Kaip užsisakyti siuntinių atvežimą mikroautobusais į Angliją?

Ne kartą teko matyti, kaip žmonės susimauna bandydami patys organizuoti siuntas į UK. Atrodo – kas čia per didelė filosofija? Pakrauni daiktus, vairuotojas nuvažiuoja, viskas. Bet realybėje būna visko. Aš šitame versle – gal ne dvidešimt metų, bet penkiolika tikrai – ir iki šiol kartais pagauvu save galvojantį: o gal čia klientas teisus? Šiandien papasakosiu, kaip iš tiesų užsisakyti siuntinių atvežimą mikroautobusais į Angliją, kad nereikėtų pirkti nervų tablečių. Ne vadovą rašau – tai toks pokalbis prie kavos, tik kad raštu.

Pirmas žingsnis – kaip pradėti

Tai kaip ten išvis tas užsakymas vyksta?

Na, viskas prasideda nuo skambučio ar žinutės. Tu mums parašai – kas, kiek, iš kur, kam. Jei nežinai tikslaus svorio, nėra tragedijos, aš paklausiu apytikslio. Tada pasakom datą, kada paimsim, ir svarbiausia – kada bus Anglijoj. Sumokėt reikia dalį iš anksto, kitą – kai gauni. Būna, kad žmonės nori užsakinėti likus dviem valandom, tada aš tik atsidustu. Realiai bent prieš savaitę-kitą geriau planuotis. Ai, ir adresus double-checkinkit – kartą vairuotojas važiavo į Vilnių, o siuntinys turėjo būti Panevėžyje.

Kiek laiko prieš reikia rezervuotis vietą mikroautobuse?

Šitam tai geriau nepavėluot. Ypač jei vežiesi per šventes ar rugsėjo pradžią, kai studentai kraustosi. Tada vietos ištirpsta kaip sniegas ant karštų laidų. Atviresniu metu užtenka poros dienų, bet aš rekomenduočiau prieš savaitę. Savaitgaliai kamaniškiausi. Būna, skambina trečiadienį vakare, reikia penktadienį jau turėti Londone. Neįmanoma, nebent kas atšauks. O atšaukimų retai būna. Tai planuokis, ir neklausk kodėl brangu prieš Kalėdas – atsakymas paprastas, visi važiuoja.

Ar jūs vežat tik į Londoną, ar ir kitur po Angliją?

Ne tik Londoną. Važiuojam kaip į pagrindinę stotį, bet pristatom ir į Birmingemą, Mančesterį, Bristolį, net mažesnius miestelius derinamai. Kartais paliekam Londone sandėlyje, o toliau – kitas perdavimas. Arba jei klientų daug į vieną pusę – vežam tiesiai. Paskutinį kartą pilnas busiukas važiavo į Notingemo sritį. Keturi žmonės, visi patenkinti. Na, vienas gal mažiau, bet todėl, kad pametėm raktus, o ne dėl važiavimo. Raktus radom, beje.

Kainos, laikas ir kaip neatitekti per daug

Kiek maždaug kainuoja pervežti standartinę dėžę į Londoną mikroautobusu?

Standartinė dėžė, tarkim 30x40x50, iki 20 kilogramų – kainuoja nuo 35 iki 55 eurų. Ne brangiau nei paštu, bet čia juk durų į duris, be eilių, be jokių Royal Mail galvos skausmų. Kaina priklauso nuo sezono, kuro kainų... o dabar kuro kainos – kaip pasikūrusios. Ir nuo to, ar vežam pilnu busiuku. Jei tuščias – prisideda. Aišku, jei kas nors siūlo 15 eurų, pagalvok: ar tikrai tą dėžę ne į jūros dugną nuveš? Pigūs vežėjai sudomina, bet dažnai – nudega.

Kodėl viena įmonė siūlo tris kartus mažesnę kainą nei jūsų?

Oi, čia klasika. Būna tokių, kurie paima pinigus ir dingsta. Arba veža kartą per du mėnesius ir tempia siuntinį po kontaktus. Ne visi pigūs blogi – pradedantis verslas kartais ima mažiau. Bet kai kaina tris kartus mažesnė... na, pats mąstyk. Mes važiuojam reguliariai, turim draudimus, mokam muitinės agentus. Tai nėra nemokamai. Pamenu porelę – sumokėjo kažkokiam „fėjeriui“ per Facebooką 20 eurų už spintą. Spintos nematė niekada. Kartais geriau permokėt dešimt eurų nei prarast viską.

Mikroautobusai tai reiškia, kad greičiau atvažiuos nei didelis krovininis automobilis?

