Kaip vežti baldus į Angliją mikroautobusais saugiai? Patirtis iš kelio

Sveiki, draugai. Dirbu pervežimų srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo sofos, priveržtos lipnia juosta kad ir kaip, iki pilno konteinerio, kuris į Angliją keliavo tris savaites vietole trijų dienų. Kai klientai klausto, kaip vežti baldus į Angliją mikroautobusais saugiai, dažniausiai jie galvoja apie kainą, o ne apie tai, kas vyksta tarp Lietuvos ir Dovers. Pasakykime tiesiog – saugumas čia ne tik užraktai ant durų, tai ir dokumentai, ir vairuotojo nuovoka, ir tas blogas britų oras, kuris gali sugadinti net geriausiai supakuotas dėžes. Štai kas iš tikrųjų verkia, kai renkatės mikroautobusą.

Pasiruošimas ir pakavimas – pradžia visko

Ar tikrai reikia išmontuoti baldus?

Žiūrėkite, jeigu baldai yra dideli, spintos ar sekcijos, beveik visada verta juos išmontuoti. Aš mačiau dažniausiai tai, kai žmonės bando įspausti integruotą virtuvę į „Ford Transit“ be išmontavimo – tai baigiasi nulūžusiais kampais arba įbrėžimais ant mikroautobuso sienelių. Taip, tai užima daugiau laiko, bet vėliau Anglijoje tą spintą sukonstruoti greičiau nei lyginti įbrėžimus, kurie atsirado per lenktį Varšuvoje. Taigi, jeigu galima išsukti poveržles – išsukite.

Ką daryti su sofos pagalvėmis?

Čia dažna problema. Pagalvės geriausia telpa į vakuominius maišus, jeigu turite tokį įrangą, jei ne – tiesiog uždenkite jas plėvele ir susukite, kad neimtų drėgmės. Kartais vairuotojai jas padeda tarp baldų kaip amortizatorių, tik žiūrėkite, kad ten nebuvo tepalų ar purvo. Vieną kartą važiavome su tokia gera, šviesia sofa, o pagalvės buvo padėtos ant variklio dangties – viršus buvo lygus, o apačia... riebi. Taip kas gerai nebus.

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Nebūtinai. Jeigu turite „bubble wrap“ (plėvelę su oro burbuliukais) ir storą kartoną, tai užtenka. Nereikia siųsti baldų Anglijon pervežti juos įpakuotus į prabangias dėžes, kurios kainuoja daugiau nei patys baldai. Svarbiausia užfiksuoti vidų, kad dalykas nešoktų. Naudokite senus laikraščius – jų dažniausiai gausu.

Kiek vietos reikia palikti tarp daiktų?

Niekada neužpildykite mikroautobuso iki pat lubų be tarpų. Tarpai būtini tam, kad krovinys „nežaisių“ kelyje. Tarkime, turite 3,5 tonų mikroautobusą, įsivaizduokite, kas atsitiks, jei staiga stabdysite priešais muitinę Anglijoje – visas tūris nukris į priekį. Palikite 5–10 centimetrų tarpų, o tuos tuščius plotus užpildykite paspirtukais, pagalvėmis arba suktais pledais.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Ne rašyti „drabužiai“, o labiau „virtuvė, viršus“ arba „miegamasis, dešinė pusė". Kai vairuotojas atvyksta į Londoną ar Birmingamą jau naktį, jis nebus norėtas atidaryti visų dėžių, kad surastų jums reikalingus indus. Tai sutaupo laiko ir nervų. Be to, jeigu dėžė su jautriais daiktais, užrašykite „BREAKABLE“ dideliais raidėmis, angliškai aiškiau mūsų vairuotojams.

Dokumentai ir muitinė – didelis galvos skausmas

Kas tas EORI numeris ir ar jis būtinas?

Jei vežate daiktus į Angliją verslo reikalais arba nors jau tą EORI numerį turite, tai gerai. Jei esate fizinis asmuo ir tai tik asmeniniai daiktai, daugeliu atvejų EORI jums nebereikia (nuo 2021 metų taisyklės pasikeitė), bet... tiesą sakant, aš vis dar kartais pasinuodauju, nes variantų yra per daug. Geriausia pasikalbėti su vežėju – jis dažniausiai turi savo, tarpininko numerį, kuriuo galima deklaruoti. Be EORI arba „deklaracijos“ (jeigu reikalaujama), ant sienos Lietuvoje galite likti ir ilgai.

