Kiek kainuoja baldų pervežimas į Angliją dideliu mikroautobusu?

Įvadas

Jei planuoji pervežti baldus iš Lietuvos į Angliją ir galvoji apie didelį mikroautobusą, tikriausiai pirmiausiai kyla klausimas – kiek tai kainuos? Atsakymas nėra toks paprastas kaip norėtųsi, nes kaina priklauso nuo daugybės faktorių: kiek baldų veži, kokiu atstumu, ar reikia pakrovimo paslaugų, ir nuo pačios perkraustymo įmonės. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir mačiau viską – nuo žmonių, kurie susipakuoja viską per dvi dienas, iki tų, kurie net nežino, kiek turi dėžių. Šiame straipsnyje pasidalinsiu realiomis kainomis, kurias siūlo rinkos atstovai, ir paaiškinsiu, kodėl jos skiriasi. Skaityk toliau – po straipsnio rasiai dažniausius klausimus, kuriuos man kasdien užduoda klientai.

Kainos ir pagrindiniai veiksniai

Kokia vidutinė kaina baldų pervežimui į Angliją dideliu mikroautobusu?

Na, čia reikia pradėti nuo to, kad vidutinė kaina svyruoja nuo 800 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje esi ir kurioje Anglijoje reikia pristatyti. Pavyzdžiui, vežimas iš Vilniaus į Londoną su pilnu mikroautobusu (apie 20–25 kubiniai metrai) paprastai kainuoja apie 1200–1500 eurų. Jei veži tik dalį mikroautobuso – tarkime, tik kelis baldus – gali tilpti į 600–900 eurų. Bet čia dar ne viskas, nes kai kurios įmonės skaičiuoja pagal atstumą, kitos – pagal kubatūrą. Aš pats dažniausiai siūlyčiau pasitikslinti tiesiai su įmone, nes kartais net mažas skirtumas kilometrais gali pakeisti kainą šimtais eurų.

Ar kaina skiriasi priklausomai nuo Anglijoje esančio miesto?

Taip, ir gana žymiai. Jei veži į Londoną ar pietinę Anglijos dalį, paprastai mokėsi daugiau dėl didesnio eismo ir sunkesnių sąlygų užvažiuoti į miestą. Šiaurinė Anglija – pavyzdžiui, Mančesteris, Liverpulis – dažnai būna pigesnė. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai, nes jei gyveni kokiojeje nors mažesnėje vietovėje, gali tekti mokėti papildomai už pristatymą iki namo. Vienas mano klientas vežė baldus į Kembridžą ir sumokėjo brangiau nei į patį Londoną, nes kelias iki namo buvo labai siauras ir reikėjo mažesnės mašinos. Taigi čia visada reikia žiūrėti individualiai.

Kokie papildomi mokesčiai gali atsirasti?

Čia jau prasideda tikroji matematika. Pagrindinės papildomos išlaidos dažniausiai būna šios: pakrovimas ir iškrovimas (jei nori, kad darbuotojai tai padarytų), draudimas, kuro mokestis (kai kurios įmonės jį įskaičiuoja, kitos – ne), ir stovėjimo mokestis, jei reikia ilgai laikyti mikroautobusą prie namo. Dar būna taip vadinamas „wait andload" mokestis, jei negali greitai pakrauti – tada moki už laiką, kol vairuotojas laukia. Vienas mano klientas neseniai papildomai sumokėjo beveik 200 eurų tik dėl to, kad namuose nieko nebuvo ir vairuotojas laukė tris valandas. Taigi geriau viską suplanuoti iš anksto.

Ar verta rinktis pilną mikroautobusą ar dalinį krovinį?

Jei turi tikrai daug baldų – svetainės komplektą, lovą, spintas, stalus – tuomet pilnas mikroautobusas gali būti pigesnis variantas, nes moki vieną fiksuotą kainą ir turi visą erdvę sau. Bet jei veži tik kelis baldus, pavyzdžiui, tik lovą ir čiužinį, tuomet dalinis krovinys gali būti žymiai pigesnis – kartais net perpus. Tiesą sakant, aš pats dažnai patariu klientams pasidomėti daliniais kroviniais, ypač jei jie neturi labai daug daiktų. Tiesiog reikia suprasti, kad dalinio krovinio atveju lankstumo bus mažiau – teks derintis prie jau suplanuoto maršruto.

Kaip paveikia kainą sezoniškumas?

Čia labai svarbu žinoti, kad perkraustymo kainos labai kinta priklausomai nuo metų laiko. Vasarą, ypač rugpjūtį ir rugsėjį, kai žmonės grįžta iš atostogų ir pradeda naują mokslo metų ciklą, kainos būna aukščiausios. Žiemą, ypač gruodį ir sausį, galima rasti geresnių pasiūlymų, nes paklausa mažesnė. Bet čia reikia būti atsargiam – kartais žiemą kitos išlaidos iškyla dėl blogo oro, pavyzdžiui, jei keliai slidūs arba reikia papildomo laiko. Aš pats turėjau atvejį, kai žiemą vežėme baldus į Bristolio regioną ir dėl sniego teko laukti dvi dienas, o klientui teko mokėti už papildomą stovėjimą. Taigi čia reikia viską gerai apsvarstyti.

