Kiek kainuoja greitas siuntinių pervežimas į Angliją su draudimu?

Dvidešimt treji metai perkraustymų. Šitą sakinį girdžiu dažniau nei savo vardą. Žmonės skambina ir klausia: kiek kainuoja greitas siuntinių pervežimas į Angliją su draudimu? Atsakymas visada prasideda nuo "na, žiūrėk..." – nes nėra vienos lentelės. Vieni veža dokumentų voką į Londoną, kiti – visą svetainės sandėlį į Birmingemą. Svoris, dydis, skubumas, draudimo suma. Ir taip, draudimas kainuoja atskirai, tik ne visi tai pasako iš anksto. Papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų, be saldainių popierėlio. Jei tikėsi, kad viskas kaip pašte – gali nusivilti.

Kainos: ką turi žinoti prieš pakeldamas ragelį

Tai kiek galų gale kainuoja greitas siuntinių pervežimas į Angliją su draudimu?

Na, jei kalbame apie standartinę dėžę iki 20 kg iš Lietuvos į Londoną per 3–5 darbo dienas, su visu popierizmu ir normaliu draudimu – sakyčiau, kur nors nuo 90 iki 160 eurų. Bet čia tokia "ant šakės" lentelė. Buvę ir pigiau, ir brangiau – priklauso nuo mėnesio. Rudenį prieš Kalėdas viskas šoka į viršų. Vasarą galima ir pigiau. Draudimas paprastai siekia 1–3 proc. nuo deklaruotos vertės. Tai jei siuntinys vertas 2000 eur, pridėk dar 20–60 eur. Šiaip viskas individualu. Skambink, pasakysiu pagal tavo daiktus.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš Vilniaus, o ne iš kokio tai Utenos?

Realiai – ne per daug. Daugelis vežėjų surenka krovinį visur po Lietuvą, kad ir iš Dzūkijos kampelio. Tačiau jei gyveni toli nuo pagrindinių magistralių, gali prisidėti paėmimo kaina. Kartais ji įskaičiuota, kartais ne – čia jau kas kaip prisistato. Aš dažniausiai siūlau klientams patiems atvežti į terminalą, jei gyvena netoli. Sutaupo 20–30 eur. Radijus... ką čia, radioaktyvus? Ne. Turiu omeny, atstumas iki Londono logistikos milžiniškas nebūna. Kaina priklauso daugiau nuo siuntinio, ne nuo to, ar iš sostinės, ar iš užmiest.

Kodėl vienos įmonės siūlo 50 eurų, o kitos 150 už tą patį siuntinį?

Čia kaip su mechanikais – vieni pila vandenį, kiti tepalą. 50 eurų reiškia, kad kažkas pamiršo pasakyti apie muito mokesčius arba draudimą visai neįskaičiavo. 150 gali reikšti tiesioginį pristatymą be perpakavimų. Aš nemėgstu lenktynių į dugną. Mačiau, kaip 60 eurų siuntinys dingo be pėdsakų. Dėl to ir klausiu: kiek tau vertas tavo daiktas, jei galų gale jo nebelieka?

Ar tikrai verta mokėti extra už express, ar tai tik triukas?

Express yra faktas, bet ar tau reikia? Dažnai prašo "greito siuntinių pervežimo", o paskui paaiškėja, kad gali laukti savaitę. Kam mokėti dvigubai? Aš klausiu: kada paskutinė diena? Jei turi laiko – paprastas variantas. Jei reikia rytoj – taip, express kainuoja, bet esi saugus. Tik nesusigundy pigiomis 24 val. paždomis. Ten dažnai melas, kuriuo tik prisivilioja nepatyrusius.

Kokių nematytų mokesčių gali atsirasti prie galutinės sumos?

Kuro mokestis, jei nafta šokteli. ULEZ mokestis Londone. Sandėliavimas, jei muitinė užlaiko. Pakartotinio pristatymo mokestis, jei niekas neatidaro durų. Visada klausk sąmatos. Jei agentas tik murma "bus apie šitokį tai" – bėk. Normali įmonė sužiūri viską iš anksto. Pamenu: klientas rado sąskaitoje 85 eurus už papildomą patikrą. Jis nebuvo tam pasiruošęs, o skambinti teko man.

Kas labiau svarbu svoris ar dydis, kai skaičiuoji kainą?

Abu, bet matmenys dažnai nustebina. Vienas kubas vietomis brangesnis už 50 kg. Yra statūrinis svoris – jei užimi daug oro, moki už erdvę, ne už kilogramus. Jei išardyti baldai supakuoti į dideles dėžes? Mokėsi už visas jas. Be to, jei ilgis išsikiša per centimetrą – jau kitas intervalas. Logistoje centimetrai kartais brangesni už kilogramus.