Teoriškai taip. Praktiškai – kartais. Mikroautobusas greičiau prasmunka pro miestus, lengviau parkuojas. Bet jis važiuoja tuo pačiu keltu per Lamanšą, todėl jei eilės Doveryje – stovi kaip vilkikas. Greitis labiau matosi paskutiniame etape, kai pristatom po miestus. Nereikia ieškoti didžiulių terminalų. Buvo atvejis, kai tralas negalėjo įvažiuoti į siaurą gatvelę Londone, o mūsų busiukas – įslydo kaip pirštinė. Tik važiuojant atgal iš Londono pasiklydo. Bet čia jau vairuotojo galvos skausmas.

Pakavimas, draudimas ir miesto legendos

Ar reikia viską į save įsivynioti į burbulinę plėvelę, ar pakanka kartono?

Kartono kartais neužtenka, ypač elektronikai ar stiklui. Burbulinė plėvelė – geras dalykas, bet ne religija. Svarbiausia – kad daiktas viduje nelakstytų. Aš dažnai sakau: jei gali pakratyti dėžę ir niekas nesbarsta – pakuotė gera. Buvo senelės porcelianas – suvyniojo į rankšluosčius. Atvyko sveikas. Kitas klientas – brangų monitorių įkišo į vieną ploną dėžę... nelabai. Ai, ir nepatariu naudot senų, sudrūkusių kartonų. Jie tiesiog išsileidžia pakeliui, ypač jei kondensatas susidaro. O jis susidaro.

Jeigu siuntinyje yra vitrina iš stiklo – ar jūs imat?

Imam, bet čia jau tavo rizika daugiau. Mes galim padėt ir supakuot, bet stiklas – stiklas. Kartą vežiau tamsaus stiklo lentyną, klientas pats sau supakavo, atrodė kaip kokonas. Atvažiavo idealiai. Kitą kartą – kažkas įmestas į antslūgio dėžę... na, atvažiavo dvisienė, tapo viensienė. Jei vitrina labai didelė, gali tekt vežt atskirai, o ne su kitais – bet tada kaina jau solidoka. Geriausias patarimas? Išardyk, jei gali. Stiklus atskirai suvyniok. Veidrodžių iš viso nevežam, jei jie neįrėminti gerai. Arba vežam, bet be garantijų. (Gal ir per daug atvirai pasakiau?)

Kas, jeigu mano dėžė važiuojant sulūžo ir daiktai išbyrėjo?

Tikėkimės, taip neatsitiks. Jei atsitiks – fotografuojam, fiksuojam viską. Jei mūsų kaltė – atsakom pagal CMR. Jei pats supakavai į šlampanį kartoną... na, verkiu kartu, bet kompensacijų gali ir nebūti. Buvo istorija: klientė vežėsi porcelianą. Supakavo į kelias dėžes, bet dugnas buvo silpnas. Dėžė atsidarė pakeliui. Lėkštės – į šipulius. Aš jautėsi blogai, bet ne mūsų kaltė buvo. Nuo to laiko visiems sakau: patikrink dugną. Dugnas – viso pamatas. Rimtai.

Kas vežama, kas ne, ir keisti daiktai

Ar galima pervežti šaldytuvą mikroautobusu į Angliją?

Galima, bet jis turi būt paruoštas – be vandens, be šaldymo elementų, durys užtvirtintos. Teko matyt, kaip žmonės veža pilnus skysčių. Ne. Ne tik dėl svorio, bet dėl saugumo. Mikroautobusas nėra vilkikas su tvirtu užfiksavimu. Jeigu staigiai stabdom, tas šaldytuvas gali tapti raketa. Vienąkart vežėm nedidelį šaldytuvą – gerai sutvirtinom, nuvažiavo be problemų. Bet dideli, pramoniniai – ne, busikui per sunku. Namų šaldytuvas? Turėtuot išeit po 80-100 eurų. Priklauso nuo aukščio. Ir nuo to, ar turim renkamąją laisvą vietą kitą savaitę.

O dviratį galima? Ir kaip tuomet su jo pakuote?

Dviračiai – vieni populiariausių daiktų. Anglijoj brangūs, čia pigesni, visi veža. Idealu, jei turi originalią dėžę. Jei ne – bent nusuk pedalus, nuleisk padangas ir apvyniok kuo nors minkštu aplink grandinę. Mes turim ir kartono dėžių, bet jos kainuoja papildomai, 10-15 eurų. Be dėžės irgi galim, bet tada dviratis braižo kitus daiktus. Nebent vežam tik jį vieną salone – o tada kelionė brangesnė, nes užimt visas vietas. Paskutinį kartą vežėm tris dviračius iš Klaipėdos – visi trys į gazą įlipo kaip šuniukai į dėžę. Tvarkingai.

Ar galiu siųsti augalus? Tenka girdėt, kad po Brexito kažkas pasikeitė.

