Kiek kainuoja greitas siuntinių atvežimas į Angliją su draudimu?

Na, klausiate to, ko klausia beveik kiekvienas, pirmą kartą siunčiantis daiktus per kanalą. Dirbu šitoje srityje jau, rodos, amžinybę – nuo dvidešimt ketvirtų metų darbo su tarptautiniais perkraustymais turiu tiek istorijų, kad galėčiau knygą rašyti. Greitas siuntinių atvežimas į Angliją su draudimu – skamba kaip serviso pakuotė, bet kaina priklauso nuo tiek faktorių, kad atsakymas „nuo šimto eurų“ būtų melagingas. Dažnai žmonės patys nežino, ko klausia. Ne pykstu – tiesiog reikia išsiaiškinti. Tai bandysiu paaiškinti paprastai, kaip sėdėtume pas mane ofise ir gertume kavą. Tik be kavos, nes rašau.

Kainos – apie tai visi klausia pirmiausia

Kiek kainuoja greitas siuntinių atvežimas į Angliją su draudimu?

Nu, štai ir pagrindinis klausimas. Jei imame standartinę dėžę, sakykim, dvidešimt kilogramų iš Vilniaus į Londoną, greitas pristatymas per tris–penkias dienas gali kainuoti nuo aštuoniasdešimties iki šimto penkiasdešimties eurų. Plius draudimas, kuris dažniausiai sudaro apie du–tris procentus nuo prekės vertės, bet būna ir minimalus mokestis. Tai jei siunčiate brangius daiktus, neapsieisite be dvidešimties–trisdešimties papildomų eurų. Žinote, kaip yra – pigiai ir greitai su draudimu būna tik pasakose. O aš dirbu ne pasakose, o realybėje. (Ne, ne visada taip brangu, jei renkatės lėtesnį variantą, bet jūs klausėte apie greitą.)

Kodėl vieni siunčia už trisdešimt, o kiti už šimtą penkiasdešimt eurų į tą pačią Angliją?

O čia tai mane nervina. Žmonės paskambina, sako – o ten anas siūlo už pusvelčiui. Tai aš klausiu – koks svoris? Koks greitis? Ar yra draudimas? Ar paima iš namų? Tyla. Paslaugos pavadinimas „greitas siuntinių atvežimas į Angliją“ daug ką slepia. Tas trisdešimt eurų dažnai būna be draudimo, be durų iki durų, o dar ir terminaluose palikt reikia. Šimtas penkiasdešimt – tai reali kaina, kai viskas įskaičiuota, kai paima nuo slenksčio ir atveža į butą Londone. Skaitmenys meluoja, jei nežinai, kas už jų. Aš jau tiek metų dirbu, kad iš karto atpažįstu kabinimą ant kabliuko.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu ne į Londoną, o į kokį Colchesterį ar Swindoną?

Taip, skiriasi. Nežinau kodėl, bet visi mano, kad Anglija – tai Londonas, o visas kitas – niekai. Iš tikrųjų, į Londoną dažnai pigiau, nes ten dideli srautai, terminalai pilni, transportas važiuoja kasdien. O į tuos mažesnius miestelius reikia papildomo „last mile“ pervežimo, kuris kainuoja. Buvo toks atvejis – klientė siuntė dėžę į Exeterį. Pagalvojo, oho, Anglija, arčiau negu Vilnius–Klaipėda. Teisybė, bet kaina iškilo trigubai dėl atstumo nuo Londono centro. Tai jei siunčiate į provinciją, pridėkite penkiolika–trisdešimt eurų prie galutinės sąskaitos. Tai logiška, nors ir erzina.

Ką reiškia „greitas“ – trys darbo dienos, ar vis dėlto savaitė?

Čia šioks tokis rebusas. Aš asmeniškai greičiu laikyčiau penkias darbo dienas ar mažiau. Bet esu matęs kompanijų, kurios „greitu“ vadina dešimt dienų. Man rodos, jos tiesiog lygina su laivu. Jei jums sako dvi–trys dienos – tai express, oru arba tiesiogiai vykstantis vilkikas. Jei sako savaitė – tai standartinis greitasis Žemyninės Europos maršrutas. (Ne, ne visai, tiesioginis vilkikas per Belgiją važiuoja maždaug keturias dienas.) Hmm, tiksliai čia jau gal ir suklydau, reikėtų pasitikslinti pas kolegą, kuris maršrutus skaičiuoja, bet maždaug taip ir yra.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos man nepasakos?

