Kiek kainuoja baldų pervežimas į Angliją iš namų į namus?

Dirbu šitoje kryptyje jau tiek metų, kad nustojau skaičiuoti – gal 22, gal 23. Kiekvieną savaitę manęs klausia apie kainą. Kiek kainuoja baldų pervežimas į Angliją iš namų į namus? Atsakymas paprastas: nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų, iš kur veža ir kaip greitai reikia. Nesėdėsiu jums čia su gražiomis lentelėmis – tiesiog papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų. Nes dažniausiai žmonės net nežino, ko klausti. O paklausę taupo šimtus ir nervus. Štai viskas, ką reikia žinoti prieš renkantis.

Tiesiai apie kainą – nes visi pradeda nuo to

Kiek maždaug kainuoja pervežti 2 kambarių buto baldus iš Lietuvos į Londoną?

Paprastai tai kainuoja nuo 900 iki 1600 eurų. Jei turite tik pagrindinius baldus – lovą, spintą, sofą, stalą – gal ir tilpsite į tą mažesnę sumą. Bet jei dar yra buitinė technika, dviratis ir trys didelės dėžės knygų, tada jau brangiau. Kaina priklauso nuo kubatūros. Ne nuo to, kiek kambarių, o kiek vietos užima. Kartą vežiau klientui iš Kauno, jis sakė – du kambariai. Pasirodo, dar buvo 8 stiklinės durų konstrukcijos. Jam kainavo 2100. Taip kad matote – skiriasi.

Kodėl viena įmonė sako 600, kita 1600 – tai čia sukčiai ar aš kažko nesuprantu?

Ne, jūs viską suprantate teisingai. Tiesiog rinka pilna visko. 600 eurų – dažnai tai dalinis krovinys, kai fūra jau važiuoja ir turime laisvos vietos. Arba mažesnė mašina. O 1600 – tai gali būti atskira fūra, pilnas servisas su pakavimu. Bet atsargiai – jei kas nors žada pervežti visą butą už 300 eurų, aš asmeniškai nepatikėčiau. Mačiau tokių istorijų. Paima avansą ir dingsta. Normali kaina turi būti realistiška. Nepirkite paslaugos kaip akcijų – čia ne birža, o jūsų baldai.

Ar kaina keičiasi, jei vežu iš Klaipėdos, o ne iš Vilniaus?

Taip, bet nežymiai. Kokius 50–100 eurų skirtumas. Nes fūrai reikia nuvažiuoti iki Klaipėdos pakrauti, o tada važiuoti per Lenkiją. Iš Vilniaus tiesiogiai patogiau. Tačiau jeigu gyvenate Šiauliuose – skirtumas gali būti didesnis, nes ten ne visada pirma pasitaiko krovinys. Kartais tenka mašiną tempti tuščia iš Kauno ar Vilniaus. Tada ir kaina šoka. O jei lyginame Marijampolę su Klaipėda – ten jau priklauso nuo to savaitės dienos. Žodžiu, klauskit konkrečiai, skaičiuosim pagal faktą.

Ar man tikrai reikia mokėti už visas pakuotes ar galiu pats susikrauti į maišus?

Sutaupysite, jei patys susipakuosite knygas ir drabužius. O štai baldus – ypač stiklines dalis – geriau palikite mums. Žinokit, pakuotės (nors tiksliau – pakavimo medžiagos) sudaro gal 10–15 proc. visos sumos. Kartą viena ponia bandė pati suvynioti veidrodį į laikraščius. Rezultatą matėm Londone – veidrodis buvo daugiau kaip mozaika. Taip kad dėl smulkmenų – taupykit, bet dėl vertingų daiktų – ne. Tai čia toks pusiausvyros dalykas, kaip ir gyvenime.

Kas vyksta tą dieną, kai fūra atvažiuoja – realybė, ne reklama

Tai kas bus – atvažiuos fūra pas mane į kiemą, pakraus ir veš?