Kaip susiduriama su Brexit dokumentais?

O čia yra pilnas chaosas. Anksčiau buvo tiesiog CMR ir važiuoji, dabar reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos ir importo deklaracijos į Angliją. Dauguma klientų nežino, kad jeigu reikšmė viršyja tam tikrą sumą (paprastai 450 svarų dovanoms ar 630 svarų asmeniniams daiktams, jeigu persikraustote), gali tekti mokėti PVM ar muito. Tas dokumentų miškas kainuoja laiką ir pinigus.

Ar galima vežti maistą?

Griežtai neleidžiama vežti mėsos ir pieno produktų (išskyrus kai kuriuos mažus kiekius, pavyzdžiui, kefyro pakelį sau). Vieną kartą mūsų vairuotojas gavo 300 svarų baudą už kelis kilogramus dešros, kurias jis pasiėmė „maudytis“. Anglų muitininkai tai šunims duoda. Taigi, jei klaustate, kaip vežti baldus į Angliją mikroautobusais saugiai, nepamirškite, kad saugumas taip pat reiškia nerizikuoti baudomis dėl kumpio.

Kas daryti, jei sustojo muitinėje?

Nereikia panikuoti. Jeigu turite visus deklaracijas, kurias turėjo paruošti logistikos agentas, viskas turėtų eiti sklandžiai. Bet jeigu dokumentuose trūksta kodo arba prekės pavadinimo, gali tekti laukti. Būna, kad laukia ir po 5 valandas. Vienas klientas skambino verktas, nes mikroautobusas stovėjo Harvidže, o jis neturėjo jokių duomenų apie siuntą. Viskas priklauso nuo to, kiek gerai buvo užpildyta eksporto deklaracija Lietuvoje.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Tačiau dažnai žmonės įsivaizduoja, kad jei sako „baldai“, tai viskas apdrausta. Ne, reikia sudaryti vertybių sąrašą – stalinis, 100 eurų, sofa, 200 eurų. Jeigu įvyks avarija (o keliai Anglijoje yra stačiai ir siaurai, ypač kaimiškose vietovėse), draudimo kompanija be sąrašo nieko nebus mokėjusi.

Keliavimas ir vairuotojai – kas vyksta kelyje?

Koks mikroautobusas geriausias?

Idealiai – tikslingas („luton“ tipo su aukštu stogu), kur telpa 3,5 tonos kroviniui. Paprastas „Vivaro“ ar „Transporter“ netelpa daug baldų, o jeigu ir telpa, tai jūs rizikuojate, kad ašys nulūžta, nes perpildėte masę. Reikia žiūrėti ne tik į talpą kubiniais metrais, bet ir į leidžiamą svorį ant ašių. Anglijoje polinkiai į kalnus ir didelės baudos už peržengią svorį.

Ar vairuotojas turi ilsėtis?

Taip, taisyklės griežtos. Jei tai yra 3,5 tonų sunkvežimis (kaip ir dauguma mikroautobusų su kroviniu), tada galima važiuoti tik 4,5 valandas, turi būti 45 minučių pertrauka. Nekreipkite spaudimo ant vairuotojo, kad jis „paskubintų“, nes jį gali sustabdyti policija. Svarbu suprasti, kad klausimas, kaip vežti baldus į Angliją mikroautobusais saugiai, taip pat yra ir klausimas apie vairuotojo atsipalaidavimą – pavargęs vairuotojas padaro daugiau klaidų.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugedo?

Tai reali situacija, deja. Varikliai dūzga, padangos plyšta. Jeigu vairuotojas yra profesionalas, turės „breakdown“ draudimą, kuris padės Anglijoje. Jeigu tai „bobutas“, kuris nusprendė užsidirbti šoniniu, jis gali stovėti prie kelio su sugedusiu automobiliu ir niekas nesigailės. Pasitikėkite tik tuom, kas turi kontaktą ir pagalbos planą.

Kaip užfiksuoti krovinį viduje?