Augalai... aš čia ne šimtu procentų tikras, bet po Brexito taisyklės tikrai sugriežtėjo. Kažkas su fitosanitariniais pažymėjimais. Mažai kas iš vežėjų nori vežt augalus, nes gali užstrigti muitinėj. Mes paprastai neimam, nebauginkit. Buvo viena ponia – labai prašė pomidorų daigus įvežt į Angliją. Atrodo, nieko tokio? O galvos skausmas didelis. Atsisakėm. Geriau jau nupirkit ten vietoj. Vietnamiškų bazilikų pilni parduotuvių tinklai. Na, jei labai brangus bonsai – galit bandyt per oficialius kanalus, bet mikroautobusais... čia ne tas kelias. (Tikriausiai.)

Ar vežate drabužius, knygas, buities smulkmenas?

Taip, tai pati banaliausia ir saugiausia siunčiamų daiktų kategorija. Drabužius sudėk į maišus ar dėžes, bet nepūsk jų oru – užima per daug vietos. Knygos – mūsų priešas dėl svorio. Atrodo, maži daiktai, o sveria kaip akmuo. Kartą klientė vežėsi visą biblioteką, aš pamąsčiau, kad mikroautobusas pagirių prie sąsiaurio. Bet sutalpinom. Smulkmenos – jei išardyta, supakuota – puiku. Tik nepamiršk sąrašo surašyti muitinei. Jeigu rašysi „dėžė su niekuo“ – muitininkai atidarys tikrai. Ir gausi nemalonumų, jei niekas neišvardyta.

Anglija – kur pristatom ir kaip atsiimti

Ar vairuotojas man padės atnešti siuntinį iki buto durų, ar tik iškrauna gatvėje?

Čia toks dalykas – jis padės, jei gali. Jei tavo blokas tūps penktam aukšte be lifto... na, tikėkis, kad kelis aukštus neštis teks pačiam. Vairuotojas ne vergas, jis turi nugarą irgi. Bet iki namo durų – dažniausiai taip. Kartais net į vidų atneša, jei mažas siuntinys. Pamenu, vienas mūsų vaikinas – Andrius, fainas vaikinas – padėjo net sofą iki antrojo aukšto, nors pagal sutartį nereikėjo. Bet jei žiema, apledėję, slidžiai – ten jau gatvė, sorry. Viskas priklauso nuo situacijos, bet apytiksliai – kiemas arba namo prieigos.

Ar galima pristatyti į mažesnius miestelius, ne tik didžiuosius?

Į mažesnius – sudėčiau. Ne ne, vežam, bet reikia derinti. Jei ten vienas siuntinys ir vairuotojui reikia nuvažiuoti trisdešimt kilometrų nuo pagrindinio kelio... na, arba mokėt papildomą mokestį, arba laukt ilgiau, kol surinksim daugiau krovinių į tą rajoną. Kartais patartina susitikt didesniame mieste. Pvz., jei gyveni kokiam Glosterio priemiestyje – gali sutikt Bristolyje. Bet jei ten senelis ar mama ir negali atvažiuot – bandom padėt. Mūsų darbas ir yra rast sprendimą, ne tik mest daiktus ant slenksčio.

Muitinė, dokumentai ir viskas, ko bijo naujokai

Ar reikia kažkokių popierių muitinei, jei vežu siuntinį mikroautobusu?

Reikia. Po Brexito jokie pažadai nebetaikomi. Mes pildome eksporto deklaracijas, o Anglijoje – importo. Jei siunčiam asmeninius daiktus, reikia sąrašo lietuvių ir anglų kalba. Vertę nurodyt – realią, ne išgalvotą, nes muitininkai tikrina. Aš padedu pildyt, jei klientas nesigaudo. Buvo toks atvejis – vaikinas parašė, kad dėžėje „keletas asmeninių daiktų“. Muitinė atidarė – ten dvidešimt vienodų telefonų. Na, čia jau ne asmeniniai daiktai, čia prekyba. Gavosi nemalonumai. Dėlto sąžiningumas – paprasčiausias kelias. Nenoriu pyktis su muitininkais – pritrūkstam kantrybės.

Ką daryti, jei siuntinys stringa muitinėje? Jūs padedat?

Padedam, bet ne visagaliai. Jei muitinė prašo papildomų dokumentų – mes perduodam žinutę ir bandom surišt su agentais. Kartais trunka dieną, kartais savaitę. Nuo mūsų valios ne visada priklauso. Muitinės procedūros – kaip juodoji dėžė: įmeti daiktus, lauki, kas išlys. Geriausia, jei iškart viską gerai supakuoji ir sudekleriavai. Tada stringimybės retesnės. Buvo, kad siunta su elektronika užstrigo dėl baterijų deklaracijos – viena popiergali trūko. Vairuotojas jau Doverio pusėje stovėjo pusę dienos. Paskui – atsidusęs – prasmuko. Toks gyvenimas po 2021-ųjų.