Teoriškai taip. Praktiškai – reikia pažiūrėti, ar jūsų kieme apsisuka fūra. Vieną kartą Vilkaviškyje turėjom problemą – kiemas toks siauras, kad vairuotojas apsisuko tik šeštą kartą. Dar reikia pasirūpinti parkavimu Londone. Jei jūsų naujas adresas centre, gali prireikti leidimo sustoti. Kitas dalykas – mes nešam tik iki durelių, kurios matomos. Jei reikia nešt per kiemą, per sodą, per laiptinę be lifto – tai jau papildomai. Fūra atvažiuoja, bet stebuklų ne visada.

Kiek laiko daiktai keliauja iš Lietuvos iki Anglijos?

Paprastai nuo 3 iki 7 dienų. Priekabai reikia pervežti per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją... Kartais pasimeta ties vokiečių siena – ten mėgsta tikrinti. O kartais ir orai paklampa. Būna, kad fūra atvažiuoja per keturias dienas, o būna, kad dėl eilių Doveryje stringa dvi dienas. Aš visada sakau klientams – planuokitės savaitę. Jei atvažiuos anksčiau – šventė. Jei paskutinę dieną – tai jūs jau buvote mentaliai pasiruošę. Nereikia gyventi pagal idealų grafiką.

Ar mano baldai važiuos vieni, ar su kito žmogaus daiktais?

Dažniausiai važiuoja su kitų klientų daiktais. Tai vadinama daliniu kroviniu. Jūsų sofa stovi šalia kažkieno skalbinių ryšulio. Aišku, viskas atskiriama pertvaromis. Jei norite tik savo daiktų – užsakinėjate pilną fūrą. Tada kaina šokteli gerokai. Asmeniškai man daliniai kroviniai atrodo visai logiški – kodėl važiuoti puse tuščiai? Tik reikia, kad vežėjas mokėtų planuoti. Kartą turėjom situaciją – vieno kliento lagaminas atsidūrė Atėnuose, nes kolegos sukirto maršrutus. Nieko nedingo, tiesiog pavėlavo savaite.

Ar vežėjas man padės išnešti iš antro aukšto be lifto?

Taip, bet tai kainuoja papildomai. Ir žinokit, tai sunkus darbas. Du nešikai ant laiptų – tai jau 100–150 eurų. Jei laiptai techniški, siauri, su vingiu – kaina gali dar šoktelti. Kartą Panevėžyje nešėme sofą iš dviejų aukštų laiptine, kurios posūkis toks staigus, kad mes keturiese dirbom. Klientas neturėjo lifto, o sofa buvo iš vienos tos... kaip ten... IKEA serijos, kuri neišsardoma. Teko kelti per balkoną. Taip kad jei turite liftą – pasakykit. Sutaupysit laiko ir mūsų nugarų.

Ar galiu pats važiuoti kartu su fūra?

Ne, negalite, ir aš žinau, kad girdėjot apie tokius atvejus. Kai kurie vairuotojai seniau paimdavo keleivius už simbolinį mokestį. Dabar taip negalima – draudimas, taisyklės, vairuotojo poilsio laikas. O be to, fūroje nėra vietos keleiviui. Ten sėdi du vyrukai ir jie turi miegoti. Jūsų kelionė – tai jūsų kelionė, baldo kelionė – tai baldo kelionė. Nors turiu pagauti save – kartais net aš pats (kai dar jaunesnis buvau) važiuodavau kartu. Bet tai buvo prieš 20 metų. Dabar viskas kitaip.

Ar reikia atjungti skalbimo mašiną ir išplauti šaldytuvą prieš krovimą?

