Kiek kainuoja baldų atvežimas į Angliją šią savaitę?

Prieš dvidešimt ketverius metus, kai pradėjau kursuoti į Londoną, kainas skaičiuodavome ant popieriaus lapelio. Dabar viskas telefonuose, bet principas tas pats – kas nori pigiai, tas rizikuoja. Jei domina, kiek kainuoja baldų atvežimas į Angliją šią savaitę, atsakymas prasideda nuo „priklauso“, bet baigiasi konkrečiais skaičiais. Aš čia ne paskaitą skaitau, o dalinuosi tuo, ką matau kasdien: kainos, triukai, nesąmonės ir gudrybės. Be užuolankų, be propagandos. Tik tu ir aš, ir tavo baldai, kuriems reikia kelio iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją.

Kainos ir visokie niuansai

Kiek kainuoja baldų atvežimas į Angliją šią savaitę, jei vežu tik vieną didelę sofą?

Na, jei iš Vilniaus ar Kauno, ir ta sofa normalaus dydžio, ne koks megatronas iš kinų parduotuvės, tai realiai žiūrint apie 380–550 eurų. Galima ir pigiau, bet tada važiuosite dalinio krovinio būdu, reikės palaukti, kol fūra prisipildys. Šią savaitę dyzelis kiek atslūgo, bet keltai per kanalą... na, tie niekada nenumalšina apetito. Tai tie rėžiai maždaug tikslūs. Žodžiu, už mažesnę sumą nei trys šimtai nepradėkit derybų, nebent pats kaimynas važiuoja tuščiu furgonu atgal.

Ar šią savaitę kainos didesnės nei prieš mėnesį?

Žiūrėk, prieš mėnesį buvo juodasis penktadienis ir visi siuntė nesąmones į visas puses. Dabar šventinis štilis dar neprasidėjo, bet jau jaučiasi. Mano nuomone, šią savaitę kainos panašios į lapkričio vidurį, gal kokie penki–septyni procentai brangiau dėl sezoniškumo. Vežėjai ruošiasi kalėdiniam chaosui, darbo jėgos trūksta. O jei ieškotės skubaus krovimo, pasiruoškite primokėti. Tiesa, jei vežate iš provincijos, gali net nepajusti to pakilimo. Bet Vilnius–Londonas šiuo metu tikrai ne pigesnis nei prieš trisdešimt dienų.

Dėl kokių nesąmonių kaina staiga pašoka kelis šimtus eurų?

Oho, čia mano mėgstamiausia tema. Pirmiausia – adresas. Jūsų namai Glazge devintame aukšte be lifto? Krovėjai paprašys ant žmogaus papildomai. Arba Londono congestion charge zonoje reikia iškrauti – ir vėl pliusas. Kartais nepasako, kad kieme nėra vietos fūrai (nors fūra ne visada reikalinga, čia aš per lenkiškumą sakau – supraskite krovininį mikroautobusą arba viciuką) ir tada tenka samdyti mažesnę mašiną perkrovimui. Pianinas? Pamirškite pigius skaičius. Apie tai vėliau.

Ar mano IKEA spinta kainuoja tiek pat, kaip močiutės senovinė komoda?

Pagal tūrio skaičiavimus – teoriškai taip. Bet praktiškai ne. IKEA daiktus galima išardyti, suspausti ir prikrauti į kampą. Senovinė komoda – kartais tikras antikvariatas, kuriam reikia papildomos apsaugos, pakavimo, kartais net temperatūros kontrolės. Tai už tą patį tūrį gali brangti nebent draudimas arba kruopštesnis darbas. Aš asmeniškai seniems daiktams visada siūlau bent kokias penkiolika–dvidešimt proc. antkainį prie standartinės tarifo juostos. Nes jei sulaužysiu jūsų močiutės komodą, jūs manęs nenorėsit pažinoti.

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ ir kodėl tai brangiau nei terminalas?

Nu va, čia dažnas mitas. Klientai galvoja, kad tai reiškia, jog vairuotojas atneš daiktą į jūsų svetainę, padės prie sienos ir dar arbatos išgers. Ne. Tai reiškia, kad krovinys surenkamas jūsų adresu ir pristatomas adresu. Bet jei liftas neveikia... arba aukštas be lifto... na, tada jau kalbamės atskirai. Terminalinis variantas pigesnis, bet paskui patys turit atvažiuoti į sandėlį Luton arba kur ten. O tai irgi laikas, benzinas, nervai. Kartais mano klientai švaisto po savaitgalį, kad sutaupytų aštuoniasdešimt eurų. Švelniai tariant, neprotinga.