Yra. Ir ne pasakos, o nutyli. Ypač tos įmonės, kurios žaidžia „mažiausia kaina garantuota“. Pamenu vieną situaciją – klientui paskaičiavo keturiasdešimt eurų. Atėjo sąskaita – aštuoniasdešimt. Kodėl? Nes nebuvo įskaičiuotas kuro priemoka, muitinės išlaidos ir dar „tvarkymo mokestis“. Aš dirbu sąžiningai, bet tokių istorijų girdžiu kas savaitę. Tai jei matote kainą gerokai žemesnę nei rinkos – klauskite, ar draudimas įskaičiuotas, ar kuras, ar muitas. Kitaip tas pigumas bus brangiausias pirkimas jūsų gyvenime. Nemėgstu tokių dalykų, nuoširdžiai.

Draudimas – ten viskas truputį kitaip

Ar draudimas jau įskaičiuotas į kainą, ar reikia atskirai mokėti?

Paprastai – ne, nėra įskaičiuotas. Būna išimčių, kai kurios didelės platformos siūlo bazinį draudimą iki penkiasdešimt eurų, bet tai juokinga suma. Realus draudimas perkamas atskirai. Jūs nurodote daikto vertę, aš arba kolega apskaičiuoja procentą, ir sumokate prieš išsiunčiant. Nepamirškite – draudimo sutartis galioja tik jei daiktas supakuotas tinkamai. Čia svarbiausia. Buvo toks atvejis, kai klientas apdraudė kompiuterį, bet suvyniojo į laikraščius. Aišku, draudimas nepadengė. Tai pirma – pakuotė, paskui – rašeliai. Ir ne atvirkščiai.

Kas bus, jei dings siuntinys? Draudimas tikrai išmokės, ar ir ten yra slaptų sąlygų?

Išmokės, jei viskas pagal taisykles. Bet yra vienas labai nemalonus dalykas – žmonės apdraudžia, bet nenufotografuoja siuntinio prieš jam išvykstant. Jūsų žodis prieš logistikos gigantą – nieko vertas. Aš visada sakau: nufotografuokite, kas viduje, kaip supakuota, išsaugokite čekius. Ir dar – jei siuntinys pripažįstamas „dingusiu“ tik po dviejų mėnesių, o jums reikia pinigų skubiai, tai bus bėda. Kelerius metus atgal turėjau bylą, kai klientas gavo atlyginimą tik po keturių mėnesių. Tiesiog toks procesas. Ne aš kaltas – toks reguliarumas. Ir tai erzina.

Ar verta drąstyt seną sofą, kuri verta šimto eurų?

Na, jei sofą mylite kaip šeimos narį – drauskite. Bet jei racioniai galvojate – neverta. Draudimas kainuos penkiolika procentų, greitas vežimas dar trisdešimt. Tuo tarpu Londone rasite sofą už penkiasdešimt. (čia pataisymas – ne penkiolika, o maždaug du–tris procentus, bet vis tiek.) Kartais žmonės siunčia emocinę vertą, ne realią. Aš nesu psichologas, kad vertinčiau jausmus, bet logistiškai – siųskit tai, ko nenorite prarasti. Sofa iš turgelio ne tame sąraše. Buvęs vienas klientas, siuntęs seną fotelį į Birmingemą. Verkė, kai pamatė sąskaitą. Atsimenu iki šiol.

Ką reikia padaryti, kad draudimas galiotų – tiesiog sumokėti ir ramu?

Ne, ne ramu. Reikia sąrašo: pakuotė turi atitikti standartus, siuntinyje neturi būti draudžiamų daiktų, vertė turi būti deklaruota teisingai. Ir dar – turite išsaugoti vaizdo įrašą arba nuotraukas. Vienas mano kolega sakydavo: „Draudimas – tai ne stebuklas, tai sutartis.“ Ir jis teisus. Jūs sumokate už ramybę, bet ta ramybė turi pagrindą. Jeigu supakuojate stiklą į paprastą kartoną be ženkliuko „dūžta“ – galite pasiųsti draudimo paketą tiesiai į šiukšlių dėžę. Aš tikrai taip sakau klientams. Daugelis supyksta, bet vėliau padėkoja. Nes išvengia problemų.

Ar elektronika ir dūžtantys daiktai apskritai apdraudžiami?

Apdraudžiami, bet brangiau. Yra toks dalykas kaip „ypatingos rizikos kategorija“. Laptopai, monitoriai, porcelianas – viską galima, bet draudimo įmoka bus didesnė. Kodėl? Nes tie daiktai dūžta. Logistikos centruose su šimtais tūkstančių paketų kasdien nėra tikimybės, kad jūsų dėžė bus padėta ant fotelio. Jos metamos ant konvejerio. Aš neapgaudinėju – mačiau tai savo akimis Kolnheido terminale. Tai jei siunčiate televizorių, draustis privaloma. Jei siunčiate kilimą – rizika mažesnė, bet vis tiek žiūrėkit. Kiekvienas atvejis individualus. Nėra dviejų vienodų.