Žinoma. Šaldytuvą reikia atjungti bent prieš parą ir išleisti vandenį. Kitaip drėgmė sugadins kitus daiktus. Skalbimo mašiną irgi atjunkite. Viena ponia Kaune paliko skalbimo mašinę prijungtą iki paskutinės akimirkos. Kai aš atvykau, vanduo dar tekėjo. Teko laukti. O šaldytuvas – jo negalima vežti šlapias. Dar gerai, kad nevežėme žuvų akvariumo, nes tada jau... (nors kartą vežėme, bet tai visai kita istorija). Trumpai tariant – paruoškite techniką, kaip ruoštumėtės kelionei.

Blogi scenarijai, apie kuriuos niekas nenori šnekėt – aš papasakosiu

Ar baldai bus apdrausti, jei fūra paklius į avariją kelyje?

Jei vežėjas profesionalas – taip, turi būti CMR draudimas. Tai standartas. Bet yra niuansas – draudimo suma. Kartais ji tokia maža, kad jūsų antikvarinė spinta padengiama tik dalinai. Aš rekomenduoju pasirašyti CMR su aiškiai nurodyta verte. O dėl avarijų – per du dešimtmečius mačiau visko. Fūros apsivertimas Prancūzijoje. Brūžas tunelyje. Dauguma atvejų baigiasi gerai, daiktai apdrausti. Bet žinokit, jei vežėjas sako, kad "nieko nenutiks" – tai jau įtartina. Apie blogas įmones – jos dažnai slepia draudimo trūkumą. Klauskite tiesiai.

Ką daryti, jei atvykus į Londoną paaiškėja, kad sofa netelpa į naujas duris?

Tai klasika. Anglijos butai – durys siauros. Kartą klientas atsiuntė matmenis, bet matė tik buto planą. Durys girte prastesnės. Sofa liko laiptinėje. Mes bandėm per langą – nepavyko. Galiausiai klientas nusprendė sofą parduoti per Facebook. O mes tempėm atgal į sandėlį. Kaina? Papildomos 350 svarų. Todėl aš visada sakau – pamatuokit duris. Ir ne tik buto, bet ir lifto. Nes jei netelpa – bus arba popierinis peilis (supjaustyti medžiagą), arba nauja sofa. Nesiūlau pjaustyti.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo to, kuris tiesiog paims pinigus ir dings?

Jei rašo tik per Viberą, neturi svetainės, prašo visos sumos į priekį – bėkit. Normali įmonė ima 20–30 proc. avansą, duoda sutartį ir sąskaitą. Dar – jei kaina žemesnė rinkos vidurkis per pusę, kažkas ne taip. Šito reikia neužmiršti: pigiau ne visada reiškia geriau. Aš pats mačiau, kaip žmonės mokėjo pigiau, o paskui negalėjo daiktų atsiimti, nes vežėjas juos užstatydavo iki apmokėjimo. Ne visi blogiečiai iškart dingsta – kai kurie labai kantriai jūsų laukia. Tikrina kantrybę.

Ar buvo tokių atvejų, kai daiktai tiesiog dingo kelyje?

Buvo. Ne pas mus, bet rinkoje girdėjau. Dažniausiai tai nutinka, kai pervežimą organizuoja neaiškus tarpininkas, kuris parduoda užsakymą tolesniam, o tas dar tolesniam. Grandinė nutrūksta. Aš dirbu kitaip – tiesiogiai. Bet žinokit, dėl visa ko fotografuokite krovinį prieš pakrovimą. Rašykite, kas sudėta. Jei kas dingsta, turite įrodymų. Per 22 metus, jei jau pradėjau, mano klientai viską atgavo. Tačiau skaičiau forumuose tokių istorijų. Tiesiog nežaiskite ruletės su nepažįstamais vairuotojais iš skelbimų.

Ar sezonas turi įtakos – pavyzdžiui, ar brangiau prieš Kalėdas?