Nebūtina grandiozinės sistemos, bet pakabos juostos („ratchet straps“) yra privalomos. Negalima tik pasipylioti baldų ir tikėtis, kad jie stovės. Vienas kartą buva atvejis, kai sofa nuvažiavo visą kabiną ir buvo užspausta prie vairuotojo sėdynės – labai buvo neparanku vairuoti toliau. Fiksuokite viską – tiek apačioje, tiek viršuje, jeigu galima.

Ar sunku važiuoti angliškais keliais?

Keliai yra siauresni, o žiediniai žiedai („roundabouts“) yra visur. Didelis, pilnai pakrautas mikroautobusas juose gali tapti nestabilus. Be to, daugelyje vietų yra barjerai (pavyzdžiui, prie tiltų), matuojantys aukštį. Jeigu jūsų krovinys per aukštas („Luton“ tipas), reikia planuoti maršrutą, kad neišvengtumėt susidūrimo su tuneliu, kurio aukštis 2,2 metro.

Ar leidžiama važiuoti per centrines miesto dalis?

Londonas yra košmara dėl ULEZ zonos. Jeigu jūsų mikroautobusas neseniai gaminamas ir neatitinka emisijų standartų, įvažiavimas į Londoną centrą gali kainuoti 100 svarų ar daugiau kasdien. Geriau išsirinkti susitikimo vietą už miesto ribų arba tiksliai pasikalbėti dėl maršruto, kad netyčia neiššvažiuotumėte į mokamą zoną.

Kainos ir apmokėjimas – kas kainuoja ir kodėl?

Nuo ko priklauso kaina?

Pirmiausia nuo kuro (dabar jis baisiai brangus), toliau nuo tilto mokesčių (pvz., Lamanšo sąsiaurio perbrėžimas). Kadangi kyla kuras, kyla ir kaina už maršrutą. Taip pat svarbu, ar tai pilnas krovinys („full load“), ar dalinis („part load“). Jeigu tik viena lova į Londoną, tai bus brangiau vienetui.

Ar atsiskaityti grynaisiais ar pavedimu?

Geriau ne nešti grynųjų vairuotojui (vairuotojai dažnai neturi didelių pinigų pas save dėl vagysčių rizikos). Banko pavedimas arba kortelės apmokėjimas – tai saugiau. Be to, visada turėkite sąskaitos-faktūros kopiją pas save, jeigu reikės įrodyti muitinei, kad už tai mokėjote teisėtai.

Kiek laiko trunka važiavimas?

Iš Vilniaus iki Londono (su visais sustojimais) tai apie 30–36 valandos, jeigu važiuojama be ilgos pernakvotės. Tačiau taisyklės verčia miegoti, tai realiai dažniausiai trunka 2–3 dienas. Nežadėkite, kad atvyks rytoj, jeigu šiandien jau išvyko – nukrypsta nuo minties, kai sakau „rytoj“, tai reiškia per dieną arba po dienos.

Ar galima sutaupyti rinkdamasis pigų vežėją?

Galite, bet rizikuojate. Pigiausi pasiūlymai dažnai yra tie, kurie važiuoja senais mikroautobusais, be tachografo (neteisingai) arba be draudimo. Aš mačiau atvejų, kai žmonėms pristatydavo dužus daiktus ir sakydavo, kad taip jie atvyko. Užsaugykite brangiau, bet su garantija, kad baldai į Angliją atvyks vienais gabalais.

Ar verta laukti, kai susirenka pilna mašina?

Jeigu galite laukti, tai dažniausiai būna pigiau. „Part load“ sistema leidžia sumaišyti keletą klientų krovinių. Tačiau laukimas gali trukti ir savaitę. Jeigu skubate, mokėkite už ekskliuzyvų reisą. Tiesa, kartais tas „pilnas“ kaip tik susirenka greitai, jeigu yra aktyvių maršrutų (pavyzdžiui, į Birmingamą ar Mančesterį).

Kas nutinka, jei klientas nenuvyksta laiku?

Angliškas rūpestis – laikas yra pinigai. Jei vairuotojas laukia jums valandą Londono centre (kur negalima tiesiog sustoti be mokesčio), jis turės paskaičiuoti stovėjimo mokestį. Pasirūpinkite iš anksto, kad kas nors būtų vietoje, arba sužinokite tikslias koordinates patogiam iškrovimui.