Kaip viskas vyksta praktiškai

Ar man reikia kažkur atvežti siuntinį, ar jį paims iš namų?

Dauguma mūsų klientų – užimti žmonės, dirbantys Londone ar Vilniuje. Tai paslauga „durys–durys“ yra standartiškai prieinama. Bet kainuoja brangiau. Jei norite sutaupyti dvidešimt eurų – atvežkite į terminalą Kaune arba Vilniuje. Aš pats renkuosi paimti, nes tada nereikia galvoti. Buvo atvejis, kai klientas paliko dėžę laiptinėje, nes buvo išvykęs. Kurjeris atvažiavo, nieko nerado, paskui velkėjomės tris dienas. Tai jei paima iš namų – būkit namie. Arba turėkit kaimynę, kuri pasirašys. Toks gyvenimas. Ne visada patogu, bet realu. Ir žmoniška.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka greitas siuntinių atvežimas į Angliją, jei šiuo metu gyvenu Kaune?

Na, Kaunas – gera vieta, terminalai arti. Vilkikas išvažiuoja dažnai kasdien. Tai jei express oro keliu – dvi–trys dienos. Jei kelių transportas per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją – keturios–šešios dienos. Šventiniu laikotarpiu pridėkite dvi dienas, nes muitinė prie Kalėdų – katastrofa. Aš pats stebiuosi, kaip ten žmonės spėja. Kartais sako klientams „keturios dienos“, o paskui procesas užsitęsia. Nežinau kodėl, gal todėl, kad patys muitininkai turi nuotaikas. (Čia ne visai profesionalu, bet taip yra.) Tai jei skubate – rašykite penkias–septynias ir būsite maloniai nustebinti.

Ar galiu į vieną dėžę įdėti ir drabužių, ir šokolado, ar tai problema?

Problema. Ypač jei siunčiate greituoju tarptautiniu reisu. Muitinė tikrina. Maistas – tai kitas kodas, negu tekstilė. Jei maišote, gali atidaryti, gali skenuoti, gali užlaikyti. Anglijos muitinė po Brexit ypač įniršusi. Aš asmeniškai siūlau atskirti. Buvo klientas, kuris įdėjo dešrelių. Ne, nejuokauju. Dešrelių. Aišku, siuntinys buvo sustabdytas, o draudimas čia nepadėjo, nes tai yra draudžiamas turinys. Šokoladas dar lyg ir galima, bet ribotai. Taisyklės griežtos. Verčiau nesiųskite maisto, jei nežinote tiksliai. Neapsimoka rizikuoti dėl šokolado plytelės. Tikrai ne.

Kokia dokumentacija reikalinga – ar pakanka paso kopijos?

Paprastai pakanka sąskaitos-faktūros apie prekę, jei tai pirkimas. Jei siunčiate asmeninius daiktus – sąrašas su vertėmis ir paso kopija. Kartais reikia dar ir gyvenamosios vietos deklaracijos, jei siuntinys didelis. Neįsivaizduoju kodėl, bet taip yra. Aš turbūt šioje vietoje per daug nesigilinu į biurokratines pinkles – mano darbas logistika, o ne diplomatija. Bet kolegos sako, kad po Brexit dokumentų daugiau. Tai geriau turėkite per daug, negu per mažai. Nuskenutu, išsiunčiate, ir tada jau galit gerti kavą. Aš tai jau antrą puodelį geriu, kol rašau jums. Rimtai.

Ar seksiu siuntinį realiu laiku, ar tik „maždaug žinosiu kur“?

Maždaug. Realus GPS stebėjimas būna brangių express paslaugų. Standartinis greitasis siuntinių atvežimas į Angliją duoda atskirus taškus – išvyko iš Vilniaus, atvyko į pasienio sandėlį, iškrauta Londone. Tarp tų taškų gali prabūti dvi dienos. Aš vadinu tai „juodąją skyle“. Yra, yra, bet nematote. Klientai skambina, klausia kur. Aš sakau – greičiausiai Vokietijoje. Ar tikrai? Na, iš logikos turėtų. Bet tiesiogiai ne taip, kad matytum mašinėlę kaip Uberyje. Nebent mokate tris kartus daugiau. Tada – taip, matysite. Toks jau verslas. Nespausiu visų į rėmus.

