Kiek kainuoja didelių ir meno kūrinių pervežimas į Angliją?

Dirbu tarptautiniuose perkraustymuose jau nuo dvidešimt trečiųjų, kaip man rodos, metų – sakau „rodos“, nes laikas bėga visai kitaip, kai važinėji maršrutais. Klientai dažniausiai skambina ir pirmas klausimas visada tas pats: kiek kainuoja didelių ir meno kūrinių pervežimas į Angliją? Atsakymas paprastas – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Visas kitas dalykas – kaip ta kaina susidaro, kodėl vieni moka mažiau, kiti daugiau, ir kur yra tos skylės, į kurias žmonės įkrenta bandydami sutaupyti. Šitame tekste bandysiu atsakyti taip, lyg sėdėčiau su jumis virtuvėje ir gersiu kavą. Jokių katalogų.

Kainos, kurios stebina

Tai kiek galų gale kainuoja nugabenti paveikslą iš Vilniaus į Londoną?

Na, jei tai standartinis paveikslas, metro per metro, ir nereikia muziejinės klasės pakuotės, tai išeina nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Bet jei aliejus ant drobės su dvigubais rėmais, reikia klimato kontrolės – kalbam jau apie tūkstantį ar net daugiau. Kaina smarkiai priklauso nuo to, ar važiuoja tiesiogiai, ar kaip dalinis krovinys. Aš asmeniškai siūlau tiesioginius reisus brangiems daiktams, nes daliniai kroviniai kartais tempiami per tris sandėlius, kol surenkama pilna mašina, o pervežimo kaina tada neatrodo tokia jau maža.

Kodėl vieni gabena pigiai, o kiti parašo kainą, nuo kurios norisi išsivemti?

Čia tas pats, kaip su meistrais. Vieni skaičiuoja tik kurą ir kelionę, o kiti įtraukia pakavimą, draudimą, krovėjus, muito dokumentus. Būna, klientas sutrinka – viena įmonė pasakė šešis šimtus, o mes sakom tūkstantį du. Tada aiškinu, kad šeši šimtai be muito ir be pakavimo yra kaip pasiūlymas pusdieniui praleisti jūroje be valties. Geriausia blogiausia patirtis buvo, kai klientas pasirinko pigiausią pasiūlymą paveikslams, o jie atvažiavo į Londoną su sulamdytu kampu. Tada labai gailėjosi.

Ar tikrai meno kūriniai visada kainuoja brangiau negu sofa?

Paprastai taip. Sofa, net jei didelė, gali būti apklota antklode ir pritvirtinta diržais, ir viskas. O paveikslas ar skulptūra – jautrus daiktas. Jiems reikia specialių dėžių, putų, kartono sluoksnių, temperatūros kontrolės. Be to, meno kūriniai dažnai neturi pakaitalo. Jei suplėšysi sofą – nusipirksi naują. O sugadinus senelio tapybą – jau nebe pinigų reikalas. Nors, tiesa, buvau vežęs sofą, kuri, pasirodo, buvo vertesnė už kai kuriuos galerijos paveikslus, bet tai labai didelė retenybė.

Su dideliais daiktais visada sunkiau

Kaip pervežimo kaina keičiasi, jei daiktas netelpa į standartinę mašiną?

Tada viskas pasidaro įdomu ir brangesni. Standartinės mažų krovinukų erdvė baigiasi ties metro dvidešimtimi ar trisdešimtimi. Jei spinta, pianinas ar gigantiškas šaldytuvas didesnis – krauname ant autotraukinio. Autotraukinys kainuoja visiškai kitaip. Kelias brangsta gal dvigubai, kartais ir trigubai. Yra buvę, kad senovinę komodą vežėme tik atvira platforma. Važiuoja lėčiau, reikia papildomo tvirtinimo. O jei dar pradeda lyti – brezento. Brezento nemokamai neduoda, be to, jei tai meno kūrinys, vežti atvirai iš viso rizikinga.

Ar aukštis ir svoris taip jau labai keičia galutinę sumą?

Žinoma. Krovinių pervežimas į Londoną skaičiuojamas ne tik pagal nuvažiuotus kilometrus. Svoris lemia kurą. Aukštis ir plotis lemia, ar tilpsim po tiltais, ar galėsim apvažiuoti. Kartą vežėme milžinišką treniruoklį. Svoris didelis, bet tilpo. Problema buvo aukštis – netilpo į standartinį liftą. Penktas aukštas, be lifto. Kaina padvigubėjo ne dėl transporto, o dėl darbo jėgos. Ir beveik inkštėme visą kelią laiptais į viršų. Klientas žiūrėjo iš šono, nelabai linksmas.

