiog laikas pinigai. O laikas, kai vairuotojas stovi be reikalo, kainuoja dešimt eurų per valandą, minimaliai.

Ar atsiėmimas galimas penktame aukšte be lifto?

Galimas. Bet aš jau iš karto perspėju – bus brangiau. Nes vairuotojai ne robotai. Netyčia prisiminiau vieną reisą į Angliją, kai vyrukai tempė tris sekcijas iš dešimto aukšto Kaune. Prakaitas, rūkas, pyktis. Klientas pyko, kad ilgai. O ką tu nori – liftų nėra! Yra toks dalykas kaip liftų paslauga, bet ji brangesnė nei pats vežimas. Dažniausiai susitarim, kad vairuotojai padeda, bet jei aukšta ir sunku, tikrai skaičiuojam papildomą valandų tarifą. Ir dar – dažnai laiptinės siauros, kampai baisūs, baldą tenka nešt šonu. Tai realu, bet ne nemokamai. Pasakyčiau netgi atvirkščiai – brangiai.

Kokia čia tvarka su baldais išrinkimu – ar tai jūs darot?

Darom, jei moki. Šiaip ne aš asmeniškai, o mūsų technikai. Bet yra niuansas – ne visus baldus išrenkame. Jei senoviška komoda iš tiesų subyrės išardžius, mes atsakingai atsisakom. Kartais reikia specialių raktų, kartais – laidų atjungimo (jei TV stalas su apšvietimu ar dar kokia nesąmonė). Aš visada klausiu: ar baldas buvo surinktas bute, ar atvežtas surinktas? Jei atvežtas – galim išrinkti. Jei statytas prieš dvidešimt metų ir vinys surūdijusios – rizikuoji. Tada jau ne mūsų kaltė, jei kas nors lūžta. Būna ir taip. Geriau tada vežti tokį, koks yra, o Londone rask vietinę meistrą.

Kas jei aš nebūnu namie tą dieną, kai planuojat atvažiuoti?

Oi. Tada problemėlė. Nes mes važiuojam pagal grafiką, o Anglijos kryptis nėra tokia, kad galėtume sukti kas antrą gatvę. Jeigu nebūsi – prarandam pusę dienos, o tai reiškia vėlavimą kitiems klientams. Aš stengiuosi viską derinti prie kliento, bet jei tavo atsiėmimas suderintas antradieniui 9 valandą ryto, o tu užsimanei į parduotuvę – blogai. Mechanizmas paprastas: atsirandi, šaukiam, vėluoji – mokai už laukimo valandą. Arba perderinam kitai dienai, bet tada gali brangti, nes mašina jau kitur. Būk namie. Arba paversk raktą patikima kaimyne, tikrai ne benamiui kieme.

Ar galima atsiimti iš sandėlio, o ne iš buto?

Žinoma. Net pigiau gaunasi. Jei turi galimybę daiktus atgabenti iki mūsų aikštelės arba sandėliuko Vilniuje – minimaliai sutaupysi kokius šimtą-keturis šimtus, priklausomai nuo kiekio. Mums nereikia siųsti papildomos mašinos su keltuvu, vairuotojas nešvaisto laiko kiemuose. Yra klientų, kurie patys su mašina atveža dėžes, mes tik perkeliam į furgoną ir į konteinerį. Ypač aktualu, kai kalba eina apie paprastus krovinius – dėžes, maišus. Tada net nereikia atsiėmimo komandos. Sutartu paslaugą "nuo sandėlio" ir kaina krenta kaip akmuo į vandenį. Tik atsivešk kavos – laukimo metu niekuo maitinam.

Kiek laiko iš anksto reikia derinti tą atsiėmimą?