Problemos, apie kurias dauguma tyli

O jei siuntinys užstringa muitinėje – tada kiek teks laukti?

Tada sėdite ir laukiate. Ir niekas jums greitai nepadės. Muitinė – tai muitinė. Jei jie nusprendė tikrinti jūsų dėžę detaliai, savaitė gali ištįsti į tris. Jūsų draudimas čia niekuo dėtas, nes tai nėra nei praradimas, nei apgadinimas – tai procedūra. Aš matęs atvejų, kai klientai šaukia ant manęs, aš skambinu į Londono terminalą, o ten sako – „in progress“. Ką padarysi? Nieko. Tai siunčiant greitai, tikėkitės greito pristatymo, bet visada planuokite rezervą. Gyvenimas ne visada paklūsta grafikams. Ypač muitinės gyvenimas. Ten jie turi savo taisykles.

Ar visos tos internete matomos „super greitos“ įmonės tikrai patikimos?

Ne. Ir čia aš jau galiu užsigauti kolegų, bet tiesiogiai pasakysiu: rinkoje yra kompanijų, kurios pasiima pinigus ir dingsta. Arba kurios subnuomuoja paslaugą trečiajam asmeniui, o jūs net nežinote, kas veža. Aš dirbu dvidešimt ketvirtus metus, mačiau, kaip 2019-aisiais viena „greitųjų“ įmonė tiesiog išsijungė telefonus ir paliko šimtus siuntinių sandėlyje. Šiukšlė. Tai jei matote kainą dvigubai mažesnę nei pas visus kitus – įjunkite sireną galvoje. Patikrinkite veiklos istoriją. Nepirkite katės maiše. Verčiau mokėkite šimtą eurų sąžiningam vežėjui, negu penkiasdešimt aferistui. Atsakykite sau.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš nebusiu Londone?

Turite kelis variantus. Arba nurodote kitą adresą – darbovietę, draugo butą. Arba paliekate raštišką įgaliojimą kaimynui. Kurjeriai Anglijoje dažnai palieka siuntinį prie durų, jei mato saugią vietą. Bet tada prarandate draudimo galiojimą, nes nėra pasirašymo. Buvo klientas, kuris liepė padėti prie garažo. Padėjo. Dingo. Draudimas? Ne, jūs pasakėte padėti. Aš nežinau kodėl žmonės taip daro. Skubėjimas. Tai jei nebusit – geriau jau atidėkite pristatymą arba nurodykite mėgstamą kavinę, kurioje būsit. Svarbu – susitarti iš anksto. Ne paskutinę minutę. Rimtai.

Ar dažnai nutinka, kad siuntinys apgadinamas dėl blogo pakavimo?

Taip, ir tai yra viena didžiausių klaidų. Žmonės galvoja – kartoninė dėžė, kas gali nutikti. O nutinka tai, kad trisdešimt kilogramų dėžė nusileidžia ant jūsų penkių kilogramų dėžės. Klijai neatlaiko, turinys byra. Aš mačiau terminale, kaip darbuotojai (ne visi, bet kai kurie) meta paketus per metrą. Nes skiria tris sekundes vienam siuntiniui. Tai jei viduje stiklas, suvyniotas į pledą – suledės. Naudokite dvigubas dėžes, putų plokštes, oro pagalves. Ir rašykite „dūžta“. Didžiosiomis. Ant trijų pusių. Ant ketvirtos irgi neskaudės.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti mano siuntinį?

Galbūt dėl turinio, galbūt dėl matmenų, o galbūt dėl to, kad jos per daug prisiėmė ir nepaveža. Kartais tiesiog neapsimoka. Jei siuntinys labai didelis, bet nebrangus – kurjeris mato, kad neuždirbs. Arba jei turinys „pilkojoje zonoje“. Aš pats esu atsisakęs vežti vieną siuntį, nes viduje buvo... na, keistai skambantys daiktai. Neaiškios kilmės. Nepykau, tiesiog nenorėjau problemų su muitine. (Hmm, ne, ne aš pats, o mūsų vairuotojas atsisakė. Taisiau.) Taip kad priežasčių begalė. Paklauskite konkrečiai – kodėl. Ir nespyrkit į duris.

Dar keli klausimai, kuriuos tenka girdėti beveik kasdien

Verslininkai ar privatūs asmenys dažniau naudojasi greituoju siuntimu į Angliją?

