Kaip vyksta krovinių gabenimo į Angliją procesas nuo A iki Z?

Sveikos, merginos! Na, čia aš jums norėjau trumpai papasakoti, kaip iš tikro vyksta tas visas krovinių gabenimas į Angliją, nes paskutiniu metu labai dažnai manęs klausia – ir ne tik dėl... na, jūs supratote, mano srities, bet ir dėl įvairių gyvenimiškų dalykų. Viena klientė praėjusią savaitę pasakojo, kad ji nori siųsti savo verslo prekes į Londoną ir visiškai nežino, nuo ko pradėti. Tai aš jai viską paaiškinau, o dabar pagalvojau – gal ir jums bus naudinga žinoti, kaip tas procesas veikia, jei kartais planuojate ką nors gabenti. Nes iš tikro čia nėra nieko labai sudėtingo, jei žinai kelis svarbius dalykus.

Pagrindiniai žingsniai

Kada verta rinktis pilną sunkvežimį?

Na, pradėkime nuo to, kada apsimoka imti visą sunkvežimį. Jei jūsų krovinys yra didelis – sakykim, daugiau nei 10–12 europalečių, arba tiesiog turite daug kubinių metrų – tada pilnas sunkvežimis yra geras variantas. Vieno sunkvežimio talpa yra apie 33–36 europaletes, priklauso nuo tipo. Kaina svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, iš kurio Lietuvos miesto kraunate ir kurioje Anglijoje iškraunate. Pavyzdžiui, iš Kauno iki Londono pilnas sunkvežimis gali kainuoti apie 1200–1400 eurų, jei viskas tvarkingai su dokumentais. Bet čia dar reikia žinoti, kad kartais būna papildomų mokesčių – jei reikia tam tikrų leidimų arba jei krovinys yra specifinis.

Kada geriau naudoti dalinio krovinio paslaugas?

O štai jei jūsų krovinys yra mažesnis, tada dalinis krovinys (LTL – Less Than Truckload) yra kur kas pigesnis. Jūs mokate tik už tą vietą, kurią užima jūsų prekės. Paprastai tai kainuoja nuo 200 iki 500 eurų, priklausomai nuo dydžio. Aš pati turėjau atvejį – viena mano pažįstama norėjo išsiųsti savo rankų darbo kosmetiką į Manchesterį, tai jai pilnas sunkvežimis būtų buvęs per brangu, o dalinis krovinis išėjo apie 280 eurų. Viskas puikiai atvyko.

Kokie dokumentai reikalingi?

Dokumentai – čia yra tas momentas, kur daugelis susipainioja. Pagrindiniai dokumentai yra: prekių sąskaita faktūra (invoice), pakavimo sąrašas (packing list), CMR važtaraštis (jei vežate keliais), ir jei reikia – eksporto deklaracija. Jei jūsų prekės yra skirtos verslo tikslams, gali prireikti EORI numerio. Dėl Brexit dalykų dabar reikia ir muitinės deklaracijų – tai svarbu žinoti, nes anksčiau buvo paprasčiau. Vienas mano draugas, kuris prekiauja su Anglija, sakė, kad pirmą kartą viską tvarkėsi pats ir praleido beveik visą dieną dokumentuose. Po to jau samdė brokerį.

Kiek laiko truna gabenimas?

Paprastai iš Lietuvos iki Anglijos sunkvežimis važiuoja apie 2–3 dienas, jei viskas tvarkingai. Bet čia dar reikia pridėti muitinės laiką – po Brexit tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki vienos dienos, priklausomai nuo to, ar jūsų dokumentai yra tvarkingai paruošti. Kartais būna eilės uostuose – ypač jei vežate per Doverą arba Folkestoną. Vieną kartą mano klientės krovinys užtruko beveik savaitę dėl to, kad dokumentuose buvo klaida. Tai buvo nemalonu, bet išmoko ją būti atidesnę.

Kokius vežėjus rinktis?