Rizikos ir neplanuotos situacijos – kas gali nueiti ne taip?

Kas, jei baldai sužalojami?

Tą patį klausimą girdžiu dažnai. Jeigu įvyko žala, reikia nedelsiant sus fotografuoti vietą ir pranešti vairuotojui. Nedarant to, vėliau bus sunku įrodyti, kad ne taip atvyko (gali būti, kad jūs patys suskaldėte iškraunant). Gerbiame draudimo taisykles – viskas užfiksuojama CMR sąskaitoje.

Ar dažna vagystė?

Mažiau dažna nei anksčiau, bet vis dar egzistuoja. Ypatingai pavojinga palikti pilną mikroautobusą stovėti neapsaugotoje aikštelėje prieš pietus Anglijoje. Geriau vairuotojui naktį praleisti saugioje stovėjimo aikštelėje su video stebėjimu, nei gatvėje. Nenorėčiau, kad jūsų sekcijos nukeliautų į ką nors nelegalų.

Kas daryti, jei adresas neteisingas?

Angliški adresai gali būti paini – pašto kodas yra šventas dalykas. Jeigu parašėte „London, SW1“, o reikėjo „SW19“, tai gali būti skirtingai miestai ir pusvalandžio kelio. Patikrinkite adresus du kartus. Vieną kartą važiavome į „Hill Road“, tokių kelių buvo apie penkiasdešimt visoje grafystėje. Išsigandome, kai sužinojome tiesioginę vietą (paskambinus klientui).

Ar veža elektroniką?

Taip, bet reikia ypatingai atsargiai pakuojuoti ir užfiksuoti. Mikroautobuseje gali būti drėgmės, todėl reikia stiprios plastikinės dėžės. Be to, vertingesniems daiktams rekomenduoju pasidaryti nuotraukas prieš išvežimą ir užfiksuoti serijinius numerius. Anglijos policija retai kada suranda dingusius daiktus be užrašų.

Kas jei vairuotojas nebekalba lietuviškai?

Nebūtina, kad vairuotojas būtų lietuvis, jeigu jūsų sugebate susitarti angliškai arba rusiškai. Tiesa, dažniausiai klientai pageidauja lietuviškai kalbančio žmogaus. Jeigu tai svarbu, pasirūpinkite tuo užsakymo metu. Aš asmeniškai visada stengiuosi pasirinkti patikimus vairuotojus, kalbančius bent šiek tiek mūsų kalbos, kad nebūtų nesusipratimų.

Ar galima vežti augalus?

Beveik neleidžiama, jei turi žemę. Anglija labai griežta dėl kenkėlių ir ligų. Jeigu tai kaktusas be žemės, tai gali praeiti, bet jeigu balta rožė su daug žemės, ją gali konfiskuoti muitinė ir nubausti. Geriau nepaisyti to klausimo ir palikti gėles namuose, nusipirkti naujų Londone.

Ką daryti su atliekomis?

Po iškrovimo dažnai lieka daug plastiko, kartono ir įpakavimo medžiagos. Anglijoje šiukšlių išvežimas yra labai brangus ir taisyklingas. Neišmeskite visko tiesiog gatvėje – gausite baudą. Sutarkite su vairuotoju, ar jis gali pasiimti tuos atliekas atgal (jeigu vietos yra) arba turėkite planą, kur jas padėti.

O jei aš noriu važiuoti kartu?

Tai leidžiama („escort“ paslauga), bet tada reikia aiškiai susitarti dėl vietos krovinio pusėje. Negalite sėdėti ant baldų. Taip pat būsite atsakingi už muitinės patikrą savo daiktams. Kartai taip yra pigiau, jeigu jūsų daiktų mažai, bet norite saugumo.

Kaip vežti baldus į Angliją mikroautobusais saugiai, jei jie labai brangūs?

Tada reikalingas ne tik mikriukas, bet ir sekimas. Didesnės firmos siūlo GPS sekimą realiu laiku. Be to, apdrausti juos už pilną vertę. Antikvariniai daiktai reikalauja specialios priežiūros – gal netgi reikia medinės dėžės („crate“), ne tik kartono.

Ar reikia daryti sąrašą (inventorių)?

