Kaip vyksta didelių daiktų paėmimas ir atvežimas į Angliją?

Iš pradžių atrodo, kad didelių daiktų paėmimas ir atvežimas į Angliją – kaip didelės dėžės siuntimas, tik su furgonu. Bet kai stovi priešais dvimetrę spintą, kuri turi praeiti pro durų angą Kauno Šilainiuose ir atsidurti Londone, supranti, kad čia visai kita kalba. Aš dirbu šitoje srityje nuo dviejų tūkstantųjų ir mačiau visko – nuo puikiai suplanuotų perkraustymų iki absurdiškų situacijų, kai žmonės bando įkiesti šaldytuvą į mikroautobusą. Atsakysiu į tai, ką realiai pravartu žinoti prieš paskambinant pervežėjui. Ne enciklopediją, o paprasčiausias dalykas, kaip paaiškintum draugui per telefoną.

Pradžia ir planavimas

Ar turiu pats supakuoti baldus ar jūs tai padarysite už mane?

Tai žiūrint, ką reiškia "supakuoti". Jei antklodę reikia įdėti į maišą – čia jūsų darbas, nes aš nežinau, kur jūsų žmona laikė tuos maišus. Bet stiklinį staliuką apvynioti plėvele prieš pakrovimą – dažniausiai įeina į paslaugą, bet ne visada. Kartais žmonės sako, kad patys sutvarkys, o paskui, kai atvažiuoju, randu sofą su ant viršaus subertais stiklais. Prašau, ne taip. Bent jau atskirkite trapų daiktą nuo sunkaus. O jei norite visiškos ramybės – sumokėkite už pakavimą. Sofą į antklotes suvynioti nėra gera idėja. Aš bandžiau – nepatogu.

Kokia informacija reikalinga, kad galėtumėte paskaičiuoti kainą didelių daiktų pervežimui į Angliją?

Reikia žinoti maždaug tris dalykus: ką, iš kur į kur, ir kada. "Keli baldai" manęs nepatenkina – ar tai dvi kėdės, ar sofos su miegama dalimi? Svarbu ir aukštas – ar liftas yra, ar vėl teks tempti iš penkto. Kartais žmonės nusiunčia nuotraukas, bet jose matyti katė ant stalo. Miela, bet ne ta tema. Kaina priklauso ir nuo to, ar važiuosite pilnu furgonu, ar dalimis. Pilnas furgonas kainuos kitaip nei trys kėdės kampelyje. Kuo tikslesnė informacija, tuo mažiau staigmenų jums. Apskritai, nesusimažinkite aprašymų.

Kokios yra dažniausios klaidos, kai žmonės patys bando išardyti baldus prieš paėmimą?

Viena klaida – pradėti be atsuktuvo. Juokinga, bet mačiau. Antra – varžteliai mesti ant kilimo, o po to klausiama, kur dingo. Atvežus be rankenėlės spinta neatrodo solidžiai. Trečia: išardote prieš savaitę, o paskui miegoti ant grindų likusias keturias dienas. Buvo atvejis, kai klientas pats ardė sofą, paskui paskambino – liko dalis, nepriklausanti niekur. Galų gale prikabinome ją prie dugno kaip atraminę plokštę. Nežinau, ar tai buvo šiukšlė. Bet išvežėme. Svarbiausia – fotografuokite prieš ardami.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą jei gyvenu ne Vilniuje, o mažesniame mieste?

Jei Vilniuje ar Kaune, savaitė ar dvi pakankamai. Bet jei Kuršėnai ar Varėna... mes retai važiuojame ten specialiai. Dažniausiai renkame krovinius iš kelių vietų. Tai jei nenorite kainos kaip verslo klasei, planuokite prieš tris–keturias savaites. Ypač jei reikia iš – na, tiksliai nepamenu to kaimo prie Panevėžio – bet kur nėra asfalto. Vasarą visi nori iškeliauti, tada eilės ilgesnės. Žodžiu, kuo anksčiau, tuo ramiau. Tik neskambinkite paskutinę dieną. Būna, kad tądien sergu.

Ar galiu viename siuntime siųsti ir seną komodą, ir dėžes su drabužiais?

