Kaip vyksta siuntinių paėmimas iš namų į Angliją?

"Kaip vyksta siuntinių paėmimas iš namų į Angliją?" – šį klausimą man uždavė praeitą savaitę vilnietė, pirmą kartą per penkiolika metų keičianti gyvenamąją vietą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tereikia iškraustyti spintą, padėti į mašiną ir važiuoti. Realybė truputį sudėtingesnė, nors ir ne raketų mokslas. Per beveik dvidešimt ketverius metus tarptautinių perkraustymų srityje esu matęs visko – nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių "siuntinių", kurie vos netelpa į standartinį liftą. Šiame tekste atsakysiu į tavo klausimus taip, lyg sėdėtume prie kavos. Jokių vadovėlių, tik tai, kaip vyksta siuntų surinkimas Lietuvoje ir kas laukia toliau.

Prieš kurjeriui atvykstant – ką svarbu žinoti?

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar jums tai padarysite?

Ne, paprastai pakuoji pats. Aš žinau, kad kitur siūlo pilną aptarnavimą, bet aš visada sakau – supakuok pats. Kodėl? Nes jei aš suvyniosiu tavo lėkštę ir ji dūš, atsakomybė krenta ant manęs. O jei tu pats supakavai – tu žinai, kiek burbuliukų įdėjai. Be to, kokybiškos dvigubos kartono dėžės siuntiniams yra šventas dalykas. Perkam jas pačios, bet gali parsinešti ir iš statybininkų parduotuvės. Kartonas iš pašto skyriaus dažnai per silpnas stiklui. Prieš porą savaičių vežėm siuntinį į Birminghamą – klientas supakavo senutėlėse kelionių dėžėse. Gerai, kad tik viena įlinko, o likusios ištvermingai atlaikė tarptautinį pervežimą.

Kiek kartoninių dėžių man reikia, jei vežu dviejų kambarių buto daiktus?

Standartiškai sakau – dviems kambariams reikia maždaug penkiolikos dvidešimt vidutinių dėžių. Bet čia labai sąlyginis skaičius. Aš prisimenu vyruką iš Kauno, kuris turėjo knygų... Dieve, tas siuntinys į Angliją sverė beveik toną. Knygos yra baisūs dalykai pagal svorį. Tavo dviejų kambarių butas gali būti minimalus, o gali būti pilnas porceliano. Aš siūlau pradėti nuo dvidešimt, o jei liks – atiduosi kaimynui. Geriau turi perteklių nei penktadienį vakare bėgi į parduotuvę ieškoti dėžių. Beje, drabužiams tiks ir maišai, bet tik stiprūs, ne pūssekliai plastikiniai.

Ar galiu siųsti ir plastikinius konteinerius, ir maišus, ar tik dėžes?

Techniškai galima ir maišus siųsti, bet aš tau nerekomenduočiau. Buvo atvejis, kai klientė supakavo drabužius tose didžiulėse IKEA maišuose. Atrodo tvirta, bet kelyje jie trinuosi vienas į kitą, o sąvarų kampai gali įpjauti. Plastikiniai konteineriai – taip, jie gali keliauti, bet turi būti su dangčiais. Sykį vežėm konteinerį be dangčio – pamiškėje atidarėme, o ten... Po lietaus dalis dokumentų buvo šlapi kaip kiaulė. (taip, turėjau omeny kaip kempinė, bet tiesiog prisiminiau tą nemalonų kvapą). Geriausia – standartinės dėžės. Dvigubos, su lipnia juosta per vidurį, o ne tiesiog per šoną.

Ką daryti, jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto?

O, tai klasikinė situacija. Pats gyvenau penktame aukšte be lifto trejus metus, tai žinau, kaip skauda kojas. Kai renkami siuntiniai iš namų į Angliją, vairuotojas vienas tikrai nenės visko. Jei turi daug daiktų, mes atsiunčiame du žmones, bet tai kainuoja papildomai. Kartais klientai organizuoja draugus ar kaimynus – tai puiku. Būna, kad vairuotojas pasiūlo "kiekvienas pasiimam po dėžę", bet jei dėžėje knygos, tai gali būti sunkiau nei atrodo. Sykį Panevėžyje nešėm sofą per langą, nes laiptinė per siauras. Tai taip, penktas aukštas be lifto – pridėk dvidešimt eurų ir porą nervų ląstelių.

