Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kaip užtikrinti siuntų pristatymą į Angliją laiku
Žiūri į tas dėžes ir galvoji – o kas, jei vėl vieni pažadai? 24 metus tempiu krovinius po Europą, paskutiniuosius kelerius metus ypač daug siunčių tenka į Angliją, ir galiu pasakyt: laiku pristatyti siuntą į Londoną, Bristoliį ar Edinburgą (nors paskutinis, pripažįstu, jau Škotija, bet UK – ta pati sistema) nėra stebuklas. Reiškia, kad reikia apeiti kelis standartinius spąstus. Brexit viską apsunkino, bet nepadarė neįmanomo. Svarbiausia – nepatikėti tiems, kur sako, kad per dvi dienas ir už trisdešimt eurų. Nes taip nebūna. Bent jau ne tada, kai nori, kad daiktai atvažiuoti sveiki ir laiku.
Prieš vyniojant dėžes
Ar tikrai verta siųsti viską į Angliją, ar geriau atsivežti pats?
Ne retas klientas paskambina ir klausia – o gal aš pats įsimegu į mikroautobusą ir nuvažiuosiu į Bradfordą? Jei turi tris lagaminus – gal ir taip. Bet jei kalba apie dviejų kambarių buto iškraustymą iš Klaipėdos į Newcastle'ą, pamiršk. Tuščia mašina kainuos daugiau nei grupuotas krovinys. Be to, vairuoti dešinėn, po to keltu, paskui vėl dešinėn... nu, pats žinai. Aš asmeniškai siūlyčiau susirasti normalų pervežėją, kuris važiuoja reguliariai. Sutaupysi nervų. O nervai, patikėk, brangesni už tą šimtą eurų, kurį galvojai sutaupyti.
Kiek iš anksto reikia pradėti galvoti, kad siunta laiku atvyktų į Londoną?
Gyvenam ne 2005-aisias. Jei skubi – savaitės gali ir užtekti, jei tai nedidelė siuntinėlis ir veža tiesiogiai. Bet jei renkiesi jūrą iš Klaipėdos per kelias kryptis, tegu tarpininkas pasakys atvirai – reikia trijų savaičių. Aš pats mėgstu, kad klientas kreiptųsi bent prieš mėnesį. Tada spėjam sutvarkyti dokumentus, užsakyti vietą Londone ar Birmingame ir viskas vyksta be karščio. Buvo atvejis, kai baldai du mėnesius stovėjo sandėlyje Londone, nes klientas dar nerado buto. Bet čia jau jo bėda, o ne logistikos. Planuok anksti, taškas.
Ką daryti, jei Anglijoje dar neturiu vietos, kur padėti daiktus?
Oi, šitas klasikinis. Paskambina vaikinas, sako – siunčiu daiktus į Angliją, o butą gausiu tik po trijų savaičių. Tada reikia sandėlio. Daugelis mūsų partnerių Londone turi trumpalaikio saugojimo paslaugą, bet kaina už mėnesį kartais skaudina. Yra tokių "biudžetinių" variantų, bet ten – pabėgioja pelės, gal ir drėgna. Aš rekomenduočiau tartis dėl saugojimo jau Lietuvoje, jei tikslus atsiėmimo laikas neaiškus. Ne visada pataikau su patarimais čia, šitą reikia pripažinti. Kartais geriau palaukti ir siųsti vėliau, nei mokėti dvigubai.
Ką daryti, jei siunčiu daiktus, kuriuos reikia surinkti iš kelių adresų Lietuvoje?
Tai vadinasi dalinis surinkimas ir jis brangina kainą, bet yra įmanomas. Vežėjas gali užsukti į tavo butą Vilniuje, paskui į tėvų garažą Panevėžyje, tada į kažkokį sandėlį Kaune. Bet kiekvienas papildomas sustojimas = laikas. Jei nori tikslaus siuntų pristatymo į Angliją laiku, turi suprasti, kad fūra neribotai nesukuos po Lietuvą. Dažniausiai limitas – trys keturi sustojimai. Daugiau jau nebe logistika, o turas po Lietuvą. Tvarkingai supakuok ir sudėk į vieną vietą. Pervežėjas tau padėkos, o tu sutaupysi dieną kitą.
