Kaip užtikrinti daiktų saugumą gabenant į Angliją?

Sveiki. Jei skaitote šį tekstą, greičiausiai jums aktualus klausimas — kaip užtikrinti daiktų saugumą gabenant į Angliją. Ne vienam tai pirmas kartas gyvenime, kai visą butą reikia supakuoti ir paleisti į kelionę per Europą. Aš dirbu šitoje srityje jau... na, dukart dešimtmetį ir dar truputį, ir galiu pasakyti — didžioji bėda prasideda ne kelyje, o žmonių galvose. Manęs dažnai klausia, ar saugu gabenti baldus į Londoną, Bristolį ar Birmingemą. Atsakymas — taip, jei žinote keletą dalykų, kuriuos dabar ir aptarsim. Nieko neidealizuosiu, nes realybė būna ir lipni, ir dulkėta.

Prieš pakraunant mašiną

Ar tikrai reikia viską taip kruopščiai vynioti į burbulinę plėvelę?

Žinokit, ne viskas turi būti vyniojama iki sąmonės netekimo. Bet indai, stiklas, monitoriai — tikrai taip. Kartais klientai sako, kad per daug plėvelės naudojam, nors aš mačiau, kaip vilkikas į duobę įkrenta netoli Varšuvos ir dėžės pakyla pusmetri. Jei viduje nėra amortizacijos — lūžta viskas. Taigi, plėvelė kainuoja centus, o sąžinė ar žala už sugadintą daiktą kainuoja dešimteriopai. Perspausti geriau negu gailesčio kandyti vėliau.

Ką daryti jei turiu seną indaują iš močiutės ir bijau, kad sulūš gabenant į Angliją?

Senus baldus apžiūrėkit dar prieš pakrovimą. Jei sąnariai laisvi ar stiklas atsiklaipęs — pirmiausia sutvirtinkit. Kartais sakau klientams: jei indauja ir taip vos stovi, kelias jos nepataisys. Mes galim apvynioti, įtvirtinti diržais, bet seni daiktai turi silpnų vietų. Vieną kartą vežam tokią vitriną į Nottinghamą... praktiškai laikėsi tik senų vinių. Atvažiavo sveika, nes laiku pajutom, kad reikia papildomai apkalti kampainiais. Praneškit apie jautrius daiktus iš anksto. Nepatogus faktas: daugelis įmonių nepaklausia, tai jūs turite patys pasakyti.

Ar galima tiesiog sumesti daiktus į maišus, nes man taip paprasčiau?

Galima, jei tai šiukšlės į konteinerį. Bet gabenant daiktus į Angliją — rizikuojat. Maišai plyšta, jų negalima tvirtai sukrauti vienu ant kito. Buvo atvejis, kai vyrukas susikrovė lemputes į pirkinių krepšius. Nu... atspėkit kas atsitiko. Švitruolės. Dėžės tam, kad svertų ir neturėtų minkšto pilvo. Net maišų su užtrauktukais nesiūlau baldams. Tik dėžės, popierius, kartonas. Dar vienas dalykas — muitinė gali paprašyti iškrauti, jei forma įtartina. Maišai atrodo įtariai.

Kokia yra didžiausia klaida pakuojant daiktus vežimui į Londoną?

Knigų dėžės. Visada knygos. Žmonės surenka didžiulius bananų konteinerius, prisipila trisdešimt kilogramų literatūros, o apačioje — supuvę siūlai. Pakelia iki mašinos — pop, dugnė atsiveria. Vat didžiausia klaida. Antra vieta — stikliniai indai, suvynioti į du sluoksnius popieriaus. Ne. Reikia plėvelės, kampų apsaugų, erdvės užpildymo. Ir nebeliekit tuščios vietos viršuje — dėžė vistiek įdumba, kai ant jos užkrauna kitą. Jau minėjau, bet verta pakartot.

Kiek laiko realiai trunka transportuoti daiktus iš Lietuvos į Angliją, nes internete rašo viską po saule?

Realiai — dvi su puse iki keturių dienų. Jei tiesiai iš Vilniaus į Londoną su vilkiku — greičiau. Jei kaupiamasis krovinys, kai surenka dar po keturis krovinius Kaune, Klaipėdoje ir tik tada lekiama — ilgiau. Skaičiuokit tris su trupučiu. O dėl tų, kur rašo "per 24 valandas" — teoriškai galima, bet kosminė kaina ir vistiek reikės biurokratinių formalumų. Praktiškai nerealu standartinei (taisau) įprastinei siuntai. Nežinau, kaip ten kai kurie skaičiuoja tuos terminus.

