Kaip vyksta gabenimas siuntinių į Angliją mikroautobusais?

Žinai, dažnas žmogus man skambina ir klausia – o kaip ten iš tikrųjų vyksta tas siuntimas mikroautobusu į Londoną? Ar tiesiog atvežu dėžę, jūs įmetat į bagažinę ir varysit? Ne visai taip, bet ir kosminės mokslas čia nėra. Yra niuansų – po Brexit viskas pasikeitė, kainos šoktelėjo, muitininkai žiūri atidžiau. Bet esmė paprasta: surenkit siuntą, mes paimam, sukraunam į mikroautobusą, vežam per Lenkiją, Vokietiją, keltu per Lamanšą ir pristatom į Birmingamą, Londoną ar kur reikia. Kartais per dvi dienas, kartais per penkias – priklauso nuo eilių Doverio uoste.

Pradžiai – kas čia per procesas

Kaip iš viso vyksta gabenimas siuntinių į Angliją mikroautobusais?

Įsivaizduok, kad tavo daiktai keliauja viename mikroautobuse. Mes važiuojame maršrutais į abi puses, paimame siuntas iš namų, suskirstome pagal miestus ir judame per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją (nors kartais per Belgiją, jei taupom laiko), tada keltas per Lamanšą. Anglijoje iškrauname pagal grafiką – vieniems iki durų, kitiems į sutartą tašką. Nėra čia raketų mokslo, bet mikroautobusas – ne pašto dėžutė, vietos ribotos, planuot reikia iš anksto.

Ar galiu siųst tik vieną dėžę, ar būtina siųnt pusę buto?

Gali siųsti ir vieną, problemų nebus. Bet jei ta dėžė iš šalutinio kaimo prie Platelių, kur asfaltas baigiasi prie vartų, teks palaukti, kol surinksim daugiau krovinių į tą pusę. Neapsimoka važiuoti per pusę Lietuvos dėl vieno maišo. Minimali siunta dažniausiai būna dėžė ar keli maišai, apie 20–30 kilogramų. Mažesnius daiktus pigiau išsiųsi kurjeriu – čia faktas, pykti nereikia. Nesvarbu, siunti vieną dėžę ar dešimt, bet mažam kiekiui gali tekt palaukti.

Ar man reiks tempti tą dėžę iki jūsų ofiso Kaune, ar paimsit patys iš namų Panevėžy?

Paimam patys, jei tik kiemas ar laiptinė prieinama. Jeigu gyveni dešimtą aukštą be lifto – vairuotojas nesiverš, teks nunešti į apačią. Jei individualus namas – prisistatom prie durų. Kartais patys atveža į mūsų punktus Vilniuje ar Kaune, norėdami sutaupyt dešimt eurų. Čia jau kaip patogu. Būna, kad važiuojam į Naujamiestį, o klientas Fabijoniškėse – bandom susiderint, kad neatidirbtume atskirai už kiekvieną kvartalą.

Kainos – čia visada pirmas klausimas

Kiek dabar kainuoja nusiųst siuntinį į Londoną mikroautobusu, realiai, be jūsų "nuo 50 eurų"?

Oi, jei atvirai – nuo maždaug 90 iki 150 eurų standartinės dėžei, priklausomai nuo svorio ir adreso. Šiaurės Londone pasiekiamiau, o jei į atokų rajoną netoli Lutono, kaina ūgteli. Prieš dvejus metus buvo pigiau, bet degalai, keltai, draudimai... Brexit pridėjo biurokratijos. Vienas vaikinas neseniai pykosi, kodėl 120, o ne 80 – sako, draugui už 80 vežė. Nu, gal draugas turėjo mažesnę dėžę. Kainos ne iš lubų traukiamos.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek aš gražiai paprašysiu, ar vis dėlto nuo svorio?

Nuo svorio, tūrio ir kokį velnią ta dėžėje veži. Jeigu ten senų žurnalų krūva – lengva. Jeigu variklio galvutė iš "Audi" – sunku, brangu. Gražus prašymas nepadeda, nors malonu. Kaina susideda iš degalų dalies, kelto, draudimo ir laiko. Kartais klausia – o jei aš pats pakrausiu? Nu ir ką, mikroautobusas vistiek tiek pat degs. Būna akcijų, jei surenka daugiau siuntų į tą patį rajoną, bet tai reta kaip šiltos žiemos Anglijoje.

Kodėl vienos įmonės rašo 80 eurų, kitos 250 – kur čia gaudykas?

Gaudykų pilna. Jei rašo 80 eurų į duris kitą dieną – arba nebus siuntinio, arba priskaičiuos už kiekvieną kilogramą, keltą, kurą ir emocinį mokestį. Rimtos įmonės skaičiuoja realiai. Mačiau tokius, kur paima daiktus, o paskui skambina – atseit, dėžė per didelė, dar reikia šimto. Negražu. Normali kaina – viduriukas. Ne pigi kaip ridenimasis per griovį, ne kosminė kaip pirmos klasės lėktuvas. Per 24 metus pervežimų versle mačiau visokių.