Popieriai, dėžės ir realybė
Ar galiu rašyti etiketes lietuviškai, jei siunta važiuoja į Angliją?
Techniškai Anglijoje žmonės nelabai supranta "Virtuvės reikmenys". Geriausiai – angliškai. Bent jau pirmąją kalbą. Aišku, jei rašai ant šono lietuviškai, kad pats atskirtum, niekas nenubaus. Bet adresas privalo būti aiškus, lotyniškomis raidėmis. Didžiosiomis raidėmis spausdink, nes mažosiomis kartais spausdintuvas sugadina. Aš esu matęs, kaip dėžė su visiškai sulamdyta etikete savaitę sukuosi po Didžiąją Britaniją, kol surado šeimininką. Tai toks nepatogus dalykas, nes kai kuri faktūra turi sutapt, o jei nesutampa – muitinėje gali sugalvoti palaikyti. Rašyk angliškai, nerašyk ranka, jei tik gali.
Kiek maždaug kainuoja pristatyti dviejų kambarių buto daiktus į Birminghamą?
Čia manęs dažnai klausia telefonu ir aš visada atsakau – nuo. Nuo kelių šimtų, jei dalinis krovinys ir lėtas laivas. Nuo tūkstančio ir daugiau, jei fura tiesiai per Europą ir skubi. Kaina priklauso nuo svorio, kubatūros ir ar reikia kelti į trečią aukštą be lifto. Būna, kad klientas palygina tris įmones ir renkasi pigiausią. Suprantama. Bet kai kurie brokeriai, ypač tokie, kurie tik suranda mašiną internete ir parduoda tau brangiau... jie pamiršta paminėti muitinės mokesčius. Brexit dabar – deklaruoti reikia. Ne viską, bet dalį tikrai. Tad į kainą žiūrėk kaip į pilną vaizdą, ne į akciją.
Ar verta drausti siuntą, kuri važiuoja į Manchesterį?
Žinai ką – draudimas krovinio yra kaip draudimas gyvybės. Kol nereikia, atrodo pinigų metimas. O kai reikia... Buvo toks atvejis prieš pora metų, fura pateko į avariją netoli Bristolio. Visas krovinys apgadintas, vanduo prasisunkęs. Tie, kur buvo apsidraudę, gavo atlygį. Kur netylėjo – tenka bylinėtis su vežėjo draudimu, o tai trunka mėnesius. Aš asmeniškai siūlau bent jau daiktams virš tūkstančio vertės imti draudimą. Kaina simbolinė, o ramybė – reali. Ypač jei siunti elektroniką arba baldus, kurių nepakeisi per naktį.
Kokia svorio riba, po kurios lėktuvu siųsti į Angliją jau nebeapsimoka?
Nuo šimto kilogramų jau pradeda graužtis skaudžiai. Bet realiai riba labai reliatyvi. Jei tai du lagaminai po 30 kilų, oru dar galima. Jei seifas ir trys dėžės su knygomis – žemė. Yra toks subtilus dalykas, vadinasi "volumetriškas svoris". Didelė, bet lengva siunta oru gali būti apmokestinta pagal kubatūrą, ne faktinį svorį. Tada gaunasi staigmenų. Aš dažniausiai sakau: iki 80 kilogramų žiūrėk oro kurjerių variantus, virš to – žemės kelias. Žinoma, jei ne auksas. Jei auksas – skambink, bus kitaip. (Nesiunčiam aukso taip paprastai, aišku, čia pajuokavau... pusiau.)
Dokumentai po Brexit ir muitinės žaidimai
Ar galiu siųsti rūkytą lašišą draugui į Londoną?