Realūs skaičiai iš to, ką mačiau

Draugas vežė baldus už tris šimtus eurų. Kodėl man identiškas siuntimas kainuoja aštuonis šimtus?

Aha, klasika. Prieš porą metų turėjau klientą Kaune, kuris būtent taip sukti ėjo. Sako, „Manto draugas varyjo už trys šimtus, o tu man klausyk“. Suprask, draugas pataikė ant vadinamojo backhaul – kai fūra grįžta atgal tuščia iš Anglijos, vežėjas paima ką nors už simbolinę kainą. Tai sėkmės reikalas. Jūs negalite planuoti savo remonto remdamiesi draugo sėkme. Jūsų aštuoni šimtai – tai normali rinkos kaina dedamajai fūrai. Gaila, bet taip yra. Verslas yra verslas, ne loterija, nors kartais ir atrodo priešingai.

Kokia yra mažiausia suma, kurią mačiau per dvidešimt ketverius metus už baldų pervežimą į JK?

Viena karta... būtent, per tiek metų. Žmogus vežė dvi kėdes ir mažą staliuką iš Klaipėdos į Bristolį. Dalinio krovinio būdu, laukė beveik mėnesį, bet sumokėjo gal kokią šimtą keturiasdešimt eurų. Bet čia buvo 2016-ieji, prieš Brexitą. Dabar tokių kainų nebėra. Minimalūs tarifai pašoko dėl popierizmo, muitinių, kuro. Šiandieninė mažiausia reali kaina galėtų būti apie du šimtus penkiasdešimt–trys šimtai eurų už mažytį siuntinėlį. O ir tada neaišku, ar neapsimes, kad pametė jūsų kėdę kažkokiam padrikam sandėlyje.

Vežu dvidešimt kvadratų nuomojamą butą iš Vilniaus į Londoną – koks čia rezultatas?

„Dvidesimt kvadratų“ – mėgstamas matavimo vienetas, nors mes kubatūra skaičiuojam. Nesvarbu. Tipiniam tokiam butui – sofa, lova, spinta, virtuvės kampas, dėžės – reikia maždaug aštuonių–dvylikos kubų vietos. Jei dalinis krovinys – devyni šimtai–tūkstantis trys šimtai eurų. Jei fūra tik jums – tūkstantis šeši šimtai–du tūkstančiai du šimtai eurų. Šią savaitę konkrečiai žiūriu į sąrašus, vidurkis svyruoja ties tūkstančiu. Realus skaičius. Aišku, jei turit ir šaldytuvą, ir skalbyklę, tada jau pilnas kraustymasis, o ne paprastas baldų atvežimas.

Kokios kainos šiomis dienomis iš Panevėžio į Mančesterį?

Panevėžys – gražus miestas, bet logistiškai jis visad pabrangina. Ne pasaulio pabaiga, bet fūrai ten sukti atskirai nuo Vilniaus–Kauno arterijos – papildomi kilometrai. Apskritai, iš Panevėžio į Mančesterį šiai savaitei realus įkainis dedamajam transportui apie tūkstantį keturis šimtus–tūkstantį aštuonis šimtus eurų, priklausomai nuo kiekio. Jei dalinis krovinys – gal prasideda nuo šešių su puse, bet reikia derėtis. Kai kuri vežėjų dėl tos pačios kainos nesileis, nes nenori sukti į šiaurės Lietuvą. Kaina bus didesnė nei iš sostinės. Tokia realybė.

Kiek kainavo pianinas į Birmingamą ir kodėl aš dėl to vis dar prakaituoju?

Tikra istorija. Prieš trejus metus – nors ne ši savaitė, bet pamoka visam gyvenimui. Pianinas, Birmingamas, namai su laiptais kaip Eiffelio bokšte. Sutarta kaina buvo devyni šimtai penkiasdešimt eurų, bet kai pamatėme, kad reikia keturių vyrų ir specialių diržų, pradėjo augti kaip ant mielių. Galutinis čekis – tūkstantis trys šimtai. Klientas supyko, aš supykau, nors įspėjau. Sunkūs daiktai Anglijos senamiesčiuose – tai atskira liūdnos istorijos kategorija. Tai jei turite pianiną, pamirškite standartines kainas. Rimtai.