Žinoma. Dažniausiai taip ir vyksta – maišai su drabužiais gulsi tarp baldų, jei lieka ertmių. Tik neturėtų būti laisvi – geriau dėžės, kurias galima užkrauti ant komodos ar į vidų, jei tuščia. Buvo atvejis, kai klientė sukrovė drabužius į atvirą maišelį ir metė ant sofos. Pasiekus tikslą rado stalo dėklą su palaidinėmis – maišelis plyšo. Jūs atsakingi už pakavimą, jei tai ne mūsų darbas. Chemikalai su baldais nelenda. Tiesą sakant, jei sveria ir telpa, vežame. Tik be šlapių dalykų.

Kai atvažiuojame pasiimti

Ar vairuotojas padės išnešti sofą iš buto, jei ten nėra lifto?

Mano darbas – vežti. Bet jei antrasis aukštas be lifto, kolega padeda, nes nepatogu žiūrėti, kaip vienas žmogus tempia. O jei penktas – kalbam apie krovikus. Du vyrai gali, bet tai planinis darbas. Kartais klientai sako "jūs gi vyrai" – taip, bet stuburai ne plieniniai. Anglijoje durų angos siauresnės, ten irgi reikia papildomų rankų. Jei žinote, kad reikės nešti iš aukštų, pasakykite iš anksto. Nes jei atvažiuoja vienas vairuotojas, o devintas aukštas – dieną gali įvykti stebuklų. Nebūtinai gerų.

Kaip vyksta didelių daiktų pakrovimas ant mašinos – ar ten kokia nors magija?

Magija būtų, jei daiktai patys atsirastų viduje. Realybė – rampa, vežimėlis ir kartais du žmonės stumiantys. Jei labai sunku, naudojami diržai ir tempimo įrenginiai. Kartais klientai stebisi, kodėl sofa neša galva žemyn. Taip saugiau dėl kojų. Ant grindų dedami guminiai kilimėliai, kad neslidinėtų. Jeigu furgonas beveik pilnas, tenka dėlioti kaip tetris. Geriausi vairuotojai tai daro intuicija. Jei netelpa – galvosūkis. Tada perviliojame. Arba sėdamės galvoti.

Ar man reikia būti namie per paėmimą, ar galiu duoti raktus kaimynui?

Reikėtų būti. Bent jau pirmą kartą, kai viską apžiūrime. Jei kaimynas atidarys duris ir pasakys "pasiimkit sofą", o mes nežinosime, kurią ir ar prie sienos priklijuota... Buvo taip: davė raktus kaimynei, o ji paliko vartus atdarus ir dingo virti sriubos. Mes stovėjome kieme, nežinojome nei kuri duris, nei ar spinta paruošta. Praradom keturiasdešimt minučių. Klientas dar pyko, kad pavėlavome. Todėl jei negalite būti, suraskite žmogų, kuris tikrai žino, kas ir kur. Bet idealiausia – pats. Kaimynai ne visada supranta, ko klausinėjame.

Ką daryti jei prie namų nėra kur prisistatyti dideliu furgonu?

Tada užsidega mano problemos lemputė. Nors pripratęs prie siaurų gatvių, bet senamiestyje, kur gatvė kaip siūlas, o dar pirmadienis ir prie kiekvienų vartų po mašiną – tenka derėtis. Kartais parsinešti iš gatvės galo. Kartais prašau gauti leidimą savivaldybėje, bet retai kas daro. Realiausia – artimiausia aikštelė. Jei penkiasdešimt metrų, tai ne tragedija. Buvo Klaipėdoje: tempėme spintą per visą kiemą, nes vartai per žemi furgonui. Prakaitavome. Klientas stebėjosi, kodėl veidai raudoni. Na, jūs pabandykite tempti per trisdešimt metrų ąžuolą.

Kaip daiktai pritvirtinami viduje – ar tiesiog metama ir važiuojama?

Jei matote, kad vairuotojas meta daiktus ir sako "nėra laiko", bėkite. Rimtai. Patikimi pervežėjai naudoja diržus, kampus, neslystančias medžiagas. Kartais furgone yra bėgelių sistemos. Bet yra tokių, kurie krauna kaip bulvių maišus. Mačiau konkurentą, kuris paliko pianiną viduryje. Posūkyje jis... nu, suprantate. Nukrito. Toks pianinas jau be kampų. Todėl krovimo metu žiūrėkite pro langą arba vaizdo kamerą. Jei sako, kad nereikia fiksuoti – klauskite kodėl. Aš nebijau, kai stebi klientas. Man tai visai normalu.