Ne. Arba gerai pagalvok. Maisto siuntimas į Angliją po Brexit yra... problematiškas. Yra taisyklės dėl mėsos, pieno, žuvų. Rūkyta lašiša – dvigubai pavojinga. Aš nesu veterinarinis inspektorius ir pats šiuo metu 100% neįsitikinęs dėl visų šitų žuvų sertifikatų – reikia pasitikrinti, bet praktiškai: Doverio uoste muitininkai tikrina maisto siuntas griežčiau nei anksčiau. Geriausia – nesiųsti. Draugui geriau nupirkti vietinėje parduotuvėje. (Taip, pataisau – jei ten ne Tesco, o Morrisons, nesvarbu, supratai mintį – vietoj tiesiog nupirk ten.)
Ką rašyti muitinės deklaracijoje, jei pats supakuoju senus daiktus ir nežinau vertės?
Čia klientai dažnai įklimpsta. Rašo "dovanos – be vertės". Muitinė nekvailių, ypač Anglijoje. Jei siunti naudotus asmeninius daiktus, rašyk apytikslę realią rinkos vertę. Ne naujų, o naudotų. Kompiuteris, kurį pirkai už tūkstantį prieš penkerius metus – dabar gal vertas du šimtus. Taip, muitas gali būti, gali nebūti, priklauso nuo kategorijos. Aš pats neprisimenu visų šių mėnesio muitinių įkainių, ten per dažnai keičiasi. Kreipkis į muitinės tarpininką, neįmanoma visko žinoti mintinai. Bet nerašyk nulių – tai akivaizdi raudona vėliava muitininkams.
Ar dokumentai skiriasi, kai siunčiu baldus į Bristolį seneliui?
Jei tai senelio asmeniniai daiktai, perkraustymas į naują gyvenamąją vietą – gali kvalifikuotis kaip Transfer of Residence. Tada lengvatos taikomos, ir muitas mažesnis arba nulinis. Bet turi būti įrodymai – kad senelis tikrai kraustosi, o ne prekiauja antikvariniais baldais. Aš matęs atvejų, kai dėl vienos netinkamai užpildytos CN22 formos siunta savais guli Doverio muitinėje. Ir tada vežėjas skambina ir sako: "tavo dėžės stringa." Nejuokinga. Užpildyk tvarkingai, paimk profesionalų pagalbą, jei nežinai. Gerai?
Kiek trunka muitinės patikra, kai siunta iš Lietuvos pasiekia Angliją?
Teoriškai – parą ar dvi. Praktiškai... eh. Priklauso nuo sezono. Rugsėjį-spalį studentai veža daiktus į UK, eilės. Prieš Kalėdas – visiškai beprotystė. Muitinėje jie tikrina procentą siuntų, bet jei tavo dėžė atsidūrė tame procente, pridėk trijų-penkių dienų tarpą. Dar blogai, jei dokumente kažkas neaišku – tada savaitė. Ir niekas ten neskuba, jie neskambina kiekvieną dieną. Stebėjimo sistemoje parašys "held at customs" ir tiek. Vienintelė išeitis kantrybė arba geras muitinės tarpininkas, kuris turi kontaktus. Aš pats kartais paskambinu kolegai, bet ir jis ne visada gali pagreitinti.
Ar Brexit dar vis kelia problemų siunčiant asmeninius daiktus į Angliją?
Taip. Nors jau praėjo keleri metai, bet biurokratija liko. Daugelis žmonių galvoja, kad "po Brexit viskas kaip anksčiau". Nėra taip. Reikia deklaracijų, taisyklės griežtesnės nei į Vokietiją. Siuntimas iš Lietuvos į Angliją dabar yra trečiosios šalies krovinių siuntimas. Tai reiškia muitines, kontroles, kartais popierius, kuriuos reikia notaru patvirtinti. Aš kiekvieną mėnesį turiu klientą, kuris sako "o anksčiau taip nebuvo". Anksčiau ir cigarečių kur nors kitur buvo galima nusipirkti iš po prekystalio. Laikai keičiasi. Adaptuokis.
Kas vyksta kelyje ir kodėl vėluoja
Kada rinktis oro siuntas, o kada – fūrą į Angliją?