Ar reikia kažkur registruotis ar užpildyti popierius prieš jums atvažiuojant?

Taip, reikia. Bent jau pas mus visada reikia. Mes siunčiame tau užpildyti paėmimo sąrašą – ten parašai, kiek maždaug dėžių ir ką vežiesi. Nereikia centimetro tikslumu, bet bent jau "penkiolika dėžių, dviratis, du lagaminai". Tai padeda mums paskaičiuoti, kokia mašina atvažiuoti. Būna, kad klientas sako "trys daiktai", o ten visas butas. Atvažiuoju su furgonu, o reikia sunkvežimio. Tada viskas stringa valandas. Ir nepamiršk paso numerio – kai kurie pervežėjai to klausia dėl savo vidaus apskaitos. Aš asmeniškai irgi prašau, nors ne visada žinau kam (sukelia pasijuokimą ten biure kažkokį).

Paėmimo diena – kas vyksta tikrojoje gyvenime?

Kelintą valandą paprastai atvažiuoja kurjeris, kai renkami siuntiniai į Angliją?

Paprastai mes dirbame nuo aštuonių ryto iki šešių vakaro. Suteikiame intervalą – pavyzdžiui, tarp dešimtos ir keturiolikos valandos. Nesakysiu, kad tiksliai dešimt penkiolika atvažiuosime, nes kelyje būna visko. Balandį važiavome iš Klaipėdos, spūstis dėl avarijos – vairuotojas pavėlavo dviem valandom. Klientas pyko, bet ką padarysi. Jei tau labai svarbus laikas, sakyk. Mes galim bandyti daryti tavo paėmimą pirmu ar paskutiniu, bet visiškai garantuoti negaliu. Tai transportas, o ne traukinio tvarkaraštis. Dažniausiai per pietus jau viskas surinkta ir galima planuoti kitus maršrutus.

Kas vyksta, jei vėluoju į namus ir kurjeris jau laukia?

Ai, tai baisiausia, kas gali nutikti. Vairuotojas paskambina, tu nuleidi ragelį... "Aš už dviejų minučių." Realiai jis gali lauki dešimt, ne daugiau. Jei žinai, kad vėluosi, skambink iš anksto. Kartais galima persiderėti į vėlesnį intervalą arba kitą dieną. Bet jei jau atvažiavo ir nieko nepeša – yra "nepasirodymo" mokestis. Mūsų vairuotojai dirba pagal grafiką, o tuščias važiavimas – tai degalai ir prarastas laikas. Sykį klientas buvo išėjęs "tik po pieno" į parduotuvę. Grįžo po pusvalandžio. Vairuotojas jau buvo Kėdainiuose. Teko mokėti trisdešimt eurų kitam važiavimui, nes kaina siųsti daiktus į Londoną neapsiima be sėkmingo paėmimo.

Ar tikrai turite sverti kiekvieną dėžę atskirai, ar galima ant svarstyklių viską kartu?

Sveriame kiekvieną dėžę atskirai. Taip, tai painu kai kuriais atvejais, bet aš paaiškinsiu. Mums reikia žinoti, kiek sveria kiekvienas siuntinys, nes mašinoje negalime perkrauti vienos pusės. Jei visas svoris guli dešinėje, vairuotojas vėliau rūksta pakelėje bandydamas sureguliuoti. Būna, kad tarpinėje stotelėje perskirstom, bet pradžioje labai svarbu turėti svorį ant popieriaus. O jei dedi ant svarstyklių viską kartu, tikslumo nulis. Be to, muitinės procedūros gali reikalauti parodyti, kad didžioji dėžė sveria dvidešimt du, o nedidėlė – aštuonis kilogramus. Kiekvienas svoris įrašomas į važtaraštį.

Ar vairuotojas padės man nesti dėžes iki mašinos, ar tai mano problema?