Kas dažnai nepasiseka (ir apie ką niekas neparašo)

Kas atsitinka, jei baldai neatitinka pažadėtų išmatavimų?

O Dieve. Prieš metus klientas pasakė: „du lagaminai ir sofa“. Atvažiavome – sofa, du lagaminai, dar spinta, ir šuniuko narvas (šunys liko, bet narvas važiavo). Nebetilpo. Ir tada prasideda košmaras: arba antra mašina už papildomus keturis šimtus eurų, arba paliekam dalį. Tokių situacijų mačiau tiek, kad jau pačioje telefonu einu pro tokias sienas. Blogiausia, kai pasirenka vežėją, kuris neturi net atsarginės vietos ir paprasčiausiai pasiūlo išmesti seną komodą į konteinerį. Taip būna. Negerai, bet būna.

Ar mano daiktai tikrai pasieks Angliją per savaitę, jei vežėjas taip pažadėjo?

Atvirai? Nežinau. Šią savaitės aš nedrįsčiau jums prižadėti septynių dienų. Šiaip teorija tokia: dvi dienos krauti, dvi važiuoti, viena muitinei. Bet praktika sako, kad Doverio uoste eilės gali staiga išaugti, muitinė gali ištraukti patikrai, o dar vairuotojas gali tiesiog sulaužyti padangą. Aš esu matęs, kai krovinys „utiko“ Prancūzijoje beveik savaitei. Tai jei jums sako „tikrai per savaitę“, klauskite kas atsitiks, jei nepasieks. Jei atsakymo nėra – ženklas. Rimtas ženklas.

Ar tikrai pasitaiko, kad krovinys tiesiog dingsta?

Pasitaiko. Labai retai, bet pasitaiko. Ypač su tarpininkais, kurie neturi savo autoparko, tik gražią svetainę. Pamenu, kažkada apie 2019 metus (ar gal 2018?...) turėjome situaciją, kai vairuotojas tiesiog nustojo atsiliepti. Daiktai buvo kur nors netoli Birmingamo. Dairomės tris savaites. Galiausiai pavyko surasti per muitinės brokerį. O kas jei nebūtų draudimo? Kas jei ne CMR? Atsakymas: verkiate ir skambinate advokatui, kurio biuras kainuoja daugiau nei jūsų sofa. Todėl renkitės ne pagal kainą, o pagal vardą rinkoje.

Kas yra ta paslėpta draudimo schema, apie kurią visai nutyli blogi verslininkai?

Ooo, čia šlykštu. Daugelis sako „draudimas yra“. Bet CMR draudimas dengia tik pilną praradimą arba labai sunkų sugadinimą. Įbrėžimas ant komodos? CMR to nereguliuoja, ten yra minimalūs dydžiai, neminėsiu konkrečiai, bet mažai. O pilnas krovinio draudimas kainuoja papildomai. Kai kurie pigūs vežėjai net nepasiūlo, o jei paprašote – kaina pašoka šimtu–šimtu penkiasdešimt eurų. Tai kai skaitote skelbimą „kaina su draudimu“, klauskite – kokiu draudimu. Kitaip gaunate teisę į kelis eurus už kilogramą. Ir tai dar jei įrodote kaltę.

Kodėl vairuotojas atsivedė neaiškų pagalbininką, kuris atrodo kaip iš gatvės?

Tai va, čia nukrypsiu sekundei, bet labai svarbu. Londone kai kurie vairuotojai samdo pašalinius pagalbinius krovėjus nelegaliai, už grynuosius. Rizika didelė – jei tas žmogus susižeis arba sudaužo jūsų krištolo vazą (iš kur ji čia?), draudimas gali neišmokėti. Kartais tai sumažina kainą, nes šešėlinis darbas. Aš asmeniškai nepasitikiu. Jei matote, kad vyras paklausė pagalbos iš kaimyno – stabdykite procesą. Grįžtant prie kainos – tokios kompanijos dažnai slepia tikrąsias išlaidas, o vėliau prisikuria nemalonumų.

Kaip sumažinti sąskaitą be ašarų

Ar verta pačiam tvarkyti muitinės dokumentus ir sutaupyti?