Oro – kai skubu, brangu, mažai. Fūra – kai daug, neskubi, protinga kaina. Aš pats daugiau dirbu su kelių transportu, bet yra tokių klientų, kur siunčia dokumentus, elektroniką, skubias detales lėktuvu į Heathrow. Tada pristatymas į Londoną gal per kelias dienas. Bet jei siunti trisdešimt dėžių iš Vilniaus į Liverpoolą... nu, ne. Kaina už kilogramą oru gali siekti penkis eurus ar daugiau. Skaičiuok. Realistiškai dauguma žmonių renkasi fūras arba dalinius krovinius. Tada laikas – savaitė, dvi, priklauso nuo surinkimo taškų. Ne visada gražu sakyti, bet kartais tavo daiktai porą dienų stovi Rygoje, kol surenka pilną mašiną. Tokia jau logistika.
Ar tiesioginis krovinys tikrai greičiau pasieks Angliją nei dalinis?
Logiškai – taip. Praktiškai skirtumas ne visada toks didelis, kokio tikiesi. Tiesioginis važiuoja iš taško A į B. Bet vairuotojas vis tiek privalo miegoti, privalo pravažiuoti techninę, gali užtrūkti kelyje. Dalinis krovinys – tavo daiktai kraunami į fūrą, kuri dar pasiima Klaipėdoje, Rygoje, gal Taline. Bet jei viskas sutampa, tas surinkimas trunka vieną dieną. Tai tiesioginis laimi gal tris-penkias dienas. Ar verta mokėti dvigubai? Atsakymas: jei nešviežios bandelės, o tavo sofa – skubink tik tada, kai reikia. Aš turėjau klientą, kuris skubino sofą. Sofą. (Nes jinai, aišku, labai reikalinga tą pačią savaitę.)
Ar tikrai veikia ta stebėjimo sistema, kai siunta važiuoja į Angliją?
Dalykas toks. Kol siunta Lietuvoje – stebėjimas geras. Kol ji Klaipėdoje ar pas vokiečius – vidutiniškas. Kai įlenda į keltą arba kerta Eurotunelį, gali būti blackout'as dvi-tris dienas. Sistema nematosi, nes tarpinių sandėlių skanavimas nevyksta kas valandą. Tada klientas skambina: "kur mano daiktai?!" Aš ir pats ne viską matau realiu laiku, priklauso nuo to, ar vežėjas naudoja modernią programą, ar seną EXCEL lentelę. Normalu, kad porą dienų esi aklas. Jei po penkių dienų statusas nesikeičia – tada jau skambink. Iki tol – nepanikuok. Fiziniai daiktai juda ne taip greitai, kaip instagramo žinutė.
Ką daryti, jei vairuotojas skambina ir sako, kad negali įvažiuoti į gatvę Londone?
Aaa, Londono gatvės. Aš patyręs. Buvo atvejis – fura bandė įvažiuoti į siaurą gatvelę netoli Camden Town. Nei įvežė, nei išvežė. Prasidėjo apsisukimo operacija, kurios metu ir vežėjas supyko, ir klientas išėjo iš proto. Sprendimas: Londonui reikia mažesnės mašinos arba sankasos. Jei fura negali prisigretinti prie namų, reikia liftingo paslaugos arba persikrovimo. Tai kainuoja papildomai ir užtrunka. Pats blogiausias variantas – kai klientas nedasako, kad gyvena siauroje gatvėje centre. Tai tu žmogui iškart sakyk, kur gyveni, nebandyk slėpti, kad ten neįvažiuos didelė mašina. Londonas nėra Kauno Žaliakalnis, kur gali apsisukti septynissyk.
Ar siuntos į Angliją juda per savaitgalį ir per šventes?