Yra labai daug vežėjų – ir didelės tarptautinės kompanijos, ir mažesni vietiniai vežėjai iš Lietuvos. Aš asmeniškai girdėjau gerų atsiliepimų apie „Vlantana", „Vėtrungė", „Viking Line" turi savo krovinių skyrių, yra ir daug kitų. Svarbiausia – pasiskaitykite atsiliepimus, paklauskite, ar jie turi patirtį su gabenimu į Angliją, ir kokius terminus siūlo. Kartais pigesnis variantas reiškia ilgesnį pristatymo laiką. Čia jau reikia nuspręsti, kas jums svarbiau – kaina ar greitis.

Muitinė ir dokumentacija po Brexit

Kokie pokyčiai įvyko po Brexit?

Na, čia reikia tiesiai šviesiai pasakyti – po Brexit viskas tapo sudėtingiau. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, viskas buvo daug paprasčiau. Dabar reikia muitinės deklaracijų abiejose pusėse – tiek Lietuvoje (eksportas), tiek Anglijoje (importas). Tai reiškia, kad jūsų krovinys bus tikrinamas muitinės, reikalingi tinkamai užpildyti dokumentai. Jei viskas gerai – greitai praeis, jei yra nesklandumų – gali užtrukti.

Kaip paruošti dokumentus, kad nekiltų problemų?

Svarbiausia – tiksliai nurodykite visus prekių duomenis: kiekis, vertė, kilmės šalis, prekių kodai (CN kodai). Jei patys nesate tikri – geriau pasikonsultuokite su muitinės brokeriu. Jų paslaudos kainuoja papildomai, bet tikrai gali sutaupyti laiko ir nervų. Aš girdėjau istorijų, kai žmonės bandė patys viską tvarkytis ir dėl vienos klaidos krovinys buvo sulaikytas kelioms dienoms. O brokeris būtų viską iškart sutvarkęs.

Ar reikia mokėti muitus?

Muitai priklauso nuo to, kokias prekes jūs vežate. Jei tai prekės iš ES kilmės, tai gali būti taikomi sumažinti muitai arba jokio muito, jei yra tam tikri susitarimai. Bet čia reikia pasitikrinti konkrečiai pagal jūsų prekių tipą. Pavyzdžiui, drabužiai, avalynė, tam tikri maisto produktai gali turėti skirtingus muitus. Geriausia prieš siųsdami pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose arba pasiklausti specialistų.

Kas yra EORI numeris ir ar jums jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra būtinas, jei jūs prekiaujate su šalimis už ES ribų. Po Brexit Anglija tapo „užsienio šalimi", todėl jei jūs reguliariai gabenate prekes, jums reikės EORI numerio. Gaunama jis gana paprastai – reikia užpildyti prašymą Muitinės departamente. Vieną kartą aš pati tvarkiausi tai savo vyrui įmonėje, tai užtruko gal pora savaičių, bet buvo nesunku.

Krovinių tipai ir jų ypatybės

Kaip vežti pavojingas prekes?

Jei jūsų krovinys priskiriamas pavojingoms prekėms (ADR), čia jau reikia papildomų dokumentų ir specialių transporto priemonių. Pavyzdžiui, tam tikri kosmetikos produktai gali būti laikomi pavojingais, jei jie turi degių medžiagų. Tai jau reikia specialaus leidimo ir mokymo vairuotojams. Čia aš pati neturiu daug patirties, bet žinau, kad tai kainuoja žymiai brangiau ir reikia ieškoti specializuotų vežėjų.

Kaip vežti šaldomas prekes?

Šaldomas krovinys – taip pat specialus reikalas. Reikia temperatūros kontrolės sunkvežimio. Kaina žymiai didesnė nei paprasto krovinio. Bet jei jūsų prekės reikalauja tam tikros temperatūros – čia jokiais būdais negalima taupyti. Aš girdėjau istoriją, kaip vienas vežėjas bandė sutaupyti ir vežė šaldytas prekes paprname sunkvežimyje – visas krovinys sugedo. Nuostoliai buvo kur kas didesni nei sutaupyta suma.