Pakavimas — kur viskas lūžta

Ar tikrai reikia atskirai žymėti kiekvieną dėžę, ar užtenka markerio užrašo "Virtuvė"?

Markeris užtenka, bet rašykite ant trijų pusių. Nes kai mašinoje tamsu, vairuotojas žiūri į viršų ar apačią. Mačiau, kaip atveža krovinį ir klientas klausia "kur mano indai?", o jie — po dviračiu. Jeigu ant dėžės parašyta "ATSARGIAI STIKLAS" didžiosiomis — net pavargęs krovėjas atkreips dėmesį. Žymėjimas nėra dėl grožio. Tai orientacinis ženklas, kad žinantys, kur padėti, neguldytų sunkaus ant trapių. Ir dar — numeruokit. Kartą... o, palaukit, tai buvo ne šitas klientas. Nepamenu. Bet numeruokit.

Ką daryti jei mano sofa yra penki centimetrai per didelė liftui?

Jūs ne vieni. Būna, matuoja liftą, viskas tinka, o durys už suktuko — ir nebe. Tada arba nešame laiptais, arba per langą. Sakykit apie tai prieš, ne tada, kai vilkikas stovi Birmingeme. Laiptai gali būti siauri, posūkiai staigūs. Vieną kartą nešėme sofą į trečią aukštą be lifto, o viduryje — lūžusi pakopa. Teko remontuoti laiptus kartu su baldu. Nepatogiai. Jeigu baldai dideli, matuokit ne tik liftą, bet ir laiptų aukštį, posūkius. Pasiruoškit, kad gali tekti mokėti papildomai už nešimą. Tai normalu, ne mulkių išmislas.

Ar burbuline plėvele galima per mažai suvynioti?

Galima. Stiklinis stalas reikalauja ne tik plėvelės, bet ir kartono kampų, ir putų. Kitaip plėvelė pati savęs nesuspaus — ji amortizuoja, bet neužkims kampo. Kartais žmonės suvynioja du sluoksnius ir galvoja, kad bus kaip fortas. Ne. Reikia suvynioti, priklijuoti lipnia juosta, tada į minkštą dėžę, ir tvirtai. Vilkiko stabdoma jėga kelyje tarp Doverio ir Londono padaro savo. Nepatingėkit užrašyti ant dėžės kas viduje. Būna, kad pačios plėvelės nepakanka, reikia kombinuot.

Ką aš darau blogai jei pakuoju knygas į didelias dėžes nuo bananų?

Dedat per daug. Bananų dėžės didelės, bet kraštai nepakelia sunkaus krovinio. Trisdešimt kilogramų Dostojevskių — ir apačia išbyra jau pakrovimo metu. Tada knygos apsipuria, nulūžta kampai. Taisyklė paprasta: knygos — į mažas dėžes. Nebus patogu nešti daug dėžių, bet saugiau. Nepripildikit iki viršaus. Palikit penkis centimetrus oro, užlenkit ir užklijuojat. Kitaip sandėlyje užmeta ant viršaus kitą dėžę ir girdit tą traškėjimą. Kartoju — knygos yra priešas numeris vienas tarptautiniuose perkraustymuose.

Ar saugu gabenti baldus ir dviratį vienoje mašinoje, ar geriau atskirai?

Saugiai taip, jei dviratis pritvirtintas atskirai ir nešlifuoja baldų. Problema ne ta, kad jie negali kartu, o kad dviračiai turi aštrias dalis — žvakės, stabdžių diskai, grandinė. Vienas kontaktas su minkšta sofa — jau žymė. Siūliau panei atskirti vyžas nuo dviračio, o ji pasakė, kad ten tik šimtas eurų dviratis. Nu, o sofa buvo šimtas dvidešimt. Nuvertėm padangom į sienelę, diržais apkabinom. Atvažiavo sveikai. Bet jei brangus dviratis — geriau atskirai arba audiniu apvyniokite rėmą. Ir atsukite pedalus! Kaskart kas nors pamiršta.

Kelias ir transporto priemonė

Kaip žinoti, ar mano daiktai nebus kraunami tris kartus perkeliant iš vienų ratų į kitus?