Blogi scenarijai ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti, kad susiduriau su sukčiais, o ne realiu vežėju?

Pirmas ženklas – jie prašo visų pinigų iš anksto ir duoda tik mobilaus numerį. Antras – kaina per maža, kad būtų tiesa. Trečias – neturi nei svetainės, nei ofiso adreso. Mes dirbam ir su Facebooku, ir su reklamom, bet mūsų adresas realus, galit atvažiuot, apžiūrėt. Sukčiai dažnai naudoja svetimus nuotraukas iš Google, apsimena, kad turi devynis mikroautobusus. Realiai – penki vaikinai su vienu busiuku ir dingstančiu numeriu. Jei jie rašo: „brangusis kliente“ – varyk lauk iškart. Ne vairuotojas, ne logistikos vyras taip nekalba. Pamenu vieną istoriją – žmogus sumokėjo kažkokiam veikėjui depozitą, paskui skambino į numerį... atsakė kirpykla. Nu, čia jau absurdas.

Ar galima sumokėti grynaisiais, kai atsiimu siuntinį Anglijoje?

Anglijoj grynaisiais... na, šiaip galima, bet aš tiksliai nepasakyčiau, kad tai patogiausia. Mes pirmenybę teikiame pavedimams arba Revolut, nes grynieji – jų reikia turėt tikslą, keisti svarais... nepatogu. Jei labai reikia – galim sutart, bet geriau prieš tai pasakyk. Kartą klientas Londone atidavė grynaisiais vairuotojui. Vaikinas pusdienę nežinojo, kur tuos svarus padėt, kol banką surado. Ai, tiesa, dar – jei vairuotojas kitas, jis gali neturėt atsikeitimo. Šiaip... pavedimas iškart prieš pristatymą – idealiausias variantas. Ir mes, ir jūs ramūs.

Apie vairuotojus, autobusiukus ir kas po slenksčiu vyksta

Jūs patys vairuojat, ar perduodat kitoms įmonėms?

Daugumą maršrutų vežam patys. Būna, kai pergabenam dalį krovinio partneriui, jei jų mikroautobusas tuo metu pilnas, o mūsų – ne. Arba jei mažesnis siuntinys, kartais perduodam patikrintam kurjeriui, kuris jau važiuoja ta kryptimi. Bet tai – retai, ir apie tai visada pranešam. Klientas turi žinot, kur jo daiktas. Aš nemėgstu šito slėpti. Kartais žmonės pyksta: „o aš galvojau, jūs patys!“ Na, principas toks – jei daiktas saugus, kodėl ne? Bet jei nori garantuotai mūsų vairuotoją – parašyk iš anksto, suderinsim. Asmeniškai aš prie vairo – vis rečiau, keliai pavargint.

Kiek dienų iš viso užtrunka nuo paėmimo Kaune iki atidavimo Mančesteryje?

Realiai – nuo trijų iki septynių darbo dienų. Kaunas, Varšuva, per Vokietiją, Prancūziją, keltas, Anglija. Jei viskas sklandžiai – galima ir per tris. Jei muitinė, blogas oras, kas nors sugenda – savaitė. Kartą vairuotojas Mančesteryje negalėjo surasti kliento namo – klientas neatsiliepė, vairuotojas dviratį apvažiavo tris kvartalus. Prarado dvi valandas. Tokie dalykai irgi prideda. Ne viskas priklauso nuo kelio – kartais nuo žmogaus, kuris turi atsiliepti telefonu. Tai taikykis į 5 dienas vidutiniškai. Ne greičiau.

O jei vairuotojas vėluoja – jūs paskambinate ar aš turiu skambinti pats?

Aš pats skambu pirmas, jei matau, kad kažkas ne pagal grafiką. Nereikia tau sėdėt ir nervintis. Būna, kad vėluojam dėl keltų, eilių prie Lamanšo, arba – reali situacija – prieš kelias savaites mašina sugeso kur nors Vokietijoj, vidury niekur. Sulaužėm pusės dienos. Skambinom visiems klientams iš eilės, aiškinom. Nemandagu pradingt be žodžio. Jei tu skambini pirmas – irgi gerai, nes kartais mes nespėjam visų aprėpti. Tiesiog žinok: vėlavimai mikroautobusuose pasitaiko rečiau nei vilkikuose, nes mažesnė logistika, bet pasitaiko. Toks gyvenimas. Svarbu, kad praneštumėm, o ne dingtumėm kaip tie pigūs konkurentai.

Tai galutinai – skambinti ar rašyti WhatsApp?

Rašyk į WhatsApp. Aš žinau, kad skamba keistai, bet mes ten greičiau reaguojam. Skambučiuose būnu užimtas, kai kelyje, nesigirdžiai, o žinutė – stovi, perskaitau vakare, ryte, bet visada.