Ką daryti su labai dideliais kroviniais?

Labai dideli kroviniai – jau reikia specialaus transporto, kartais net eskortos. Tai gali būti pramonės įranga, statybos elementai ir pan. Čia jau reikia individualiai derinti su vežėju, nes tai labai specifinis reikalas. Kaina gali būti labai įvairi – nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų.

Kaip vežti asmeninius daiktus?

Jei jūs norite persikelti gyventi į Angliją ir vežate asmeninius daiktus – tai jau kitas reikalas nei verslo krovinys. Yra kompanijų, kurios specializuojasi būtent tokiuose pervežimuose. Dokumentacija paprastesnė, bet vis tiek reikia užpildyti tam tikras deklaracijas. Dažnai žmonės naudoja konteinerius, jei daiktų tikrai daug. Vieno 20 pėdų konteinerio gabenimas iki Anglijos kainuoja apie 1500–2500 eurų, priklausomai nuo uosto.

Praktiniai patarimai

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Čia tikrai verta pasiskaityti atsiliepimus internete, paklausti pažįstamų, kurie jau gabeno prekes. Svarbu žinoti, ar vežėjas turi savo transportą, ar jis tik tarpininkas. Jei tai tik tarpininkas – kartais gali būti brangiau, bet kartais ir patogiau, nes jie sutvarko visus dokumentus. Aš pati asmeniškai renkuosi tuos, kurie turi aiškią kainodarą ir nekeičia kainos paskutinę minutę. Buvo tokių atvejų, kai žmonės sutiko gerokai mažesnę kainą, o paskui dar papildomai mokėjo už „netikėtus" mokesčius.

Kada geriausia planuoti gabenimą?

Jei įmanoma, stenkitės planuoti iš anksto. Vasaros laikotarpiu, ypač prieš rugsėjį, kai daugelis grįžta iš atostogų ir pradeda verslą, eilės gali būti didesnės. Taip pat Kalėdų laikotarpis yra intensyvus. Jei jums nėra skubu – rinkitės mažiau apkrautus laikotarpius. Bet jei reikia greitai – tada teks mokėti daugiau.

Kaip apdrausti krovinį?

Krovinio draudimas – tai kaip sveikatos draudimas, tikiuosi, kad niekada neprireiks, bet jei kas nors nutiks – bus labai naudinga. Daugelis vežėjų siūlo savo draudimą, bet verta pasitikrinti sąlygas. Kartais geriau papildomai apdrausti, ypač jei prekės yra vertingos. Vienas mano pažįstamas vežė brangius kompiuterius ir nutiko avarija – gerai, kad buvo apdraudęs, nes kitaip būtų patyręs didelius nuostolius.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekite su vežėju ir išsiaiškinkite priežastį. Gali būti eilės muitinėje, gali būti transporto problemų, gali būti oro sąlygos. Jei tai verslo sandoris – informuokite savo klientus iš anksto. Kartais tiesiog reikia kantrybės. Bet jei vėlavimas labai didelis ir jums padaroma žala – čia jau reikia galvoti apie kompensaciją. Svarbu turėti rašytinę sutartį su vežėju, kurioje būtų numatytos tokios situacijos.

Dažniausiai klausimai

Ar galima siųsti prekes į Angliją paštu?

Taip, galima, jei krovinys nėra labai didelis. Pašto tarnybos siūlo tarptautinius siuntinius. Bet čia yra apribojimai – svoris, dydis, vertė. Taip pat reikia muitinės deklaracijos, jei siuntinys viršija tam tikrą vertę. Paprastai tai tinka mažoms siuntoms, bet ne verslo kroviniams.

Koks skirtumas tarp jūrų ir oro gabenimo?