Jei renkatės dalinio krovinio paslaugą — tikėtina, kad perkrovimus patirsite. Krovinius sukrauna Klaipėdoje, atveža į Didžiąją Britaniją, paskui perskirsto mažesnėmis mašinomis. Tai nėra blogai, jei pakavimas geras. Bet jei norite mažiau tvarkymo — rinkitės pilną krovinį, FTL. Tada pakraunami vieną kartą ir iškraunami tiesiai jums. Kaina — kitaip. Kartais dviguba. Bet taipogi (štai, ne visai taisyklinga, bet taip šnekam) galbūt verta, jei turite jautrių daiktų. Asmeniškai pilnus krovinius mėgstu labiau, nes mažiau galvos skausmo.

Ar reikia jaudintis dėl drėgmės kelyje keltu ir toliau iki Londono?

Drėgmė kelyje vandeniu... oi, keltu (taisau) — taip, keltuose būna drėgna. Ypač jei važiuojama per naktį, rūkas, lietus. Bet daiktai kraunami į vilkikus. Uždarąs... uždaruosiuose. Metalinėse dėžėse ant ratų. Jei daiktai supakuoti normaliai — drėgmė neprasiskverbs. Problema tik tada, jei dėžės paliktos atdaros arba audiniai neįpakuoti. Kartais pasieniečiai atidaro tikrinti, o paskui vėl neuždaro hermetiškai — tada jau mūsų bėda. Standartiškai — jaudintis neverta. Rimtesnis rūpestis yra ne drėgmė, o vibracija.

Ar pervežėjas gali tempti mano daiktus drauge su kažkieno motociklu?

Taip, gali, jei tai dalinis krovinys. Motociklai būna ant palletės. Teoriškai saugu. Praktiškai priklauso nuo vairuotojo. Jei motociklas neužfiksuotas ir atsistoja ant stabdžių svirties — galima problema. Bet tai ne jūsų rūpestis, o vežėjo. Jūs turite rūpintis savo daiktų pakavimu. Mes dažnai vežam kartu ir baldus, ir motociklus. Svarbu, kad jūsų dėžės nebūtų tokios minkštomis kampais, jog nutrintųsi prie metalinių konstrukcijų. Kartais du vežėjai sujungia krovinius, kad užpildytų mašiną. Tai normalu. Ne visi durniai.

Ką reiškia, kai firma sako, kad veža "grupinį krovinį"?

Tai reiškia, kad jūsų sofa, kažkieno šaldytuvas ir dar dviejų šeimų daiktai važiuoja kartu. Ekonomiškai — nauda. Logistiškai — ilgiau, nes reikia surinkti, paskirstyti. Saugumo požiūriu — pakankamai saugu, jei tvarkinga. Bet grupiniame krovinyje negalėsite pasirinkti konkrečios pristatymo dienos. Bus savaitės intervalas. O kai kurios firmos perparduoda krovinį subvežėjams Vokietijoje. Tai padidina riziką. Tiesiogiai vežantys patikimiau, nors brangiau. Mačiau, kaip pervežėjai mainosi kroviniais tamsioj aikštelėj. Nepatogu, bet taip būna.

Jei pats vairuočiau mikroautobusą į Bristolį — ar būtų saugiau?

Saugiau nervams, bet nebūtinai daiktams. Pavargęs vairuosit autostradoje, vėjas linguoja mašiną, o daiktai gale šokinėja jei blogai sutvirtinti. O sutvirtinti reikalauja patirties. Jei neturite CMR ar draudimo... jei kas atsitiks — viskas ant jūsų. Kartais matom klientus, atvarytus savu transportu su subraižytais baldais. Taupo ant pervežėjo, bet sumoka ant naujo stalo. Beje, muitai — irgi jūsų galvos skausmas. Nebus taip pigu kaip atrodo. Ir dar reikės statybinio popieriaus vežtis, jo nepagailėkit.

Draudimas, dokumentai ir tos baisybes

Ar verta mokėti už papildomą draudimą jeigu pervežimas ir taip kainuoja daug?

Verta. Šimtinai. Standartinis vežėjo draudimas dažnai apima tik CMR atsakomybę, kuri limituota. Jūsų stalas gali būti vertas tūkstančio, o draudimas dengia dešimt eurų už kilogramą. Matematika paprasta. Kartais klientai sako "o kam, juk nieko nenutiks". Na, būna. Bet jei nutinka — gražinimai, žalos atlyginimai. Geriau sumokėt šimtą kitą už papildomą draudimą. Aš pats turiu draustumą... draudimą (taisau) savo asmeniniams daiktams net kai dirbu. Būna gi visko.