Kelias per Europą iki Anglijos

Kiek laiko užtrunka transportavimas iš Lietuvos į Angliją su dideliais daiktais?

Na, jei viskas idealu – galima spėti per 4–7 dienas. Bet aš nelabai mėgstu žodį "idealu", nes kelyje daug kintamųjų. Oras, eilės, dokumentai. Tai realus laikas, kai daiktai važiuoja tiesiai. O jei renkame iš kelių klientų – gali užtrukti iki 10–14 dienų. Nes kaupiame. Aš asmeniškai galvoju, kad vidurkis yra 5–6 dienos, bet ne visada pataikau. O kartais dėlto, kad uoste keistai suko eilę, gavosi savaitė. Jei kas nors žada tiksliai trečiadienį 14:00 – arba laiko mašina, arba meluoja. Aš meluoti nemoku.

Ar dabar, po Brexit, nereikia kažkokių popierių asmeniniams daiktams vežti?

Čia aš ne šimtu procentų tikras. Naudotiems asmeniniams daiktams turėtų užtekti inventoriaus sąrašo. Kartais prašo įrodyti, kad daiktai priklauso jums – nuomos sutartis, sąskaitos. Kai vežiau prieš kelis mėnesius, muitinė paklausė, ar sofa verslo paskirties. Rašėme paaiškinimą, kad ne, tai močiutės palikimas. Geriau pasiruoškite sąrašą lietuviškai ir angliškai. Jei nauji daiktai – ten jau kitos taisyklės, gal muitai. Tiksliai negaliu pasakyti – aš vežėjas, o ne muitinės agentas. Pasitikrinkite prieš kelias savaites, nes jie ten kažką nuolat keičia.

Kaip daiktai iškraunami Londone – ar tik numetami ant šaligatvio?

Jeigu pigiausia paslauga per penkias minutes Google – gali baigtis taip. Daiktai numesti, pasirašytas popierius ir "sėkmės". Patikimi neškia baldą iki buto angos, deda kur nurodyta, jei aukštas vidutinis. Antras, trečias be lifto – reikia derėtis dėl nešikų. Svarbu tai, kad iškrovimas yra toks pats kruopštus darbas kaip pakrovimas. Aš pats stengiuosi pažiūrėti, ar viskas sveika, prieš pasirašant. Nes jei pasirašysite, jog gavote, o paskui randate įskilimą – jau bus sunkiau įrodyti, kad ne jūs padarėte vakar vakare. Fotografuokite.

Ar daiktai važiuoja tiesiai pas mane, ar kažkur perskirstomi?

Abiems būdais būna. Pilnas furgonas arba labai daug daiktų – važiuojate tiesiai. Dalinis krovinys gali būti perkrautas sandėlyje ir perkeltas į kitą mašiną, važiuojančią į vakarų Europą. Tada persėda. Tai normalu ir nereiškia blogo elgesio. Buvo klientas, labai jaudinosi dėl stalo. Bet taip optimizuojamos kainos. Jei nenorite jokio perkrovimo – rinkitės ekspresą ar pilną transportą. Tada mašina važiuoja tik jūsų daiktai ir mano kava. Bet brangiau. Kartais dvigubai. Jei turite vieną sekreterą – dalinis krovinys yra logiškas pasirinkimas.

Ką daryti jei pristatymo dieną Londone lyja ir baldai neturi kur įeiti?

Lietus Londone – ne naujiena. Žmonės ten apskritai neturi normalių pastogėjimų, bet tai jau kita tema. Geriau turėti kambarį daiktams iš karto. Vežėjai turėtų turėti apsauginę plėvelę durims. Bet jei kaupiasi vanduo ir butas rūsyje, kuriuo teka upelis... aš nepadėsiu. Geriausia derėtis dėl laiko, kai lyti mažiau tikėtina, nors ten loterija. Kartais padeda kaimyno garažas. Buvo – išnešėme per lietų, bet klientė turėjo didelį skėtį. Šokome per balas. Baldai sausi. Nepatogu, bet įmanoma.