Jūrų gabenimas yra pigesnis, bet lėtesnis – gali užtrukti kelias savaites. Oro gabenimas yra greitas, bet brangus. Čia jau reikia spręsti pagal savo poreikius. Jei jums svarbu greitis ir prekės nėra labai sunkios – oro gabenimas gali būti geresnis variantas. Jei prekių daug ir neskubu – jūrų bus ekonomiškesnė.

Ar galima vežti prekes į Angliją savo automobiliu?

Jei tai jūsų asmeninės prekės ir nedidelis kiekis – taip, galite vežti savo automobiliu per keltą. Bet čia vėl gi reikia muitinės deklaracijų, jei prekių vertė viršija tam tikrą sumą. Taip pat yra apribojimų dėl prekių kiekio, skirtų prekybai. Jei tai verslo tikslais – jau reikia kito požiūrio.

Ką daryti, jei prekės sugadinamos gabenimo metu?

Pirmiausia – dokumentuokite žalą. Nuotraukos, video, aktai. Po to kreipkitės į vežėją ir draudimo kompaniją. Svarbu turėti įrodymus, kad žala įvyko gabenimo metu, o ne prieš tai. Čia vėl gi – gera draudimo kompanija čia labai padeda.

Kaip sužinoti tikslią krovinio vietą?

Daugelis šiuolaikinių vežėjų siūlo sekimo sistemas – GPS seklius, online platformas, kuriose galima matyti, kur šiuo momentu yra jūsų krovinys. Tai labai patogu, ypač jei jums svarbu žinoti, kada prekės atvyks. Paklauskite vežėjo, ar jie teikia tokią paslaugą.

Ar reikia specialių leidimų kai kurioms prekėms?

Taip, kai kurioms prekėms reikalingi specialūs leidimai ar sertifikatai. Pavyzdžiui, maisto produktai, vaistai, chemikalai, ginklai – čia jau reikia atskirų dokumentų. Jei jūsų prekės yra specifinės – geriau iš anksto pasikonsultuokite su specialistais, kad vėliau nekiltų problemų.

Koks yra minimalus krovinio dydis, kurį apsimoka vežti?

Nėra aiškaus atsakymo, nes viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Bet jei jūsų krovinys yra labai mažas – galbūt verta naudoti pašto paslaugas arba dalinio krovinio variantą. Kartais žmonės bando vežti per mažai ir išlaiduoja daugiau, nei prekės vertės. Čia reikia paskaičiuoti.

Kaip elgtis, jei vežėjas nevykdo įsipareigojimų?

Pirmiausia – bandykite spręsti problemą taikiai, pokalbio būdu. Jei nepavyksta – kreipkitės į vartotojų teises ginčijančias institucijas, jei tai vartotojo atvejis. Jei tai verslo sandoris – galbūt reikės teisinės pagalbos. Svarbu turėti visus dokumentus ir susirašinėjimą.

Ar galima keisti pristatymo vietą po to, kai krovinys jau išvyko?

Paprastai tai įmanoma, bet gali būti papildomų mokesčių. Kuo anksčiau pranešite, tuo geriau. Jei krovinys jau yra pakeliui arba muitinėje – gali būti sudėtingiau pakeisti. Čia reikia derinti su vežėju konkrečiu atveju.

Ką daryti, jei reikia skubaus gabenimo?

Skubus gabenimas – tai oro transportas arba specialus greitasis pristatymas. Kaina bus žymiai didesnė nei įprasto gabenimo. Bet jei tikrai reikia – tada teks mokėti. Kartais verta pasidomėti, ar nėra galimybės naudoti dalinį krovinį su greitesniu pristatymu.

Kaip vežėjai nustato kainas?

Kaina priklauso nuo kelių faktorių: atstumas, krovinio svoris ir dydis, krovinio tipas, pristatymo skubumas, degalų kainos. Daugelis vežėjų naudoja kainos skaičiuokles, bet galutinė kaina gali skirtis. Geriausia gauti kelis pasiūlymus iš skirtingų vežėjų ir palyginti.

Ar galima vežti prekes į Škotiją arba Velsą?