Pasiruošimas ir logistika

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Čia mano asmeninė rekomendacija – kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad reikės pervežti baldus, užsakyk bent jau prieš dvi tris savaites. Per vasarą kartais reikia užsakyti net mėnesį iš anksto, nes visos geresnės įmonės būna užimtos. Vienas mano klientas palaukė iki paskutinės minutės ir tada gavo tik brangiausius pasiūlymus, nes niekas kitas jau neturėjo laisvų vietų. Taigi planuok iš anksto – sutaupysi ir pinigų, ir nervų.

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Angliją?

Dėl Brexit situacijos dabar reikia šiek tiek daugiau popierių nei anksčiau. Pagrindiniai dokumentai yra: vežimo sutartis, sąskaita faktūra (jei baldai nauji), ir prekių deklaracija. Jei veži naudotus baldus, paprastai pakanka sąrašo, ką veži, ir asmens dokumentų. Bet čia gali būti įvairių niuansų – pavyzdžiui, jei veži labai brangius baldus, gali prireikti vertinimo dokumento. Aš visada patariu pasitikslinti su konkretaus pervežimo įmone, nes taisyklės kartais keičiasi, o aš pats nesu teisininkas ir galiu nežinoti visų naujausių reikalavimų.

Kaip tinkamai paruošti baldus pervežimui?

Pirma, išrink viską, ką galima išrinkti – lovų rėmus, spintų lentynas, stalo kojas. Antra, viską gerai supakuok. Kartonas, burbulinė plėvelė, audeklas – visa tai labai svarbu. Trečia, pažymėk dėžes, kad žinotum, kas kur. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės tiesiog sukrovė viską į maišus ir paskui ieškojo savo brangios taurės tarp visų kitų daiktų pusvalandį. Taigi verta skirti laiko tinkamam paruošimui. Dar viena svarbi detalis – baldų apsauga nuo drėgmės, ypač jei veži pervežimu, kuris gali užtrukti kelias dienas.

Ar reikia drausti baldus pervežimo metu?

Čia jau asmeninis mano požiūris – taip, tikrai verta. Dauguma pervežimo įmonių siūlo savo draudimą, bet jis dažniausiai būna ribotas. Jei veži brangius baldus, geriau papildomai apsidrausti. Vienas mano klientas neseniai vežė senelio palikimą – rankų darbo medines spintas – ir jas šiek tiek apgadino pervežimo metu. Laimei, jis buvo apsidraudęs ir gavo kompensaciją. Bet jei nebūtų draudimo, būtų likęs su didele problema. Taigi čia tikrai rekomenduoju ne taupyti.

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai kelionė trunka nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo maršruto ir oro sąlygų. Jei viskas gerai, be didelių sustojimų, galima suspėti per dvi dienas. Bet jei yra papildomų pristatymų kelyje arba oro sąlygos prastos, gali užtrukti ir ilgiau. Aš pats visada perspėju klientus, kad reikia turėti omenyje galimą vėlavimą, ypač jei yra svarbus konkrečiai datai – pavyzdžiui, jei baldai reikalingi iki tam tikros dienos dėl naujo darbo pradžios.

Pasirinkimas ir įmonės

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Čia yra keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pirma, pasidomėk atsiliepimais – internete jų tikrai yra, ir galima susidaryti vaizdą. Antra, pasitikslink, ar įmonė turi savo transportą ar tik tarpininkauja – dažnai tarpininkai ima didesnį procentą. Trečia, palygink kelis pasiūlymus, bet nepirk tik pagal mažiausią kainą – kartais per pigiai reiškia prastos kokybės. Ketvirta, pasikalbėk su jais telefonu – jei jie malonūs ir atsako į klausimus, tai geras ženklas. Aš pats esu matęs ir labai gerų, ir labai blogų įmonių, todėl žinau, kad verta skirti laiko pasirinkimui.

Kokie yra perspėjimo ženklai renkantis įmonę?

Venkite įmonių, kurios siūlo labai žemas kainas palyginti su rinkos vidurkiu – paprastai tai būna spąstai. Taip pat venkite tų, kurios neturi aiškios sutarties arba atsisako rašyti kainą popieriuje. Dar vienas perspėjimo ženklas – jei jie labai greitai nori sudaryti sandorį ir nesuteikia laiko apsigalvoti. Aš pats turėjau klientą, kuris pasitikėjo įmone, kuri atrodė labai profesionaliai, bet paskui baldai dingo kelioms dienoms ir niekas neatsakydavo į telefono skambučius. Taigi čia reikia būti atsargiam.

Ar verta naudotis tarptautinėmis didelėmis įmonėmis ar vietinėmis?

Čia priklauso nuo situacijos. Didelės tarptautinės įmonės dažnai turi daugiau patirties ir geresnę infrastruktūrą, bet jų kainos paprastai būna aukštesnės. Vietinės įmonės gali būti pigesnės ir lankstesnės, bet čia reikia patikrinti jų patikimumą. Aš pats dirbu su įvairiomis įmonėmis ir galiu pasakyti, kad kartais mažesnė vietinė įmonė gali padaryti darbą geriau nei didelis tarptautinis prekės ženklas. Bet čia jau reikia žiūrėti konkrečiai.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas negerai?

Pirma, dokumentuok viską – fotografuok, filmuok, rašyk pastabas. Antra, nedelsiant susisiek su pervežimo įmone ir informuok apie problemą. Trečia, jei reikia, kreipkis į draudimo kompaniją. Svarbu žinoti, kad turi teises – jei baldai buvo apgadinti dėl įmonės kaltės, jie turi atsakyti. Bet čia reikia turėti įrodymus, todėl dokumentavimas yra labai svarbus.