Ką daryti, jei mano spinta yra didesnė negu mano buto durys?

Tada skambinate mums iš anksto, o ne tą pačią dieną. Mes siunčiam žmogų apžiūrai, bet kartais klientai patys nenutuokia, kad kampinė neišlips pro duris. Kaina priklauso nuo to, ar reikia demontuoti, ar galima tempti pro langą. Langas – bėda. Reikia kranų. Kranai Londone kainuoja siaubingai. Buvęs kolega iš Varšuvos sakė, kad pas juos pusdienį kranas kainuoja mažiau nei mūsų valanda. Nežinau, ar taip ir yra, bet skamba liūdnai. Geriau suplanuoti išardymą Lietuvoje.

Meno kūriniai – ne tik daiktai

Kiek kainuoja supakuoti meno kūrinį taip, kad jis gyvai atvyktų į Birmingemą?

Supakuoti – tai ne tik suvynioti į burbulinę plėvelę. Meno kūrinių transportavimas reikalauja dėžių su amortizatoriumi, vidinių kartono rėmelių, kartais net medinių karkasų. Vienas muziejinis pakavimas gali kainuoti nuo šimto iki trijų šimtų eurų. Didelis aliejinis drobė su klimato kontrole – penki šimtai ir daugiau. Bet jei vežate spausdintą nuotrauką ant drobės – gali užtekti paprastesnio varianto. Aš dažnai klausiu klientų: ar tai verta tūkstantį eurų, ar tai verta šimto? Nuo to ir pradedam.

Ar privalau mokėti papildomai už draudimą, jei vežu paveikslą?

Dauguma vežėjų turi CMR draudimą, bet jis labai ribotas. Jeigu paveikslas vertas dešimt tūkstančių, o atsakomybė – kas kilogramui po keletą eurų, tai gausite už sulūžusį rėmą, o ne už sugadintą meną. Tada reikia papildomo draudimo. Kaina – dažniausiai apie vieną ar du procentus nuo įvertintos vertės. Kartą klientas nesumokėjo papildomo draudimo, nutiko nedidelė avarija netoli Liuksemburgo. Supykome ant jo, nors ir ant vairuotojo. Laimei, rėmas atlaikė. Ne visada taip pasiseka.

Kas bus, jei pervežimo metu nutiks kąžkas baisaus – pavyzdžiui, vanduo?

Vanduo ir menas – blogas derinys. Tekę matyti situaciją, kai sandėlyje Varšuvoje (ne mūsų, o pervežimo partnerio) pravirko stogas po liūties. Laimė, daiktai buvo dėžėse, bet dėžės sušlapo. Paveikslai išgyveno, o kartoninės instaliacijos – nebe. Dėl to aš asmeniškai brangesniems kūriniams renkuosi ne tūristinius pervežimus, o specifinę meno logistiką. Kaina didesnė, bet jei krovinys keliauja per vidinį sandėlį be tinkamo stogo – sutaupyti du šimtai eurų neatperka sugadinto originalo.

Ką slepia kaina

Ar į kainą įskaičiuoti muitai ir mokesčiai, kai vežu į Angliją?

Po to keisto Brexito viskas pasikeitė. Dabar importuojant į Didžiąją Britaniją reikia muitinės deklaracijų ir tvarkingo popierizmo. Jei vežate buitinius daiktus – apmokestinama kitaip, nei meno kūriniai. Meno kūriniams kartais taikomos lengvatos, bet reikia įrodyti autorystę arba gauti pažymas. Dokumentai kainuoja atskirai. Aš visada sakau: jei jums įmonė pasakė kainą be muito – ji meluoja arba paprasčiausiai nemako darbo. Muitas nėra biuro darbuotojo atlyginimas – tai valstybės mokestis, kurį sumokate jūs arba mes už jus, bet jis prisideda.

Kodėl kartais atsiranda "nebuvo numatyta" mokesčių?