Taip, žinoma. Škotija ir Velsas yra Jungtinės Karalystės dalis, todėl gabenimo procesas toks pats kaip į Angliją. Tiesiog reikia žinoti tikslų adresą ir galbūt skirtis bus kaina, jei pristatymas yra toliau nuo pagrindinių miestų.

Kokie yra draudžiami vežti daiktai?

Draudžiamų daiktų sąrašas yra gana ilgas – tai ginklai, narkotikai, tam tikros cheminės medžiagos, gyvūnai be leidimų ir pan. Jei jūsų prekės yra abejotinos – geriau pasitikrinti iš anksto. Vežėjai paprastai turi sąrašą draudžiamų prekių.

Kaip elgtis su muitinės problemomis?

Jei kyla problemų muitinėje – pirmiausia išsiaiškinkite, kokia problema. Gali būti dokumentų klaida, gali būti prekės neatitikimas, gali būti papildomų mokesčių klausimas. Jei patys nesugebate išspręsti – samdykite brokerį. Kartais geriau investuoti į specialistą nei prarasti krovinį ar sugaišti daug laiko.

Ar galima gabenti prekes į Šiaurės Airiją?

Šiaurės Airija turi šiek tiek kitokią situaciją dėl Brexit – ten yra tam tikros išimtys. Bet čia jau reikia labai konkrečios informacijos, priklausomai nuo jūsų prekių tipo. Geriausia pasikonsultuoti su specialistu, nes čia viskas gana sudėtinga.

Kiek laiko iš ankso reikia planuoti gabenimą?

Prieklauso nuo to, kokio gabenimo jums reikia. Paprastam gabenimui užtenka savaitės ar dviejų išankstinio planavimo. Jei reikia specialaus transporto arba dokumentų – gali prireikti daugiau laiko. Geriau planuoti iš ankso, nei skubėti paskutinę minutę.

Kaip sužinoti, ar mano prekėms reikalingi sertifikatai?

Priklauso nuo prekių tipo. Maisto produktai, sveikatos priežiūros prekės, tam tikros chemikalai – jiems reikalingi sertifikatai. Geriausia pasiklausti paties vežėjo arba pasikonsultuoti su muitinės specialistu. Kartais informacijos galima rasti ir oficialiuose šaltiniuose.

Ar galima gabenti prekes į Angliją per kitą šalį?

Taip, galima. Dažnai kroviniai važiuja per Vokietiją, Prancūziją, o po to per tunelį arba keltą. Tai yra įprasta praktika. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi visoms šalims.

Ką daryti, jei prekės prarandamos gabenimo metu?

Labai nemalonu, bet kartais nutinka. Pirmiausia – kreipkitės į vežėją ir draudimo kompaniją. Turėkite visus dokumentus, įrodančius, kad prekės buvo perduotos vežėjui. Čia vėl gi – draudimas yra labai svarbus.

Kaip vežėjai tvarkosi su muitine?

Daugelis didelių vežėjų turi savo muitinės brokerius arba bendradarbiauja su jais. Jie sutvarko dokumentus jūsų vardu. Bet jei vežėjas to nedaro – jums pačiam reikės tuo pasirūpinti arba samdyti atskirą brokerį.

Ar galima gabenti prekes į Angliją su grįžtamuoju kroviniu?

Taip, kartais galima sutaupyti, jei vežėjas turi grįžtamąjį krovinį iš Anglijos į Lietuvą ir jam reikia užpildyti sunkvežimį. Tai gali būti pigesnis variantas. Bet čia reikia derinti terminus, nes ne visada sutampa.

Na, ir tiek, merginos! Tikiuosi, kad ši informacija jums bus naudinga, jei kartais planuosite ką nors gabenti į Angliją. Svarbiausia – gerai pasiruoti iš anksto, sutvarkyti dokumentus ir rinktis patikimą vežėją. O jei turite dar kokių nors klausimų – rašykite, stengsiuosi padėti!