Brexitas viską sudarkė. Dabar reikia EORI numerių, eksporto deklaracijų, importo deklaracijų, taisyklių kaip Švento Rašto. Aš pažiūrėsiu į jus rimtai: jei nesate eksporto vadybininkas, nė nesistenkite. Jo, galima sutaupyti šimtą–penkiasdešimt eurų paslaugų mokestį, bet jei suklysite, sėsite savo baldus muitinėje Kalėdoms. Aš pats kartais keikiuos su agentūromis dėl popierių, nors turiu dvidešimties metų patirtį. Tai jūs? Verčiau sumokėkite profesionalui. Ir čia ne ta vieta, kur taupyti. Popieriai turi būti tvarkingi, kitaip kainuos dešimteriopai.

Ar išrinkti baldus į plokštes ir sutalpinti į mažesnę erdvę padeda?

Absoliučiai. Kubatūra yra karalius. Kai klientas man skambina ir sako, kad turi keturių durų spintą, ir aš žinau, kad IKEA modeliai išardo... super. Kartą pavyko sutalpinti pilną miegamąjį į šešis kubus vietoj dvylikos. Sutaupė pusę kainos. Bet buvo ir atvirkščiai – žmogus pats išardė seną staliuką be instrukcijos, prarado tris varžtus ir paskui... nu, paskui reikėjo pirkti naują staliuką. Taip kad protingai ardykite. Jei neturite rankų – vežėjai gali padėti, bet už papildomą įkainį. Apskritai – mažiau vietos, mažiau mokate.

Kada dedamoji fūra pralaimi daliniam kroviniui?

Krovinys mažesnis nei penki–šeši kubai – be konkurencijos rinkitės dalinį. Jūs mokate tik už savo dalį fūros. Tačiau trūkumai: laukiate savaitę, dvi, tris, kol subus kiti klientai. Ir dar blogiau – jei pirmi kraunasi, jūsų daiktai gali būti pakrauti po viskuo. Ne idealu antikvariniams daiktams. Bet jei IKEA komoda – kam permokėti? Šią savaitę, jei turite laukimo laiko, sutaupysite trečdalį. O gal ir pusę. Čia kaip autobusas versus taksi – abu nuvež, bet vieni patogiau, kiti pigiau. Šiaip aš dalinius renkuosi mažesniems projektams.

Ar galiu pats krauti ir iškrauti, kad nereikėtų mokėti krovėjams?

Taip, vadinamoji „driver only“ paslauga. Vairuotojas atvažiuoja, atidaro duris, jūs patys nešate. Tai gali atpiginti krovinį apie šimtą–du šimtus eurų. Bet. Bet jei jūs vienas, o daiktai sunkūs, angliški gyventojai stebės pro langą, kaip jūs velkat sofą. Peterbore turėjau klientą, kuris pats traukė šaldytuvą ant vežimėlio. Praeiviai net padėjo. Šilta istorija, bet jei nugarą sugadinsite – ne mano atsakomybė. Rimtai, pagalvokite apie sveikatą. Kartais verčiau primokėti negu paskui gydytis stuburą už mažą sutaupymą.

Ar penktadienio skambutis keičia kainą palyginti su antradienio?

Na, šitas įdomus. Vežėjai mėgsta ramias savaitės pradžias planuoti. Penktadienis skubantiems žmonėms, norintiems išvažiuoti savaitgalį – prastas laikas derėtis. Kai kurie mano pažįstami vairuotojai už „skubų penktadienio užsakymą“, ypač jei reikia keltu bilietą gauti, paprašo dešimt–penkiolikos proc. antkainio. Ne visi, bet pasitaiko. Ai, ir dar – savaitgaliais Anglijos darbas brangesnis... ne, kainos tiek nesiskiria. Tiesiog penktadienis psichologiškai blogas. Antradienis – ramu, galima derėtis prie kavos. Toks jausmas, kad savaitės vidurys – auksas.

Paskutiniai klausimai prieš renkantis

Kodėl internete matau kainą 199 eurai, o telefone jau 900?

Atsakymas paprastas: clickbaitas. Labai daug neetiškų tarpininkų deda kainą be realaus pagrindo, kad prisiviliotų skambutį. Kai paskambinate, staiga paaiškėja, kad 199 eurai – tik pusė kubo, be krovos, be draudimo, o galbūt apskritai bazinė kaina be kuro priemokų. Aš tai vadinu „žvejybos taktika“. Patikimas vežėjas dažniausiai duoda apytikslį ruošinį telefonu, bet jau tą realų. Interneto piguoliai – dažnai pešliojimas. Ypač socialiniuose tinkluose. Atsargiai. Aš jums sakau – jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, vadinasi, meluoja. Rimtai, netikėkit stebuklais.