Idealu – savaitė ar dvi. Ypač jei sezonas, rugsėjis ar birželis. Tada visi važiuoja, studentai, emigrantai, verslininkai. Kartais žmonės skambina: "rytoj reikia." Galiu pabandyti, bet nežadu. Jei turi lankstumo – sutaupysiu. O jei reikia skubaus krovinio pervežimo į Angliją, tada dediesi į eilę pagal galimybes. Realiai mašinos į Londoną važiuoja kas kelios dienos, bet pilni. Tuščios vietos – retenybė. Aš pats nepakenčiu, kai kas nors žada "užbėgti" per parą. Nebent oru skraidai. Arba turi pažįstamą su privačiu lėktuvu – tada kita kalba.

Praktika kelyje – ką mato vairuotojas, ko nemato klientas

Ar mano daiktai keliaus vienu reisu, ar bus perkraunami kažkur?

Čia jau baimė, kuri kankina daugelį. Atsakymas – priklauso. Jei tavo daiktai telpa į furgoną arba pusę jo – dažniausiai važiuoja tiesiai, tiesioginis pervežimas. Bet jei siunti tris maišus ir dėžę – gali būti, kad pagrindiniame terminale perkeliama į didesnį konteinerį arba kuriama mišri siunta. Tai nereiškia, kad daiktai bus numesti ant grindų prie Kauno ir paslėpti. Tiesiog logistiškai taip pigiau. Aš stengiuosi vengti perkrovimų, bet kai kurių mažų krovinių tiesiog neapsimoka vežti atskiru mikroautobusu iki pat Londono. Būna taip, kad daiktai persikrauna Keln ar Briuselyje. Bet pažiūrėk – net oro uoste tavo lagaminą krauna iš vieno vežimėlio į kito, ir niekas nevaitoja. Tik reikia gerai paženklinti.

Kiek laiko iš viso trunka važiavimas nuo durų iki durų?

Dvi-trys dienos. Na, gerai, parašysiu atvirai – dažniausiai trys, nes vis tiek kas nors atsitinka. Pasieniečiai, kamštis ties Hamburgo apylanka, vairuotojui privalomas poilsis, lietus, keltų vėlavimas. Aš skaičiuoju trim dienom nuo atsiėmimo iki pristatymo Londone ar Birmingeme. Į šiaurę – diena ilgiau. Kartais pasitaiko herojaus, kuris nukakta per dvi paras, bet tai ne taisyklė. Ir nesakyk man, kad skubiai reikia per parą. Nes tada gauni pasiūlymą lėktuvu, o ne mūsų furgonu. Pervežimas į Anglija nėra toks kaip į Kiprą, bet ir ne kaip į Panevėžį. Atstumas realus, o keliai nemokami.

Ar daiktai važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją?

Taip, fiziškai tai ta pati mašina. Bet maršrutas ne visada toks tiesus kaip spindulys. Kartais tenka užsukti pakeliui Klaipėdoje pasiimti kito kliento dviratį (kurio jis nepaminėjo kaip "masyvaus baldo", o pasirodė – tandemas su priekaba). Kartais vairuotojas perka kavos kelyje į Doverį – ir aš jaučiuosi lyg pats ten būčiau, nes ta prancūziška kava Calais tikrai geresnė nei lietuviška degalinėse. Tai trumpas nukrypimas, bet tiesa. Tavo daiktai važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją arba Nyderlandus – priklauso nuo to, kur eilė mažesnė. Tiesiai per vandenyną dar nevažiuojam, nors tunelis po Lamanšu ir gražus.

Kaip sekasi su muitine dabar, po Brexit – problemų yra?

Būna. Ne visada, bet būna. Ypač jei siunti naujus daiktus arba kažką komerciško. Asmeninius daiktus, jei teisingai supakuota ir deklaruota, dažniausiai praleidžia. Aš prisipažinsiu – pilnai neseku visų naujų taisyklių, nes kas mėnesį kažkas pasikeičia. Buvo toks atvejis, kai sekretorė suglumino HS kodus ir dėl to dvi savaites stovėjo konteineryje prie Kalais. Nekalta, tiesiog sugaišo. Dabar dvigubai tikrinam dokumentus. Jei turi atitinkamas deklaracijas – nepasikimši. Jei ne – gali tekti palaukti arba mokėti muitą. Deja, tai ne mūsų kontrolėje, nors mes stengiamės viską padaryti teisingai iš pirmo karto. Kartais tenka mokėti įtaką – nepaisant to, kad viskas legalu.