Taip. Vasarą ir prieš rugsėjį – pikas. Studentai grįžta, emigrantai perkeliasi. Tada fūros pilnos, laisvos vietos mažiau, kandys (kainos – oi, rašau kaip kalbu) šoka aukštyn. Žiemą pigiau, bet gali stringti dėl orų. Kalėdos – dar vienas pikas. Aš patarčiau planuoti balandį arba spalį. Tada ramiau. Nors žinokit, praėjusią vasarą turėjom tiek daug darbo, kad atsivežėm net papildomą fūrą. Bet klientui tai ne visai didelė problema – problema tame, kad reikia užsirašyti anksčiau.

Dalykai, kuriuos žmonės pamiršta paklausti – o paskui gailisi

Ar reikia kažkokių dokumentų muitinėje dabar, kai Anglija nebe ES?

Tai čia baisus dalykas. Nes mes nebe ES. Jei vežate asmeninius namų apyvokos daiktus – turėtų būti lengviau, bet dokumentų reikia. Inventoriaus sąrašas, galimai AAD forma. Hmm, čia jau ne 100% tikrus – muitinės taisyklės keičiasi taip dažnai, kad kartais pats pasiklausiu kolegų. Bet aišku viena – negalima vežti nesiskaitančių daiktų: alkoholio, cigarečių daugiau nei asmeniniam naudojimui. O dėl baldų – jie turi būti naudoti bent pusę metų. Kitaip gali palaikyti prekyba. Tikrinkite prieš veždami.

Ar galiu vežti drabužius, knygas ir buitinę techniką kartu su baldais?

Taip, tai įprasta. Baldų pervežimas į Angliją – tai ne tik spinta ir lova. Dažnai vežame ir dvylika dėžių su puodais, knygas, dviratį, vaikų žaislus. Svarbu, kad visa tai būtų įtraukta į sutartį ir muitinės deklaraciją. Knygos – sunkios. Ne dėl turinio, o dėl svorio. Kartą klientas turėjo 15 dėžių knygų. Svoris buvo didesnis už trijų spintų. Teko perskaičiuoti kainą. O dėl drabužių – dėžėse gerai, maišuose blogai – plyšta. Ir zipsai – atsargiai.

Kiek papildomai kainuoja, jei reikia sandėliuoti savaitę Londone sandėlyje?

Savaitė sandėlyje Londone arba Detmold'e (vokiškas variantas pasitaiko) kainuoja maždaug 10–15 svarų už kubinį metrą. Jei turite standartinį 2 kambarių butą – tai gali būti 80–150 svarų per savaitę. Bet žinokit, ne visada sandėliai švarūs. Kartą klientas paliko sofą skubios paieškos sandėlyje – rado ją su trupučiu pelėsio. Aš patikrinau mūsų sandėlį – sausas, bet... visada geriau kuo greičiau išsiimti. Kaina priklauso ir nuo to, ar sandėlis šildomas, ar stebimas vaizdo kameromis. neklauskite kodėl taip pigiai – gali nepatikti atsakymas.

Kas yra "priešpriešinis krovinys" – aš kažkur skaičiau, bet neišsiaiškinau?

Tai kai fūra, atvežusi jūsų daiktus į Londoną, negrįžta tuščia. Ji paima krovinį atgal į kontinentą – dažnai vyną, statybines medžiagas, ar kažkieno grįžtančius baldus. Taip optimizuojamos kainos. Aš ėmiau ir pats ne taip seniai naudojau šitą terminą klientui, o jis pasakė – kas per priešas? Priešpriešinis, ne priešiškas. Tai logistikos terminas. Jei įmonė turi gerų priešpriešinių kontaktų – ji gali pasiūlyti geresnę kainą, nes nekrauna jums tuščio bėgio kaštų.

Ar galiu mokėti dalimis ar tik iš karto visą sumą?

Standartas – avansas prieš pakrovimą, likutis pristatymo metu arba prieš jį. Dalimis per du kartus. Kartais priimame tris dalis, jei didelis projektas. Bet žinokit, per 23 metus mačiau visokių schemų. Viena įmonė leido mokėti kas mėnesį – paskui bankrutavo. Aš sakau – geriau dviejų dalių. Jums ramiau, mums saugiau. Grynaisiais – galima, bet reikia kvito. Pavedimu – geriau, nes pėdsakas lieka. Kai sumos didesnės nei 1000 eurų, aš asmeniškai renkuosi pavedimą. Teisingumo jausmas.