Tai priklauso nuo sutarties, bet mūsų vairuotojai padeda nešti iki mašinos – tai įskaičiuota, jei tai pirmieji metrai iki transporto. Bet jei tavo kiemas toks, kad mašina stovi už trijų šimtų metrų – tada jau problemos. Buvo toks atvejis kaime prie Trakų. Kelias nepravažiuojamas pavasarį, vairuotojas paliko furgoną gatvėje. Nešėm dėžes per lauką. Klientas rinko keturis draugus. Aš pats tądien buvau pas odontologo, tai tik girdėjau, kaip kolega piktinosi telefonu. Tai taip, pagalbai reikia pasiruošti, jei gyveni ne centro fasadą ir turi dideles dėžes.

Ką reiškia tas muitinės popierius, kurį prašo pasirašyti prieš paėmimą?

EUR-1? Ne, čia ne tas atvejis. EUR-1 yra prekybai, o tu vežiesi asmeninius daiktus. Mes ruošiame CMR važtaraštį – tai toks vežimo dokumentas. Jame nurodoma, kas veža, ką veža, iš kur į kur. Tu pasirašai, kad perdavėm nurodytą kiekį dėžių. Kartais paprašom ir sąrašo turinio anglų kalba – ne visada, bet jei krovinys didelis, muitininkai gali paklausti. Aš asmeniškai nekenčiu popieriažos, bet be jos – niekur. Tarptautiniai pervežimai be dokumentų negali egzistuoti. Ir taip, tu gauni savo egzempliorių, kad jei kas nutiktų, turi įrodymą rankoje.

Ar galiu vežtis augalą į Angliją? Turiu didelį fikusą.

Žinai, aš tiksliai neprisimenu dėl gyvų augalų. Dvidešimt ketveri metai darbe, vis dar pamirštu tikslias muitinės taisykles. Man atrodo, kad su žeme ir šaknimis – visiškai ne. Jei persodintas į sausą vazoną, galbūt galima, bet neaprašysiu čia garantijų, nes galiu meluoti. Fikusas gi didelis... Vieną kartą klientė bandė vežtis katę maiše, bet tai gyvūnai, o ne augalai. Apie augalus geriau pasitikrink GOV.UK svetainėje arba paskambink muitinei. Geriau jau palikti kaimynei, kad ir kaip gaila būtų. Aš savo fikusą palikau prieš penkiolika metų Panevėžyje. Šį pavasarį sužinojau, kad jis vis dar gyvas.

Kelionė į Angliją ir muitinė

Kiek laiko siuntiniai važiuoja iš Lietuvos į Angliją, jei renkami iš namų?

Jei kurjerio iškvietimas į namus įvyksta pirmadienį ar antradienį, mašina dažniausiai išrieda tą pačią savaitę. Iki Londono kelionė trunka penkias devynias dienas, priklausomai nuo maršruto. Mes dažnai važiuojame per Belgiją arba Vokietiją – čia mūsų maršruto planuotojo galvos skausmas. Vieną kartą kalėdiniu laikotarpiu siuntinys į Angliją strigo dviem savaitėms ties Doveriu. Anglai tikrino kiekvieną antrą mašiną dėl nelegalių krovinių. Tai normalu – per šventes visi stringa. Štai kodėl siuntimo terminai labiau negu realūs tą savaitę prieš Kalėdas.

Kur mano daiktai bus laikomi, jei mašina pilna ir jų nepaima kartu?

Jei tavo daiktai netilpo – kas būna reguliariai didesniuose perkraustymuose – mes juos pasiliekame sandėlyje Vilniuje. Tada surenkam kitą furgoną, kuris vyksta tą pačią savaitę ar kitą. Niekas neišmetama į lauką, neparduodama (nors aš girdėjau apie vienus pervežėjus, kurie... ne, geriau nesakysiu, bet rinktis reikia atsakingai). Tau pranešame, kad liko trys dėžės, ir duodame datą, kada jos važiuoja paskui. Sandėliavimas savaitę paprastai nemokamas, ilgiau – kainuos po dešimt eurų už savaitę. O kai kurie perka tau visai nebūna aiškūs dėl tolimesnių žingsnių.

Ar muitinė tikrins kiekvieną mano dėžę, ar tik klaus, kas viduje?