Ne. O gal ir juda, bet niekas neišduoda, nepriima, neatvežia. Šeštadienį-sekmadienį daugelis Europos sandėlių miega. Anglijoje irgi. Per Kalėdas tarp gruodžio 24-os ir sausio 2-os – gali pamiršti normalų laiką. Vairuotojai irgi žmonės, jie nori grįžti pas šeimas. Logistikos centrai dirba, bet lėčiau. Tai jei skubi siuntą į Windsorą ar Readingą, dėk bent savaitės atsargą prieš šventes. Aš kasmet turiu po kelis klientus, kurie nusprendžia gruodžio 20-ąją siųsti dovanas ir piktinasi, kad Anglijoje niekas neatidarė sandėlio gruodžio 25-ąją. Na, come on. Net aš tą dieną neimu ragelio.
Kai skamba per gražiai arba stringa
Kodėl vienos įmonės žada per 3 dienas pristatyti į Angliją, o kitos – per 3 savaites?
Pelėda klausia. Atsakymas paprastas: arba meluoja, arba siūlo kurjerinį oro skrydį vienam vokui, arba... tiesiog meluoja. Per tris dienas galima kai kuriuos dokumentus, bet ne visą butą. Fura iš Lietuvos į Angliją fiziškai nuvažiuoja per dvi-tris dienas, bet surinkimas, muitinė, iškrovimas... devynios galybės. 10-14 dienų – realus laikas fūrai. Tris savaites sako tie, kurie dirba sąžiningai ir įskaičiuoja force majeure. O trys dienos – rinkodara. Yra tokia taisyklė: jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, taip ir yra. Ne visi pervežėjai blogi, brokeriai, kurie žada per mažai ir per greitai, dažnai palieka tave prie suskystusio kito galo. Kai kurios įmonės neturi savo parko, tik "parduoda tave" toliau, ir paskui dingsta iš radaro.
Ką reiškia "siunta įstrigo muitinėje" – ar galiu ką padaryti pats?
Gauni pranešimą arba matai statusą. Širdis apsąla. Aš žinau tą jausmą. Dažniausiai tai reiškia, kad trūksta dokumento, netiksli vertė, arba tiesiog eilė. Ką gali padaryti tu? Surinkti popierius, kurių paprašys, ir... laukti. Deja, kaip fizinis asmuo tu į Doverio muitinę neįeisi ir nepasibelksi į langą. Reikia tarpininko arba vežėjo, kuris turi muitinės atstovą. Kartais užtenka vieno laiško su papildoma info ir per porą dienų atlaisvina. Kartais savaitę. Aš nesu magas, negaliu burtų atlaisvinti konteinerio. Bet galiu pasakyti – pildyk deklaracijas teisingai iš karto, tada "įstrigimų" bus mažiau. Prevencija veikia geriau nei gydymas, čia kaip su dantimis. Ir pigiau.
Ar klientas gali tiksliai žinoti pristatymo datą, ar tai vis loterija?
Gali gauti langą. Ne dieną, o langą. Pvz., "spalio 15-20 d." Realią dieną, ypač tarptautiniuose pervežimuose, duoti beveik neįmanoma. Per daug kintamųjų. Vakarą lijo ir vairuotojas sustojo anksčiau – minus diena. Keltas vėlavo – minus pusdienis. Aš pats duodu savaitės intervalą. Daugelis klientų pyksta, kad nėra tikslios dienos. Aš irgi pykstu ant savęs kartais, kad negaliu padaryti stebuklo. Bet faktas: jei kas nors žada "spalio 18-ąją, 14 val., pateikiamai Tiksli gatve 7", jie arba meluoja, arba skraidina kurjeriu su lagaminu tų pačių. Normaliam tarptautiniame krovinyje – intervalas. Tai yra realybė, nors ir nepatogi. Su tuo reikia susitaikyti.
Ką daryti, jei vežėjas pavėlavo savaitę – ar turiu teisę reikalauti kompensacijos?
Pirmiausia – skaityk sutartį. Jei ten nėra jokių nuobaudų už vėlavimą, nieko nereikalausi. Daugelis smulkių vežėjų rašo "stengsimės per du mėnesius" ir tai jau apsaugo. Jei yra fiksuota data ir vėlavimas – galima bylinėtis, bet ar verta dėl vienos siuntos? Geriau spręsti civilizuotai. Skambink, rašyk, pasiūlyk nuolaidą. Jei atsisako – minėk atsiliepimus internete. Nekenčiu to daryti, bet kartais tai vienintelė kalba, kurią supranta blogi agentai. Buvo atvejų, kad po tokio pokalbio staigiai atsirado "gesta išlaikymo" nuolaida. Bet geriausia – rinktis patikimą vežėją iš pat pradžių, o ne gydyti pasekmes vėliau.