Kas nutiks jei vairuotojo pažymėjimas bus netinkamas — daiktai grįš ar bus saugūs?

Neturiu šimtaprocentinio atsakymo, nes čia jau teisinė sritis, bet jei sustabdys pasienyje — daiktai gali užstrigti savaitėm. Ne dėl pažymėjimo, o dėl to, kad suveiks muitinės tarpininkai. Jums kaip klientui rūpėjo turėti daiktų sąrašą. Prekės tampa įstrigusiu kroviniu. Saugūs jie bus sandėlyje. Ir už laikymą sumokėsite. Tikrinkit vežėjo licencijas, o ne tik kainoraštį. Būna tokių "vežėjų", kurie neturi teisių vežioti tarptautiniu mastu. Tada jūs, atleiskit, patys pasiklosite sau galvos skausmą.

Koks realus draudimo limitas liečia tarptautinius važinėjimus?

CMR konvencija — tai apie 8,33 XDR už kilogramą. Kas yra XDR? Nežinau, ar jums tai svarbu (skaičiuoklėj pasitikrinkit), bet realiai maždaug dešimt vienuolika eurų už kilo. Tarkim, jūsų kompiuterio stalas — 30 kg — draudimas padengia tris šimtus. O kainavo tūkstantį. Štai kodėl kalbėjau apie papildomą draudimą. Kai kurios prestižiškesnės (taisau) įmonės siūlo viso krovinio draudimą, bet ten reikia skaityti išimtis. Daiktai turi būti įvertinti. Negalima nurodyti, kad viskas kainuoja šimtą eurų ir tikėtis kompensacijos dešimt tūkstančių.

Ar reikia sąrašo kiekvienos šakutės ar galima apytiksliai?

Apytiksliai — galima, bet nepatarčiau. Muitinei reikia suprasti, kas yra krovinys. Nebent gabenate visa, kas buvo asmeniniame naudojime daugiau nei šešis mėnesius — tada sąlygos kitos. Bet vis tiek turi būti aprašyta: baldai, indai, buitinė technika. Viena klientė parašė "dėžės su rakandais" — muitinė atidarė visas dvylika. Valandų valandas tikrino. Sąrašas gelbsti ir jus, ir vežėją. Ypač nuo Brexit... na, tiksliai parašius. Nors kai kurios įmonės sako, kad sąrašo nereikia. Aš tokių vengčiau. Rimtas perkraustymas į Angliją be popierių — kaip vestuvės be muzikantų.

Kodėl vieni pervežėjai į Angliją prašo visko sąrašo, o kiti sako, kad nereikia?

Kurie sako, kad nereikia — arba veža ne visai pagal taisykles, arba jų visiškai nesidomi muitinė, kol nesugautų. Rimtas vairuotojas žino, kad be sąrašo gali grįžti atgal iš Doverio ar Folkstono. Nežmoniška rizika. Bet žmonės gi mėgsta pigiai. Pigūs vežėjai nutyli apie dokumentus, pasiima daiktus, o paskui palieka sandėlyje prie Calais. Pasitaiko. Jūs rinkitės tuos, kurie klausia. Kuo daugiau klausia — tuo mažiau šansų, kad viduryje proceso iškris rimta bėda. Kai kurie skaitytojai pyks, bet taip yra.

Kai jau atvažiavo... arba ne

Ką daryti jei pristatymo dieną negaliu būti Londone ir niekas neatidarys durų?

Tada problema. Vairuotojas nestovi. Jis turi grafiką. Jei neatidarysite — daiktai grįš į sandėlį Londone, arba paliks laiptinėje (kas blogai). Abiem atvejais — papildomi pinigai. Geriausia — pasirūpinti žmogumi, kuris priims. Arba rašyti sutartyje intervalą. Kartais galima derėtis dėl vėlesnio laiko, bet nekit tikėtis, kad vairuotojas lauks pusdienį. Jis turi kitus adresus. Praėjusį mėnesį klientas buvo išvažiavęs į darbo pokalbį, o daiktai atvažiavo per anksti. Teko saugoti parą. Ne pigu.