Muitinė tikrins tada, jei kažkas įtartina. Jei veži standartinį butą – knygos, indai, drabužiai – paprastai paklausia tik sąrašo. Bet jei turi naują dėžę su niekad neužmautais batais be dėžutės, jie gali paklausti: "Ar tai prekybai?" Nes jei prekybai, muitas kitas. Sykį pareikalavo atidaryti dėžę su vaizdo kamera. Klientas sakė, kad sena. Bet kad ant jos kainos etiketės dar klijavo... Čia jau ne mūsų reikalas apgaudinėti. Pervežimas iš Lietuvos į Angliją turi būti sąžiningas. Jei slepi turinį, problemos bus Anglijoje, ne pas mus. Muitininkai turi uosles ir laiko.

Ar reikia mokėti muito mokestį daiktams, kurie yra mano asmeniniai?

Asmeniniams daiktams, jei jie naudoti ir vežiesi pirmą kartą keisdamas gyvenamąją vietą – muito mokėti neturėtum. Taikoma relocating exemption, kaip jie ten sako. Bet yra riba – daiktai turi būti tavo nuosavybė bent šešis mėnesius. Jei perveži naują šaldytuvą, kurį nusipirkai vakar – muitininkas nusišypsos ne iš tos pusės. Aš nesu muitinės agentas, tačiau iš patirties galiu pasakyti: senas dulkių siurblys praeis, o trys tokie patys siurbliai – jau nebe. Rodos, du tūkstančiai septyni šimtai eurų yra riba bendrai vertei, bet tiksliai pasitikrink, nes aš čia galiu klysti dėl tikslaus skaičiaus.

Ar transportas važiuoja tiesiai Lietuva–Anglija, ar kažkur perkraunama?

Perkraunama. Mažai kuriuo atveju pervežimas vyksta tiesiai tavo dėžėmis iš tavo buto Lietuvoje iki tavo durų Anglijoje su viena mašina. Dažniausiai didžioji fūra surenka iš kelių adresų, vežama iki terminalo Kaune arba Klaipėdoje, ten persikrauna į tarptautinę mašiną. Kartais net du kartus persikrauna – terminale ir dar Varšuvoje ar Berlyne. Kai kurios įmonės sako "tiesiogiai", bet tai marketingo triukas. Realiai niekas nevažiuos tris tūkstančius kilometrų su tavo penkiomis dėžėmis be sustojimo. Bent jau pas mus ne. Ir aš manau, kad tai normalu – taip veikia logistika, kai vyksta siuntinių gabenimas į Angliją.

Kainos, draudimas ir tie nemalonūs dalykai

Kiek kainuoja siuntinių surinkimas iš namų ir pervežimas į Londoną maždaug?

Kaina priklauso nuo tūrio ir svorio, bet kadangi tu klausi – maždaug. Iš Lietuvos į Londoną, jei veži kokių dvidešimt dėžių, sunku pasakyti čia stovint, bet sakykime nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Jei tik pora lagaminų – galima sutalpinti į bendrą krovinį už šimtą dvidešimt–šešiasdešimt eurų. Kolkas dar turime tuos "shared load" variantus, nors jie ne visada patogūs laukiant. Vieni klientai man skambina kas savaitę ir klausia dėl tikslios kainos. Aš negaliu telefonu žinoti, nes neįėjau į tavo spintą. Skambinti ir klausyti – gerai, bet sverti reikia, o tada jau galima galutinai pasakyti.

Kodėl vieni pervežėjai prašo tris šimtus eurų, o kiti aštuonis šimtus už tą patį kiekį?

O čia atsakymas, kurio tikrai nenori girdėti kai kurios įmonės. Tas, kuris prašo tris šimtus gali būti rizikingas, o tas, kuris prašo aštuonis šimtus – galbūt perka tau ir draugystę, ir draugišką telefoną. Ne, šiaip kainų skirtumai – iš to, kad vieni turi savo furgoną, kiti perduoda trečiai įmonei po surinkimo. "Perpardavinėtojai" – taip aš juos vadinu – pasiima užsakymą už keturis šimtus, parduoda kitiems už tris šimtus penkiasdešimt, o darbai stringa. Matai? Jų ofiso net nėra. Realus pervežimas vidutiniškai kainuoja keturis šimtus penkiasdešimt–septynis šimtus. Žemiau trijų šimtų – arba laimingas atsitiktinumas, arba bėdos, kurias sužinosi vėliau.