Draudimas: kur jis veikia ir kur prapuola

Ar draudimas jau įskaičiuotas į tą kainą, kurią man pasakė?

Dažniausiai – ne. Draudimas siuntiniams į Angliją dažnai būna kaip priedas prie pagrindinės paslaugos. Kai kurios kompanijos įtraukia bazinį draudimą iki 50 eur, bet jei tavo siuntinys vertas 800 eurų – tai juokas. Aš patariu visada drausti atskirai. Kaina svyruoja nuo 1% iki 3%. Eilinis dviračio rėmas, vertingas dokumentas, kompiuteris – viskam reikia skirtingo požiūrio. Tik va, neurologas (taip, pataisau – nieko čia neurologo, sori, galvoju apie visai ką kito) – kai kurie brokeriai painioja sąlygas. Klausk tiesiai: kas bus, jei sutrins?

Ką daryti, jei siuntinys vertas daugiau nei tūkstantį eurų?

Tada jau reikia rimtesnio žvilgsnio. Draudikai pradeda klausinėti – o kas tai yra, kokia paskirtis, ar yra pirkimo dokumentai. Mečiau ne kartą, kad brangi elektronika keliauja atskirai nuo paprastų dėžių. Yra specialūs sandėliai, yra daromos foto ataskaitos. Vienas klientas siuntė taurių kolekciją. Mes kiekvieną taurę įvyniojome į veselieną... ką? Ne, į putplovį ir tada į apkasą. Vėl per lenkaičiai. Supakuojom kaip reikia, kad net tankas nesuspaustų. Muitinei parodžiau sąskaitas-faktūras. Praėjo. Brangiems daiktams – nepigink.

Ar draudimas galiotų, jei pats supakavau daiktus į seną dėžę nuo batų?

Oho, čia toks klausimas, kad net supykau. Dauguma draudimo atsisakymų įvyksta dėl netinkamos pakuotės. Sena dėžė nuo batų su skylėmis ir be burbulinės plėvelės – lyg važiavimas be diržų. Draudikas pasakys: pats kaltas. Aš klientams kartais net padedu telefonu supakuoti – pasakau, kur ką padėti. Bet jei žmogus parsineša sulamdytą pieno dėžę iš parduotuvės po lauko stogu – aš jau nebedraustinsiu. Sori, bet jei nemoki supakuoti, sumokėsi dvigubai. Pakuotė – pirmoji tavo gynybos linija.

Kokių daiktų iš viso nedraustų nei viena normali firma?

Grynų pinigų, juvelyrikos be patvirtinimo, kai kurių antikvarinių daiktų be ekspertizės, narkotinių medžiagų, ginklų be licencijos. Ir dar – meno kūrinių, jei nėra profesionalaus įvertinimo. Turėjau atvejį, kai moteris norėjo apdrausti senelio rašomąją mašinėlę, kuri, pasirodo, buvo retas kollekcinis modelis. Vertė – 12000 eur. Standartinis draudimas nebegaliojo. Teko kreiptis į meno draudimo brokerį. Ilgai, brangiai, bet apsaugota. Tai jei turi kažką neįprasto – nesitikėk, kad tavo logistas viską sutvarkys per valandą. Reikia laiko.

Ar draudimas padengia ir dėl vėlavimo patirtą žalą?

Retai. Labai retai. Standartinis siuntinių draudimas į Angliją dažniausiai dengia fizinį praradimą, sulaužymą, dingimą. O vėlavimas – tai lyg oro temperatūros svyravimas. Kas dėl jo kaltas? Muitinė? Vairuotojas, kuriam padangą subadė? Karas kelyje? Dėl to draudikai vengia vėlavimo. Kartais verslo klientai gali pirkti atskirą vėlavimo draudimą, bet ten sąlygos tokios, kad beveik niekada neatitinki. Aš jau net nebesiūlau to, nes tiesiog žinau – pinigai į orą. Geriau sutarti fiksuotą datą su patikimu vežėju ir žiūrėti, kad viskas būtų vietoje.

Kas atsitiko tam klientui, kurio siuntinys sudužo be draudimo?

Skambutis penktadienio vakarą. Ašaros. Dėžė su porcelianu atkeliavusi į Mančesterį… trupinukais. Klientas sako: "ar bent jūs galite atlyginti?" O aš atsakau: "mes siūlėme draudimą, atsisakei." Nebuvo malonu. 340 eurų vertės porcelianas keliavo už 70 eurų. Sutaupė 15 eurų draudimui. Nemėgstu būti teisiu po įvykio. Bet taip jau būna – žmonės galvoja, kad niekas nenutiks. Nutinka. Jei ne šiandien, tai rytoj. Ir nebūtinai dėl mūsų kaltės – kartais konteineryje kitas krovinys užslenka.