Kaip per dešimt minučių patikrinti, ar nepatiksiu ant sukčių?

Pirmiausia – ar jie turi rimtą svetainę, ne tik gražų paveiksliuką. Antra – ar duoda sutartį prieš apmokėjimą, ar tik žodinį pažadą? Trečia – Google apžvalgos, bet atsargiai, ten irgi melo pilna. Ketvirta – paklauskite apie CMR draudimą ir ar galite matyti polisą prieš vežimą. Jei pradeda malti šlamštą apie „pasitikėkite mumis“ – padėkite ragelį. Ai dar, JK vežėjams dabar reikalingos tam tikros licencijos... nors jei iš Lietuvos veža, čia mūsų nacionalinės licencijos. Esmė – jei žmogus vengia atsakyti tiesiai, jūs jau žinote atsakymą. Nepasitikėkite.

Ar atsiskaitymo būdas – grynaisiais ar pavedimu – keičia kainą?

Paprastai neturėtų. Bet. Jei mokate pavedimu iš karto – tai normalu. Jei prašote atidėti, dalimis, per pusę metų – kils antkainis. Grynieji krūvoje, iš rankų į rankas, kartais leidžia apeiti mokesčius (nedarykit to, aš to nesiūlau), bet tokiu atveju irgi problemų prisidarysite, jei kas nutiks. Aš rekomenduočiau paprastą pavedimą į sąskaitą su sutartimi. Aišku, yra faktoringas, bet baldų pervežime tai retenybė. Tiesą sakant, per dvidešimt keturis metus mažai to mačiau. Paprastas banko pervedimas ir viskas. Paprastai taip būna, kai žmonės nori apsimesti verslininkais.

Ką daryti, jei baldai atvažiavo su kiaurymėmis ir akivaizdžiais skeldalais?

Čia ta vieta, kur reikia veikti greitai ir netvarkingai. Neatidarinėkite visų dėžių iš karto kaip Kūčių vakarą. Fotografuokite. Viską. Prieš krovimą turėjote matyti būklę, dabar matote po. Jei pakavimas vizualiai pažeistas – pasirašykite CMR su pastabomis. „Su pastabomis“ – magiški žodžiai. Kitaip vežėjas pasakys „jūs patys sulaužėte išpakuodami“. Pamenu atvejį Liverpulyje – klientas atidarė po savaitės, o ten spinta subyrėjusi. Be jokių pastabų priėmime. Nieko nepadarėm. Kaip ir nepadarysi, net su geriausiais advokatais. Pasimokykit iš svetimų klaidų.

Ar kitą savaitę kaina bus visai kita nei šią savaitę?

Aš ne būrėjas. Kuro kainos gali pašokti per naktį, streikai uostuose įvyksta staiga, o šventinis sezonas tik stiprėja. Bet realiai, jei nebus katastrofos, kainos svyruos tame pačiame dešimt–penkiolikos proc. intervale. Jei svarstote kitą savaitę – drąsiai sakyčiau, kad skirtumas nebus drastiškas. Nebent jūs planuojate antradienį prieš Kalėdas – tada viskas brangsta. Šiaip, jei randat gerą pasiūlymą dabar, nelaukite. Geri vežėjai turi grafikus, kurie užsipildo greičiau nei prekybos centro eilė prie kasų. Rinkitės dabar.

Išvada

Taigi, kiek kainuoja baldų atvežimas į Angliją šią savaitę? Atsakymas – nuo maždaug šimto penkiasdešimties eurų už mažą siuntinį daliniame krovinyje iki daugiau nei dviejų tūkstančių už pilną buto pakrovimą. Šią savaitę rinka stabiliai judri, kainos nepasikeitė drastiškai nuo lapkričio, bet sezoniškumas jaučiasi. Nepasikliaukite pigiausiais skelbimais, tikrinkite paslaugos teikėjus ir nepamirškite – sutaupyti galima, bet ne dėl savo daiktų saugumo. Rinkitės protingai, derėkitės žmogiškai ir nepamirškite, kad už kiekvieno gero pervežimo slypi ne algoritmas, o žmogus su patirtimi. Sėkmės kraustantis.