Ar tikrai saugu palikti viską vienam vairuotojui?

Dauguma vairuotojų dirba vieni, bet jie profesionalai. Mašinoje yra GPS, užraktai, o jei sustoja nakvynei – paprastai saugioje vietoje. Aš nesakyčiau, kad 100% rizikos nėra, nes visko būna. Buvo atvejų (ne pas mus, kaimynus girdėjau), kai apvogė priekabą Vokietijos parkinge. Tai retenybė, bet ne mitas. Mes darom taip – svarbiausius daiktus, dokumentus, vertybes, pasirenkame vežti atskirai arba uždėti papildomą draudimą. Vairuotojas ne Dievas, bet žmogus jis – pavargsta, kartais užmiega ne ten, kur planavo. Paprasčiausiai – venk palikti grynuosius daiktus be dėžių, neatrodančius kaip vertybės. Kuo blaiviau atrodo, tuo mažesnis pavojus. Aš pats savo daiktus vežčiau tik su pažįstamu vežėju.

Kas kartais išeina blogai – ir kaip to išvengti

Ką reiškia, kai įmonė žada perkraustymą į Londoną už tris šimtus eurų?

Reiškia, kad arba jie nežino, ką daro, arba žino per daug ir planuoja apgauti. Yra tokių "vežėjų" – pasiima avansą, suskrauna daiktus ir dingsta. Arba paskambina iš Doverio, sako: eismo inspekcija sustabdė, reikia mokėti baudą tavo lėšomis, antraip daiktai negrįš. Tai klasika. Aš už tris šimtus net kieme automobilio nestatau įjungęs variklį. Realus krovinio pervežimas į Angliją su atsiėmimu kainuoja brangiau nei pigi kelionė autobusu. Jei kaina žemiau nei šeši šimtai – klausk, kurioje vietoje eis apmokėjimas. Nes gali baigtis ašaromis, o daiktai – nežiniomybe. Ir tada belieka rašyti į grupes feisbuke, kad mus įspėtų.

Ar tikrai visada reikia pasirašyti sutartį, ar užtenka žodinio?

Žodinio neužtenka. Niekada. Aš ir pats kartais kalbu per daug ir greitai, bet sutartis – šventa. Ten turi stovėti kaina, data, draudimas, kas bus nutikus force majeure. Be sutarties tu neturi jokių teisių. Yra buvę, kad klientas pasakė "padarysim be popieriu", o paskui pyksta, kad įskaičiavom už papildomą aukštą. Aš sakau – be popieriaus nevažiuojam. Ne dėl to, kad nenorim, o dėl to, kad abiem pusėm ramiau. Ir dar – jei įmonė neduoda sutarties, bėk. Bėk tol, kol svetimi baldai neatvažiavo pro langą atgal. Sorry už tiesmukumą, bet taip yra. Aš mačiau ir geresnių draugų susipykusių be rašto.

Kaip būna, kai klientas nepasako, kad laiptinėje nėra lifto?

Būna blogai. Būna, kad vairuotojai atsisako nešti. Arba ima papildomai, bet klientas piktas. Buvo situacija – važiuojam į Angliją, atvažiavom į Šnipiškes, liftų nėra, o penktas aukštas visas su baldais. Vairuotojas liko stovėti apačioj ir pasakė: arba atsiskaitykit už liftą, arba ieškokit kitų. Nesutarėm. Teko grįžt, klientas paskui skundėsi. Na, draugeli, tu neminėjai! Mes klausiame ir dėl lifto, ir dėl apyvadų, bet jei meluoji – problema tavo. Aš visada pakartoju tris kartus: ar yra liftas? Ar laiptai platūs? Ar yra kur pastatyti mašiną? Nes jei ne – kainą keičiam čia pat vietoje. Ir be jokio ašarų teatro.