Kainos, draudimas ir kiti nemalonūs dalykai

Kodėl kainos tokios skirtingos – vienur 600, kitur 1800 eurų?

Nes paslaugos nėra vienodos. 600 gali reikšti tris savaites laukimo, be draudimo, be pakrovimo. 1800 – pilnas furgonas, du krovikai, draudimas, tiksli data. Kai kurios įmonės turi naujus automobilius, kai kurios važinėja su 2007-ųjų sprinteriu. Nesakau, kad brangiau visada geriau. Esu matęs brangių aferistų. Bet jei kaina per maža, klauskite, ar įskaičiuotas kuras. Galų gale paslauga turi atsipirkti vairuotojui. Jis nevažinės už padėką ir šypseną. Deja. Aš irgi turiu vaikų. Ir sąskaitas.

Ar verta drausti seną odinę sofą, kurią paveldėjau iš močiutės?

O ką ji jums reiškia? Jei daiktas be kurio negalite gyventi – drauskite. Jei tai tiesiog sena sofa, kurią pagailejote išmesti – galbūt ne. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės. Bet kaip įrodysite senos sofos vertę? Nuotrauka prie eglutės 1998-aisiais? Patariu drausti tik brangų ar nekeičiamą. Kita vertus, daugiausia (nors turėčiau sakyti "daugiausiai", bet tiek to) problemų kyla su stiklu ir elektronika. Oda dažniausiai nukenčia tik subraižoma arba peršlampa. Jei gerai supakuota – gyvens. Bet spręskite pagal jausmą.

Ką daryti jei baldai atėjo su įbrėžimu, bet aš pasirašiau sąskaitą nepastebėjęs?

Būna. Pasirašėte, nes skubėjote, vairuotojas skubėjo, vaikas kieme zujo. Pirmiausia nufotografuokite pažeidimą iš karto. Tada rašykite įmonei tą pačią dieną. Ne po savaitės. Geriausia, jei turite nuotraukas prieš pakrovimą. Jei neturite, bus sunkiau, bet ne beviltiška. Sąžiningos įmonės kartais pripažįsta, kad tai galėjo nutikti kelyje. Blogos pasakys, kad jūs patys braižėte parsinešdami. Todėl visada apžiūrėkite prieš pasirašydami. Net jei skubate. Penkios minutės gali sutaupyti daug nervų.

Ar mokėti visą sumą iš anksto, ar galima dalimis?

Standartas – avansas prieš paėmimą ir likutis pristatymo metu. Kartais pavedimu, kartais grynaisiais į rankas. Nesiimu sakyti, kad vienas būdas blogas, bet jei įmonė prašo visos sumos prieš du mėnesius ir duoda tik sąskaitą – pabėkite. Aš imu ketvirtį arba trečdalį užtikrinimui, o paskui pinigai sueina pasiekus tikslą. Tai sąžininga. Jei klientas atsisako mokėti likutį Londone, aš turiu problemą. Jei aš atsisakau iškrauti be apmokėjimo – tas pats. Todėl dalinis mokėjimas yra apsauga abiem pusėm. Tik nepamirškite čekio ar pavedimo patvirtinimo.

Kaip atpažinti įmonę, kuri realiai neišveš daiktų, o tik surinks pinigus?

Kaina žemesnė nei rinkos vidurkis per pusę – pirmas ženklas. Antras – nėra realaus adreso. Trečias – kai skambinate, atsiliepia žmogus, kuris neskiria furgono nuo traukinio. Buvo nemaloni situacija prieš kelerius metus, kai klientas sumokėjo avansą įmonei, kuri kopijavo mūsų pavadinimą kiek pakeitę raidę. Jie surinko pinigus ir dingo. Policija ne visada padeda, nes civilinė byla. Todėl paieškokite pavadinimo Google su žodžiu "atsiliepimai". Pažiūrėkite, ar yra stacionarus telefonas, registracijos kodas. Jei kelia įtarimą – rinkitės kitą. Neišmintingiausia – pagautis ant kainos. Mačiau ašaras.

Ar galite palyginti pilną krovinį ir dalinį – ką pasirinkti vieniems baldams?