Mažų įmonių, kurios siūlo tarptautiniai perkraustymai į Angliją už absurdiškai mažą kainą, mėgstamas triukas – neminėti accessorial charges. Tai yra paėmimas iš aukštų, liftų trūkumas, mokamas parkavimas Londone, kur parkavimas yra tarsi auksas paklodėje. Vieną kartą klientui prisidėjo šešiasdešimt svarų už tai, kad vairuotojas keturias valandas stovėjo prie namo Noting Hile. Nes Londone nestovėsi už dyką. Tai nėra didelė paslaptis, tik daugelis apie tai nutyli, kol neatneša galutinės sąskaitos.

Ar reikia mokėti atskirai už krovos darbus abiejuose galuose?

Dažniausiai taip. Mes skaičiuojame krovos darbus Lietuvoje ir iškrovimą Londone arba kur ten jūs gyvenate. Yra įmonių, kurios tai slepia po gražia fraze „full service“, bet kaina jau ir taip įskaičiuota. Aš asmeniškai mėgstu atskirti. Tada matote, kad vežimas kainuoja, tarkim, aštuonis šimtus, o krovimas – du šimtus kiekvienoje pusėje. Jei turite draugų ir laiptinę, kuri tilps mūsų vežėjas, galite sutaupyti. Bet jei gyvenate penktame aukšte be lifto – mokėsite už kiekvieną aukštą atskirai. Tai sąžininga, tik reikia žinoti iš anksto.

Patirtis, kurių nenorėtum

Ar teko matyti, kad meno kūriniai būtų sugadinti dėl neprofesionalaus perkraustymo?

O taip. Buvo pervežimas iš Kauno į Oksfordą – klientas pats supakavo skulptūrą į senas antklodes ir paprastą kartono dėžę. Atrodo šilta, bet dėžė neturėjo amortizacijos. Vairuotojas paprastai stabdė – skulptūra atsitrenkė į dėžės sieną. Atvažiavo su įskilimu. Draudimas? Nėra, nes pakuotė neatitiko standartų. Čia blogiausia dalis – tos truputį gudraujančios įmonės, kurios sako „nesijaudinkit, viskas bus gerai“, o patikrina, ar pakuotė saugi, tik kai jau būna blogai. Patarimas – kartais geriau permokėti už pakavimą, nei gailėtis po to.

Kokia blogiausia patirtis, kurią esi turėjęs su didelių daiktų pervežimu?

Oi. Tai buvo prieš kokią dešimt metų. Vežėme milžinišką senovinę spintą. Pakrovėm, viskas gerai. Bet prie namų Anglijoje paaiškėjo, kad durų apvadas per žemas. Pameistras, kurį atsivežė klientas, pasakė, kad be ardymo – niekaip. Ardėm tris valandas. Sumokėjo tiek, kiek būtų kainavęs pats senovinis paveikslas. Pamoka: visada matuoti ne tik daiktą, bet ir kelią iki jo, įskaitant duris. Ir dar – (ar tai buvo dvylika metų? ne, maždaug dešimt, tiksliai nebeatsimeniu, laikas bėga kaip pašėlęs). Nepasitikėk vien matmenimis.

Kaip atpažinti įmonę, kuri pasiūlys mažą kainą, o paskui pridės velnių?

Jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – taip ir yra. Karvės nemoka šokinėti per mėnulį, o tarptautiniai pervežėjai neveža už centus. Atidžiai skaitykit sutartį. Jei ten nėra aiškiai parašyta, kas įeina į kainą, bėkit kuo toliau. Rimtos įmonės, teikiančios perkraustymo paslaugas į Londoną, duoda sąrašą: transportas, kuras, krovėjai, draudimas, muitai. Jeigu parašyta tik „pervežimas – 300 eur“, o viskas kitas „pagal sutartį“ – tai tas pats, kaip pirkti lėktuvo bilietą be degalų. Tokie „opleriai“ pridėjo dar penkis šimtus pačiame kelyje.

Anglija specifika

Ar Londono centras labai pakelia kainą lyginant su Mančeteriu?

O taip. Londonas – tas pats, kas įvažiuoti į minų lauką su dideliu furgonu. ULEZ mokestis, siauros gatvės, rezidentinis parkavimas. Vairuotojas gali praleisti valandą ieškodamas vietos. Kaina auga kaip ant mielių. Mančesteris, Birmingemas, Lidsas – paprastesni. Kaina gali skirtis keliais šimtais eurų. Ypač jei reikia pagalbinių leidimų įsikrauti prie namų.