Ar buvo atvejų, kad daiktai pasimeta – ir ką tada daryti?

Pasimesi gali viskas, net jei pažymėta. Buvo atvejis, kai konteineryje pamesdami (perkraunant terminale Keln) kažkam nukrito dėžė su porcelianu. Radom, bet subraižyta. Tai jei turi draudimą – gauni kompensaciją. Jei netyčia pamiršai apdrausti – problemos. Mes visada siūlom draudimą, bet ne visi klientai sutinka. Jie galvoja, kad taupys. Aš suprantu. Tada sako – o kam drausti, juk tik dėžės. O dėžėse – kolekciniai lėkštės iš močiutės. Draudimas kainuoja procentą nuo vertės, bet ramybė – beveik neįkainojama. Jei pasimeta – skambini mums, mes ieškom. Jei radom – gerai. Jei ne – draudimas. Jei be draudimo – atsiprašau, bet neišsprendžiam stebuklų, nors kartais ir bandau.

Kodėl kai kurie vežėjai prašo viską apmokėti prieš tai?

Nes jie neturi pinigų kuro arba nepasitiki savimi. Aš prašau avansą – trisdešimt ar penkiasdešimt procentų. Likus sumokėti pristatymo metu. Tai standartas. Kas prašo šimto procentų iš anksto be sutarties ir be dokumentų – sukčiai devyniasdešimt procentų atvejų. Yra tokių klientų, kurie irgi nori mokėti tik gavę daiktus, bet mes tada neturime garantijos. Tai kompromisas. Avansas už rezervaciją, kiti pinigai – kai daiktai tavo akyse. Jei kalbam apie tarptautinius krovinių pervežimus iš Lietuvos į Angliją, taip dirba normalūs žaidėjai. O tie, kurie prašo pavedimu į asmeninę sąskaitą – oi, varyk iš tos svetainės lauk ir keisk telefono numerį.

Ką daryti, jei baldas atvežamas subraižytas – ant kieno sąžinės?

Žiūrim. Ar buvo aprašytas išvykimo metu? Ar fiksuotos nuotraukos? Jeigu taip – mūsų atsakomybė, mokam arba taisom. Jei ne – kartais būna nesutarimų. Aš pats giriuosi, kad mes fiksuojam viską telefonu, bet žinok, būna vakaras, tamsu, vairuotojus pavargęs. Gali ko nepastebėt. Todėl patarimas – prieš pakraudami daiktus, patys nusifotografuokite brangius baldus. Mes padarom savo aktą, bet tavo nuotraukos – tavo garantija. Kartais subraižymai būna seni, o klientas pamato tik atidžiai apžiūrėjęs Londone. Tada tenka aiškintis be pykčio. Aš linkęs pripažinti kaltę, jei aišku, kad mūsų. Bet jei abejonių – deramės kaip žmonės. Dažniausiai randam sprendimą, nes ne verslas mums svarbiausias, o kad neužsidarytų burnos po kelerių metų emigracijos. Tai turiu pripažinti, kad tenka ir nuleisti ausis kartais.

Išvada: taip, kainos skiriasi, bet svarbiausia – ramybė

Taigi, krovinio pervežimas į Angliją su atsiėmimu gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Visa esmė – kas, kiek, iš kur ir kokiu skubumu. Nesirink pigiausio varianto vien dėl kainos. Geriau paimk vidutinį pasiūlymą su skaidria sutartimi, draudimu ir aiškiai įvardytu atsiėmimu. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko, bet geriausi klientai visada tie, kurie paklausia, palygina ir nebijo užduoti nepatogių klausimų. Jei šitas tekstas padėjo suprasti bent truputį daugiau – jau gerai. Skambink, jei reikia, ir nepamiršk pasakyti, ar pas tave liftas veikia. Tai sutaupys mums visiems laiko ir nervų.