Ar galiu pasitikėti, kad vairuotojas nepames raktų nuo mano buto Birmingeme?

Aš asmeniškai nepatikėčiau vairuotojui ilgam. Trumpam — jei reikia įnešti ir jūsų nėra — galima, bet tik jei firma patikima. Yra sprendimas: kodinė spyna, kodą perduodate. O raktus atiduodate tik tada, kai jūsų žmogus jau vietoje. Buvo istorijų, kai raktai pametami restorane kelyje. Ne dėl pikto noro — kišenėje nuslysta. Tada jūs stovite prieš užrakintas duris Birmingeme vidurnaktį, o raktai — kažkur Olandijoje. Kas tada atsakinėja? Geriau nepatikėt iš anksto.

Ar galima derinti gabenimą su draugu ir dalintis mašinos vietą, kad būtų pigiau?

Galima ir netgi protinga. Jei turite draugą, kuris irgi kraustosi į tą patį miestą — pvz., Manchesterį ar Leedsą — dalinkitės fūros vieta. Sutaupot. Saugumas nenukenčia, jei abi pusės sutaria, kas kur bus. Parašykit aiškų susitarimą, kas už ką moka. Nes jei draugo sofa subraižo jūsų TV — draugystė subraižysis irgi. Mačiau gražias draugystes, bet ir pykčius po tokių projektų. O šiaip apie kainas — Londonas brangiau nei mažesni miestai. Bendras krovinys — taip, tik apsirašykit.

Ar saugu leisti pervežėjams patiems išnešti daiktus iš buto Kaune jeigu aš jau išskridau į Londoną?

Būna taip. Tikrinkite, ar įmonė turi generalinį patikėjimą arba ar jūs ką nors įgaliokite. Kitaip jie neturės teisės atidaryti buto. Saugumo prasme — jei firma rimta, nieko blogo. Bet jei kažko trūks, kaltės ieškosite per atstumą. Patarčiau palikti raktus kaimynui ar administratoriui, o pervežėjams atiduoti per jį. Ir nufotografuokite daiktus prieš pakrovimą. Kad būtų įrodymas. Jeigu atsiras skyles per visas dėžes, o jūs ne ten — grįžti kainuos. Rimti perkraustymai to nepripažįsta, bet mažesnės kontoros gali nenverti žalos.

Mano darbdavys skuba — ar galiu gauti daiktus Anglijoje per 48 valandas saugiai?

Galima, bet bus brangu ir rizikinga. Express pervežimas į Angliją egzistuoja, tačiau tada mašina lekia beveik be sustojimų, vairuotojas pavargęs, o pats tempas kelia pavojų. Jei dar prastas oras — viskas. Aš paprastai atkalbinėju nuo super skubių variantų, nebent mažas krovinys ir lėktuvu. O jei vilkikas — savaitė yra savaitė. Net jei rašo 48 valandos, tai reiškia "gali būti". Nebent mokate aukso kainą už individualų reisą. Saugiausia yra planuotis. Jūsų daiktai nėra picos pristatymui.

Ar mano katė gali važiuoti kartu su baldais ar jai reikia atskiro... kaip čia... konteinerio?

Katės nevažiuoja su baldais. Gyvūnai turi turėti savo narvelius, dokumentus, skiepus. Ir oro temperatūrą. Vilkike gali būti karšta ar šalta. Be to, kaip katė į vidų? Per dureles? Ne. Yra specialūs gyvūnų pervežimo skyriai arba lėktuvai. O dėl baldų... atskiras konteineris? Ne, katė nereikia. Ji reikia veterinarinio patvirtinimo. Šito aspekto nežinau smulkiai, nes aš daiktus vežu, o ne gyvūnus. Bet žinau tiek — nekiškite gyvūno į daiktų skyrių. Tai bus tragedija. Konsultuokitės su veterinaru iš Lietuvos.

Išvada

Žodžiu, daiktų saugumas perkraustant į Angliją — tai ne fortūna, o darbas. Kuo ramiau ir apgalvotiau veikiate savo ruožtu, tuo mažiau gali sugadinti net prastas kelio ruožas netoli Doverio. Rinkitės vežėjus, kurie nebijo atsakyti į jūsų klausimą "o kas jei...". Ir nepamirškite — kartais ta kelių eurų sutaupyta plėvelė grįžta kaip šimtinė žala. Sėkmės kraustantis.