Kas per daiktai ir kaip juos kimšt

Ar galiu siųst dviratį, veidrodį ir tris maišus drabužių vienu metu į Bristoli?

Gali, bet dviratį išrink bent pedalus, o veidrodį – apsaugoti putplastiu. Kai maišai guli krūvoje, kitas daiktas gali įbraukti stiklą. Pernai vežiau vienai poniai – ji sudėjo puodų komplektą į popierinį maišą iš „Maximos“. Nejuokauju. Rezultatas – porcelianas Bristolyje priminė dulkių siurblio turinį. Dviratis gerai, tik nupūsk grandines, nes gali sutepti rūbus. Sudėk į dėžes su skyriais. Jei neturi – mes kartais turim, bet kainuoja papildomai.

Ar galiu tiesiog viską suverst į šiukšlių maišus, ar čia neprofesionalu?

Ne tik neprofesionalu – pavojinga. Šiukšlių maišai plyšta. Vieną kartą klientas supakavo antikvarinius dokumentus į juoduosius maišus. Mes ir muitininkai manėm, kad tai šiukšlės. Be to, maišai neatlaiko spaudimo. Žmonės sako – oi, skubiai, ką turėjau, tą panaudojau. Rimčiau žiūrėkit. Geriausios – kartoninės dėžės, sutvirtintos juosta. Jei skystis – dvigubai, nes kelyje, ypač per Vokietijos greitkelius, mikroautobusas pakratosi taip, kad net mano kava iš puodelio išbėga.

Ar reikia rašyti ant dėžių, kas viduje, ar jūs patys žinosit?

Reikia, ir dar kaip. Ne, mes neatvarem kristalo rutulio. Ant kiekvienos dėžės – adresas, telefonas. Dar gerai, jei trumpai parašysi turinį: „rūbai“, „technika“. Muitininkams tai reikalinga, o ir mums padeda, kai ieškom dėžių Doverio uoste, kad sutaptų su CN22 deklaracija. Galima lipdukus užklijuoti. Kartais žmonės pamiršta, tada tenka atplėšti... ai, nepatogu visiems. Ruoškit iš vakaro.

Dokumentai, muitai ir kiti popieriai – post-Brexit

Ar dar reikia kokių popierių po Brexit, ar jau viskas kaip senais laikais?

Reikia, ir daugiau negu anksčiau. Atsimenu 2019 – pasiimdavai dėžę, varydavai, niekas nepirštdavo nosies. Dabar... hmm, realiai man atrodo, kad prekybos sutartys kiek palengvino, bet aš čia ne iki galo tikras, kaip ten su naujausiais pakeitimais nuo šių metų sausio. Bet ką žinau tikrai – jei siunta viršija 135 svarus, arba ten prekybiniai kroviniai, popierių reikia. Asmeniniam daiktam paprastai pakanka sąrašo. Muitininkai Anglijoje dabar pedantiškesni nei anksčiau.

Kas ten ta muito deklaracija ir ar man ją pildyti pačiam?

Pildai tu, o mes tikrinam. Tai lapelis – CN22 arba CN23, priklauso nuo vertės. Jame rašai: kas viduje, svoris, vertė svarais sterlingais. Jeigu parašysi „siuntinys“ – kaip muitininkas supras? Reikia konkretaus: „second-hand clothes, 40 GBP“. Jei nežinai, klausk prieš pakrovimą. Kartais žmonės prisirašo milžiniškų verčių – kam? Jei tavo įrašyta (turiu omeny deklaruota, ne įrašyta – atsiprašau, iš kalbos susipainiojau) vertė neatitinka tikrovės, gali tekti primokėti. Jei per maža – blogai, jei pasimeta, kompensuos centus.

Jei siunčiu sesei gimtadienio dovaną, ar irgi reikia mokėt muitus?

Jei tikra dovana, ne naujas televizorius dėžėje, ir vertė nedidelė – paprastai ne. Bet sesuo turi būti pasiruošusi įrodyti, kad ne parduotuvės siunta. Vieną kartą vežiau dėžę su šokoladu, kosmetika ir megztiniu – sesuo gavo be problemų. Kita klientė siuntė visiškai naują dulkių siurblį – „dovana“ – muitininkai prisikabino. Tai va, dovana yra dovana, ne parduotuvės daiktas be pakavimo. Būna tokių situacijų, kai šeimos nesutaria, kas yra dovana, bet čia jau ne mūsų reikalas.

Kelionė – kas ten toje mašinoje vyksta

Kiek dienų keliauja mikroautobusas iki Anglijos?