Ką daryti, jei aš dar neturiu tikslaus adreso Londone, tik rajoną?

Būna taip, kad žmonės žino – pvz., Brixtonas arba Stratfordas, bet buto dar nerado. Galite vežti į sandėlį Londone savaitę ar dvi. O jei labai skubu – galime tartis dėl laikino saugojimo ir paskui pristatymo. Tik tai brangiau. Geriau jau turėti adresą. Kartą klientas pasakė – atvežkit į Paddingtono stotį. Rimtai. Sakė, ten rasim. Teko paaiškinti, kad fūra negali stovėti stotyje. Turėkit konkretų adresą su pašto kodu. Anglijoj pašto kodas – šventas dalykas. Reikia jo.

Jau beveik pabaiga – bet dar keli svarbūs klausimai prieš užsakant

Ar verta vežti 15 metų senumo baldus, ar pigiau nusipirkti naujų Anglijoje?

Užduodu šitą klausimą atvirai: ar tie baldai verti 1000 eurų transporto? Jei tai IKEA, nupirkta prieš dešimt metų – gal geriau jau čia parduoti ar atiduoti. Anglijoje IKEA yra, bet brangesnė. Antikvariniai baldai, mamos komoda, kurios nebegamina – tada tikrai vežkit. Aš pats vežiau savo tėvų bufetą – jis vertas emocinės sumos, nors logistinės prasmės nulis. Skaičiuokit ne tik pinigus. Jei pervežimas kainuoja daugiau nei baldai – pagalvokit. Nors sprendimas visada jūsų. Aš tik patarinėju.

Koks paskutinis patarimas prieš pasirašant sutartį?

Skaitykite smulkųjį šriftą. Ten slepiasi draudimo sąlygos, delsimo baudos, atšaukimo mokesčiai. Aš žinau, niekas nenori skaityti 12 puslapių, bet bent tris paskutinius peržvelkit. Ir paprašykite el. paštu sąrašo, kas tiksliai bus vežama. Jei parašyta "apie 15 kubų" – tegu pakeičia į konkrečius daiktus. Nes "apie" – ne jūsų draugas. Dar – palyginkite ne kainą, o paslaugų paketą. Kartais už 200 eurų daugiau gaunate pilną pakavimą ir draudimą. Tada jau verta.

Kokia realiausia klaida, kurią žmonės padaro ruošdamiesi pervežimui?

Jie per trumpai pasiruošia. Tai trunka ne dieną. Reikia atsirinkti, ką vežti, ką parduoti, sutarti datą. Dažnai žmonės skambina pirmadienį, o išvažiuoti nori penktadienį. Nei fūros laisvos, nei laiko susiplanuoti. Antra klaida – nematuoja durų. Trečia – slepia, kad reikės nešti iš 5 aukšto. Pasakykit iš karto. Mes nepykstam. Pykstam, kai sužinom vietoje. Ir žinokit, nepasitikėkite tuo, kas per gerai skamba. Patikimumas svarbiau nei stebuklai. Mes ne stebukladariai, o vežėjai.

Išvada

Kiek kainuoja baldų pervežimas į Angliją iš namų į namus? Viskas prasideda nuo jūsų daiktų sąrašo ir adresų. Nuo 800 iki 2000 eurų – realus langas. Bet svarbiausia ne kaina, o tai, ar daiktai atsiras laiku ir sveiki. Rinkitės ne pagal skelbimą, o pagal jausmą. Jei žmogus atsakinėja į klausimus kaip žmogus, o ne kaip robotas – galbūt verta juo pasitikėti. Aš 22 metus vežioju baldus ir žinau – geriausi klientai yra tie, kurie paklausia visko prieš. Sėkmės persikeliant.