Būtina. Sąrašas, kuriame parašyta „1 spinta“, „2 dėžės“ turi eiti kartu su CMR. Be to, pasilikite sau vieną kopiją. Jeigu kažkas dinglia kelyje (o tai nutinka, kai atidaro ir tikrina muitinė), turėsite įrodymą, kad tai buvo jūsų.

Kas daryti, jei atvykus rado drėgmę?

Jei baldai buvo uždengti ir dėžės buvo geros, drėgmė neturėtų patekti. Jeigu pateko, vadinu, buvo pažeistas stogas arba langas (arba vairuotojas palangį atidarytas lietui). Reikia skambinti į firmą ir reikalauti kompensacijos iš karto, ne užsidegiant jūsų drabužių džiovyklėms.

Ar galima keisti maršrutą važiuojant?

Galima, bet už tai papildomai paprašys pinigų. Jeigu sutarėte į Londoną, o paskutinę minute nusprendėte nuvežti dalį į Bristolį, tai reiškias papildomus 100–150 mylių ir kuro. Nebūkite skraidantys, viską derėkite iš anksto.

O jei aš nesuprantu angliškų dokumentų?

Tai normalu. Gerai, jeigu jūsų brokeras (tarpininkas) moka paaiškinti. Jeigu ne, raskite vertėją arba draugą. Pasirašyti dokumentą, kurio nesuprantate, yra didelia rizika. Vieni mano, kad tai tik formalumas, o kituose parašyta, kad atsisakote teisių į skundą.

Kaip vežti baldus į Angliją mikroautobusais saugiai žiemą?

Žiemos kelionės yra pavojingesnės dėl ledžių kelių, ypač Vokietijoje ar Belgijoje. Reikia, kad vairuotojas turėtų žieminę padangų komplektą (privaloma). Taip pat šaltis gali paveikti plastikines baldų dalis – jos gaišta tampa trapios. Geriau laukti šiltesnio oro, jei tai ne būtina.

Ką daryti, jeigu vairuotojas girtas?

Tai didžiausia rizika su „mėsėdžiais“. Jei įtariate, kad vairuotojas neblaivas, nedarykite jokių sandorių. Skambinkite policijai arba atšaukite reisą. Saugumas brangiems baldams yra svarbiau už kainą. Geriau prarasti dieną, negu gyvybę ar turtą.

Kaip vežti baldus į Angliją mikroautobusais saugiai, kai jie labai dideli?

Kartais reikia ne mikriuko, o sunkvežimio. Jeigu jūsų spinta yra 2,5 metro aukščio, ji netilps į standartinį mikroautobusą (1,9m viduje). Nebandykite ją „pakreipti“. Nusipirkite didesnę transporto priemonę arba išmontuokite spintą į dalis.

Ar galima vežti chemines priemones?

Labai apribotai. Dažai, lakai, tepalai yra pavojingi gabenami. Jeigu turi tokių, privalote tai pasakyti iš anksto, nes gaidų nebus girti, o dėl incidento gali būti bauda arba areštas. Geriau tą tualetą su plovikliu palikti čia, nusipirkti naują ten.

Ar verta rūpintis apželdinimu?

Ne, tai ne tas. Turėjau omenyje apželdinimimas sodybai... viskas, jau pamiršau ką norėjau pasakyti. Na, turbūt ne tiek svarbu. Svarbiau – rūpintis tuo, kad vairuotojas turėtų tą „green card“ draudimui į Angliją (buvę atvejų, kad jo nebuvo, tai problema pasienyje).

Išvada

Galiausiai, kai susumuoju visas tas dienas kelyje, atrodo, kad klausimas, kaip vežti baldus į Angliją mikroautobusais saugiai, neturi vieno atsakymo. Tai derinys tarp gero pakavimo, protingai pasirinkto vairuotojo ir kantrybės su muitinės formalumais. Nereikia bijoti klausti užduočių, net jei jos atrodo kvailos, geriau klausti nei vėliau gailėtis sulaužytos spintos. Pasitarkite su patyrusiais brokeriais, pasirūpinkite dokumentais ir tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs blogiajam (ypaš dėl to Dovers tilto eilės). Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų baldai atvyks taip pat lygūs, kaip ir išvyko.