Dažniausiai dvi–trys dienos nuo pakrovimo. Jei mikroautobusas išvažiuoja pirmadienį ryte iš Vilniaus, trečiadienį vakare jau gali būti Londone. Bet būna, kad Doverio uoste eilė – tada diena pakimba. Kartais vairuotojas per Austriją važiuoja, jei Vokietijoje avarija – nu, force majeure. Du kartus žiemą kelias buvo užsnigęs, teko laukti. Tai ne lėktuvas, negaliu garantuot iki minutės. Bet standartas – 48–72 valandos. Kartais ir per parą, jei pasiseka.

Ar per kelionę siuntiniai saugūs, ar jie važinėja su šaldytuvais ir sofom?

Saugūs, jei gerai supakuoti. Taip, važiuoja kartu su baldais, buitine technika, kartais su motociklu. Bet mikroautobusai turi tvirtinimo diržus, atitvaras, antgrindines plokštes. Kiekviena zona atskirta. Vieną kartą vežiau šaldytuvą ir dėžę su porcelianu – abu atvažiavo sveiki. Kita vertus, jei tavo dėžė šalia metalinio stalo kampo ir neįvyniojusi – gali įsigerti. Aš visada sakau – geriau atsargiai. Kartais vairuotojai per kalnus prisuka greitį, mašina pašokinėja. Jei gerai įkrautuvę – nieko nenutiks.

Ar galiu paskambint vairuotojui pakeliui ir pasiklaust, kur jie yra?

Gali, bet ne kas valandą. Vairuotojai turi hands-free, bet jei vairuoja per Liuksemburgą ar kur ten kamščiai, atsakyt gali piktokai – o ir neturėtų atsiliepti jei pavojingai. Geriau rašyk žinutę. Mes dažnai duodam maršruto nuorodą arba rough ETA – estimated time of arrival. Jeigu jau Doverio pusėje, žinom maždaug iki tavo gatvės. Skambink tik jei vėluoja daugiau nei pusdienį nuo žadėto laiko. Jei paskambinsi naktį – gausi rūstų atsakymą, tai normalu.

Pristatymas Anglijoje – ne viskas taip paprasta

Ar pristatysite iki durų Londone, ar man į jūsų sandėlį Londono priemiesty važiuot?

Pristatom iki durų, jei gatvė pravažiuojama. Londone centrinės gatvės siauros, gyvatvorės, vienos krypties... kartais vairuotojui tenka apvažiuoti kvartalą tris kartus. Jei toks adresas, paskambinam ir susitinkam prie artimiausio Tesco arba parko. Sandėlį turim, bet jis daugiau pakrovimui Lietuvoje. Anglijoje tiesiog išdalinam po miestus. Būna, kad klientas pats atvažiuoja iki M1 greitkelio pakelės sustojimo – čia irgi variantas, jei skubi. Čia jau derinam individualiai, ne Google Maps vienas sprendžia.

O jei aš darbe būsiu, kai atvarysit – galima pirma perspėt?

Žinoma, perspėjimo skambutis – standartas. Vairuotojas paskambina likus maždaug valandai, kartais pusvalandžiui, priklauso nuo kamščių. Jei nepavyksta prisiskambinti, rašo žinutę. Kartais žmonės pamiršta užkrovę (ai ne, įkrauti turiu omeny – ne užkrauti kaip krovinį, o įkrauti bateriją) telefoną arba rodo nežinomas numeris – ignoruoja. Jei žinai, kad tokiu metu nebūsi namie, galim pristatyt vakare arba sutarti su kaimynu. Aš asmeniškai mieliau pristatau, kai žmogus tikrai yra, nes nepatinka palikinėti dėžių be priežiūros.

Ar galima palikt siuntinį kaimynui, jei aš negaliu būti namie?

Galima, bet tik jei tu už tai pasirašai ir nurodai tai raštu. Mes atsakomybę nešam tik iki tos minutės, kai žmogus, kuriam skirta, arba jo įgaliotas asmuo pasirenka. Kaimynas – rizikingas variantas. Buvo atvejis, kai palikom pas kaimynę Mary, o siuntėjas paskui skundėsi, kad Mary atidavė ne viską. Mary teigė, kad atidavė. Mary nebeina kartu į reikalus. Tai va – jei kaimynas tikrai patikimas, darykim. Jei ne – verčiau pristatysim kitą dieną arba paliksim saugomoje vietoje.

Kai nutinka bėdos – apie tai niekas nenori rašyt, bet reikia

Siuntinys atvažiavo – dėžė sulamdita. Ką daryt?

Pirmiausia fiksuok viską telefono nuotraukomis prieš atplėšiant. Jei viduje daiktai sveiki – nu, dėžė atliko savo darbą. Jei sulūžę – rašyk aktą priėimo metu. Mes turim draudimą, bet jis dengia ne viską. Pavyzdžiui, jei viduje buvo stiklas, supakuotas į vieną sluoksnį popieriaus – sunku bus ką nors įrodyti. O jei buvo gerai apvilkta putplastiu – mokam. Vieną kartą vežiau kompiuterinį stalą, dėžė atrodo kaip po tanko. Klientas piktinosi, bet stalas buvo sveikas.