Kas bus, jei dėžė per silpna ir prakiūra pakeliui?

Tada gausi nuotrauką ir skambutį. Dažniausiai tokią žinutę: "Jūsų siunta pažeista." Jei dėžė per silpna, o lijo per maršrutą – niekas nekaltas, tik tavo kartonas. Aš visada sakau: nepirk vienos bangos dėžių. Jos tinka batams, bet ne porcelianui. Buvo klientas, kuris supakavo stiklinį stalą į... į medinę lojalumo dėžę iš kažkokios parduotuvės. Kaip galvojai, kas nutiko? Nu, taip, stiklas trūko kampu. Mes bandėme jį apvynioti, bet transportas vis dėlto transportas – duobės keliuose egzistuoja visoje Europoje. Nuo Kauno iki Londono kelias nėra šilko audinys, kad niekas nekiltų.

Ar galiu vežtis dviratį automobilio dydžio? Kiek tai kainuoja?

Dviratį gali vežtis, bet automobilio dydžio – čia tu jau juokauji, ar ne? Ne? Hmm, gal turėjau omeny dviratį, kuris tikrai yra dviratis? Jei paprastas dviratis – nuimk priekinį ratą, sutepk grandinę, o jei brangus – dar įsuk į burbuliukus. Kaina priklauso nuo to, ar telpa į standartinį tarifą pervežimui. Dažnai prideda trisdešimt–penkiasdešimt eurų, nes reikia specialiai tvirtinti. Automobilio dydžio dviratis, sakai... Tada jau kalbam apie pervežimą nebe kaip siuntinį, o kaip krovinį. Teks pirkti visą automobilio vietą arba pusę furgono. Tada svyruos nuo aštuonių šimtų iki dvylikos šimtų eurų. Galbūt pigiau išardyti ir supakuoti į dėžes.

Ar mano daiktai apdrausti, jei mašina sugenda ar užsidega?

Eee... Čia toks dalykas, apie kurį nenoriu meluoti. Daugelis pervežėjų turi civilinės atsakomybės draudimą, bet jis dažnai nekompensuoja visos vertės, o tik tam tikrą sumą už kilogramą. Pavyzdžiui, už kilogramą dešimt eurų. Tavo kamera sveria pusę kilo – gausi penkis eurus. Juokinga, tiesa? Yra atskiras krovinio draudimas, bet jis kainuoja papildomai ir klientai dažniausiai atsisako, kad sutaupyti. Aš asmeniškai siunčiu brangesnius daiktus registruotu paštu atskirai, jei tik įmanoma. Taip saugiau. Bet jei veši viską kartu – pats supakuok taip, kad net meteoritas nepakenktų. Deja, aš mačiau ir senas mašinas, ir dūžtančius daiktus pakeliui.

Klaidos, mitai ir kaip viskas iš tikrųjų veikia

Kokia didžiausia klaida, kurią matote žmonių pakuojant siuntinius į Angliją?

Didžiausia klaida – žmonės pradeda krautis likus dviem dienoms. Ne. Pradėk likus savaitei ar dviem. Antra – taupo ant lipnios juostos. Lipni juosta turi būti tikra lipni, ne ta, kuri klijuoja dovanas per Kūčias. Trečia – rašo ant dėžių "trapūs daiktai", bet viduje nėra vieno popieriaus gabalo. Aš jau minėjau knygas, bet dar yra lemputės, vazos... Viena klientė sudėjo krištolines taures į džinsus. Atrodo protinga, bet džinsai slidūs – taures susitrenkė viduje. Tai taip, skirti laiko ir medžiagų. Tavo daiktai važiuos tūkstančius kilometrų. Keliai Europoje nėra šilko, ypač ten, kur remontuoja.

Ar tikrai negalima siųsti skysčių? Net jei tai šampūnas?