Dabar jau verslininkai dominuoja. Buvo laikai, kai daugiausia siuntė emigrantai daiktus. Dabar – elektroninė prekyba, rinkodaros pavyzdžiai, grąžinimai. Privatūs asmenys siunčia, bet retesniuose srautuose. Mano ofise statistika tokia – maždaug septyniasdešimt procentų B2B. Bet tie trisdešimt procentų privatūs – man mieliausi. Jie klausia iš širdies. Kartais atneša naminio torto. Aš tikrai neprivalau to rašyti, bet taip buvo. Tai jei siunčiate asmeniškai – nesijaučkit antrarūšiai. Jūsų krovinys toks pat svarbus, tik gal mažesnių matmenų. Ir be papildomo mokesčio.

Ar pigiau siųsti vieną didelę dėžę, ar kelias mažesnes?

Viena didelė beveik visada pigiau. Kelios mažos – daugiau darbo, daugiau etikečių, daugiau vietos užima. Yra toks dalykas kaip „volumetrinis svoris“ – kai erdvė svarbesnė už realų kilogramą. Tai trys mažos dėžės gali kainuoti brangiau nei viena milžiniška. Aš skaičiuoju klientams taip: jei telpa į vieną – siųskite į vieną. Jei reikia atskirti – pvz., drabužius ir lūžtinus – tada tik dvi. O dar geriau – konsoliduoti pas brokerį. Nežinau tikslaus jūsų turinio, bet mano patarimas – mažiau dėžių, mažiau galvos skausmo. Vienareikšmiškai taip ir yra.

Ar prieš Kalėdas kainos šokteli labai?

Taip, lapkričio pabaigoje prasideda beprotybė. Ne tik kainos, bet ir terminai. Visi skuba, oro uostai perkrauti, vilkikai stringa. Kainos gali kilti dvidešimt–keturiasdešimt procentų. Jei galite siųsti spalio mėnesį – siųskite spalio mėnesį. Buvęs vienas klientas, kuris siuntė dovaną žmonai gruodžio dvidešimtą. Nespėjo. Dovana atsidūrė sausio antrą. Šventa buvo sugadinta. (Ne, skyrybos nebuvo, tiesiog atsiprašau už perdedimą.) Bet taip, kainos sezoniškai kyla. Kaip ir visur, kur paklausa viršija pasiūlą. Paprasta ekonomika. Ir nenugalima. Negalima jos apgauti.

Koks pats geriausias patarimas žmogui, kuris pirmą kartą siunčia į Angliją?

Neskubėkite rinktis pigiausio. Ir paklauskite – kas bus, jei nepasiseks. Pirmą kartą visada jaudinamasi. Aš juokdavau, kad pirmas siuntinys į užsienį lyg pirmas vizitas pas stomatologą – atrodo bus skausmo, bet nereikia bijoti. Svarbiausia – supakuokite taip, lyg dėžę mestų iš trečio aukšto. Nes kartais meta. Ir dar – pasiruoškite dokumentus. Ir skaitykite sutartį. Yra punktų ten smulkiu šriftu, kurie gelbsti. O jei visiškai nežinote – paskambinkite man arba panašiam senam lagam. Ne į bendrą liniją, o tiesiogiai. Žmoniškai viską paaiškinsime. Būna ir taip.

Jei reikia rinktis tarp didesnio greičio ar geresnio draudimo – ką pasirinkti?

Aš asmeniškai renkuosi draudimą. Nes jei siuntinys atvyks per savaitę, bet sveikas – aš laimingas. O jei atvyks per dvi dienas, bet sudaužytas – koks iš to džiaugsmas. Greitis šiais laikais yra prabanga, o draudimas – tai apsauga. Žinoma, jeigu siunčiate dokumentus arba vaistus, tada greitis svarbiau. Bet daiktams – drauskite. Yra toks posakis mūsų bendruomenėje: „skubėk lėtai“. Ne, kai pagalvoji, čia kitas posakis, bet tiesiog – neskubėkit paaukoti saugumo dėl dienos kitos. Dvi dienos prabėga greitai. O daikto pakeisti – ne. Neturėsite to paties.

Išvada

Tai va, kiek kainuoja greitas siuntinių atvežimas į Angliją su draudimu – priklauso nuo daug ko. Nėra vienos kainos kaip pieno pakelyje. Reikia žiūrėti svorį, matmenis, kur tiksliai, koks greitis ir ko jūs bijote labiausiai – laukti ar prarasti. Aš dirbu šitoje rinkoje jau dvidešimt ketvirtus metus ir galiu pasakyti – pigiausias variantas retai kada būna geriausias. Pasikliaukite profesionalais, kurie nebijo pasakyti tiesos, net jei ji nemaloni. Sėkmės siunčiant. Ir pakuokit gerai. Nepykite, kad kartoju, bet pakuotė – viskas.