Kaip atpažinti įmonę, kuri gali palikti mane be daiktų ar be pinigų?
Pigiausias variantas, kurio niekas nerekomenduoja, bet visi pažįsta – žiūrėk, ar turi ofiso adresą, ar tik WhatsApp numerį. Ar rašo sąskaitas, ar prašo pavedimo į asmeninę sąskaitą. Aš esu matęs tokių, kurie nuskriaudė žmones labai negražiai. Paima avansą, "paima siuntą" ir viso gero. Tokių Anglijos kryptimi yra per daug. Paklausk adreso, verslo liudijimo arba UAB registro. Jei tik popierius po emailu pasirašo – signalas. Taip, didelės įmonės irgi klysta, bet mažų, neaiškių brokerių, kurie žada stebuklus už 150 eurų... venk. Aš čia tiesiai šviesiai, nes man pikta žiūrėti, kaip apgauna žmones, kurie tik nori normaliai persikraustyti.
Ar žiemą prieš Kalėdas pavojinga siųsti siuntą į Angliją?
Ne pavojinga, o chaotiška. Visi siunčia. Muitinės paskutinę savaitę dirba pusbadžiu. Keltai dėl audrų atšaukiami ne vieną kartą. Jei turi pasirinkimą – siųsk lapkritį, o ne gruodžio 15-ąją. Jei jau renkiesi tą karščią – pridėk dvi savaites prie bet kokio garantuoto termino. Kartais klientai galvoja, kad aš čia pardavinėju baimę. Ne, pardavinėju patirtį. 24 metai naktinių pokalbių su vairuotojais ir muitininkais. Kalėdinis laikotarpis yra blogiausias laikas skubiems tarptautiniams pervežimams. Anglijoje dar ir Black Friday logistika viską užkiša. Tiesiog faktas. Jei siunta neskubi, gali ir vasarą išsiųsti. Bus ramiau.
Ką privalau padaryti likus savaitei iki planuojamo išvykimo, kad siunta būtų Anglijoje laiku?
Sutikrink adresą – ar teisingas pašto kodas. Anglijoje pašto kodas yra šventas be jokio pašaipo. Jei klaida – siunta nueina į kitą galą Londono. Tada paskambink vežėjui ir paklausk, ar tikrai gavo visas deklaracijas. Patikrink, ar turi draudimą. Atsisiųsk stebėjimo aplikaciją, jei tokia yra. Ir... nemesk siuntimą į paskutinę dieną. "Viską sutvarkysim per vieną dieną" – mitas. Per vieną dieną gali supakuoti, bet ne sutvarkyti dokumentus. Aš dažnai gaunu panikos skambučius trečiadienį, kai žmogus išskrenda sekmadienį. Tada pristatymas laiku į Angliją tampa misija neįmanoma. Ne dėl mūsų tingėjimo – o dėl to, kad laikas yra fizinis dalykas. Jei siuntos svoris viršys šitą ribą, apie kurią kalbėjom, irgi pranešk iš anksto.
Išvada
Taigi, kaip užtikrinti siuntų pristatymą į Angliją laiku? Planuok iš anksto, nepirk pasakų apie tris dienas, pildyk popierius sąžiningai ir rinkis vežėją ne pagal kainą, o pagal tai, ar jis atsako į telefoną penktadienio vakare. Aš nepažadu, kad visada viskas bus tobula – oras, muitinė, žmonių klaidos – tai dalis žaidimo. Bet galiu pasakyt, kad su tvarkingais žingsniais procentas sėkmės bus daug didesnis nei su vizija "kaip nors judės". Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink, mes dar ne kartą kalbėsime apie tavo dėžes. Sėkmės.