Praktika – ką patyriau per tiek metų

Kiek realiai trunka greitas siuntinių pervežimas į Angliją šiais laikais?

Express – 2–4 darbo dienos. Kartais 5, jei savaitgalis įsipina arba muitinė nusprendžia patikrinti. Šiaip greitesnis nei pašto. Buvę ir taip, kad antradienį paėmėm Vilniuje, ketvirtadienį jau Bristolyje. Bet buvo ir baisių istorijų – pernai per audras Kalais uoste sulaikė traukinius tris dienas. Siuntinys stovėjo. Klientas skambino kasdien. Aš irgi nežinojau ką pasakyti. Realybė tokia – žadame greitai, bet gamta ir biurokratija turi veto teisę.

Ką iš tikrųjų pakeitė Brexit siuntimams į UK?

Daugiau popieriaus. Anksčiau varydavai dėžę į Frankfurtą, o iš ten kaip į kitą ES miestą – neatkrisdavo. Dabar Anglija yra trečioji šalis. Reikia muitinės deklaracijos, EORI numerio, prekių aprašymo. Smulkmenoms iki 135 svarų gal ir paprasčiau, bet verslui – arba muitas, arba PVM. Pamenu, vienam klientui dovana mamai (kvepalai) užstrigo, nes nebuvo aiškiai deklaruota. Muitininkas pagalvojo – o gal jis parduoda? Trečią savaitę aiškinomes. Dabar visada sakau: pakuotėje laikyk sąskaitą ir parašyk, kad dovana.

Kokius popierius tikrai reikia paruošti, kad nebūtų absurdiškų stabdymų?

PVM sąskaita-faktūra arba pakavimo sąrašas su vertėmis. EORI numeris – privalomai, jei siuntinys didesnis nei tam tikra suma. Aiškus prekių aprašymas lietuvių ir anglų kalbomis. Nevalia rašyti "personalūs daiktai" – turi būti: "2 džinsai, 1 striukė, 5 poros batų". Jeigu siunti elektroniką – modelis, serijos numeris. Beje, jei siunti baterijas, reikia specialių ženklų ant dėžės. Ličio baterijos – ypatingai. Jos negali keliauti bet kaip. Kartais tenka atjungti ir atskirai supakuoti. Kitaip gali atgal grįžti viskas. O tai pinigai ir laikas.

Ar galiu siųsti maisto produktų į Angliją per tą greitąjį pervežimą?

Mėsos produktai, pienas, kiaušiniai – ne, negali. Bet džiovinti grybai, šokoladas, kai kurie konservai – galima, su sąlyga. Turi būti ES standartai, tinkamas ženklinimas. Klientė kartą siuntė skilandį. Aš iškart pasakiau – ne. Ji pyko, bet po kelių savaičių padėkojo. Nes pas kaimyną vyrą muitinė suėdė dešrų siuntinį. Bauda dar buvo. Tiesa, dabar po Brexit dar griežčiau. Anglijos maisto inspekcija – rimtas dalykas. Tai jei tai ne šokoladiniai saldainiai – geriau nepirkti bilieto. Galiausiai mano darbuotojų jau įspėja iš anksto.

Kas nutinka, jei UK muitinė nusprendžia patikrinti tavo dėžę?

Sustoja viskas. Siuntinys stovi specialiame terminale. Tu gauni laišką arba skambutį – reikia pateikti papildomų dokumentų. Kartais prašo mokėti muito mokestį prieš atiduodant. Kartais atidaro ir tikrina fizinai. Aš mačiau, kaip muitininkas atplėšė dėžę, ištraukė puodą, apžiūrėjo, įpakavo atgal. Jei pakuotė buvo vienakartė – klientas gavo sulamdytą dėžę. Dėl to aš ir sakau: pakuok taip, lyg žinotum, kad kažkas tikrai atidarys. Nes tikrai atidaro. O jei ten kažkas neleistino – gali būti bauda arba konfiskavimas. Pasitaiko.

Ar reikia notaro raštų siuntiniams į Angliją?

Paprastam siuntiniui – ne. Jei siunti paveldėtus daiktus, meno kūrinius ar labai vertingus baldus – kartais reikia įrodytų kilmę. Beje, jei siunti asmeninius daiktus persikraustymui, gali būti dokumentas, kad tai naudoti daiktai, ne pirkimui. Tada nereikia mokėti importo PVM. Bet čia jau tos temos... reikėtų pasitikrinti, nes aš čia ne šimtu procentu tikras kaip ten su nestandartiniais atvejais – verčiau paklausk savo agento. Notaro tikrai nereikia paprastai. Tik pasą gal reikės nuskanuoti, jei draudimo suma didelė. Kitaip – standartinis popierizmas.