Jei visi svetainės baldai, virtuvė, keturios dėžės – pilnas furgonas. Jūsų daiktai, jūsų laikas. Galite rinktis net dieną. Dalinis krovinys – jūsų sofos kampas dalinamas su kažkieno mašina. Pigiau, bet mažiau lankstumo. Klientas vežė vieną sekreterą – pilnas furgonas tam absurdas. Važiavo daliniu, sumokėjo trečdalį kainos, sulaukė savaitę. Problema nebuvo. Vieniems daiktams – be abejo, dalinis. Jei skubu – gal pervežimo platforma. Nors jie brangūs. Aš čia jau gal per daug apsimetinėju ekspertu be reikalo. Bet jūs paklausėte.

Ar problema, jei sofa truputį dvokia šunimi – kaip tai veikia transportą?

Vairuotojai kvepia įvairiai, furgonai irgi. Rimtai – jei kvapas įsiurkęs į medžiagą, kitų daiktai gali pakrauti tą patį kvapą. Bet būna. Jei tai jūsų mylimas foteliukas – pasakykite. Apvyniojame geriau arba dedame atskirai. Problema, kai pakuotė uždara ir drėgna. Tada pelėsis, o jo aš nenoriu furgone. Buvo kilimas, kuris, pasirodo, buvo šlapias. Savaitė furgone... rezultatas nebuvo gražus. Todėl sausa, švari, orui laidi pakuotė. Ir jei kvepia – ne paslėpkite. Tiesiog vežu.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas ar tiesiog pasirodys?

Aš skambinu, bet yra kolegų, kurie sako "jau gi nurodėm intervalą 8-18, kas čia per klausimas". Niekam nepatinka laukti aštuonias valandas. Todėl patikimas vairuotojas paskambins bent pusvalandį, geriau valandą prieš. Jeigu važiuojame iš Lietuvos, galima skambinti ir iš vakaro pranešti apytikslę dieną. Buvo, kad klientė neišgirdo, nes buvo duše. Palikome rastą kaimynams. Ji piktinosi, kad nepranešėm du kartus. Aš nežinau, kiek reikia skambinti. Kartą turėtų užtekti. O gal du. Bet vaizdo skambutis padeda. Sutarkite iš anksto.

Ką reiškia kai sako, kad reikia "išmuitinti" daiktus – ar čia mano rūpestis?

Čia aš tikrai ne ekspertas. Muitinė – atskiras sluoksnis. Jei asmeniniai naudoti daiktai, tas "išmuitinimas" dažniausiai yra deklaracija, kad ne prekyba. Kartais pervežėjas pagamina sąrašą. Kartais reikia paso kopijų, nuomos sutarčių. Klauskite savo vežėjo – ar jie tvarko dokumentus, ar jūs patys. Aš savo klientams padedu, nes seniai važinėju. Jei naujas vežėjas sako "ai, viskas bus gerai, be popierių" – įtartina. Anglijos pusėje muitai asmeniniams daiktams dažniausiai netaikomi, bet aš nežinau visų išimčių. Pasitikrinkite oficialiai.

Kokia tavo nuomonė – ar verčiau pirkti naują stalą Londone, o ne vežti seną iš Kauno?

Jei stalas IKEA ir turite draugą su furgonu Londone – pirkite ten. Bet jei solidus ąžuolinis, kurio nebepagamins – veškite. Daugelis pirmą kartą veža viską, antrą supranta, kad pigiau pakeisti. Sofos ir spintos vežasi, nes naujos ten brangios. Bet mikrobangę? Nevežkite. Pirkite Tesco. Aš jau dvidešimt metų sakau: vežkite tai, kas turi vertę arba prisiminimą. Kitką parduokite. Nes dažnai paprasčiau nusipirkti naują. Nebent tas stalas iš tėvo dirbtuvių. Tada jis be kainos. Suprantat? Tokie dalykai.

Išvada

Tad pabaigai – didelių daiktų pervežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne toks paprastas, kaip atrodo. Svarbiausia – nepatingėti paklausti, pasiruošti sąrašą ir būti namie, kai reikia tiek išsiųsti, tiek priimti. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. Aš čia ne viską šimtu procentų žinojau, bet per du dešimtmečius išmokau atpažinti, kas padeda, o kas tik žada. Sėkmės perkeliant gyvenimą!