Skysčiai... Techniškai oficialiai negalima. Bet jei tai uždarytas šampūnas, kuris bus tavo vonioje Anglijoje – realybėje visi maži kiekiai praeina. Mes neturime teisės vežti naudotu dyzeliu kvepiančiuose bidonuose, bet keli buteliukai kosmetikos... nelabai kam įdomūs. Buvo atvejis, kai klientas vežė aliejaus tapybai. Muitininkas atidarė, pamatė, pauostė, paklausė – menininkas? Ir praleido. Bet jei tai dvidešimt litrų – jau rizika. Aš nepatarčiau, bet ir nemeluosiu, kad žmonės neveža. Tvarkingai supakuoti, sandariai. Dyzelį palik. O apie perkraustymą į UK aš pasakoju tik tai, ką žinau iš praktikos.

Kaip žinoti, kad įmonė rimta, o ne kažkoks perpardavinėtojas?

Perpardavinėtojus atpažinsi pagal tai, kad jie nieko nežino. Klausi – iš kokio miesto Lietuvoje jūs renkate? – o jie vos ne raudonuoja telefonu. Neturi sandėlio adreso, neturi vairuotojo vardo. Tik graži svetainė ir penkiolika numerių, kurie veda į centrą Dubajuje ar kažkur. Rimti vežėjai atsako konkrečiai: "Ateinantį antradienį bus mūsų furgonas Klaipėdoje, vairuotojas Vytas." Gali paskambinti vėliau ir vėl rasti Vytą. Jeigu viskas labai pigu ir labai abejinga – bėk. Aš per tuos metus mačiau, kaip žmonės mokėjo du kartus, nes pirmi dingo su pinigais. Tai skaudu, bet realu.

Ar verta rašyti ant dėžių 'Kitchen' ir 'Bedroom', ar tai laiko švaistymas?

Aš žinau, kad tai atrodo kaip terapijos užsiėmimas rašyti markeriu ant penkiolikos dėžių. Bet kai atsiduri Anglijoje ir stovi tarp keturiasdešimt dėžių svetainėje, supranti – verta. Bent jau numeruok. "Viena iš penkiolikos", "du iš penkiolikos". Ir kuriam kambariui rašyti – nebūtinai, nes Anglijoje kambarių išdėstymas kitoks nei Vilniuje. Bet jei jau rašai – "Virtuvė" padeda. Buvo klientas, kuris rašė tik savo vardą ant kiekvienos dėžės. Tarsi kas nors kitas jas paims. Ne, ne. Tvarkingi užrašai sutaupo valandų iškrovimo metu. Neik į kraštutinumus, bet numeruok bent jau, kad žinotum, ar nepasiklydo nutikusios dėžės.

Jei aš pats vairuočiau mikroautobusą, ar tikrai sutaupyčiau?

Oi, čia mano mėgstamiausias klausimas. Teoriškai taip, sutaupai. Bet paskaičiuok: nuomuoti mikroautobusą – aštuoni šimtai eurų plius degalai dar keturi šimtai, plius keltas į Angliją trys šimtai, plius nakvynės maždaug du šimtai. Jau tūkstantis septyni šimtai. Dar tu vairuoji tris tūkstančius kilometrų pavargęs, spėju, kad vienas? Beje, ar turi tarptautinę vairuotojo kortelę? Šešių mėnesių... (ne, metų, kažkodėl parašiau šešių) draudimas. Dar turi permuitinti viską patiems. Aš mačiau žmonių, kurie grįžta lūžę po kelionės. Kartais pigiau nervams yra sumokėti pervežėjams penkis šimtus eurų ir paimti lėktuvu. Rimtai, pagalvok apie save.

Išvada

Siuntinių paėmimas iš namų į Angliją nėra magija – tai organizavimas, kuriam reikia tavo dėmesio ir mūsų patirties. Per beveik trisdešimt metų... oi, dar ne tiek, dvidešimt ketverius... supratau, kad geriausia paprasčiausiai pasiruošti ir klausti, net jei klausimas atrodo kvailas. Užduok juos, rinkis patikimą komandą ir nepamiršk – geras kartonas kartais išgelbėja daugiau nei brangiausias draudimas. Sėkmės persikraustant, o jei kils abejonių – parašyk, atsakysiu taip pat atvirai kaip dabar.